Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1085-590/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-06
Bylos Nr.
2S-1085-590/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04790-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Atsakovas
J. J., M. G.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1085-590/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04790-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J. J. ir M. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų J. J. ir M. G. 5 104,28 Eur nuostolių. Teismo posėdžio, įvykusio 2017 m. birželio 27 d., metu ieškovo atstovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškovo reikalavimų atsisakymo atsakovo M. G. atžvilgiu, kuriame patvirtino, jog ieškovui yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi, nustatęs, kad atsisakymas nuo pareiškimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, tenkino ieškovo pareiškimą dėl reikalavimų atsisakymo M. G. atžvilgiu ir nutraukė civilinę bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimų M. G..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2017 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, jog nesutinka su teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartyje nurodytų materialinių ir procesinių teisės normų taikymu ir aiškinimu, nes pagal ginčijamą teisinį reguliavimą teismas, vykdydamas teisingumą ir spręsdamas didesnio pavojaus šaltiniu padarytos žalos atlyginimo klausimą, privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ir spręsti, ar yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojo (savininko) kaltė, ir/ar yra pagrindas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (savininkui) taikyti civilinę atsakomybę, kartu ir CK 6.270 straipsnio 3 dalyje numatytą solidarią atsakomybę, ir/ar yra teisinis pagrindas nutraukti civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų padidinto šaltinio valdytojo (savininko) atžvilgiu. Pažymi, jog šio ginčo nagrinėjimo atveju bendraatsakovių J. J. ir M. G. solidarioji atsakomybė kilo dėl to, kad prievolė atlyginti žalą kiekvienam iš šių asmenų atsirado visa apimtimi, ir yra visos sąlygos taikyti solidariąją skolininkų prievolę. Bendraatsakovio M. G. neveikimas – nevykdymas pareigos pasirinkti tokį elgesio būdą, jog jo turima transporto priemone negalėtų naudotis kitas asmuo – yra susijęs priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo patirta žala, todėl bendraatsakovis M. G. turi atsakyti kaip bendraskolis. Taipogi, teismas pasirengimo nagrinėti bylą metu privalo imtis priemonių, kad procesinė byloje dalyvaujančių asmenų padėtis atitiktų materialinius teisinius ginčo santykius, nes šio ginčo nagrinėjimo atveju ieškinio dalykas bendraatsakoviams yra to paties pobūdžio reikalavimai ir įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais.Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį nepakeistą. Pažymėjo, jog esant skolininkų solidariai, kaip ir šiuo atveju, atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Teigia, kad ieškovas pagrįstai pasinaudojo savo diskrecijos teise bylos nagrinėjimo metu spręsti, kas yra tinkamas atsakovas byloje, o apeliantas nepateikė įrodymų, kad skundžiama nutartimi buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos ir/ar viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovo ieškinio, pareikšto bendraatsakovio M. G. atžvilgiu, reikalavimų atsisakymas ir civilinė byla nutraukta šio atsakovo atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo.CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013).Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškinio reikalavimų atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-687/2016).Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškinio atsisakymas atitinka CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė, jog toks atsisakymas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia byloje dalyvaujančių ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo atitiko įstatymo keliamus reikalavimus: jį pateikė tinkamai atstovaujamas ieškovas (ieškovo vadovo įgaliota darbuotoja, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės departamento teisininkė A. Š. pagal patvirtintą įgaliojimą Nr. IG-6-17-(1.22.), b. l. 20, 33). Ieškovas raštu nurodė, kad jam žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti pareiškimo trūkumus. Ar ieškovo atsisakymas pažeidė apelianto teises ir teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Ši ieškovo besąlyginė procesinė teisė negali būti paneigta net ir tuo atveju, kai reikalavimai yra reiškiami ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnis). Šią išvadą patvirtina nuostata, kad bet kuriuo atveju net netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Kadangi tokia besąlyginė teisė kam reikšti ieškinio reikalavimus priklauso tik ieškovui, tokios teisės atsisakymas taip pat priklauso tik ieškovui, todėl toks atsisakymas nepažeidė apelianto kaip atsakovo teisių ir teisėtų interesų.Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog skundžiama nutartimi buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos ir/ar viešasis interesas. Taip pat pažymėtina, jog patenkinus ieškovo reikalavimą atsakovo J. J. atžvilgiu, nebus užkirstas kelias jam ir transporto priemonės savininkui spręsti tarpusavio atsakomybės klausimus kitoje civilinėje byloje. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu, taip pat neturi teisinės reikšmės apeliacinės instancijos teismui priimant procesinį sprendimą šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, sprendimo išvada atitiko susiformavusią teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį.

Teisėjas Vidas Stankevičius