- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-01
- Bylos Nr.
- e2YT-13948-1125/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09436-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) patikslintą pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą (vardą ir pavardę), suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. V. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. išvadą Nr. A32(18)-2822-(31.2.16E) ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo vardą į „J.“, pavardę į „W.“.
2. Pareiškėjas nurodo, kad originali pareiškėjo šeimos pavardė yra „W.“. Tokią pavardę turėjo pareiškėjo tėvas A., senelis L. (L.) bei prosenelis K. (K.). Paaiškina, kad Tarybinės santvarkos metais originali pavardė „W.“ buvo rašoma kirilica ir virto į „?.“ (V.), t. y. pridėjus rusų pavardėms būdingą galūnę „-ij“. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo įtvirtinta sugramatinta (sulietuvinta) originalių (duomenys neskelbtini) pavardžių rašyba, pakeičiant originalius rašmenis lietuviškais atitikmenimis. Tokiu būdu pareiškėjo pavardės rašyba buvo pakeista du kartus.
3. Teigia, kad 1992 metais pareiškėjas pakeitė pavardę į „V.“, tačiau originalios formos pavardė neatgavo. Siekdamas atgauti pavardę jos originalia forma „W.“, pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyrių, prašydamas pakeisti vardą ir pavardę iš „J. V.“ į „J. W.“. Tuo pareiškėjas nori išskirti ir pabrėžti savo priklausomumą (duomenys neskelbtini) tautai. Tačiau skyrius 2021 m. rugpjūčio 26 d. išvada Nr. A32(18)-2822-31.2.16E atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, atsisakymą motyvuodamas teisinių galimybių nebuvimu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo iš dalies palaiko pareiškėjo pareiškimą. Teigia, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi 2021 m. galiojančiais teisės aktais, neturėjo teisinio pagrindo pakeisti pareiškėjo vardo ir pavardės, todėl sprendimas byloje Nr. A32(18)-2822-(31.2.16E) buvo teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į teisės aktų, reguliuojančių vardų ir pavardžių rašybą nuo 2022 m. gegužės 1 d. pakeitimą, Civilinės metrikacijos skyrius neatsisako pakeisti pareiškėjo vardo ir pavardės į J. W., bet nepalaiko pareiškėjo prašymo pakeisti jo vardą ir pavardę į J. W. (įrašant raidę ł su diakritiniu ženklu). Nurodo, kad lietuvių kalbos abėcėlėje nėra raidės „ł, Ł“, todėl ji negalėtų būti rašoma. Pažymi, kad kitos kalbos vardus, pavardes ar vietovardžius transkribuojant į lietuvių kalbą, ji dažniausiai keičiama raide „l“.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija teismui pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog pareiškėjo prašymas rašyti vardą ir pavardę J. W. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams, tačiau prašo nagrinėti bylą teismo nuožiūra. Pažymi, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba.
6. Nurodo, kad nelietuvių tautybės asmens pageidavimu oficiali pavardės ir vardo forma gali būti registruojama be lietuviškos galūnės – nesugramatinta, o vardas gali būti pasirenkamas jo gimtosios kalbos vardyne būdinga forma. Šiomis išlygomis pareiškėjo jau yra pasinaudota. Tiek vardas tiek pavardė dabar užrašyti taisyklingai pagal Lietuvos (duomenys neskelbtini) pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles: (duomenys neskelbtini) kalbos raidę „w“ lietuvių kalbos raidyne pagal tarimą atitinka raidė „v“, (duomenys neskelbtini) kalbos raidę „ł“ – liet. raidė „l“.
7. Pastebi, kad nelietuviška rašyba taikoma tik išimtiniais atvejais ir išimtis, kada pavardės (ar vardai) registruojami netaikant reikalavimo juos užrašyti lietuvių kalba, o nurašomi paraidžiui lotyniško pagrindo rašmenimis iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, nustato civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančios institucijos, o ne kalbos komisija.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi, įvertinęs bylos dalyko pobūdį bei atsižvelgdamas, kad byloje dalyvaujančių asmenų pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose, pridėti jas pagrindžiantys įrodymai, papildomai procesiniai prašymai neteikiami, visi dalyvaujantys byloje asmenys prašo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, skyrė nagrinėti bylą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. birželio 1 d. 15.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2022 m. gegužės 23 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šios nutarties priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisako atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 514 straipsnio 2 dalis).
10. Pareiškėjas šioje byloje nesutinka su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. išvada, prašo ją panaikinti, įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo vardą į „J.“, pavardę į „W.“.
11. Iš byloje pateiktų Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. rugsėjo 2 d. pažymos, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. vasario 1 d. pažymos Nr. R4-353, 1927 metų testamento, notarinio reg. Nr. 3368, ir Hipotekos archyvo 1921 m. išrašo matyti, kad originali pareiškėjo šeimos pavardė yra „W.“.
12. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių prašydamas pakeisti vardą ir pavardę iš „J. V.“ į „J. W.“.
13. Nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateikė išvadą Nr. A32(18)-2822-(31.2.16E), kurioje nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymą. Pažymėtina ir tai, kad skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neatsisako pakeisti pareiškėjo vardo ir pavardės į J. W., bet nepalaiko pareiškėjo prašymo pakeisti jo vardą ir pavardę į J. W. (įrašant raidę ł su diakritiniu ženklu).
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis).
15. 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose 2022 m. sausio 18 d. įstatymas Nr. XIV-903 (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, įsigalioja 2022 m. sausio 27 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 424 „Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiose ir kitose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“, kurie nustato naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles.
16. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau šio straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys, kada vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Remiantis įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti vardų ir pavardžių nurašymą ir perrašymą, nustato, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.
17. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiose ir kitose dokumentuose taisyklių, kuriuose reglamentuojama asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka, 9 punktu, Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelietuviškais rašmenimis, rašomi laikantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių IV skyriuje nustatytų vardų ir pavardžių nurašymo ir perrašymo reikalavimų. Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų tautinio vardyno vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje, ir pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio, o kai rašomi vaiko vardas ir pavardė, ? vaiko tėvų ar vieno iš jų tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių. Kilus abejonių dėl ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio pavardės rašymo, gali būti remiamasi dokumento šaltiniu, įrodančiu giminystės ryšiais (pagal tiesiąją ar šoninę giminystės liniją) susijusių asmenų pavardžių rašymą (10 punktas). Taisyklių 4?10 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi rašant Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi pagal Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį (11 punktas).
18. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ 93 ir 93.1. punktuose, nurodyta, kad pareiškėjas gali pakeisti savo vardą ir (ar) pavardę, kai nori juos rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu jis yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir nori šiais rašmenimis užrašyti savo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles.
19. Šiuo atveju, kaip pažymėjo atsiliepime suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, pareiškėjas J. V. yra (duomenys neskelbtini) tautybės, duomenis apie tai įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Taip pat, pateikta Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. rugsėjo 21 d. gimimo pažymą Nr. (P1-5908) P2-10250 apie tėvo A. W. gimimą, įrodo giminystės ryšiais susijusio asmens pavardės rašymą.
20. Taigi, naujas teisinis reglamentavimas leidžia rašybą naudojant nelietuvišką rašmenį „w“, kaip minėta, tam neprieštarauja ir Civilinės metrikacijos skyrius, todėl pagal Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra pagrindas pareiškėjo Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose naudoti „w“ rašmenį.
21. Kita vertus, klausimas dėl nelietuviškų raidžių su diakritiniais ženklais naudojimo dokumentuose naujais teisės aktų pakeitimais yra išspręstas nurodant, kad gali būti įrašoma raidė su diakritiniu ženklu, jei ji yra lietuvių kalbos abėcėlėje (sprendimo 17 punktas). Ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.
22. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.
23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimas R.‑V. ir W., Nr. C-391/09).
24. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016-06-02 sprendimas N. P. B. von W., Nr. C-438/14).
25. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo L. R. prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „L. R.“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje R. prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia (be kita ko), atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007-09-11 sprendimas byloje B. prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).
26. 2021 m. spalio 6 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurioje buvo sprendžiama klausimas dėl diakritinių ženklų rašymo civilinės būklės aktų įrašuose, Kasacinis teismas konstatavo, kad teisės normos analizė nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bet koks diakritinis ženklas, kuris nėra naudojamas lietuvių kalbos abėcėlėje, pats savaime, automatiškai turi būti vertinamas kaip techniškai neįmanomas įrašyti ženklas. Kasacinis teismas taip pat nusprendė, kad civilinės būklės aktus registruojančioms institucijoms suteikta teisė atsisakyti sudaryti civilinės būklės akto įrašą be diakritinio ženklo, jei nėra techninių galimybių, vertintina kaip asmens teises siaurinanti teisės norma, todėl turi būti aiškinama siaurai. Jeigu civilinės būklės aktą registruojanti institucija remiasi tuo, jog vardas ir (ar) pavardė negali būti perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento su diakritiniais ženklais, nes jų techniškai įrašyti negalima, tai, kilus ginčui, turi šias aplinkybes įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021).
27. Šiuo atveju Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius neįrodė ir net neįrodinėjo, kad pareiškėjo pavardė su diakritiniu ženklu negali būti įrašyta dėl techninių galimybių nebuvimo. Priešingai, pagal byloje pateiktą kitos valstybinės institucijos Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. vasario 1 d. pažymą matyti, kad valstybinės institucijos turi technines galimybes atlikti pavardės įrašus rašant lietuviškos abėcėlės raides su diakritiniu ženklu, be kita ko, kaip minėta, tą leidžia naujas teisinis reglamentavimas, tai pažymėta sprendimo 17 bei 21 punktuose, kur aptarta, kad teisės aktuose numatytais atvejais, raidės esančios lietuvių kalbos abėcėlėje gali būti rašomos su diakritiniu ženklu, šiuo atveju raidė l yra lietuvių kalbos abėcėlėje, tad ji gali būti įrašyta su diakritiniu ženklu.
28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių ir nacionalinių teismų praktiką, pareiškėjo pateiktus įrodymus, suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos bei išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kabos komisijos procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti bei panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. išvadą Nr. A32(18)-2822-(31.2.16E) ir Vilniaus rajono savivaldybės administraciją įpareigoti pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę į „J. W.“.
29. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. išvadą Nr. A32(18)-2822-(31.2.16E).
Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę iš „J. V.“ į „J. W.“.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.