- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-420-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00521-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- L. J.
- Advokatai
- Gvidas Byčius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-86-384/2021 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei L. J. ir pagal atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui M. S. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei L. J. ir pagal atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui M. S. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi patenkintas ieškovo M. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai yra nustatyta vaikų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ą. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta su ieškovu M. S. ir nustatyta bendravimo su vaikais tvarka: motina L. J. bendrauja su vaikais E. S. ir Ą. S. kiekvieną penktadienį ir sekmadienį vaikų gyvenamojoje vietoje nuo 13 val. iki 18 val., dalyvaujant vaikų tėvui M. S..
3. Atsakovė teismui pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra vaikų E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir Ą. S., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamą vietą nustatyti su motina L. J. ir priteisti iš M. S. laikiną išlaikymą vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovės L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties. Kauno apygardos teismas atsakovės skundą patenkino iš dalies, panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties dalį dėl laikinos Ą. S. gyvenamosios vietos pakeitimo ir perdavė šį klausimą Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovės L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino, Ą. S., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną (iki teismo sprendimo įsiteisėjimo) gyvenamąją vietą nustatė su motina L. J.; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo priteisė iš ieškovo M. S. išlaikymą vaikui Ą. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis ir priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja paskyrė vaiko motiną L. J.; nustatė tokią laikinąją M. S. bendravimo tvarką su sūnumi Ą. S.: M. S. bendrauja su sūnumi Ą. S. neporiniais savaitgaliais, penktadienį paimdamas vaiką iš namų ar ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams ir vaiką grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 iki 18 val.
5. Teismas nustatė, kad nuo 2020 m. spalio 9 d. Ą. S. gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su atsakove L. J. ir jos motina D. J., kuri dukrą charakterizuoja teigiamai, nurodo, jog L. J. tinkamai rūpinasi savo sūnumi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodoma, kad skyrius nuo 2020 m. spalio 21 d. nėra gavęs pranešimų apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, be to šiuo metu L. J. šeimai sudarytas pagalbos planas, kurį L. J. palaipsniui vykdo, atsakovė šiuo metu yra baigusi pozityvios tėvystės ugdymo mokymus, dalyvauja Minesotos programoje nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, nuolat konsultuojasi su psichologu ir psichiatru Psichikos sveikatos centre (priklausomybių centre), nuolat bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, priima siūlomą pagalbą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. lapkričio 18 d. išvadoje nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 12 d. tarnybos darbuotoja bendravo su M. S. ir šis nurodė, kad „L. iš tiesų yra gera motina, tik bėda, kad nesusitvarko su savo priklausomybe alkoholiui, su savo gyvenimo pobūdžiu”. M. S. taip pat nurodė, kad jis su sūnumi bendrauja telefonu, mato vaiko ir L. iškylas po Vilnių, vaikas būna gan linksmas. Teismas padarė išvadą, kad nuo to laiko, kai pagal ieškovo M. S. prašymą 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, padėtis iš esmės pasikeitė, tai yra atsakovė L. J. pakeitė gyvenseną, sudarė normalias gyvenimo sąlygas vaikui Ą. S. Vilniuje, todėl laikinosios apsaugos priemonės keičiamos nustatant Ą. S., gimusio (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su motina L. J., iš ieškovo priteisiant išlaikymą po 150 Eur kiekvieną mėnesį, nustatant M. S. bendravimo tvarką su sūnumi Ą. S.: M. S. bendrauja su sūnumi Ą. neporiniais savaitgaliais, penktadienį paimdamas vaiką iš namų ar ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, ir vaiką grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 iki 18 val.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas M. S., atstovaujamas advokato Gvido Byčiaus, prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovė L. J. nevykdo teismo sprendimų, piktnaudžiauja situacija. L. J. pasinaudoja ieškovo geranoriškumu, nes ieškovas leido sūnui pabūti pas mamą, jos motina D. J. garantavo ieškovui sūnaus Ą. saugumą. Tačiau po to atsisakė atiduoti sūnų, o ieškovui gavus vykdomąjį dokumentą, dėl COVID19 situacijos, teismo antstoliai negalėjo patekti į L. J. gyvenamąjį būstą, todėl daugiau nei mėnuo sūnus Ą. gyvena pas motiną L. J.. Teismas privalėjo vertinti situaciją, t. y. tai, kad L. J. elgiasi netinkamai, nevykdo teismo nutarties, savavaldžiauja. Ši aplinkybė nebuvo įvertinta.
6.2. Teismas neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad L. J. galimai ir toliau vartoja alkoholį (tai patvirtino dukra E., nes bendraujant nuotoliniu būdu ji pastebėjo, kad „mama ir vėl neblaivi„). Atsakovė buvo pradėjusi gydytis priklausomybės ligas, tačiau kai dar gyveno kaime, o išvykusi į Vilnių visas programas nutraukė ir nėra jokių duomenų, kad ji toliau nepiktnaudžiauja alkoholiu. Ieškovui patekti į jos gyvenamąją vietą nėra galimybės, realiai pamatyti sūnų taip pat nėra galimybių, todėl L. J. ir naudojasi tuo bei elgiasi nesąžiningai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į ieškovo M. S. atskirąjį skundą atsakovė L. J. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
7.1. Šalių susitarimu sūnų Ą. į namus Vilniuje atsakovė parsivežė 2020 m. spalio 9 d., o ieškovas dar vasarą nutraukė bendravimą su atsakovės motina, užblokuodamas jos telefono numerį savo telefone, ir po to jokių kontaktų su ja nėra turėjęs. Todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovės motina garantavo sūnaus saugumą neatitinka tikrovės. Atsakovė nėra iš antstolių gavusi jokio pranešimo.
7.2. Ieškovo gyvenamojoje vietoje gyvenimo sąlygos mažamečiui vaikui nėra tinkamos. Senas ir skurdus namas, kuriame gyvena ieškovas, yra vienkiemyje, 6 kilometrų atstumu nutolusiame nuo šeimos gydytojo, ugdymo įstaigos, parduotuvės ir pan. Ieškovas neturi automobilio, o dėl jam nustatytos regėjimo negalios, negali įgyti teisės vairuoti. Name nėra vandens ir nuotekų įvadų, vanduo semiamas iš sodyboje esančio šulinio, kuris dažnai išsenka, naudojamasi lauko tualetu. Namas šildomas atviru židiniu, kas mažamečiui vaikui nėra saugu, ieškovas žiemai nėra pasiruošęs malkų. Ieškovas, teikdamas skundą, vadovaujasi ne vaiko, bet savo interesais.
7.3. Atsakovė iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą: visiškai nevartoja alkoholio, savo noru kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kaimo moterų bendruomenę, kur išėjo mėnesio trukmės priklausomybės gydymo kursą, dalyvauja ambulatorinėje „Minesotos“ programoje Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus skyriuje, lanko specializuotas psichologo ir psichiatro konsultacijas, baigė pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursus „Gyvybės šviesa“. Su mažamečiu sūnumi Ą. gyvena atsakovės motinai priklausančiame erdviame ir jaukiame bute Vilniuje, kur jam yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Atsakovės mama sudarė sąlygas, kad atsakovė galėtų visą savo laiką ir jėgas skirti sūnui, kuriam, kaip gimusiam neišnešiotam, reikalingas ypatingas dėmesys ir priežiūra. Vaikas prie atsakovės yra labai prisirišęs, būdamas su atsakove jaučiasi saugus ir laimingas. Daug dėmesio ir pastangų atsakovė skiria tam, kad su specialistų pagalba įveiktų sūnui nustatytus raidos sutrikimus. Sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriausiai atitinka vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
Dėl ginčo esmės
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinosios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi patenkino atsakovės L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nustatė mažamečio sūnaus Ą. S., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su motina L. J. (atsakove). Teismas padarė išvadą, kad nuo to laiko, kai pagal ieškovo M. S. prašymą 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė mažamečio sūnaus Ą. S. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, padėtis iš esmės pasikeitė, tai yra atsakovė L. J. pakeitė gyvenseną, sudarė normalias gyvenimo sąlygas vaikui Ą. S. Vilniuje.
12. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovė galimai vartoja alkoholį. Atsakovė buvo pradėjusi gydytis priklausomybės ligas, tačiau kai dar gyveno kaime, o išvykusi į Vilnių visas programas nutraukė ir nėra jokių duomenų, kad ji toliau nepiktnaudžiauja alkoholiu. Ieškovui patekti į jos gyvenamąją vietą nėra galimybės, realiai pamatyti sūnų taip pat nėra galimybių, todėl L. J. ir naudojasi tuo bei elgiasi nesąžiningai.
13. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1942-273/2020 atsakovės L. J. prašymą dėl mažamečio Ą. S. laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė išsiaiškinti sekančias aplinkybes: ar šalių sūnaus gyvenimo sąlygos faktinėje gyvenamojoje vietoje su atsakove labiau atitinka vaiko interesus, nei gyvenamojoje vietoje su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje situacijoje šalių mažamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą buvo tikslinga spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
14. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nustatyta, kad nėra duomenų apie šalių gyvenamosios (buities) vietos sąlygas, t. y. tokių duomenų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teismui nepateikė, todėl nėra galimybės apeliacinės instancijos teismui vertinti ar šalių sūnaus gyvenimo sąlygos faktinėje gyvenamojoje vietoje su atsakove labiau atitinka vaiko interesus, nei gyvenamojoje vietoje su ieškovu. Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas pakartotinai nesiaiškino šių aplinkybių, nors Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1942-273/2020 nurodė minėtas aplinkybes išsiaiškinti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina ir tai, kad klausimą dėl mažamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimo pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors apeliacinės instancijos teismo vertinimu šį klausimą teismas turėjo spręsti žodinio proceso tvarka.
15. Byloje 2021 m. sausio 22 d. pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS, Skyrius) papildoma informacija, iš kurios nustatyta, kad Skyriuje 2021 m. sausio 16 d. fiksuotas vaiko teisių pažeidimas, Nr. 10VTP-45, kad 2021 m. sausio 15 d. neblaivi L. J. kartu su sūnumi Ą. S. atvyko pas ieškovą M. S.. L. J. fiksuotas 1,85 promilių girtumas. Taip pat nurodoma, kad L. J. sūnų yra palikusi tėvo M. S. priežiūrai, o pati L. J. yra dingusi, prisiskambinti nėra galimybių, telefonas išjungtas, moters buvimo vieta nėra žinoma. Pažymėtina, kad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios laikina šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, buvo atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu. Skyriaus pateikti duomenys kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog atsakovė L. J. pakeitė gyvenseną. Be to, byloje nėra duomenų apie šalių buities sąlygas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti, ar mažamečio gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitinka reikalavimus normaliam vaiko vystymuisi, ar nekelia grėsmės mažamečio interesams.
16. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neišsiaiškino visų prašymo nagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių, todėl priimta nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir atsakovės prašymą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.