- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-1942-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00521-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“, akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė Bitė Lietuva, „Mogo LT“, uždaroji akcinė bendrovė Minibank
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. J. atstovės advokatės D. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei L. J. ir atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui M. S. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“, akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė Bitė Lietuva, uždaroji akcinė bendrovė Bitė Lietuva UAB „Mogo LT“, uždaroji akcinė bendrovė Minibank, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei L. J. ir pagal atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui M. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi šalių nepilnamečių vaikų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ą. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, nustatyta laikina atsakovės bendravimo su vaikais tvarka: atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieną penktadienį ir sekmadienį vaikų gyvenamojoje vietoje nuo 13 val. iki 18 val., dalyvaujant vaikų tėvui (ieškovui).
3. Atsakovė priešieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas teismo sprendimas nustatyti šalių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakove ir iš ieškovo priteisti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovas prieš atsakovę naudoja psichologinį smurtą, kas kenkia vaikų interesams. Šiuo metu yra pasikeitė aplinkybės, nes Ą. S. gyvena su atsakove Vilniuje, kurį atsakovė atsivežė pritariant ieškovui. Vaikas prie atsakovės yra prisirišęs, jam reikalingos logopedo ir kardiologo konsultacijos, atsakovė yra sudariusi geresnes gyvenimo sąlygas nei ieškovas.
5. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose savo prašymą patikslino ir prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti nepilnamečio vaiko Ą. S. gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti tokią ieškovo bendravimo tvarką su Ą. S.: neporiniais metų savaitgaliais, penktadienį ieškovas paima vaiką iš jo ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams (arba iš namų (duomenys neskelbtini)) ir vaiką grąžina į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 iki 18 val.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
7. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą savo pareigų vykdymą vaikų atžvilgiu. Teismas vertino šalių dukros E. S. pareikštą nuomonę ateityje nuolat gyventi su ieškovu bei 2020 m. spalio 26 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, kurioje nurodytos atsakovės netinkamą elgesį bei gyvenimo būdą pagrindžiančios aplinkybės, t. y. kad atsakovė, gyvendama su ieškovu ir nepilnamečiais vaikais vartojo alkoholį, vaikus palikdavo ieškovui ir ištisomis paromis negrįždavo į namus, smurtavo prieš nepilnametę dukrą, neatvykdavo į atvejo vadybos organizuojamus posėdžius, nepriėmė socialinių darbuotojų siūlomos pagalbos, nekeitė savo elgesio, vaikus aplankyti atvykdavo apsvaigusi nuo alkoholio, kad atsakovė nesilaikė bendravimo sąlygų su vaikais.
8. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė iš esmės būtų pakeitusi savo gyvenimo būdą. Teismo vertinimu, šiuo metu taikomos laikinosios apsaugos priemonės geriausiai užtikrina nepilnamečių vaikų interesus.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovės atstovė prašė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - Ą. S. gyvenamąją vietą iki tol, kol byla bus išspręsta iš esmės, nustatyti su atsakove. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. spalio 26 d. išvada, kuri yra tendencinga bei klaidinanti;
1.2. Teismas neatskleidė bylos esmės, nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės apie tai, jog vaiko laikina gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškovu. Ieškovo gyvenamame name nėra tinkamų sąlygų vaikui augti, nėra vandens ir nuotekų įvadų, centrinio šildymo, durų, namas yra vienkiemyje, kuris šešių kilometrų atstumu yra nutolęs nuo vaikų darželio, šeimos gydytojo, parduotuvės. Ieškovas dėl regėjimo negalios negali įgyti teisės vairuoti, todėl neturi galimybių savarankiškai vežti vaiką į darželį, gydymo įstaigą ar pan.;
1.3. Teismas nevertino vaiko poreikių. Būdamas trejų metų, vaikas nekalba, jam yra nustatytas regėjimo sutrikimas, taikoma kardiologinė priežiūra. Vaikas yra prisirišęs prie motinos, ką patvirtina 2020 m. spalio 23 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr.10VSV- 981;
1.4. Teismas nevertino atsakovės nurodytų objektyvių aplinkybių, dėl ko vaikas nebuvo grąžintas ieškovui ir liko gyventi su atsakove Vilniuje.
10. Atsakovės atstovė pateikė prašymą prijungti prie bylos prijungti papildomą įrodymą - Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus parengtą pagalbos planą.
11. Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
13. Atsakovės atstovė pateikė prašymą prijungti prie bylos Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus parengtą pagalbos planą. Kartu su atskiruoju skundu yra pateikti ir kiti papildomi įrodymai: Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr.10VSV- 981, asociacijos „Padubysio kaimo bendruomenė“ pažyma ir Ą. S. ambulatorinio apsilankymo aprašas.
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ribojimas teikti naujus įrodymus nėra absoliutus.
15. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo argumentų įvertinimui, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.) atsakovės pateikti papildomi įrodymai priimtini.
Dėl nutarties (ne)pagrįstumo
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko Ą. S. gyvenamosios vietos pakeitimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Šeimos bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi šalių nepilnamečių vaikų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ą. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. spalio 9 d. šalių sūnus Ą. S. gyvena su atsakove (duomenys neskelbtini). Šalių sutarimu atsakovei leista savaitgaliui pasiimti sūnų savaitgaliui, tačiau jam pasibaigus, atsakovė vaiko ieškovui negrąžino. Ieškovui 2020 m. spalio 22 d. išduotas vykdomasis raštas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties. Antstolių informacinės sistemos AIS duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad vykdomoji byla atsakovės atžvilgiu pagal vykdomąjį raštą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties pagrindu nėra pradėta, priverstine tvarka klausimas dėl vaiko grąžinimo ieškovui nėra sprendžiamas. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą dėl mažamečio Ą. S. laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo motyvuodamas tuo, kad atsakovė neįrodė, jog būtų iš esmės pasikeitusios sąlygos, kurioms esant vaikų laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu.
19. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pakartojo 2020 m. spalio 26 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje Nr. 10SD-2674 (toliau – Išvada) nurodytas aplinkybes, ir remdamasis šiomis aplinkybėmis atmetė atsakovės prašymą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta to paties Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. spalio 23 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 10VSV- 981 (toliau – Anketa), kurioje įvertinta nepilnamečio vaiko Ą. S. situacija jo faktinėje buvimo vietoje (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 21 d. pranešimo iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK pagrindu apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Išvadoje ir Anketoje nustatytos aplinkybės dėl atsakovės pastangų keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą iš esmės skiriasi. Akivaizdu, kad rengiant Išvadą, į Anketoje nustatytos aplinkybės nebuvo atsižvelgta Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad neįvertinus Anketoje nurodytų aplinkybių pateikta Išvada nelaikytina išsamia ir objektyvia.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas ginčo klausimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog šeimos byloje turi pareigą veikti aktyviai (CPK 376 str.). Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovės prašyme nurodytų aplinkybių dėl netinkamų vaikų gyvenimo sąlygų ieškovo gyvenamoje vietoje.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Ieškovas atsiliepimo į prašymą dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo nepateikė. Kadangi prašymas buvo pareikštas priešieškinyje, ieškovui atskirai nebuvo siunčiamas pranešimas atsiliepimui į atsakovės prašymą pateikti. Taigi, dėl šios priežasties buvo eliminuota galimybė ieškovui pateikti savo atsikirtimus į atsakovės nurodytus argumentus dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė bylai svarbių aplinkybių – ar šalių sūnaus gyvenimo sąlygos faktinėje gyvenamojoje vietoje su atsakove labiau atitinka vaiko interesus, nei gyvenamojoje vietoje su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje situacijoje šalių mažamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą buvo tikslinga spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
22. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, nenustatė ir neįvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, kurių nėra galimybės nustatyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.). Atsižvelgtina į tai, kad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios laikina šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, buvo atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu. Vien remdamasis byloje esančiais įrodymais apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti, ar šiuo metu atsakovė pakeitė savo gyvenimo būdą, kad šalių mažametis sūnus gyvendamas su atsakove galėtų jaustis saugiai.
23. Remiantis išdėstytu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl mažamečio Ą. S. laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo naikintina, ir prašymas dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 str., 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės L. J. prašymas dėl mažamečio Ą. S. laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo, panaikinti ir atsakovės prašymą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.