- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-1702-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00521-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- M. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. (duomenys neskelbtini) nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas 2020 m. liepos 29 d. prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti vaikų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ą. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką: atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieną penktadienį ir sekmadienį vaikų gyvenamojoje vietoje nuo 13 val. iki 18 val., dalyvaujant vaikų tėvui (ieškovui).
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi iki įsiteisės teismo sprendimas taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė vaikų E. S. ir Ą. S. gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu); nustatė atsakovės bendravimo su vaikais tvarką: motina (atsakovė) bendrauja su vaikais E. S. ir Ą. S. kiekvieną penktadienį ir sekmadienį vaikų gyvenamojoje vietoje nuo 13 val. iki 18 val., dalyvaujant vaikų tėvui (ieškovui).
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 17 d. prašymu prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nustatant, kad atsakovė bendrauja su vaikais E. S. ir Ą. S. kiekvieną savaitės ketvirtadienį (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).
5. Nurodė, kad teismas buvo sustabdęs bylą ir skyręs terminą susitaikymui, tačiau atsakovė ne tik kad nerodė pastangų susitaikyti, priešingai, kėlė rūpesčius ir problemas pasimatymų su vaikais metu, teko kviesti policijos pareigūnus. Ne kartą lankėsi vaiko teisių apsaugos specialistai, socialiniai darbuotojai, konstatavę, kad atsakovės susitikimai su vaikais turėtų vykti ne vaikų gyvenamojoje vietoje, o neutralioje aplinkoje. Kitu atveju kyla vaikų paėmimo iš netinkamos aplinkos grėsmė. Susisiekus su (duomenys neskelbtini) administracija, susitikimams su vaikais buvo pasiūlytos šios įstaigos patalpos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Ten nuvežti vaikus būtų ir nuvykti susitikimui būtų patogu abiems šalims, nes atstumas yra tik keletas kilometrų. Susitikimai turėtų vykti socialinių darbuotojų darbo metu. Kadangi vaikai lanko ugdymo įstaigas, ieškovas turi darbą, tai susitikimai turėtų vykti tik darbo dienos pabaigoje ir kol kas tik vieną dieną - ketvirtadienį nuo 15val. iki 17 val.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino. Pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatant, kad atsakovė bendrauja su vaikais E. S. ir Ą. S. kiekvieną savaitės ketvirtadienį viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), nuo 15 iki 17val.
7. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovei bendraujant su vaikais ieškovo namuose kildavo grėsmė vaikų saugumui. Ieškovo teigimu, vaiko teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai paaiškino, kad tikslingiausia vaikams su motina bendrauti neutralioje patalpoje ir tokias patalpas suteikia viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini), kurių tarnybinės patalpos yra netoli ieškovo ir atsakovės gyvenamosios vietos, tai yra (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad keičiantis laikinosioms apsaugos priemonėms atsakovės ryšys su vaikais nutrauktas nebus, be to, bus optimaliai užtikrintas vaikų saugumas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. skundžiamos nutarties įgyvendinimas yra neįmanomas. Atsakovės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu savo gyvenamąją vietą ji yra ir deklaravusi). Netoliese yra (duomenys neskelbtini), kurioje nuo 2018 m. mokosi šalių nepilnametė dukra E. S. Ji gyvena gimnazijos bendrabutyje. Nuvykimo į viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias už 150 km nuo nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, neužtikrino nei ieškovas, teikęs prašymą dėl laikinųjų apaugos priemonių pakeitimo, nei teismas, priėmęs nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Dukra negali būti atitraukta nuo užsiėmimų mokykloje, kad kiekvieną savaitės ketvirtadienį būtų vežama į (duomenys neskelbtini)patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nutartyje nėra nurodyta, kas ir kokia tvarka vaiką turi paimti iš mokyklos (duomenys neskelbtini) ir pristatyti į nutartyje nurodytą susitikimo vietą (duomenys neskelbtini), kas ir kokia tvarka vaiką po kassavaitinio bendravimo turės grąžinti į mokyklos bendrabutį.
8.2. Šalių sūnui šiuo metu nėra nei trejų metų. Tokio amžiaus vaikas turės būti paimtas iš šeimos būsto ir vežamas į (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias už 10 km nuo namų. Vaiko tėvas neturi transporto priemonės ir vairuotojo pažymėjimo, todėl vaiko išvežimas iš namų praktiškai neįmanomas. Artėjant šaltajam metų sezonui, siaučiant Covid virusui, kassavaitinis vaiko vežimas į (duomenys neskelbtini) patalpas vaikui yra rizikingas, jis gali sušalti, susirgti ir pan. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kas ir kokia tvarka vykdys sūnaus atvežimą į nutartyje nurodytą susitikimo vietą. Vaikų tėvas turi sveikatos problemų, dėl kurių jam yra nustatytas neįgalumas, todėl reguliarus mažamečio vaiko nuvežimas į nutartyje nurodytą susitikimo vietą gali būti komplikuotas.
8.3. Teismas neinformavo atsakovės apie gautą prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir atėmė iš jos galimybę teikti prieštaravimus.
8.4. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė tikrovės neatitinkančius ir nepagrįstas faktus. Atsakovė negyvena (duomenys neskelbtini). Iš šeimos namų ieškovas atsakovę išvarė prieš kelis mėnesius, todėl teismo nurodyta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) patalpos yra netoli atsakovės namų yra neteisinga, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.
8.5. Byloje nėra pateikta Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos išvada dėl laikinosios apsaugos priemonės keitimo ir kitų įrodymų, pagrindžiančių teismo argumentus, kad tikslingiausia vaikams su motina bendrauti neutralioje patalpoje ir tokias patalpas suteikia viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
8.6. Teismas nurodė, kad, atsakovei bendraujant su vaikais ieškovo namuose, kildavo grėsmė vaikų saugumui. Ši išvada tendencinga, menkinanti apeliantę, charakterizuojanti ją kaip agresyvią, keliančią grėsmę vaikų saugumui. Atsakovė atsakingai tvirtina, jog ją ir jos vaikus sieja stiprus dvasinis ryšys, ji juos myli ir jais rūpinasi. Atsakovė turi tiek materialines, tiek kitokias galimybes prižiūrėti vaikus ir su jais tinkamai bendrauti. Teismas atsakovės teisę bendrauti su vaikais paneigė.
8.7. Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių keitimo reikalingumą grindė tik deklaratyviais teiginiais, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog, nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas skundžiama nutartimi suvaržė atsakovės teises daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, suteikė ieškovui nepagrįstą pranašumą, pažeidžiant proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros ir kitus principus, įtvirtintus CPK. Ieškovo pasirinktos ir teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams – būsimo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui.
Atsiliepimas
2. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. atsakovė iki šiol gyveno (duomenys neskelbtini), tik paskutiniu metu pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau įvairiuose dokumentuose nurodoma, kad gydosi (duomenys neskelbtini), dar vienuolyje. Jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra tik deklaruota, tačiau nėra duomenų, kad ji pastoviai ten gyvena – kai buvo nustatyta bendravimo vaikais tvarka pas vaikus namuose, jai nebuvo problemų atvykti. Vaikų gyvenamoji vieta (iki teismo sprendimo priėmimo) yra nustatyta su tėvu, kuris visada pasirūpina ir vaikų nuvežimu, todėl vairuotojo pažymėjimo neturėjimas netrukdo tėvui užtikrinti vaikams saugų pervežimą į reikiamą vietą. Kelionė sūnui bus tik papildoma pramoga, jam patinka važiuoti automobiliu. Be to, tai yra vienintelė priemonė, kad vaikai galėtų būti saugioje aplinkoje, nes mama, atvykusi pas vaikus, sukelia jiems nesaugumo pojūčius. Dėl to ir buvo būtina keisti pasimatymų vietą neutralioje patalpoje, galbūt – šalia esančiame (duomenys neskelbtini).
9.2. Nesutiktina su skundo motyvais, kad atsakovė buvo išvyta iš namų. Po to, kai ji buvo pripažinta kalta naudojus smurtą prieš savo vaikus, institucijos uždraudė jai lankytis. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovė kėlė grėsmę vaikų saugumui, tai patvirtina bylos medžiaga bei papildomai pridedami aktai.
9.3. Atsakovė neteisingai nurodo, kad ji turi materialines galimybes prižiūrėti vaikus, nes iki šiol neprisideda prie vaikų išlaikymo ir jokio stipraus dvasinio ryšio su vaikais nėra. Jos elgesys niekuo nepasikeitė, vis tenka kreiptis į policiją, vaiko teisių apsaugos tarnybą bei socialinius darbuotojus.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius rašte nurodė, kad situacija šalių šeimoje yra žinoma. Dėl kylančių problemų bendraujant tarpusavyje bei su vaikais šeimai nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. taikoma atvejo vadyba, paskirtas pagalbą šeimai teikiantis socialinis darbuotojas. Skyriuje ne kartą fiksuoti pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus, atsakovės smurtą prieš vaikus, dėl ko (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai. Pradėjus spręsti ginčą civiline tvarka, gauta pranešimų apie ne laiku lankomus vaikus, apie tai, kad atsakovė atvyksta pas vaikus būdama neblaivi, todėl skyrius sutinka su nuomone, jog susitikimai su vaikais turėtų vykti neutralioje aplinkoje, taip nesukeliant vaikams įtampos ir baimės. Vaikų atvykimą į nustatytą vietą turi užtikrinti ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
6. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeista atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (bendravimo vieta), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė gydytojo įrašą, (duomenys neskelbtini) policijos komisariato reagavimo skyriaus pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.
8. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaikų situacijos vertinimo anketas, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) raštą, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos apie gautus pranešimus apie galimus vaikų teisių pažeidimus.
9. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 2020 m. lapkričio 3 d. per elektroninių paslaugų portalą pateiktoje atsakovės nuomonėje dėl dokumentų, pateiktų prie M. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą, priėmimo ji prašo pastarųjų dokumentų nepriimti, nes jie nepaneigia atskirajame skunde nurodytų argumentų ir faktinių aplinkybių. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo argumentų įvertinimui, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad bylos procesas rašytinis, siekiant atskirąjį skundą išnagrinėti visapusiškai, šalių pateikti nauji įrodymai priimtini.
Dėl nutarties (ne)pagrįstumo
10. Laikinosiomis apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
11. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo su skyrium gyvenančio tėvo tvarkos klausimai buvo išspręsti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, kuria šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (ieškovu), taip pat nustatyta atsakovės ir vaikų bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovė bendrauja su vaikais E. S. ir Ą. S. kiekvieną penktadienį ir sekmadienį vaikų gyvenamojoje vietoje nuo 13 val. iki 18 val., dalyvaujant vaikų tėvui (ieškovui). Ši nutartis įsiteisėjusi, todėl nepasisakytina apie atskirojo skundo argumentus laikinosios apsaugos nepagrįstumo ir netikslingumo klausimu. (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 21 d. gautas ieškovo prašymas pakeisti teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieną savaitės ketvirtadienį (duomenys neskelbtini)patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas prašymo gavimo dieną (2020 m. rugsėjo 21 d.) priėmė nutartį, kuria pakeitė laikinąją atsakovės bendravimo su vaikais tvarką. Teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nes iš byloje esančių duomenų matosi, kad, atsakovei bendraujant su vaikais ieškovo namuose, kildavo grėsmė vaikų saugumui.
13. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tik atkartojo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovo nurodytas aplinkybes, savarankiškai neatlikdamas byloje esančių įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti šalių nepilnamečių vaikų interesus labiausiai atitinkančią bendravimo tvarką, šiuo atveju turėjo sudaryti galimybę kitai bylos šaliai – atsakovei – pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, gauti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą dėl laikinos bendravimo tvarkos, be to, esant būtinybei, šį klausimą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnio 3 dalis). Eliminavęs atsakovės teisę būti išklausytai ir pateikti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, teismas nesiaiškino ir nenustatė bylai svarbių aplinkybių – kur yra atsakovės ir dukters gyvenamosios vietos, ar pakeista atsakovės ir jos vaikų bendravimo tvarka yra realiai įgyvendinama ir atitinka vaikų interesus.
14. Sutiktina su atsakove, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka realiai neįgyvendinama. Ieškovė nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu savo gyvenamąją vietą ji yra ir deklaravusi). (duomenys neskelbtini) mokykloje mokosi šalių nepilnametė dukra E. S.. Ji gyvena gimnazijos bendrabutyje. Tai, kad mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena gimnazijos bendrabutyje ir ieškovo namuose būna tik atostogų metu bei kartais savaitgaliais, yra nurodžiusi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo 2020 m. liepos 13 d. išvadoje, tačiau pirmosios instancijos teismas, keisdamas bendravimo tvarką, šių aplinkybių neįvertino. Akivaizdu, kad mergaitės nuvykimas į viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias už 150 km nuo nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, ketvirtadieniais, kai mokykloje vyksta užsiėmimai, neatitinka mergaitės interesų.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, spręsdamas ginčo klausimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog šeimos byloje turi pareigą veikti aktyviai (CPK 376 straipsnis).
16. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinos atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos klausimą, nenustatė ir neįvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, kurių nėra galimybės nustatyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Dėl to apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.