Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta buvusiam uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „E.“ vadovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam UAB „V.“ direktoriumi, vedusiam, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, dėl to, kad jis, būdamas bendrovės vadovu nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2019 m. spalio 2 d. bei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. spalio 20 d., ir nuo 2017 m. lapkričio 7 d. žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, laiku neįvykdė pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo proceso ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorių interesus.

Į teismo posėdį institucija, inicijavusi administracinės bylos iškėlimą neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi UAB „E.“ iškelta bankroto byla. Nutartyje nurodoma, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės UAB „E.“ skola VMI sudaro 20 279,25 Eur. Atsakovės UAB „E.“ 2017 m. balanso duomenimis, atsakovė turėjo turo už 148 330 Eur, jos skoliniai įsipareigojimai sudarė 88 013 Eur. Atsakovės 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2017 m. atsakovė turėjo 46 003 Eur pelno. Atsakovės UAB „E.“ 2019 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis nustatyta, kad atsakovė turėjo turto už 176 382 Eur, jos skoliniai įsipareigojimai sudarė 140 731 Eur, iš jų 81 125 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Atsakovės 2019 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2019 m. atsakovė turėjo 14 992 Eur nuostolių (civilinė byla Nr. eB2-1301-538/2019). Teismas pažymi, jog atsakovė teisės aktuose nustatyta tvarka nėra pateikusi balanso už 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, nėra duomenų apie jos vykdomą ūkinę komercinę veiklą. Pareiškėjai išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovės, taikant priverstinio skolos išieškojimo priemones, nepavyko. Kitų duomenų, patvirtinančių savo mokumą, atsakovė teismui nepateikė. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad atsakovė šiuo metu ūkinės veiklos nebevykdo, negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais, t. y. atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (b. l. 29-31).

Iš „Oracle“ duomenų bazės išrašo matyti, kad UAB „E.“ skola VMI 2021 m. gruodžio 8 d. yra 20280,81 Eur (b. l. 33-34).

Iš duomenų apie juridinį asmenį matyti, kad UAB „E.“ vadovu nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2019 m. spalio 2 d. bei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. spalio 20 d. buvo R. D., o nuo 2020 m. spalio 21 d. – S. D. (b. l. 35-38).

Iš UAB „E.“ 2020 m. rugsėjo 10 d. akcininkų susirinkimo protokolo 2020/01 matyti, jog jo metu nuspręsta nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. atleisti iš direktoriaus pareigų R. D., o nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. naujuoju direktoriumi priimti S. D..

UAB „E.“ 2019 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) atskaitoje matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., bendrovė patyrė 14992,00 Eur nuostolių.

Iš UAB „E.“ 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) atskaitoje matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., bendrovė patyrė 9674 Eur nuostolių, tačiau praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 46003 Eur pelno.

Iš 2018 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, jog UAB „E.“ turėjo turto už 179640,00 Eur, įsipareigojimų už 128997,00 Eur.

Iš 2019 m. rugpjūčio 31 d. balanso matyti, jog UAB „E.“ turėjo turto už 176382,00 Eur, įsipareigojimų už 140731,00 Eur.

UAB „E.“ kreditorinių įsipareigojimų iššifravime už 2019 m. rugpjūčio 31 d. nurodoma, jog bendrovė turėjo 37 147,95 Eur praterminuotų įsiskolinimų ir 22458,82 Eur nepraterminuotų įsiskolinimų.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi UAB „E.“ atsisakyta iškelti bankroto bylą. Padaryta išvada, kad atsakovės skolos 2019 m. duomenimis neviršija į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą, įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neturi, todėl teismas konstatavo, kad bendrovė nėra nemoki.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu už akių ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš atsakovo R. D., jam atsakant pagal prievolę subsidiariai su pagrindiniu skolininku uždarąja akcine bendrove „E.“, priteista 9 964,63 Eur žalos atlyginimo, bei iš atsakovo R. D. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 964,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi R. D. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „E.“, kodas 303614857, buveinė (duomenys neskelbtini, Klaipėda, buvusiam vadovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, dėl to, kad jis, būdamas bendrovės vadovu nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2019 m. spalio 2 d. bei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. spalio 20 d., ir nuo 2020 m. spalio mėnesio žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, laiku neįvykdė pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo proceso ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorių interesus.

Tačiau VMI pareiškime, kuriuo prašė iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „E.“ buvusiam vadovui R. D. ir paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalį nustatytą administracinę nuobaudą, nurodė, kad R. D., būdamas bendrovės vadovu nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2019 m. spalio 2 d., bei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. spalio 20 d., ir nuo 2017 m. lapkričio 7 d. žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, laiku neįvykdė pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo proceso. Bendrovės bankroto byla buvo iškelta pagal kreditorės VMI prie FM pareiškimą. Jei bendrovės vadovas (vadovu dirbo nuo 2017 m. kovo 2 d.) būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 14 d. nutartyje, kuria nuspręsta R. D. pradėti administracinio nusižengimo bylos teisena, buvo padaryta rašymo klaida, neteisingai nurodant nuo kada R. D. žinojo apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, laiku neįvykdė pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo proceso. T. y. 2021 m. gruodžio 14 d. nutartyje klaidingai buvo nurodyta, kad R. D. nuo 2020 m. spalio mėnesio žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, laiku neįvykdė pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo proceso ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorių interesus, nes VMI pareiškime nurodyta, kad šias aplinkybes R. D. turėjo žinoti 2017 m. lapkričio 7 d. Kaip patvirtina bylos duomenys, šis veikos aprašymas nekeitė kaltinimo esmės, bei neturėjo reikšmingos įtakos R. D. teisei suprasti kaltinimo esmę ir nuo jo gintis. Atsižvelgiant į tai, padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas ir laikytina, kad R. D. nuo 2017 m. lapkričio 7 d. nuo 2017 m. lapkričio 7 d. žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, laiku neįvykdė pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo proceso.

Dėl R. D. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į šiuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pažymėtina, jog šios teisės normos yra imperatyvios.

Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Taigi, tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-54-648/2020).

Pareiškėja VMI pagrindu pripažinti R. D. padariusiu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą motyvuoja tuo, kad jis jau nuo 2017 m. lapkričio 7 d., kai VMI priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, privalėjo suvokti, jog bendrovė yra nemoki, t. y., ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 7 d. jam kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau R. D., beveik keturis metus laiko buvęs UAB „E.“ direktoriumi, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, taip pat nesikreipė dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo.

Byloje nustatyta, kad R. D. UAB „E.“ vadovu buvo nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2019 m. spalio 2 d. bei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d., o nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. – S. D. (2020 m. rugsėjo 10 d. UAB „E.“ akcininkų susirinkimo protokolas). Vis tik, tai, kad R. D. jau nuo 2017 m. lapkričio 7 d. turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, paneigia Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, kuriais nustatyta, kad kreditorius VMI dėl bankroto bylos UAB „E.“ iškėlimo į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi ir 2019 m. rugpjūčio 8 d., tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-1301-538/2019) UAB „E.“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, motyvuojant tuo, kad bendrovės skolos 2019 m. duomenimis neviršija į įmonės balansą įrašyto turto vertės, ji vykdo veiklą, įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neturi, todėl teismas konstatavo, kad bendrovė nėra nemoki. Šie duomenys paneigia VMI argumentus, kad R. D. nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. spalio 30 d. turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, nes teismas nepripažino, kad bendrovė yra nemoki. UAB „E.“ bankroto byla iškelta tik Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-843-618/2021), kai bendrovės vadovu jau daugiau nei metus laiko buvo S. D.. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, bendrovės vadovui, kuris daugiau nei metus laiko vadovauja juridiniam asmeniui, turi būti žinoma apie bendrovės finansinę padėtį, taip pat didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, nemokumą, todėl būtent jis turėtų inicijuoti bendrovės nemokumo procesą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis).

Pažymėtina ir tai, kad pagal JANĮ 5 straipsnio 1 dalį, būtent juridinio asmens vadovui, o ne kitam asmeniui, yra numatyta pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.

Po Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties priėmimo, R. D. UAB „E.“ vadovu buvo iki 2020 m. rugsėjo 18 d., todėl galima spręsti klausimą tik ar šiuo laikotarpiu vadovas turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kaip matyti iš UAB „E.“ prievolių ataskaitos, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. (kai buvo priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis) iki 2020 m. rugsėjo 30 d., UAB „E.“ prievolė išaugo 1 522,62 Eur (b. l. 24). Tačiau byloje nėra duomenų, kad būtent šiuo laikotarpiu UAB „E.“ susidarė didžiausios bendrovės mokėjimo prievolės, kurios viršijo bendrovės turto vertę ar bendrovė negalėjo vykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 punktas), nes sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto VMI priėmė tik 2021 m. kovo 22 d., (b. l. 22-23), kai bendrovės vadovu jau buvo S. D..

Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartyje nurodyta, kad byloje labiau tikėtina, kad atsakovė (UAB „E.“) šiuo metu ūkinės veiklos nebevykdo, negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais, t. y. atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis), tačiau konkretus terminas, nuo kada susidarė tokia situacija, nenustatė. Teismo posėdyje R. D. paaiškino, kad jo vadovavimo laikotarpiu pagrindo kelti bankroto bylai nebuvo, nes veikla vyko sėkmingai, skola nebuvo didelė, ją galėjo padengti, dalį skolos sumokėjo, tačiau šiuo metu bankroto byla galimai iškelta pagrįstai, nes gali būti, jog skola yra didelė. Be to, Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakius UAB „E.“ iškelti bankroto bylą konstatavus, jog bendrovė nėra nemoki, buvo paneigta bendrovės vadovas R. D. pareiga inicijuoti bendrovės bankroto procedūrą. Taigi, nors bylos duomenys patvirtina, kad dar R. D. vadovavimo metu nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d., bendrovė patyrė finansinių sunkumų, tačiau, kad tai buvo esminiai ir akivaizdūs bendrovės finansiniai sunkumai, dėl kurių jam neabejotinai kilo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nenustatyta.

Taigi, byloje nėra pakankamai duomenų, jog R. D. vadovavimo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2019 m. spalio 2 d. bei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. spalio 20 d., UAB „E.“ buvo nemoki, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju jis savo veiksmais/neveikimu vengė nemokios bendrovės bankroto iniciavimo ar nepagrįstai delsė jį inicijuoti.

Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka institucijai, inicijavusiai bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tai reiškia, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, UAB „E.“ buvusio vadovo R. D. veiksmuose nenustatyti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl administracinio nusižengimo bylos teisena R. D. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

nutraukti R. D. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.