Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1077-854/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-14
Bylos Nr.
e2S-1077-854/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29955-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Panerių metalas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1077-854/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29955-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.; 3.1.14.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „IEVROKA“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Petro Puidoko, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „IEVROKA“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Petro Puidoko, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panerių metalas“ dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „IEVROKA“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Petro Puidoko, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panerių metalas“ 39 855,31 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi pasirengimą bylos nagrinėjimui skyrė paruošiamųjų dokumentų būdu.

Šalies argumentai

4. Ieškovė 2022 m. vasario 14 d. pateikė dubliką, kuriame prašė išreikalauti iš atsakovės rašytinius įrodymus ir išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę ieškovei rinkti įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Išaiškino ieškovei, kad nustatytu terminu tinkamai nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.

6. Teismas nurodė, kad nors ieškovė reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau nei ieškinyje, nei dublike iš esmės neatskleidžia atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės). Pažymėjo, kad ieškovė nurodo, kad nemokumo administratoriui nebuvo perduoti įmonės turtas, dokumentai ir informacija, teigia, jog atsakovė yra gavusi iš ieškovės 39 855,31 Eur, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šių lėšų panaudojimą įmonės interesais, todėl, ieškovės nuomone, ši suma laikytina ieškovės patirtais nuostoliais. Ieškinyje ieškovė taip pat dėsto aplinkybes apie Y. L., V. B. vadovavimą BUAB „IEVROKA“, jų įgaliojimų trukmę, tai, kad jų pasikeitimas prieš bankroto bylos iškėlimą yra fiktyvus, abejones dėl V. Ž. vadovavimo atsakovei UAB „Panerių metalas“ teisėtumo. Ieškinyje taip pat teigiama, kad BUAB „IEVROKA“ ir UAB „Panerių metalas“ valdė tie patys asmenys, todėl, tikėtina, kad realiai jokios ūkinės operacijos nevyko ir realūs sandoriai nebuvo vykdomi.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovė gavo 39 855,31 Eur iš ieškovės be teisėto pagrindo, nenurodė, kokiais įrodymais grindžia nurodytas aplinkybes apie tai, jog tarp ieškovės ir atsakovės jokios ūkinės operacijos nevyko ir realūs sandoriai nebuvo vykdomi, ir kokią įtaką aplinkybės dėl ieškinyje nurodytų fizinių asmenų vadovavimo ieškovės ir atsakovės įmonėms turi šioje civilinėje byloje nagrinėjamam ginčui.

8. Teismas nurodė, kad dublike ieškovė prašo teismo išreikalauti iš atsakovės rašytinius įrodymus ir išduoti teismo liudijimą ieškovei, suteikiantį teisę gauti plataus pobūdžio buhalterinės apskaitos, finansinių operacijų ir kitus duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė dublike nepaaiškino, kaip kiekvienas iš prašomų išreikalauti įrodymų yra susijęs su ieškiniu reiškiamu reikalavimu dėl 39 855,31 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės.

Šalies argumentai

9. Teismo vertinimu, ieškovės dublike pateikti prašymai dėl įrodymų išreikalavimo ir teismo liudijimo nėra suformuluoti tinkamai ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų tokiems prašymams. Prašydama rašytinių įrodymų išreikalavimo ir teismo liudijimo išdavimo, ieškovė privalo aiškiai ir konkrečiai, vadovaudamasi CPK 199 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įvardinti prašomo išreikalauti įrodymo pagrindą ir paaiškinti, kaip kiekvienas iš prašomų įrodymų yra susijęs su nagrinėjama byla ir kokias aplinkybes kiekvienu iš prašomų įrodymų ieškovė siekia pagrįsti. Teismo vertinimu, dublike išvardinta ieškovės prašoma išreikalauti informacija laikytina per daug abstrakčia ir, tikėtina, dalis šios informacijos peržengia šioje byloje nagrinėjamo ginčo ribas, taigi, ne visi prašomi išreikalauti duomenys yra tiesiogiai skirti faktinių aplinkybių įrodinėjimui būtent šios bylos apimtyje.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nurodė, kad ieškovė turi patikslinti aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, t.y. aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą, todėl nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovei, patikslinus ieškinį ir siekiant rašytinių įrodymų išreikalavimo, teismas pasiūlė sukonkretinti prašymus dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ir teismo liudijimo išdavimo, kad šie prašymai atitiktų CPK 199 straipsnio 1 dalies nuostatas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė BUAB „IEVROKA“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Petro Puidoko, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovė ieškinyje nurodė ieškinio elementus – ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Ieškinio dalykas yra ieškovės atsakovei pareikštas materialinis teisinis reikalavimas atlyginti padarytą žalą. Ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą taip pat yra nurodytas ieškinyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nenurodė ieškinio pagrindo. Ginčo esmė yra ta, kad ieškovė atliko mokėjimus atsakovei, tačiau nėra duomenų, kad piniginės lėšos atsakovei buvo pervestos už realiai suteiktas ir realiai pateiktas naudingas prekes ar paslaugas.

11.2. Ieškovės suformuluotas ieškinio dalykas ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių teisės normų nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pati ieškovė, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti, todėl yra aiškiai apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos ir prašomas pažeistų teisių gynimo būdas.

11.3. Įstatymas ieškovę įpareigoja ieškinyje nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

11.4. Ieškovė pateikė įrodymus, kad po bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratoriui nėra perduoti BUAB „IEVROKA“ turtas ir dokumentai. Ieškovės galimybės surinkti įrodymus yra ribotos, todėl ieškovė ir teikė prašymą teismui dėl įrodymų iš atsakovės išreikalavimo ir liudijimo įrodymams gauti išdavimo.

11.5. CPK yra aiškiai reglamentuota įrodinėjimo tvarka, kuria ieškovė ir naudojasi siekdama pagrįsti ieškinį. Byloje vyrauja ir viešas interesas, kylantis iš bankroto teisės normų, kas leidžia spręsti ir apie aktyvesnį teismo vaidmenį įrodinėjimo procese. Teismas viena vertus teigia, kad ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kita vertus atsisako išduoti ieškovei liudijimą įrodymams gauti.

11.6. Ieškinyje aplinkybės dėl tarpusavyje susijusių asmenų vadovavimo kelioms tarpusavyje susijusioms įmonėms yra paaiškinamos taip, kad atsakovės vadovams negali būti taikoma sąžiningumo prezumpcija, nes sandoriai ir veiksmai, kurie yra nagrinėjami šioje byloje nėra įprasta ūkinė–komercinė veikla, o paremta sąmoningu dokumentų praradimu (paslėpimu), kas nėra nei sąžininga, nei teisėta. Atsakovė turi pateikti į bylą pirminius dokumentus, kurių pagrindu tarp šalių vyko mokėjimai per Paysera atidarytą sąskaitą.

11.7. Proceso įstatyme įtvirtinta galimybė tokioje situacijoje, kokią įrodė ieškovė šioje byloje, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, taikyti ne trūkumų šalinimo institutą, o imtis CPK numatytų priemonių sudaryti galimybę šaliai gauti reikiamus įrodymus liudijimo pagrindu, nes ieškovė pagrindė, kad bendrovės dokumentai ir yra paslėpti.

Atsiliepimas

12. Atsakovė UAB „Panerių metalas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike iš esmės neatskleidė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės), nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovė gavo 39 855,31 Eur iš ieškovo be teisėto pagrindo, nepagrindė jokiais duomenimis, kad tarp ieškovės ir atsakovės jokios ūkinės operacijos nevyko ir realūs sandoriai nebuvo vykdomi, ir kokią įtaką aplinkybės dėl ieškinyje nurodytų fizinių asmenų vadovavimo ieškovės ir atsakovės įmonėms turi šioje civilinėje byloje nagrinėjamam ginčui.

Šalies argumentai

12.2. Ieškovės prašymas išreikalauti iš atsakovės rašytinius įrodymus ir išduoti teismo liudijimą ieškovei, suteikiantį teisę gauti plataus pobūdžio buhalterinės apskaitos, finansinių operacijų ir kitus duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, nepaaiškinant, kaip kiekvienas iš prašomų išreikalauti įrodymų yra susijęs su ieškiniu reiškiamu reikalavimu dėl 39 855,31 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės, yra peržengiantis nagrinėjamo ginčo ribas.

12.3. Atsakovė pateikė UAB „Panerių metalas“ ir UAB „IEVROKA“ tarpusavio piniginių pervedimų suvestinę nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. vasario 8 d., iš kurios matyti, kad ieškovės skola pagal tarpusavio piniginius pervedimus atsakovei yra 11 057,69 Eur – tai aplinkybė įrodanti ieškinio ydingumą ir nepagrįstumą ir skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismaskontatuoja:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl teismo nutarties pašalinti ieškinio trūkumus

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė BUAB „IEVROKA“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Petro Puidoko, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Panerių metalas“ 39 855,31 Eur žalos atlyginimą. Susipažinus su ieškiniu matyti, kad ieškinio reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovė atsakovei atliko bankinius pavedimus, tačiau nemokumo administratorius neturi duomenų, kad 39 855,31 Eur dydžio piniginės lėšos atsakovei buvo pervestos turint tam teisinį pagrindą, t.y. už realiai suteiktas prekes ar paslaugas. Ieškinyje nurodoma, kad buvę BUAB „IEVROKA“ vadovai Y. L., V. B. neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės turto ir dokumentų, todėl jis negali nustatyti, kokiu pagrindu buvo atliekami pavedimai, ar tarp šalių buvo sudaryti realūs sandoriai, kurių pagrindu vyko ūkinės operacijos. Nesant tokių duomenų, ieškiniu būtent ir prašoma grąžinti bankiniais pavedimais atsakovei pervestą 39 855,31 Eur sumą. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė taip pat pateikė įrodymus, tarp jų ir ieškovės Paysera sąskaitos išrašus apie 2017 m. lapkričio 20 d. – 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. kovo 16 d. apie įvykusias finansines operacijas su trečiaisiais asmenimis, įskaitant ir atsakovę UAB „Panerių metalas“.

17. Ieškovė dublike pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus iš atsakovės (pirminius duomenis dėl tarp šalių vykusių ūkinių operacijų, buhalterinės apskaitos dokumentus, finansinių ataskaitų rinkinius, kt.) ir išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę ieškovei rinkti įrodymus – gauti duomenis iš Paysera (dėl atsakovės vykdytų finansinių operacijų laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. vasario 9 d., atsakovės sąskaitos atidarymo aplinkybių) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos (dėl duomenų už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. vasario 8 d. – atsakovės pateiktas deklaracijas, (ne)atliktus veiklos patikrinimus, duomenis apie vadovą, už apskaitą atsakingą asmenį, nurodytą laikotarpį atsakovės vykdytą veiklą, kt.).

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, t. y. aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės 39 855,31 Eur sumą, kurią, nepagrindžiant pervedimo pagrindo, ji laiko savo patirtais nuostoliais, pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) neatskleidė atsakovės civilinės atsakomybės. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iš ieškovės 39 855,31 Eur sumą gavo be teisėto pagrindo, nenurodė, kokiais įrodymais grindžia nurodytas aplinkybes apie tai, jog tarp ieškovės ir atsakovės jokios ūkinės operacijos nevyko ir realūs sandoriai nebuvo vykdomi, ir kokią įtaką aplinkybės dėl ieškinyje nurodytų fizinių asmenų vadovavimo ieškovės ir atsakovės įmonėms turi šioje civilinėje byloje nagrinėjamam ginčui. Teismas pasiūlė ieškovei patikslinus ieškinį taip pat sukonkretinti prašymus dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ir teismo liudijimo išdavimo, kad šie prašymai atitiktų CPK 199 straipsnio 1 dalies nuostatas.

19. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jai terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi ieškovės ieškinyje yra ganai aiškiai suformuluotas tiek ieškinio dalykas, tiek nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, o teisinė ieškinio kvalifikacija priklauso teismo kompetencijai. Ieškovės teigimu, teismas viena vertus nurodo ieškovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, tačiau kita vertus, užkerta kelią šiems įrodymams gauti išduodant liudijimą apie teisę gauti įrodymus ar išreikalaujant duomenis iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais dėl žemiau nurodomų motyvų.

20. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

21. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

22. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų, t.y. turi būti vertinama, ar tam tikri procesinio dokumento trūkumai tikrai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai.

23. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, taip pat siejamas su atsakovo teise tiksliai žinoti ieškovo reikalavimą jam bei galimybe gintis nuo šio reikalavimo arba su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-40-313/2019).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Faktinės aplinkybės, tai tam tikri įvykiai, atsitikimai ir veiksmai, su kuriais siejamas teisės normų taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001). Tam, kad būtų galima spręsti apie ieškinio pagrindo neaiškumą, ieškinyje aprašyti įvykiai (atsitikimai, veiksmai) turėtų būti neapibrėžti, neatskleisti, nekonkretūs (bendro pobūdžio, neindividualizuoti).

25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio turinį, sprendžia, kad ieškovė ieškinyje suformulavo ne tik ieškinio dalyką, tačiau taip pat gana aiškiai nurodė ir jo faktinį pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Iš ieškinio yra akivaizdu, kokio materialaus teisinio rezultato ieškovė siekia – sugrąžinti į ieškovės turto balansą atsakovei pervestą 39 855,31 Eur sumą. Ieškovė visiškai aiškiai nurodo ir faktinį pagrindą, kuriuo tokį reikalavimą reiškia: jau ieškinyje nurodo, kad reikalavimas reiškiamas, nesant duomenų, kad ši suma atsakovei buvo pervesta esant teisiniam pagrindui, t.y. kad lėšos atsakovei būtų buvusios pervestos už realiai pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas.

26. Ta aplinkybė, kad ieškovė ieškinyje papildomai nurodo perteklines, galimai ir su ieškinio reikalavimu nesusijusias aplinkybes (dėl tyčinio bankroto, ieškovės ir atsakovės vadovų veiksmų, pan.), savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinio faktinis pagrindas, kuris aktualus tarp šalių susiklosčiusiems santykiams teisiškai kvalifikuoti ir ginčui pagal pareikštą reikalavimą tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, išdėstytas neaiškiai, nesuprantant, kokio teisinio rezultato ieškovė ieškiniu siekia.

27. Šiuo atveju taip pat nesutiktina ir su tuo, kad nėra aišku, kokias aplinkybes ieškovė siekia pagrįsti minėdama ieškovės buvusius vadovus Y. L., V. B. ir kaip jos susijusios su reiškiamu ieškiniu. Iš ieškinio akivaizdu, kad ieškovė šiuos asmenis įvardija dėl to, jog jie, kaip buvę UAB „IEVROKA“ vadovai, neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės turto ir dokumentų, būtent dėl ko nemokumo administratorius, įgyvendindamas jam įstatyme numatytas funkcijas, veikdamas ieškovės vardu ir gindamas tiek jos, tiek jos kreditorių interesus, neturi galimybės nustatyti 39 855,31 Eur sumos pervedimo teisinio pagrindo.

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t.y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje gana aiškiai įvardijo ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, nurodydama, kad ginčo esmė yra ta, jog ieškovė atliko mokėjimus atsakovei, tačiau nėra duomenų, kad piniginės lėšos atsakovei buvo pervestos už realiai suteiktas ir realiai pateiktas naudingas prekes ar paslaugas. Jos ieškiniu siekiamas rezultatas taip pat yra aiškus – atgauti atsakovei pervestas lėšas. Dėl to tai, kaip prašomą grąžinti sumą ieškovė ieškinyje įvardija (kaip nuostolius (žalą) ar be pagrindo gautą sumą), kokiomis teisės normomis ieškinyje ji remiasi (dėl žalos atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo ar kt.), nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, įpareigojant ieškovę nurodyti daugiau faktinių aplinkybių negu ji žino (juolab, kad ieškovę atstovaujantis nemokumo administratorius nedalyvavo tarp šalių galimai vykusiuose sandoriuose) ar pateikti daugiau įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas faktines aplinkybes, negu ji turi savo dispozicijoje. Šiuo atveju būtent teismas pagal nurodytą faktinį ieškinio pagrindą turi pareigą tinkamai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius ir parinkti jiems taikytinas teisės normas, t.y. nustatys teisinį ieškinio pagrindą.

30. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, kuris numato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t.y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Taigi įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą; ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3- 380/2008, Nr. 3K-3-302/2013, ir kt.), juo labiau jog įrodymai gali būti teikiami vėlesniuose proceso etapuose.

32. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iš ieškovės 39 855,31 Eur sumą gavo be teisėto pagrindo, tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikoma ieškinio trūkumu. Pirmiausia, pati ieškovė renkasi kaip ir kokiu būdu ji įrodys ieškinio dalyką ir pagrindą sudarančias aplinkybes, o priklausomai nuo to, kaip ji tą pareigą įgyvendins, tai gali lemti ir bylos baigtį – ieškinio patenkinimą (visiškai ar iš dalies ar atmetimą, atitinkamai atsakovė renkasi, kokiais įrodymais grįsti savo nesutikimo su reikalavimais argumentus. Antra, būtent teismas tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas (ką šios bylos kontekste ypač svarbu pažymėti) už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus.

33. Įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo, pasinaudojant trūkumų šalinimo institutu, įpareigoti ieškovę įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, o to nepadarius, galimai taikyti teisinius padarinius – ieškinį palikti nenagrinėtą. Nagrinėjamu atveju pagrindiniai ieškinio elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas) yra aiškūs, o ar įrodinėjimo proceso metu bus patvirtintos ar paneigtos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, yra bylos nagrinėjimo dalykas, kuris bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės ir dėl to bus pasisakyta priimant galutinį teismo sprendimą.

34. Be to, siekdama įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ieškovė būtent ir pateikė teismui prašymą dėl įrodymų iš atsakovės išreikalavimo ir liudijimo apie teisę gauti įrodymus iš Paysera ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išdavimo. Šiuo atveju teismui sprendžiant, kad ieškovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo ar liudijimo gavimo ir neaiškus, nepagrįstas ar pagrįstas ne visa apimtimi, teismas turi galimybę tokį ieškovės prašymą atmesti ar tenkinti tik iš dalies, taip pat įpareigoti ieškovę patikslinti poreikio gauti tam tikrus įrodymus argumentus, tačiau ne pasinaudoti ieškinio, kuriame šiuo atveju tiek ieškinio dalykas, tiek faktinis ieškinio pagrindas yra pakankamai aiškūs, trūkumų šalinimo institutu, kaip priemone tokiam prašymui tinkamai išnagrinėti.

35. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas). Tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami teismo posėdžio metu iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas taip pat gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams į teisminę gynybą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė esmines faktines aplinkybes, o neesminiai ieškinio trūkumai (aplinkybių patikslinimas, perteklinių aplinkybių nurodymas, netinkamai ieškovės pateikta santykio teisinė kvalifikacija, kt.) gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „IEVROKA“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Petro Puidoko, atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Giedrė Čėsnienė