Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. V., jos atstovei advokatei Jolitai Mikalkevičiūtei

atsakovui S. V.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas S. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Teismo posėdyje atsakovas S. V. paaiškino, kad santuoka iširo dėl nesutarimo, vienas kito nesupratimo, kuris tęsiasi pernelyg ilgai. Šalys kartu negyvena nuo praeitos vasaros, kai atsakovas išvyko į Lietuvą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

6. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad D. V. ir S. V. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų šalys neturi. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad kartu su vyru nebegyvena, nepalaiko santuokinių ryšių, nebeveda bendro ūkio, šeimos išsaugoti nebeįmanoma. Atsakovas minėtą aplinkybę patvirtino, tačiau nesutiko su ieškovės argumentais dėl santuokos iširimo priežasčių.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsniu, santuoka dėl kito sutuoktinio kaltės gali būti nutraukiama esant tam tikroms sąlygoms: sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės.

8. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

10. Ieškovė D. V. teigė, kad sutuoktinis paliko šeimą dėl kitos moters, su kuria dabar gyvena. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, tačiau teismas pažymi, kad ieškovė pakankamai įrodymų, jog santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo neištikimybės nepateikė (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai). Ieškovė nurodė ir tai, kad sutuoktinis nebuvo jai lojalus. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei ieškovės paaiškinimų, atsakovas per daugiau kaip 30 metų santuokinio gyvenimo (santuoka sudaryta duomenys neskelbtini.) rūpinosi šeima, užaugino bendrus su ieškove vaikus, juos mylėjo, prisidėjo prie anūkės priežiūros. Santuokoje šeima įgijo tris nekilnojamojo turto vienetus (butus) Lietuvoje bei, ieškovės teigimu, tris butus (duomenys neskelbtini) . Ieškovė teigė, kad atsakovas visą laiką buvo geras žmogus, viskas pasikeitė tik 2022 m. rugpjūčio pabaigoje. Pažymėtina, kad įrodinėdama sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, ieškovė pateikė jos ir atsakovo susirašinėjimą per Viber programėlę. Ieškovė į bylą pateikė tik susirašinėjimo ištraukas, tačiau jos nepagrindžia atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. 2022 m. rugsėjo 21 d. laiške ieškovė klausia „Tu nenori su manimi gyventi?“. Atsakovas į tai atsakė, kad „jam nusibodo toks gyvenimas, nori pagyventi sau, o jūs gyvenkite savo gyvenimus kaip jums patinka“. Ieškovės paaiškinimai teismo posėdyje, kad jie su atsakovu dažnai pagyvendavo atskirai, skirtingose šalyse suponuoja nebuvus tarp sutuoktinių jau kurį laiką iki faktinių santykių nutraukimo glaudaus ryšio. Be to, susirašinėdama su sutuoktiniu ir sužinojusi, kad jis nebenori kartu su ja gyventi, ieškovė nebandė aiškintis situacijos, kas privertė atsakovą priimti tokį sprendimą, ieškovės žinučių į atsakovo pareiškimą dėl santuokos nutraukimo turinys sudaro pagrindą manyti, kad jai atsakovo sprendimas nebuvo staigmena. 2022 m. rugsėjo 21 d. žinutėje ieškovė rašo „S., jei tu nori gyventi mažoje studijoje, tai gyvenk“. 2023 m. kovo 15 d. žinutėje ieškovė klausia „Nuo kada nurodyti, kad gyvename atskirai“ Gegužę? Ar rūgpjūčio mėnesį?“, taigi, ieškovė geranoriškai tariasi su atsakovu, kokias aplinkybes nurodyti procesiniame dokumente. Minėtos žinutė nesuponuoja tarp šalių buvus ginčo, nuoskaudų dėl santuokos iširimo fakto. Ieškovė D. V. teigė, kad sutuoktinis paliko šeimą dėl kitos moters, su kuria dabar gyvena, tačiau byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad kitos moters atsiradimas atsakovo gyvenime, net jei tokius paaiškinimus būtų pagrindo laikyti įtikinamas, buvo šalių santuokos iširimo priežastimi, nes, kaip nurodyta aukščiau, ieškovės pateiktos žinutės suponuoja manymą, kad santuokos iširimas nebuvo staigmena nė vienai iš šalių. Todėl pakankamai įtikinami atsakovo paaiškinimai teismo posėdyje, jog santuoka tarp šalių nutrūko dėl nesutarimų (nesusikalbėjimų, nenoro rasti tolesnio bendro gyvenimo sprendimo variantų). Ieškovės paaiškinimai teismo posėdyje iš esmės orientuoti į ginčus dėl turto (duomenys neskelbtini) . Bylos esančių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad gyvenant santuokoje ilgainiui santykiai tarp šalių atšalo, nė vienai iš šalių nededant pakankamai pastangų juos atkurti, normalizuoti iš esmės santuokinis gyvenimas faktiškai nutrūko, o tai atsitikus tarp šalių kilo ginčas dėl įgyto turto pasidalijimo.

12. Taigi apibendrindamas išdėstyta, teismas pažymi, kad ieškovės paaiškinimai teismo posėdyje, kurie iš esmės buvo orientuoti ne į šalių tarpasmeninius santykius, tačiau į aktualias įgyto turto padalijimo problemas, byloje pateiktas šalių susirašinėjimas žinutėmis, iš kurių matyti, kad sutuoktiniai tariasi dėl santuokos nutraukimo, sudaro pagrindą labiau manyti, kad sutuoktiniai, gyvendami šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliems, jų santykiai nebuvo pagrįsti tarpusavio pagarba ir pakantumu, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 str.). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Todėl ieškovės D. V. ir atsakovo S. V. santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokinės pavardės.

Dėl turto padalijimo

13. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso trys butai: 1) unikalus Nr. duomenys neskelbtini ; 2) unikalus Nr. duomenys neskelbtini; 3) unikalus Nr duomenys neskelbtini. Ieškovė prašė dalinant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteisti jai nurodytus butus nepriteisiant atsakovui kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

14. Vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Paminėtų aplinkybių (blogos sveikatos būklės, turtinės padėties) ieškovė neįrodinėjo. Byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo dalinant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, ieškovė neįrodė, kad jos sveikatos būklė ar turtinė padėtis būtų žymiai prastesnė už sutuoktinio, dėl ko jai galėtų priklausyti didesnė bendro turto dalis. Kitų svarbių sąlygų taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalį teismas taip pat nenustatė, todėl ieškovės reikalavimas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo netenkinamas, o šalių turimas turtas dalintinas lygiomis dalimis.

15. Teismo posėdyje atsakydamas į klausimą dėl butų priteisimo natūra atsakovas nurodė, kad abu butai yra problematiški, iš esmės sutiko, kad šalių turimi butai duomenys neskelbtini yra lygiaverčiai bei neprieštaravo, kad jie būtų priteisti kiekvienai iš šalių pagal ieškovės pradiniame ieškinyje pateiktą reikalavimą. Teismo posėdyje ieškovė sutiko, kad tuo atveju, jei turtas būtų dalinimas ne patikslintame ieškinyje nurodytu būdu, ji palaiko pradiniame ieškinyje pateiktą turto padalijimo būdą.

16. Teismo vertinimu, turto priteisimas natūra kiekvienam iš sutuoktinių sumažins ateityje ginčų tikimybę, tai yra atitiks CK ir CPK numatytus principus. Buto, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, vertė pagal VĮ „Registrų centras“ pateikiamą vertinimą yra 45 100 Eur, o buto, kurio unikalus Nr. duomenys neskelbtini – 48 800 Eur. Taigi, butų vertės pagal masinė vertinimą skiriasi nežymiai, o atsižvelgiant į tai, kad butai yra toje pačioje gatvėje, panašaus bendro ploto (21,08 kv. m. ir 20,86 kv. m.) priteisti kompensaciją vadovaujantis vien masinio vertinimo duomenimis, byloje nekilus ginčo dėl butų verčių skirtumo, būtų neprotinga. Todėl, siekiant sumažinti ginčų dėl turimo turto padalijimo apimtį tarp šalių, ieškovei priteistinas butas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, o atsakovui priteistinas butas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, nepriteisiant kompensacijos. Tuo tarpu butas, esantis (duomenys neskelbtini) priteistinas šalims lygiomis dalimis (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CK 3.117, 3.118 straipsniai).

17. Ieškovė taip prašė dalinti tik turtą bei įsipareigojimus, įgytus iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (2022 m. rugpjūčio 13 d.). Vadovaujantis CK 3.67 straipsniu, nesant ginčo tarp šalių, kad nuo 2022 m. vasaros jie gyvena atskirai, reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas jos ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d. tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

19. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

20. Ieškovė, teikdama ieškinį sumokėjo 1 885 Eur (2023 m. kovo 8 d. sumokėjo 915 Eur, 2023 m. kovo 10 d. sumokėjo 107 Eur, 2023 m. kovo 28 d. sumokėjo 179 Eur, 2023 m. birželio 19 d. sumokėjo 684 Eur) žyminio mokesčio bei patyrė 847 Eur advokato pagalbos išlaidų (2023 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymas). Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies. Į vertinus tai, kad ginčas byloje kilo dėl turto padalijimo, santuokos nutrūkimo priežasčių, dėl aplinkybės, kada sutuoktiniai pradėjo gyventi ginčo nekilo konstatuotina, kad iš esmės patenkinta pusė ieškovės reikalavimų. Todėl iš atsakovo S. V. ieškovės D. V. naudai priteistina pusė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 942,50 Eur žyminio mokesčio bei 423,50 Eur advokato pagalbos išlaidų, viso 1 366 Eur (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CPK 93 straipsnio 2 ir dalys).

21. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje 30,02 Eur, ieškinys patenkintas iš dalies, todėl šios išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 15,01 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.60 str., 3.61 str., 3.67 str., CPK 93 str. 2 d., 96 str. 6 d., 98 str. 1 d., 259 str., 270 str., 385 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad santuoka tarp šalių nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. V. palikti pavardę – V., atsakovui S. V. pavardę – V..

Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei D. V. asmeninės nuosavybės teise:

1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui S. V. asmeninės nuosavybės teise:

1) butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas D. V. ir S. V. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d.

Priteisti iš atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 366 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt šeši Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės D. V. (a. k. duomenys neskelbtini) 15,02 (penkiolika Eur, 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo S. V. (a. k. duomenys neskelbtini) 15,01 (penkiolika Eur, 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.