Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-2985-344/2019

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-15
Bylos Nr.: e2-2985-344/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01154-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Gailienė
Ieškovas: L. S., uždarosios akcinės bendrovės „Eglitana“
Atsakovas: E. S., uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos medis“
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Euro pulsas“
Advokatai: Gintaras Gricius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2985-344/2019 Teismo proceso Nr. 2-29-3-01154-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2; 2.6.8.10; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,

dalyvaujant ieškovei L. S., jos ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eglitana“ atstovui advokatui A. V.,

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eglitana“ atstovui G. R.,atsakovui E. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos medis“ atstovams A. A. ir advokatui Gintarui Griciui,

trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Euro pulsas“, uždarosios akcinės bendrovės „Bonum Lignum“ atstovui R. T.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eglitana“ ieškinį atsakovams E. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos medis“ dėl 2018 m. liepos 27 d. laidavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, ir pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams E. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos medis“ dėl 2018 m. liepos 27 d. laidavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eglitana“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti 2018 m. liepos 27 d. sudarytą laidavimo sutartį tarp E. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos medis“ niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė L. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti 2018 m. liepos 27 d. sudarytą laidavimo sutartį tarp E. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos medis“ niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė UAB „Eglitana“ ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Eglitana“ ir UAB „Bonum lignum“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Eglitana“ suteikė UAB „Bonum lignum“ 183 920,21 Eur paskolą. 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Eglitana“ ir atsakovas E. S. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotojas įsipareigojo visiškai atsakyti kreditoriui (ieškovui), jei skolininkas (UAB „Bonum lignum“), už kurį laiduojama, neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles, numatytas 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarp kreditoriaus UAB „Eglitana“ ir skolininko UAB „Bonum lignum“ sudarytoje paskolos sutartyje. UAB „Eglitana“ ir atsakovas E. S. 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos laidavimo sutarties 5.1 punktu susitarė, jog iki visiško savo įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo laiduotojas (atsakovas) įsipareigoja be išankstinio kreditoriaus UAB „Eglitana“ raštiško sutikimo neprisiimti jokių skolinių įsipareigojimų, didesnių kaip 20 000 Eur pagal kredito, lizingo, pirkimo pardavimo išsimokėtinai ar kitokio finansavimo sutartis. Pažeisdamas 2017 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutartį, 2018 m. liepos 27 d. atsakovas E. S. ir UAB „Žemaitijos medis“ sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotojas (atsakovas E. S.) įsipareigojo atsakyti skolininko kreditoriui (atsakovui UAB „Žemaitijos medis“), jeigu skolininkas neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, bet ne daugiau negu pagrindinės prievolės suma 23 709,96 Eur, todėl ši 2018 m. liepos 27 d. laidavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Mano, kad atsakovas sudarydamas 2018 m. liepos 27 d. laidavimo sutartį siekė apsunkinti ieškovės UAB „Eglitana“ galimybę patenkinti savo reikalavimą iš atsakovo E. S., todėl ši laidavimo sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnį, kaip sandorį prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovė UAB „Žemaitijos medis“ sudarydama su atsakovu E. S. laidavimo sutartį nepasidomėjo, ar tokio dydžio prisiimti įsipareigojimai nepažeis kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai ieškovė mano, kad abu atsakovai buvo nesąžiningi, nepaisė ieškovės UAB „Eglitana“ ir atsakovo E. S. sudarytoje laidavimo sutartyje nustatyto draudimo E. S. prisiimti įsipareigojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal laidavimą, be to sumažino atsakovo E. S. mokumą ir pažeidžia ieškovės kaip kreditorė UAB „Eglitana“ teises pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutartį, todėl 2018 m. liepos 27 d. laidavimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80, 1.81 straipsniai).

Ieškovė L. S. ieškinyje nurodė, kad ji yra atsakovo E. S. sutuoktinė. Atsakovo E. S. ir atsakovės UAB „Žemaitijos medis“ 2018 m. liepos 27 d. sudaryta laidavimo sutartį prašo pripažinti negaliojančia ab initio, nes šia laidavimo sutartimi buvo suvaržytas jos ir atsakovo E. S. bendrai turimas turtas. Laidavimo sutartis buvo sudaryta be jos žinios, valios, sutikimo. Atsakovė UAB „Žemaitijos medis“, būdama stipresnioji sutarties šalis, elgėsi nesąžiningai, nes sudarė galimybę laidavimo sutartyje be jos, t. y. sutuoktinės valios jai nustatyti teises ir pareigas, nes į laiduotoją nukreipus išieškojimą bus suvaržytos jos turtinės teisės. Atsakovei UAB „Žemaitijos medis“ turėjo būti žinoma apie E. S. santuoką, todėl atsakovė UAB „Žemaitijos medis“, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo pareikalauti rašytinio sutuoktinio sutikimo laidavimo sutarčiai sudaryti.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Žemaitijos medis“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Eglitana“ ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Žemaitijos medis“ 2019 m. kovo 15 d. kreipėsi su ieškiniu į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus, prašydama priteisti iš UAB „Euro pulsas“ ir E. S. solidariai 23 709,96 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo UAB „Žemaitijos medis“ naudai. Teismas 2019 m. gegužės 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-2061-853/2019 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai. Sprendimas šiuo metu jau įsiteisėjęs, vykdomieji raštai perduoti antstolio kontorai priverstiniam išieškojimui. Ieškovė UAB „Eglitana“ ieškinyje teigia, jog 2018 m. liepos 27 d. tarp UAB „Žemaitijos medis“ ir E. S. pasirašyta laidavimo sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau nenurodo kokioms konkrečiai normoms, todėl galima teigti, jog šis teiginys yra deklaratyvus ir nieko nereiškiantis. Ieškovės argumentas, susijęs laiduotojo E. S. negalėjimu prisiimti įsipareigojimų kitam kreditoriui, vykdant anksčiau pasirašytą laidavimo sutartį (2017 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutarties 5.1. punktas), taip pat yra nepagrįsti ir kelia daug abejonių. Vertinant visą situaciją bei ieškovės UAB „Eglitana“ į bylą pateiktus dokumentus, peršasi išvada, jog ieškovės pateiktos 2017 m. rugpjūčio 31 d. paskolos ir laidavimo sutartys, galimai, buvo sudarytos atbuline data tik dėl akių, tam, kad padėti išvengti civilinės atsakomybės E. S.. Pažymėjo, kad

UAB „Žemaitijos medis“ sudarydamas sutartis su UAB „Euro pulsas“ ir E. S., nebuvo informuota apie tai, kad minėti asmenys turi kreditorinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, dėl kurių 2018 m. liepos 27 d. laidavimo sutartis būtų negalima.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Žemaitijos medis“ atsiliepimu į ieškovės L. S. ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės L. S. argumentai, jog sudaryta laidavimo sutartis neva prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to negalioja, yra nepagrįsti, kadangi laidavimo sutarties pagrindu atsirandanti prievolė pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį yra laikoma asmenine ją sudarančio asmens prievole, kuri yra susijusi su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Pagal sudarytą laidavimo sutartį atsako tik pats laidavęs asmuo (sutuoktinis) ir tik savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus sutuoktinio sutikimas kito sutuoktinio, kaip laiduotojo, prievolei atsirasti nėra privalomas ir tokio sutikimo nebuvimas kito sutuoktinio prisiimto laidavimo galiojimui bei jo atsakomybei prieš kreditorių jokios įtakos neturi ir turėti negali. Aplinkybė, kad dalis E. S. nuosavybės teise priklausančio turto yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jokios teisinės reikšmės sudarytos laidavimo sutarties galiojimui ir E. S. pareigai vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtas prievoles neturi, taip pat nedaro ir jokios įtakos jo sutuoktinės teisėms ir jų apimčiai. Tai, kad vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo E. S. turto jis galėtų būti nukreipiamas į jam tenkančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nereiškia, kad buvo nuspręsta dėl kokių nors atsakovo E. S. sutuoktinės materialiųjų teisių ir /ar pareigų. Ieškovės L. S. ieškinyje dėstomi samprotavimai apie, neva stipresniosios šalies primestas sąlygas ir galimą piktnaudžiavimą, yra visiškai nepagrįsti. E. S. ginče dėl skolos, nėra atsitiktinis asmuo. Jis yra pirminio skolininko UAB „Euro pulsas“ vadovas. Tai UAB „Žemaitijos medis“ neatgaudama skolos buvo priversta sutikti su skolininko iškeltomis sąlygomis dėl reikalavimo teisių perleidimo ir laidavimo sutartimi. Todėl ji nėra jokia stipresnioji šalis, o tik siekia atgauti skolą, kuris atsirado ne iš paskolinių santykių.

Atsakovas E. S. ir tretieji asmenys UAB „Euro pulsas“ ir UAB „Bonum Lignum“ atsiliepimų į ieškinius nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovė L. S. ir jos atstovas advokatas A. V. prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Ieškovė L. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jai nežinant jos sutuoktinis sudarė laidavimo sutartį, apie kurią ji sužinojo tik gavusi dokumentus iš antstolio apie turtui taikytą areštą dėl skolos, kilusios pagal sudarytą laidavimo sutartį su UAB „Žemaitijos medis“. Sutuoktinis jai sakė, kad dėl susidariusios situacijos buvo privestas pasirašyti laidavimo sutartį. Ji nesutinka su šios sutarties sudarymu. Dėl skolų, susidariusių pagal laidavimo sutartis, iš jų bendro turto yra vykdomas išieškojimas. Vykdymo procese jų, kaip sutuoktinių, turto dalys nėra nustatytos.

Ieškovės atstovas advokatas A. V. papildomai paaiškino, kad atsakovas E. S. 2018 m. liepos 27 d. sudarė su UAB „Žemaitijos medis“ laidavimo sutartį nežinant sutuoktinei ir prieštaraujant anksčiau sudarytai laidavimo sutarčiai su UAB „Eglitana“. Skola su UAB „Eglitana“ išieškoma pagal vykdomąjį įrašą. L. S. nėra laiduotoja laidavimo sutartyje, sudarytoje su UAB „Žemaitijos medis“, todėl nesuprantama, kodėl vykdomas išieškojimas iš ieškovės. Ginčija su UAB „Žemaitijos medis“ sudarytą laidavimo sutartį, nes pagal šią sutartį vykdomas išieškojimas ir iš bendro sutuoktinių turto, neatidalijus skolininko sutuoktinės L. S. turto dalies. UAB „Eglitana“ apie 2018 m. liepos 27 d. laidavimo sutartį sužinojo iš L. S..

Ieškovės UAB „Eglitana“ atstovai G. R. ir advokatas A. V. prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Ieškovės atstovas advokatas A. V. papildomai paaiškino, kad UAB „Eglitana“ savo reikalavimą kelią iš 2017 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutarties, kurią UAB „Eglitana“ pasirašė su laiduotojais atsakovu E. S. ir ieškove L. S., kuria laiduota už skolininkę UAB „Bonum Lignum“ pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutartį. Pagal šios laidavimo sutarties 5.1 punktą laiduotojai negalėjo sudarytos kitos laidavimo sutarties pagrindu prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų be kreditorės UAB „Eglitana“ sutikimo. Atsiradus finansiniams įsipareigojimams pagal 2018 m. liepos 27 d. laidavimo sutartį, atsakovas E. S. apsunkino kreditorės UAB „Eglitana“ galimybę atgauti skolą. Su atsakovu E. S. 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis, nes UAB „Bonum Lignum“ turto, kuriuo galėtų garantuoti skolos grąžinimą, neturėjo. Ši laidavimo sutartis buvo sudaryta, siekiant, kad skolininkė UAB „Bonum Lignum“ tinkamai įvykdytų paskolos sutartį ir būtų grąžinta paskola. Šiai dienai UAB „Eglitana“ yra susigrąžinusi didžiąją dalį skolos pagal paskolos sutartį. Teismas turėtų svarstyti klausimą, ar ginčijama laidavimo sutartis sudaryta neiškreipiant atsakovo E. S. tikrosios valios dėl susidariusio ekonominio spaudimo. Laidavimas yra finansinis įsipareigojimas, juo labiau, kad iš jo turto yra vykdomas išieškojimas, be to UAB „Eglitana“ turi dalinti pinigais gautais pardavus skolininko turtą, su nauju kreditoriumi UAB „Žemaitijos medis“.

Ieškovės atstovas G. R. papildomai paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutarties sudarytos tarp UAB „Bonum Lignum“ ir UAB „Eglitana“ pagrindu suteiktos paskolos UAB „Bonum Lignum“ negrąžino, todėl skola buvo išsireikalauta iš laiduotojų E. S. ir L. S.. Jam nebuvo žinoma, kad atsakovas E. S. vėliau pasirašė kitą laidavimo sutartį. 2017 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutarties 5.1. punkte numatytas draudimas laiduotojams prisiimti kitus įsipareigojimus, reiškia, kad draudimą laiduotojams prisiimti įsipareigojimus bankams, kitiems laiduotojams, kredito įstaigoms, tame tarpe laiduoti, sudaryti skolos raštelius ir kt. Šiandien nei UAB „Bonum Lignum“, nei laiduotojai nėra atsiskaitę. Dėl atsakovo E. S. pasirašytos su UAB „Žemaitijos medis“ laidavimo sutarties UAB „Eglitana“ vykdymo procese negali susigrąžinti dalies skolos.

Atsakovas E. S. prašė 2018 m. liepos 27 d. laidavimo sutartį pasirašytą su UAB „Žemaitijos medis“ pripažinti negaliojančia, nes sutartis buvo pasirašyta verčiant jį pasirašyti. Paaiškino, kad savo sutuoktinei nepranešė, jog 2018 m. liepos 27 d. sudarė kitą laidavimo sutartį. Tuo metu jis jautėsi sugniuždytas ir nenorėjo nė su kuo kalbėtis, todėl nuslėpė nuo sutuoktinės laidavimo sutarties sudarymo faktą. Jis yra UAB „Bonum Lignum“ vadovas, bet ne akcininkas. Jis laidavo UAB „Žemaitijos medis“, nes UAB „Euro pulsas“ buvo užsivežęs medienos. Jis tuo metu buvo UAB „Euro pulsas“ direktorius, todėl kalbėjosi su UAB „Žemaitijos medis“ vadovu A. A. dėl sutarties pasirašymo. Jis paaiškino A. A., kad negali pasirašyti laidavimo sutarties, nes tai jam daryti draudžia pasirašyta kita laidavimo sutartis su UAB „Eglitana“. Be to, jis nebeturėjo turto, kuriuo galėtų laiduoti. UAB „Žemaitijos medis“ atstovai jį moraliai spaudė pasirašyti, sakė, kad nieko jam nebus. UAB „Euro pulsas“, UAB „Bonum Lignum“ (direktorius R. T.) ir UAB „Žemaitijos medis“ (direktorius A. A.) direktoriai dirbo viename kabinete. Jam buvo daromas psichinis spaudimas: iš jo skolą UAB „Eglitana“ išieškojo antstolis, vyko teismai dėl turimos skolos UAB „Žemaitijos medis“. 2018 m. liepos 27 d. laidavimo sutartis buvo pasirašyta UAB „Domino projektai“ biure, esančiame Mažeikių m., Taikos g. 4, dalyvaujant R. T., E. S., A. A.. Pačią sutartį parengė UAB „Domino projektai“ juristas. Kas nurodė juristui sutarties sąlygas, jis nežino, sutarties sąlygų jis nesiūlė. Sutartį visi perskaitė, pabendravo, nors kelis kartus sakė, kad negali šios sutarties pasirašyti, tačiau spaudžiamas visų pasirašė laidavimo sutartį. Pasirašant sutartį UAB „Domino projektai“ direktoriaus V. T. kabinete nebuvo. Telefonu buvo sutarta pasirašyti sutartis tarp UAB „Žemaitijos medis“ ir UAB „Euro pulsas“. UAB „Žemaitijos medis“ atstovas A. A. telefonu jam pasakė, kad bendrovei yra skolinga UAB „Euro pulsas“, todėl yra parengta sutartis, kurią jis turės pasirašyti. , sutarties sąlygų neaptarinėjo. Susitikus, jis siūlė A. A. kaip garantą jam priklausančius du žemė sklypus, esančius Akmenės r., bet šis pasakė, kad tie sklypai niekiniai. Kalbant telefonu nebuvo sakoma, kad reikės pasirašyti laidavimo sutartį, buvo kalbama tik apie sutartį. Važiuodamas pasirašyti sutarties, jis tikėjosi pasirašyti sutartį su UAB „Žemaitijos medis“ dėl skolos mokėjimo. UAB „Euro pulsas“ skola atsakovei UAB „Žemaitijos medis“ atsirado dėl pagal važtaraščius gautos medienos. UAB „Domino projektai“ sąskaitas faktūras išrašė už transportą ir medienos pardavimus, kurią jie pirko iš UAB „Žemaitijos medis“. Po to, UAB „Domino projektai“, UAB „Žemaitijos medis“ ir UAB „Euro pulsas“ vadovai susėdę kalbėjo, kad nuo UAB „Domino projektai“ nuimama skola ir skola paliekama UAB „Euro pulsas“. Buvo kalbama, kad UAB „Euro pulsas“ yra nemokus ir reikės kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo. Jam pasirašius laidavimo sutartį, po dviejų savaičių buvo priimtas sprendimas už akių, areštuotas turtas. Pasirašydamas 2017 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutartį su UAB „Eglitana“, jis suprato šios sutarties 5.1. punkto sąlygas, suprato, kad laiduoja savo ir sutuoktinės turtu.

Atsiliepimas

Atsakovės UAB „Žemaitijos medis“ atstovai A. A. ir advokatas Gintaras Gricius prašė ieškinius atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Atsakovės atstovas A. A. papildomai paaiškino, kad dėl sutarties sudarymo jis telefonu kalbėjo ne su E. S., o su sutarties iniciatoriumi V. T.. UAB „Žemaitijos medis“, UAB „Domino projektai“, UAB „Euro pulsas“ ir UAB „Bonum Lignum“ vadovai sutarė susitikti pasikalbėti dėl skolos. UAB „Žemaitijos medis“ pardavė medieną UAB „Domino projektai“, kurie nuvežė medį UAB „Euro pulsas“ ir UAB „Bonum Lignum“. UAB „Euro pulsas“ apie metus už medieną neatsiskaitė su UAB „Domino projektai“, dėl to iš pastarosios pinigų už medieną negavo ir UAB „Žemaitijos medis“. UAB „Domino projektai“ norėjo pirkti naują techniką, tačiau buvo blogi jų finansiniai rodikliai, todėl sutarė skolą perrašyti. Norėdamas pagerinti UAB „Domino projektai“ padėtį, 2018 m. liepos 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu skolą perrašė UAB „Žemaitijos medis“. Be laidavimo nebūtų sutikęs perrašyti skolą UAB „Žemaitijos medis“. 2018 m. liepos 27 d., dalyvaujant UAB „Žemaitijos medis“, UAB „Domino projektai“, UAB „Euro pulsas“ ir UAB „Bonum Lignum“ atstovams ir UAB „Domino projektai“ juristui, iš pradžių pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, reikalavimo teisių perleidimo aktą ir dvi laidavimo sutartis. Iki sutarčių pasirašymo jis jau apie tris mėnesius prašė UAB „Domino projektai“ atsiskaityti už medieną. Dėl skolos bendravo tik su UAB „Domino projektai“, nes būtent ši įmonė buvo skolinga. Susitikimą organizavo UAB „Domino projektai“. Po reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir laidavimo sutarties pasirašymo jis kalbėjo su E. S.. Sutarčių projektus ruošė UAB „Domino projektai“ juristas. Rengiant sutarti jie su UAB „Domino projektai“ juristu aptarė sutarčių sąlygas. Jis nebūtų pasirašę, kaip UAB „Žemaitijos medis“ vadovas sutarties, jei būtų žinojęs, kad E. S. namas yra jau įkeistas. Skola siekia 23 000 Eur, o E. S. siūlytų žemės sklypų vertė – 2 000 Eur, todėl jis nesutiko su tokiu pasiūlymu. E. S. spaudimo pasirašyti sutartį nedarė, be to ne jis buvo sutarties iniciatorius. Jis dar norėjo, kad sutartyje būtų išdėstytas skolos mokėjimas dalimis kas mėnesį, bet UAB „Euro pulsas“ direktorius nesutiko.

Atsakovės UAB „Žemaitijos medis“ atstovas advokatas Gintaras Gricius papildomai paaiškino, kad 2018 m. liepos 27 d. sudarant laidavimo sutartį nebuvo reikalingas E. S. sutuoktinės sutikimas, nes šis sandoris nebuvo sudaromas su šeimos turtu. Prisiėmus asmeninius įsipareigojimus išieškojimas vykdomas tik iš asmeninio laiduotojo turto. Šio atveju nebuvo pažeistos ieškovės L. S. teisės ar teisinis reglamentavimas. Atkreipia dėmesį, kad E. S., pasirašydamas laidavimo sutartį, nesakė UAB „Žemaitijos medis“ atstovui, kad jis turi kitų įsipareigojimų ir negali pasirašyti laidavimo sutarties, E. S. sakė, kad jis neturi turto (gyvenamojo namo), kuriuo galėtų laiduoti skolos gražinimą. E. S. apie su UAB „Žemaitijos medis“ pasirašytą laidavimo sutartį neinformavo ne tik sutuoktinės, bet ir UAB „Eglitana“. Nors E. S. teigia, kad jis buvo privestas pasirašyti laidavimo sutartį prieš jo valią, bet apie jam taikytą prievartą nepranešė policijai, todėl atsakovo E. S. nurodyta aplinkybė apie jo atžvilgiu taikytą prievartą yra nepagrįsta ir neįrodyta. E. S. žinojo apie jo atžvilgiu teisme pradėtą procesą dėl skolos, kilusios iš ginčijamos laidavimo sutarties, priteisimo, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, ir tik pradėjus išieškojimą, pradėjo ginčyti laidavimo sutartį. 2017 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutarties 5.1. punktas nedraudžia sudaryti laidavimo sutartį, nes sudarydamas naują laidavimo sutartį, E. S. nesuvaržė, neįkeitė savo turto ir neprisiėmė skolinių įsipareigojimų pagal kredito, lizingo ar kitokias finansavimo sutartis. Laidavimo sutartis yra garantas, kad skola bus grąžinta, jei pagrindinis skolininkas nevykdys įsipareigojimų. E. S. būdamas UAB „Euro pulsas“ vadovu, tikėjosi, kad pagrindinis skolininkas skolą grąžins ir jis neturės už pagrindinio skolininko skolą atsakyti savo turtu. E. S. laidavimo sutartį su UAB „Žemaitijos medis“ pasirašė suprasdamas ką daro.

Trečiųjų asmenų UAB „Euro pulsas“ ir UAB „Bonum Lignum“ atstovas R. T. prašė ieškinius tenkinti ir paaiškino, kad sakė A. A., jog skola bus padengta. Pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį buvo keturiese: UAB „Žemaitijos medis“, UAB „Domino projektai“, UAB „Euro pulsas“ ir UAB „Bonum Lignum“ atstovai, tačiau pasirašant laidavimo sutartį kabinete nebuvo nei UAB „Domino projektai“ vadovo V. T., nei juristo. Mano, kad A. A. aptarinėjo su UAB „Domino projektai“ juristu sutarčių sąlygas. Prieš pasirašant sutartis, E. S. sakė, kad negali pasirašyti laidavimo sutarties. Jis žinojo, kad E. S. turtas yra užstatytas kitai įmonei. UAB „Euro pulsas“ kaip galėdama mokėjo skolas. Jis ir E. S. jautėsi sužlugdyti, prislėgti nesėkmių. Prieš važiuojant į susitikimą žinojo, kokias sutartis reikės pasirašyti. Nebebuvo kitos išeities, todėl turėjo pasirašyti laidavimo sutartį. Iki sutarčių pasirašymo UAB „Euro pulsas“ nebuvo skolingi UAB „Žemaitijos medis“. Buvo kalbėta, koks skirtumas, ar būsite skolingi UAB „Domino projektai“, ar UAB „Žemaitijos medis“. Pasirašydami sutartis buvo įsitikinę, kad UAB „Euro pulsas“ grąžins skolą UAB „Žemaitijos medis“.

Liudytojas V. T. paaiškino, kad yra UAB „Domino projektai“ direktorius. Skolos ir laidavimo sutartys buvo sudarytos UAB „Domino projektai“ biure, dalyvaujant jam, E. S., D. T., juristui Mariui. Sutarčių projektus ruošė UAB „Domino projektai“ samdomos buhalterinės įmonės juristas Marius. Sutarties sąlygas derino E. S., R. T. ir UAB „Žemaitijos medis“ direktorius A. A.. Sutarčių sudarymo metu šie asmenys pakoregavo sutartis – pataisė datas, nes E. S. ir R. T. norėjo, kad sutartyse būtų numatyti kuo ilgesni skolų grąžinimo terminai. UAB „Euro pulsas“ ir UAB „Bonum Lignum“ buvo skolingos UAB „Žemaitijos medis“. A. A. norėjo turėti daugiau garantijų, todėl taip sutarė. UAB „Domino projektai“ pardavinėjo UAB „Euro pulsas“ ir UAB „Bonum Lignum“ medieną, gautą iš UAB „Žemaitijos medis“. UAB „Žemaitijos medis“ už medienos vežimą buvo skolinga UAB „Domino projektai“. Kalba ėjo dėl skolų grąžinimo, UAB „Žemaitijos medis“ norėjo garantijų. Visi sutarė UAB „Domino projektai“ skolą UAB „Žemaitijos medis“ perleisti UAB „Euro pulsas“ ir UAB „Bonum Lignum“, nes jie taip pat buvo skoloje. Jis buvo kabinete, kuriame vyko susitarimas, o juristas sutartis taisė kitame kabinete. Iki sutarčių sudarymo šalys buvo iš anksto apsitarusios: buvo keletą kartų susitikusios ir pas jį biure, ir kitoje vietoje. Kadangi vežant medieną reikėjo pildyti važtaraščius, o norint kad UAB „Žemaitijos medis“ nereikėtų pildyti važtaraščių, bendrovė prašydavo, jog UAB „Domino projektai“ pildytų važtaraščius. Faktiškai UAB „Žemaitijos medis“ mediena buvo vežama per UAB „Domino projektai“, ir pirkėjai medienos pirkimo sutartis sudarydavo su UAB „Domino projektai“. Šiuo atveju buvo žodžiu sutarta, kad UAB „Euro pulsas“ ir UAB „Bonum Lignum“ už įsigytą medieną atsiskaitys tiesiogiai su UAB „Žemaitijos medis“, todėl vėliau ir buvo sudarytas skolos perleidimo sandoris. UAB „Domino projektai“ iš medienos sandorio nieko neuždirbo, nes bendrovė tik teikė medienos vežino paslaugas. Formaliai už medieną UAB „Domino projektai“ buvo skolinga UAB „Žemaitijos medis“. UAB „Euro pulsas“ ir UAB „Bonum Lignum“ ilgai negrąžino skolos UAB „Domino projektai“, o bendrovei reikėjo gauti iš banko paskolą, todėl jis pradėjo spausti UAB „Euro pulsas“ ir UAB „Bonum Lignum“, kad kuo greičiau grąžintų skolą. UAB „Euro pulsas“ ir UAB „Bonum Lignum“ prašė ilgesnio skolos grąžinimo termino. Laidavimo sutartį prašė pasirašyti A. A., siekdamas, kad būtų garantija, jog UAB „Euro pulsas“ ir UAB „Bonum Lignum“ grąžins skolą. Jei laidavimo sutartis ir nebūtų buvusi pasirašyta, skolos perkėlimo sandoris vis tiek būtų įvykęs. Realiai UAB „Žemaitijos medis“ galėjo iš UAB „Domino projektai“ prisiteisti skolą, bet susitarimas buvo kitoks. Pasirašant sutartis E. S. nesakė, kad jis negali pasirašyti laidavimo sutarties. Sutartys buvo pasirašomos gera valia, jokių ginčų nekilo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai atmestini.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Eglitana“ ir UAB „Bonum Lignum“ sudarė paskolos sutartį, kuria sutarties šalys pakeitė 2016 m. rugsėjo 1 d. jų pasirašytą paskolos sutartį Nr. 2017/1, o paskolos gavėja UAB „Bonum Lignum“ įsipareigojo visą gautą paskolos sumą grąžinti UAB „Eglitana“ iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Šios paskolos sutarties 3.2. punktu papildomai paskolos sumos tinkamo grąžinimo bei palūkanų tinkamo sumokėjimo užtikrinimui paskolos gavėja UAB „Bonum Lignum“ įsipareigojo pateikti R. T. ir E. S. laidavimus, kurie (laidavimai) papildomai turi būti užtikrinti paskolos davėjos UAB „Eglitana“ naudai pateiktais (sudarytais) paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais: vekselio suma 183 920,21 Eur, palūkanos 3 000 Eur per mėnesį, vekselio apmokėjimo terminas 2018 m. rugsėjo 1 d. UAB „Eglitana“ ir E. S. kartu su sutuoktine L. S. 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria E. S. kartu su sutuoktine L. S. įsipareigojo pilnai atsiskaityti kreditorei UAB „Eglitana“, jei skolininkė UAB „Bonum Lignum“, už kurią laiduojama, neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles, numatytas 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Eglitana“ ir UAB „Bonum Lignum“ sudarytoje paskolos sutartyje.

2018 m. liepos 27 d. UAB „Domino projektai“ ir UAB „Žemaitijos medis“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė UAB „Domino projektai“ perleido naujai kreditorei UAB „Žemaitijos medis“ visas reikalavimo teises į UAB „Euro pulsas“ 23 709,96 Eur skolą, kylančią iš medienos pirkimo-pardavimo sutarties, ir pasirašė reikalavimo teisių perleidimo aktą. 2018 m. liepos 27 d. atsakovė UAB „Žemaitijos medis“ ir trečiasis asmuo UAB „Euro pulsas“ sudarė mokėjimo susitarimą, kuriuo šio susitarimo šalys nustatė, kad susitarimo skolos sumą – 23 709,96 Eur trečiasis asmuo UAB „Euro pulsas“ 2019 m. vasario 27 d. grąžins skolą atsakovei UAB „Žemaitijos medis“. E. S. ir UAB „Žemaitijos medis“ 2018 m. liepos 27 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria E. S. įsipareigojo atsakyti kreditorei UAB „Žemaitijos medis“, jei skolininkė UAB „Euro pulsas“ neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, atsiradusios 2018 m. liepos 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Domino projektai“ ir UAB „Žemaitijos medis“, pagrindu. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš solidarių atsakovų UAB „Euro pulsas“ ir E. S. ieškovei UAB „Žemaitijos medis“ 23 709,96 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. kovo 18 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir iš kiekvieno atsakovo priteisė po 285,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įsiteisėjus šiam sprendimui už akių, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. birželio 4 d. išdavė vykdomuosius raštus skolininkų UAB „Žemaitijos medis“ ir E. S. atžvilgiu.

Dėl UAB „Eglitana“ ieškinio

Ieškovė UAB „Eglitana“ ginčija 2018 m. liepos 27 d. E. S. ir UAB „Žemaitijos medis“ sudarytą laidavimo sutartį, kuria ieškovas E. S. įsipareigojo atsakyti kreditorei UAB „Žemaitijos medis“, jei skolininkė UAB „Euro pulsas“ neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, atsiradusios 2018 m. liepos 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Domino projektai“ ir UAB „Žemaitijos medis“ pagrindu. Ieškovė UAB „Eglitana“ minėtą laidavimo sutartį ginčija CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose įtvirtintais pagrindais, argumentuojant, kad atsakovas E. S. 2018 m. liepos 27 d. sutartį sudarė pažeisdamas jos kaip kreditorės interesus. Tiek atsakovas E. S., tiek atsakovė UAB „Žemaitijos medis“ sudarydami laidavimo sutartį buvo nesąžiningi: atsakovas E. S. prieš sudarydamas šią laidavimo sutartį neinformavo UAB „Eglitana“ ir negavo jos rašytinio sutikimo tokiam sandoriui sudaryti, tokiu būdu pažeisdamas 2017 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutarties 5.1. punkte nustatytą draudimą prisiimti įsipareigojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal laidavimą, o atsakovė UAB „Žemaitijos medis“ nepasidomėjo, ar sudaryta laidavimo sutartimi nebus pažeisti laiduotojo kreditorių teisės ir teisėti interesai. Todėl ginčijama laidavimo sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia nuo pat sutarties sudarymo momento, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moraliai.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas bei skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė yra ta, kad skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad skolininko prievolė būtų tinkamai įvykdyta.

CK 6.70 straipsnis nustato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Įstatyme pateiktas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, todėl šalys laisvos nusistatyti imperatyviosioms įstatymų normoms neprieštaraujančius prievolių užtikrinimo būdus. CK 6.76 straipsnio 2 dalis numato, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).

Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, jog pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Pažymėtina, kad laidavimo sutartims, kaip ir kitoms, taikytinas sutarčių laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnyje, reiškiantis, be kita ko, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato įstatymai. Be to, laidavimo sutartys nėra specifinės, tik su bankais sudaromos; tai civiliniams santykiams įprastos, dažnai sudarinėjamos sutartys, kurių esmei suprasti nereikia specialių finansinių, investavimo ar panašių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001).

Dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu; CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi, sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012).

Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai. Pripažįstant sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, būtina nurodyti ir konkrečią imperatyvią normą, kuriai sandoris prieštarauja.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė UAB „Eglitana“ nurodė, kad atsakovas E. S. sudarydamas ginčijamą laidavimo sutartį, pažeidė imperatyvias 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos laidavimo sutarties nuostatas, t. y. šios sutarties 5.1 punktą. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią bei tai, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutartis yra teisėta ir galiojant. Tačiau ieškovė nei ieškinyje, nei jos atstovai bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė, kokiai imperatyviai įstatymo normai prieštarauja 2018 m. liepos 27 d. atsakovų E. S. ir UAB „Žemaitijos medis“ sudaryta laidavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju, šia laidavimo sutartimi atsitinkamas prievoles prisiėmė atsakovas E. S. kaip UAB „Euro pulsas“ vadovas, siekdamas, kad jo vadovaujama bendrovė galėtų toliau vystyti verslą.

Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

Sandorių negaliojimo institutas taikytinas tuo atveju, kai sprendžiama, ar sutartis sudaryta teisėtai. Atitinkamai, taikant CK 1.80 straipsnio 1 dalį, sprendžiama, ar sutarties sudarymas joje šalių sutartomis sąlygomis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Teisėtai sudarytos sutarties vykdymas (neįvykdymas, netinkamas vykdymas) iš principo negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms. Tai, kad sutartis vykdoma nesilaikant jos teisėtų sąlygų, reiškia sutarties pažeidimą, bet ne sandorio negaliojimą. Taigi, sandorių negaliojimo institutas negali būti taikomas sutarties pažeidimo atveju, nes tai neatitiktų sandorių negaliojimo paskirties. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo principas – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šis principas nusako sutarties reikšmę ir jos svarbą sutarties šalims. Tai reiškia, kad, skirtingai nei įstatymas, kuris nustato privalomas elgesio taisykles neapibrėžtam asmenų ratui, sutartimi pagal suderintą šalių valią nustatomos tik šalims privalomos elgesio taisyklės ir bendru šalių sutarimu prisiimti įsipareigojimai dėl jos sąlygų vykdymo prilygsta įstatymui. Sutartis, net kaip įstatymo galią turintis susitarimas ją sudariusioms šalims, negali prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, tačiau pati sutartis negali būti laikoma imperatyviąja teisės norma. CK 6.189 straipsnio 1 dalies normoje sutarties ir įstatymo sutapatinimu siekiama sureikšminti sutarties vykdytinumą, tačiau šiuo principu negali būti remiamasi tuomet, kai sprendžiama dėl sutarties negaliojimo, nes sutarties vykdymo pažeidimas negali lemti sutarties negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-684/2019).

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, net ir tuo atveju, kai 2017 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutarties 5.1. punkte šios sutarties šalys susitarė, kad atsakovas E. S. iki visiško savo įsipareigojimo pagal šią sutartį įvykdymo be išankstinio ieškovės UAB „Eglitana“ rašytinio sutikimo neatliks veiksmų, kuriais iš esmės būtų bloginama laiduotojo E. S. finansinė padėtis ar mažinamas ar suvaržomas trečiųjų asmenų teisėmis laiduotojo turtas, toks šalių susitarimas a priori negali būti prilyginamas imperatyviajai įstatymo normai. Laidavimo sutartyje nustatyto draudimo pažeidimas yra sutarties sąlygos pažeidimas, dėl kurio gali kilti sutartinė atsakomybė.

Atsakovų 2018 m. liepos 27 d. sudaryta laidavimo sutartis negali būti pripažinta niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes 2017 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutartis sudaryta juridinio ir fizinio asmenų ir sutarties 5.1. punkte nustatyta sąlyga negali būti prilyginama imperatyviajai įstatymo normai CK 1.80 straipsnio 1 dalies prasme. Esant 2017 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutarties 5.1. punkto pažeidimui, būtų pažeidžiama ne imperatyvioji CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostata, o šios laidavimo sutarties sąlyga, kuria draudžiama atsakovui E. S., kaip laiduotojui, nesant ieškovės UAB „Eglitana“ rašytinio sutikimo, sudaryti sandorius, numatytus laidavimo sutarties 5.1 punkte. Atsakovo atliktas veiksmas pažeidžiantis laidavimo sutarties sąlygas gali būti kvalifikuotinas kaip sutarties nevykdymas CK 6.205 straipsnio 1 dalies prasme ir tokiu atveju atitiktų neteisėtų veiksmų sąlygą civilinės atsakomybės prasme. Esant tokiam sutarties pažeidimo pobūdžiui, ieškovės kaip sutarties šalies teisės galėtų būti ginamos taikant sutartį pažeidusiai šaliai sutartinę atsakomybę.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, nėra pagrindo 2018 m. liepos 27 d. atsakovų sudarytą laidavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Dėl sandorio negaliojimo CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu

Ieškovė UAB „Eglitana“ nurodė, kad atsakovų 2018 m. liepos 27 d. sudaryta laidavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti CK 1.81 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kadangi šia laidavimo sutartimi atsakovas E. S. prisiėmė papildomus finansinius įsipareigojimus, žinodamas, jog nėra pajėgus atsiskaityti su UAB „Eglitana“ pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutartį. 2018 m. liepos 27 d. laidavimo sutartimi atsakovas E. S. siekė apsunkinti UAB „Eglitana“ galimybę patenkinti reikalavimus 183 902,21 Eur sumai iš E. S.. Atsakovas E. S. sudarė ginčijamą laidavimo sutartį negavęs UAB „Eglitana“ rašytinio sutikimo, o atsakovė UAB „Žemaitijos medis“ nepasidomėjo, ar E. S. prisiimti laidavimo sutartimi įsipareigojimai nepažeis kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Teigia, kad abu atsakovai buvo nesąžiningi, kadangi nepaisė 2017 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutartyje numatytų draudimų, jų sudaryta laidavimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moraliai.

CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81straipsnį, pažymėta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014 ir kt.).

Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas; teisės klausimas – ar teisingai aiškinami sąžiningumo kriterijai atitinkamuose teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Nagrinėjamoje byloje ginčijant laidavimo sutartį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, kai ieškovė UAB „Eglitana“ ginčijamos laidavimo sutarties prieštaravimą gerai moralei įrodinėjo remdamasi atsakovų nesąžiningumu, esminę reikšmę turi atsakovų veiksmų įvertinimas sąžiningumo aspektu ir ar tokie veiksmai jų sąžiningumo prasme yra pakankami teismui konstatuoti sandorio prieštaravimą gerai moralei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia.

Sąžiningas ir teisingas asmuo vykdo teisinius reikalavimus ir netrukdo kitiems asmenims naudotis jų teisėmis. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, dėl kurių kitam asmeniui užkertamas kelias pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis, tai vertybiniu požiūriu yra netoleruotinas ir morališkai smerktinas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Teismo vertinimu atsakovė UAB „Žemaitijos medis“, sudarydama ginčijamą laidavimo sutartį su atsakovu E. S., neturėjo pareigos domėtis ieškovės UAB „Eglitana“ ir atsakovo E. S. 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta laidavimo sutartimi, nes atsakovė UAB „Žemaitijos medis“ nebuvo pastarosios laidavimo sutarties šalimi ir ši laidavimo sutartis ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo įtakos UAB „Žemaitijos medis“ teisėms ir pareigoms. Atsakovės UAB „Žemaitijos medis“ nepasidomėjimas laiduotojo E. S. įsipareigojimais kitiems kreditoriams, nėra pakankamas atsakovės UAB „Žemaitijos medis“ kaip kreditorės nesąžiningumui ir sandorio prieštaravimui gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį konstatuoti, kai nėra kitų įrodymų, patvirtinančių nesąžiningumą ir sandorio prieštaravimą gerai moralei.

Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsnio 1 dalimi, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo.

Ieškovė UAB „Eglitana“ teigia, kad ginčijamos laidavimo sutarties, kuria atsakovas E. S. prisiėmė papildomus finansinius reikalavimus, sudarymas įrodo atsakovo E. S. ketinimą sumažinti UAB „Eglitana“ galimybę patenkinti reikalavimus pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutartį. Teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka.

Ieškovės UAB „Eglitana“ ir atsakovo E. S. 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos laidavimo sutarties 5.1. numatyta, kad iki visiško įsipareigojimų pagal šią laidavimo sutartį įvykdymo atsakovas (laiduotojas) įsipareigoja be išankstinio ieškovės (kreditorės) UAB „Eglitana“ raštiško sutikimo neatlikti veiksmų, kuriais būtų iš esmės bloginama atsakovo (laiduotojo) finansinė padėtis ar mažinamas ar suvaržomas trečiųjų asmenų teisėmis atsakovo (laiduotojo) turtas. Be išankstinio raštiško ieškovės (kreditorės) UAB „Eglitana“ sutikimo atsakovas (laiduotojas) įsipareigoja: neperduoti ar kitaip neperleisti, neįkeisti tretiesiems asmenims ir nesuvaržyti kita forma atsakovui (laiduotojui) priklausančio turto; neprisiimti jokių skolinių įsipareigojimų, didesnių kaip 20 000 Eur pagal kredito, lizingo, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ar kitokio finansavimo sutartis; neperleisti įsipareigojimų ir teisių pagal šią laidavimo sutartį tretiesiems asmenims. Ieškovė UAB „Eglitana“ teigė, kad ginčijama laidavimo sutartis yra finansinis sandoris, be to šia laidavimo sutartimi atsakovas E. S. suvaržė jam priklausantį turtą.

Kasacinis teismas, analizuodamas laidavimo institutą, taip pat išaiškino, kad laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis); laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Skirtingai negu prievolių įvykdymą užtikrinant daiktinių teisių suvaržymu, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne su konkrečiu daiktu, todėl laiduotojas įsipareigoja ne turėti tam tikrą turtą prievolės įvykdymui, bet įvykdyti prievolę iš savo nuožiūra pasirinkto turto. Laiduotojui, neįvykdžius laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės, teismo sprendimo pagrindu išieškojimas gali būti nukreiptas į bet kokį laiduotojo turtą, išskyrus turtą, iš kurio išieškojimą riboja įstatymas; laiduotojui neįkeičiant jokio savo turto prievolės įvykdymui užtikrinti, be to, turint teisę bet kokį savo turtą bet kada be apribojimų perleisti, netenka prasmės laiduotojo turtinės padėties nustatinėjimas prieš sudarant laidavimo sutartį, todėl dėl šios priežasties (laidavimo sutartimi nuosavybės teisės į laiduotojams priklausantį turtą nesuvaržomos ir dėl to nėra užtikrinama, kad šis turtas laiduotojams priklausys prievolių pagal laidavimo sutartį vykdymo metu) kreditoriui nėra prasmės laidavimo sutarties sudarymo metu įsitikinti laiduotojų turto, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas kreditoriaus reikalavimas, egzistavimu, sudėtimi, dydžiu, suvaržymais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014).

2018 m. liepos 27 d. laidavimo sutartimi atsakovas (laiduotojas) E. S. užtikrino, jog pagrindiniam skolininkui UAB „Euro pulsas“ neįvykdžius prievolės (sumokėti 23 709,96 Eur skolą), atsiradusios 2018 m. liepos 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos tarp pradinės kreditorės UAB „Domino projektai“ ir naujos kreditorės „Žemaitijos medis“ pagrindu, už jos įvykdymą atsakys atsakovas (laiduotojas). Kaip matyti iš ginčijamos laidavimo sutarties, atsakovas E. S. šia laidavimo sutartimi nesuvaržė savo turimo turto, taip pat netapo finansinių paslaugų gavėju, tačiau užtikrino trečiojo asmens UAB „Euro pulsas“, kurios tuo metu buvo vadovas, prievolės UAB „Žemaitijos medis“ įvykdymą, siekdamas, kad toliau būtu vykdomas jo vadovaujamos įmonės verslas.

Nors atsakovas E. S. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jis ginčijamą laidavimo sutartį pasirašė spaudžiamas UAB „Žemaitijos medis“ ir UAB „Domino projektai“ vadovų, tačiau jokių įrodymų buvus tokiam faktui į bylą nepateikė, be to apie tariamą spaudimą neprasitarė net sutuoktinei, byloje nėra duomenų, kad apie tai būtų pranešęs policijai. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).

Atsakovės UAB „Žemaitijos medis“, (perėmusios skolos reikalavimo teisę), reikalavimo atsakovui E. S. sudaryti ginčijamą laidavimo sutartį vertinimas ekonominiu spaudimu neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų, nes verslo srityje yra įprasta reikalauti prievolių įvykdymą užtikrinti prievolių užtikrinimo priemonėmis, įskaitant ir laidavimą, kurio nustatymas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip ekonominio spaudimo naudojimas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas E. S., ginčijamos sutarties laidavimo metu, būdamas juridinio asmens vadovas, turėjo visas sąlygas įsivertinti prisiimamus įsipareigojimus ir spręsti, ar tokia rizika yra priimtina. Jeigu atsakovas manė, kad ginčijamos laidavimo sutarties sudarymas neatitinka jo interesų, jis galėjo šios laidavimo sutarties su atsakove UAB „Žemaitijos medis“ nepasirašyti ir ieškoti kitų būdų ar verslo partnerių. Pažymėtina, kad atsakovas E. S. ginčijamą laidavimo sutartį pasirašė kaip jo valią atitinkantį dokumentą ir šios sutarties neginčijo, jos neginčija ir šios bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais išaiškinta, kad išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

Teismo vertinimu, ieškovė UAB „Eglitana“ neįrodė atsakovų nesąžiningumo sudarant ginčo laidavimo sutartį, todėl nėra pagrindo ginčijamą laidavimo sutartį vertinti kaip prieštaraujančią gerai moralei ir negaliojančią pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

Ieškovei UAB „Eglitana“ neįrodžius, kad 2018 m. liepos 27 d. atsakovų sudaryta laidavimo sutartis yra niekinė ir negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, ieškovės UAB „Eglitana“ ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovės L. S. ieškinio

Ieškovė L. S. ginčija jos sutuoktinio atsakovo E. S. ir atsakovės UAB „Žemaitijos medis“ 2018 m. liepos 27 d. sudarytą laidavimo sutartį dėl jos prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai ir gerai moraliai, kadangi sutarties nepasirašė atsakovo (laiduotojo) sutuoktinė (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad dėl jos sutuoktinio be jos žinios sudarytos laidavimo sutarties kilę padariniai turės įtakos jos kaip sutuoktinės teisėms ir pareigoms, kadangi skolos išieškojimas bus vykdomas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto ir turės įtakos jos turtinėms teisėms. Atsakovei UAB „Žemaitijos medis“ turėjo būti žinoma apie jos (ieškovės) ir E. S. santuoką, todėl atsakovė UAB „Žemaitijos medis“, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo pareikalauti sutuoktinės sutikimo laidavimo sutarčiai sudaryti.

Vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. CK 3.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima tik iš asmeninio sutuoktinio turto ir iš bendro turto sutuoktinio dalies.

CK 3.92 straipsnio 4 dalyje išvardyti sandoriai, kuriuos privalo sudaryti abu sutuoktiniai kartu, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Tai sandoriai, susiję su disponavimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų varžymu, taip pat bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją varžymo ir vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos varžymo sandoriai. Taigi, šioje teisės normoje užtikrinta sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2008). Nagrinėjamu atveju sudaryta laidavimo sutartis, kuria nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį neperleidžiamos, o įsipareigojama atsakyti savo turtu kreditorei, jeigu skolininkė neįvykdys visos prievolės arba jos dalies.

Laidavimo sutartis gali būti sudaryta laikantis CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų, tačiau galima situacija, kai laidavimo sutartį sudaro vienas iš sutuoktinių. Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis), ir į laidavimo asmeninį pobūdį, konstatuotina, kad tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę.

Prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, laikomos asmeninėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Dėl to vykdant laidavimo sutartį, jeigu laiduoja vienas iš sutuoktinių savo turtu, išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į jo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą ir tik jeigu tokio turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, skola išieškoma iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios laiduojančio sutuoktinio dalies. Į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas ir nėra davęs įgaliojimo sudaryti laidavimo sutartį, turtą ar dalį bendrojoje nuosavybėje išieškojimas negali būti nukreipiamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, trečiųjų asmenų atstovo ir liudytojo paaiškinimo nustatyta, kad atsakovas E. S. ginčijamą sutartį pasirašė būdamas trečiojo asmens UAB „Euro pulsas“ vadovu, siekdamas, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo galėtų toliau plėtoti verslą, t. y. 2018 m. liepos 27 d. laidavimo sutartis sudaryta verslo tikslais. Ieškovė L. S. nepasirašė, t. y. nedavė sutikimo sutuoktiniui sudaryti jo verslo tikslais ginčijamos laidavimo sutarties. Įvertinus tai, kad atsakovas E. S. pagal ginčijamą laidavimo sutartį prievoles įgijo nesant sutuoktinės sutikimo, 2018 m. liepos 27 d. laidavimo sutartis kvalifikuotina kaip asmeninė atsakovo E. S. prievolė, todėl jo sutuoktinės sutikimas ginčijamam sandoriui sudaryti nebuvo reikalingas.

Teismas, atsižvelgdamas į šiame sprendime išdėstytus argumentus, kad ieškovės (laiduotojo sutuoktinės) L. S. sutikimas, jog atsakovas (sutuoktinis) E. S. sudarytų laidavimo sutartį nebuvo reikalingas, daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės ieškinio argumentais, jog atsakovė UAB „Žemaitijos medis“ nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nepareikalavusi ieškovės, kaip atsakovo (laiduotojo) E. S. sutuoktinės sutikimo ginčijamam sandoriui sudaryti.

Pažymėtina, kad ieškovė L. S. nepasirašė, t. y. nepateikė, sutikimo sutuoktiniui sudaryti jo verslo tikslais ginčijamos laidavimo sutarties, todėl iš ieškovės negali būti išieškoma pagal laidavimo sutarties prievoles, t. y. neišieškoma iš ieškovei kaip sutuoktinei tenkančio bendro sutuoktinio turto dalies, o gali būti išieškoma tik iš ieškovo asmeninės nuosavybės, o taip pat jam tenkančios bendro sutuoktinių turto dalies.

Ieškovei L. S. neįrodžius, kad 2018 m. liepos 27 d. atsakovų sudaryta laidavimo sutartis yra niekinė ir negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė UAB „Žemaitijos medis“ pateikė į bylą įrodymus, jog ji patyrė 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme. Šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų dydžių. Atmetus ieškinius, iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinos atsakovės UAB „Žemaitijos medis“ patirtos 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvienos ieškovės priteistina po 600,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinius atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Žemaitijos medis“, j. a. k. 302874994, lygiomis dalimis iš ieškovių UAB „Eglitana“, j. a. k. 167344881, ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Teisėja Edita Gailienė