Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Etopa“ ir R. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad UAB „Etopa“ yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) skolininkė. UAB „Etopa“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini). yra R. D.. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad juridinis asmuo atsakovo R. D. vadovavimo laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) atsiskaitymus atliko kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams nei ieškovė, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką ieškovei, todėl buvo kreiptasi į teismą administracine tvarka. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019 m. gegužės 9 d. išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „Etopa“ vadovas R. D. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai bendrovė, turėdama piniginių lėšų sumokėti dalį mokesčių į valstybės biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais. Dėl to teismas nutarė R. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskyrė 700 Eur baudą. Nutarimas yra įsiteisėjęs 2019 m. gegužės 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad dėl UAB „Etopa“ vadovo R. D. neteisėtų veiksmų (atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo) UAB „Etopa“ mokestinės nepriemokos dalis (egzistavusi tikrintinu laikotarpiu vadovaujant R. D.) valstybės biudžetui nebuvo padengta, iš atsakovo R. D. subsidiariai su atsakove UAB „Etopa“ priteistina 9 964,63 Eur padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė pažymėjo, kad minėto pažeidimo padarymas ir dėl jo kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nesumokėta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra subsidiari bendrovės vadovo prievolė. Tai reiškia, kad, bendrovei sumokėjus nepriemoką, VMI nereikalaus iš vadovo žalos atlyginimo už jau sumokėtą mokestinę nepriemoką. Ieškovė prašo atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 175¹ straipsniu, tačiau atsakovai atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad UAB „Etopa“ vadovo pareigas nuo (duomenys neskelbtini) eina R. D.. Operatyvaus patikrinimo metu (už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini).) nustatyta, kad UAB „Etopa“ atsakovo R. D. vadovavimo bendrovei laikotarpiu ((duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) atsiskaitymus atliko kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams nei ieškovė, nors pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą pirmiausiai turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką ieškovei. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019 m. gegužės 9 d. išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „Etopa“ vadovas R. D. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai bendrovė, turėdama dalinai piniginių lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, dėl to teismas nutarė R. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskyrė 700 Eur baudą. Nutarimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 31 d.

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 23, 24 punktai; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 31 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad už neįvykdytą mokestinę prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo. Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų nėra galimybės ją įvykdyti mokesčių įstatymo (visų pirma – Mokesčių administravimo įstatymo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017). Taigi papildoma vadovo atsakomybės sąlyga yra ta, kad, būtent UAB „ETOPA“ vadovas atliko neteisėtus veiksmus - atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors turėjo mokestinę nepriemoką ir turėjo pareigą pirmiausiai atsiskaityti su VMI.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimą į juridinio asmens vadovą, kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys ir kaltė.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. R. D. būdamas UAB „ETOPA“ vadovu – vienasmeniu šio juridinio asmens valdymo organo nariu, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atliko veiksmus, kuriuos įstatymas imperatyviai draudžia atlikti, t. y. žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei susidariusią mokestinę nepriemoką, taip pat tai, kad įmonės mokestinė nepriemoka yra išieškoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdais, suprasdamas, kad turi galimybę padengti mokestinę nepriemoką ieškovei, tyčia nevykdė prievolės mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei taip veikdamas nesąžiningai bei neprotingai, atsiskaitinėjo su kitais žemesnės eilės kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, tai patvirtina ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiradusi turtinė žala yra 9 964,63 Eur negautų pajamų (mokesčių), kurios buvo UAB „ETOPA“ panaudotos neteisėtai atsiskaityti su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju ieškovei atsiradusi žala (negautos pajamos) yra tiesiogiai susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, numatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, pažeidimu. Taigi atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas yra ieškovei padarytos žalos pasekmė, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus.

Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra visos atsakovo R. D. civilinės atsakomybės sąlygos, todėl iš jo ieškovei priteistina 9 964,63 Eur žalos atlyginimo, atsakovui pagal šią prievolę atsakant subsidiariai su pagrindiniu skolininku uždarąja akcine bendrove „ETOPA“.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje materialinis reikalavimas (dėl žalos atlyginimo) yra pareikštas ((duomenys neskelbtini)) ir tenkintinas tik atsakovo R. D. atžvilgiu. UAB „Etopa“ mokestinė prievolė yra priverstinai išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir ginčo dėl jos šioje byloje nėra. Patenkinus ieškovės materialinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovo R. D. atžvilgiu, būtent šiam atsakovui priklauso pareiga mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis) ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. sumokėti į valstybės biudžetą 224 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš atsakovo R. D., jam atsakant pagal prievolę subsidiariai su pagrindiniu skolininku uždarąja akcine bendrove „ETOPA“, 9 964,63 Eur (devynių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir šešiasdešimt trijų centų) žalos atlyginimą.

Priteisti ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš atsakovo R. D. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 964,63 Eur (devynių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir šešiasdešimt trijų centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. D. 224,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovai privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.