Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB ) „EKO Gėrimai“ (toliau – ir Ieškovė) ieškinį atsakovei D. M. (toliau – ir Atsakovė) dėl Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK/Darbo ginčų komisija) 2024 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-131-21163/2024, dalyje dėl 1 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė MB „EKO Gėrimai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti D. M. reikalavimą dėl 1 500,00 Eur patirtos turtinės žalos iš Ieškovo nepagrįstu; priteisti iš Atsakovės Ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Ieškovė su Atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 01, pagal kurią Atsakovė priimta į MB „EKO gėrimai“ (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis įsigaliojo (duomenys neskelbtini) (darbo sutarties 16 punktas), darbuotojas įsipareigojo pradėti dirbti nuo (duomenys neskelbtini) (Darbo sutarties 17 punktas).

Atsakovės darbo santykiai pasibaigė (duomenys neskelbtini), Atsakovę atleidus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu).

Atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama priteisti jos naudai neišmokėtą 2 263,43 Eur darbo užmokestį, delspinigius, netesybas, patirtą 2 000,00 Eur turtinę žalą bei 1 000,00 Eur neturtinę žalą. Darbo ginčų komisija 2024-10-08 darbo byloje priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino Atsakovės prašymą ir nutarė priteisti iš Ieškovo Atsakovės naudai 1 143,74 Eur netesybų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki galutinio atsiskaitymo dienos ((duomenys neskelbtini)). DGK taip pat priteisė iš Ieškovės Atsakovės naudai 1 500,00 Eur patirtą turtinę žalą.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dalyje dėl 1 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsakovė turtinės žalos 1 500,00 Eur sumai atsiradimo aplinkybę grindžia tuo, kad ji iki (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės registruotis Užimtumo tarnyboje ir neturėjo teisės gauti nedarbo išmokos, kadangi darbdavys (šiuo atveju Ieškovė) laiku nepranešė apie darbo sutarties nutraukimą. Ieškovė nurodo, kad Atsakovė nėra įrodžiusi šio savo reikalavimo bei jo dydžio, byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad Atsakovė apskritai būtų kreipusis į Užimtumo tarnybą ir/ar būtų norėjusi kreiptis, o Užimtumo tarnyba būtų atmetusi prašymą dėl to, kad darbo santykių pabaiga nebuvo įforminta.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Atsakovės darbo santykiai pas Ieškovą pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį prasidėjo (duomenys neskelbtini) ir baigėsi (duomenys neskelbtini), tačiau Ieškovas apie Atsakovės darbo santykių pasibaigimą SODRĄ informavo tik (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje turtinės žalos atsiradimo aplinkybė dėl to, kad Ieškovas laiku nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie Atsakovės valstybinio socialinio draudimo pabaigą, yra nepagrįsta ir neįrodyta dėl šių žemiau nurodomų argumentų.

Visų pirma, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčius reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 178 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 179 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju Atsakovė tiek pateiktame atsiliepime į ieškinį, tiek Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu didelę reikšmę suteikė aplinkybei, kad Ieškovas laiku nepateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai užpildytos formos 2-SD ir tokiu būdu neinformavo apie Atsakovės valstybinio socialinio draudimo pabaigą, todėl Atsakovė buvo traktuojama kaip užimtas asmuo, o užimtas asmuo negali įgyti bedarbio statuso ir neturi teisės į nedarbo draudimo išmoką. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad pats savaime Ieškovės nesavalaikis kreipimasis į SODRĄ sąlygojo Atsakovės turtinės žalos atsiradimą.

Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama, be kita ko, į: žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo (DK 152 straipsnio 2 dalies 2 punktas); žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo (DK 152 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-124/2011).

Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad Atsakovė patyrė realių, o ne tikėtinų, hipotetinių nuostolių – byloje nėra jokio įrodymo, kad Atsakovė būtų kreipusis į Užimtumo tarnybą ir/ar būtų norėjusi kreiptis dėl nedarbo išmokos gavimo, taip pat nėra duomenų, kad būtent dėl Atsakovės nurodomos priežasties Užimtumo tarnyba būtų atsisakiusi Atsakovei suteikti bedarbio statusą. Teismo posėdžio metu Atsakovės atstovas taip pat patvirtino, kad tokių duomenų, kad Atsakovė būtų kreipusis į Užimtumo tarnybą, nėra. Nurodė, kad Atsakovė tik vieną kartą paskambino į Užimtumo tarnybą dėl konsultacijos.

Apie Atsakovės deklaruojamos turtinės žalos hipotetinį pobūdį byloja ir tai, kad iš į bylą pateiktos darbo sutarties turinio matyti, kad Atsakovė niekaip nebuvo suvaržyta įsidarbinti ir kitoje darbovietėje. Byloje nepaneigta Atsakovės galimybė dirbti ir keliose darbovietėse. Taip pat nepaneigta galimybė Atsakovei pradėti vykdyti individualią veiklą su verslo liudijimu. Taigi iš esmės vienintelis argumentas, kad Ieškovė savalaikiai neinformavo SODROS, taip pat nurodžius tik vienintelę aplinkybę, kad Atsakovė skambino į Užimtumo tarnybą dėl konsultacijos, nėra pakankama spręsti, kad Atsakovei atsirado turtinė žala.

Antra, kaip jau minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad nors Atsakovės darbo santykiai pas Ieškovą baigėsi (duomenys neskelbtini), tačiau Ieškovas apie Atsakovės darbo santykių pasibaigimą SODRĄ informavo tik (duomenys neskelbtini). Taigi Ieškovas neinformavo SODROS viso 49 kalendorines dienas. Per visą šį laikotarpį Atsakovė nei karto neinicijavo jokio veiksmo, iš kurio galima būtų spręsti, kad Atsakovė apskritai būtų norėjusi kreiptis į Užimtumo tarnybą. Pavyzdžiui, byloje nėra duomenų, kad pati Atsakovė, jei jai iš tiesų buvo aktuali nedarbo išmokos gavimo aplinkybė, kreipėsi į darbdavį (Ieškovę), išdėstydama aplinkybes, kad dėl darbdavio neveikimo ji negali kreiptis į Užimtumo tarnybą, atitinkamai gauti nedarbo išmokas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po (duomenys neskelbtini), kuomet Atsakovas jau informavo SODRĄ apie Atsakovės darbo santykių pabaigą, byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad Atsakovė būtų kreipusis į Užimtumo tarnybą dėl nedarbo draudimo išmokos ir ją būtų gavusi. Ši faktinė aplinkybė, teismo vertinimu, taip pat rodo, kad Atsakovei nebuvo apskritai aktualus registravimasis į Užimtumo tarnybą. Priešingai, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš prie bylos medžiagos prijungtos Darbo bylos medžiagos matyti, kad dėl patirtos turtinės žalos Atsakovės pozicija yra nenuosekli. Viena vertus, Atsakovė prašė priteisti 2 000,00 Eur turtinę žalą už kiekvieną mėnesį, kadangi, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) prašymo turinio) Atsakovė planavo įsidarbinti kitoje darbovietėje, kuri komandiruočių principu įdarbina darbuotojus užsienyje (Švedijoje), valytojos pareigose. Kita vertus, vėliau nurodoma, kad ji patyrė turtinę žalą, nes prarado galimybę registruotis Užimtumo tarnyboje. Taigi toks Atsakovės pozicijos nenuoseklumas, taip pat kitos aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, tik papildomai patvirtina, kad Atsakovės deklaruojama žala, atsiradusi dėl Ieškovo nesavalaikio duomenų pateikimo SODRAI, yra tik hipotetinio, tikėtino pobūdžio.

Trečia, Atsakovės prašymas priteisti turtinę žalą negali būti negali būti tenkinamas ir dėl to, kad Atsakovė neįrodė, kad jos patirta turtinė žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su Atsakovo veiksmais (neveikimu), o ne nulemta kitų susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Pagal teisės doktriną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007;) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesas sąlygiškai dalijamas į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Akcentuotina, kad nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Nagrinėjamu atveju toks priežastinis ryšys, tarp Ieškovo neteisėtų veiksmų ir Atsakovės D. M. negautų pajamų neįrodytas, todėl nėra pagrindo jį nustatyti.

Galiausiai, pati Atsakovė atsiliepime į ieškinį cituoja įstatymą, numatantį, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsiregistravę asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš įstatyme numatytų sąlygų (Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 5 straipsnis). Taigi, kaip matyti, nedarbo draudimo išmokai gauti turi būti ne vienintelė Atsakovės nurodoma sąlyga - iki bedarbio statuso įgijimo dienos turėjimas ne mažesnio kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo per paskutinius 30 mėnesių (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo leidėjas numato nedarbo išmokai gauti ne tik paminėtą, bet ir kitas sąlygas, viena jų – Užimtumo tarnyba nepasiūlė darbuotojui tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių. Taigi šiuo atveju net jei ir darant prielaidą, kad Ieškovas būtų laiku informavęs ir Atsakovė būtų įsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, dar nėra savaime suprantama ar preziumuotina aplinkybė, kad ji būtų gavusi nedarbo išmokas, kadangi be Atsakovės nurodomos sąlygos, nedarbo išmoka išmokama tik Užimtumo tarnybai bedarbiui neradus ar nepasiūlius pagal profesines savybes tinkamo darbo. Šios aplinkybės tik patvirtina tai, kad tarp Ieškovės veiksmų (neveikimo) – neinformavimo laiku apie darbo santykių pabaigą ir Atsakovės nurodomų pasekmių, kurias, beje, kaip teismas jau nustatė, yra tik hipotetinio pobūdžio, priežastinio ryšio nėra.

Darytina išvada, kad Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, negali būti konstatuotas atsiradusios žalos faktas, taip pat nagrinėjamoje byloje nesant priežastinio ryšio tarp Ieškovo veiksmų (neveikimo) ir Atsakovės nurodomų hipotetinių pasekmių, todėl Atsakovės reikalavimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y., nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 38 punktas; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 33 punktas; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020, 53 punktas). Taigi į teismą besikreipianti darbo ginčo šalis neturi reikšti savarankiško reikalavimo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, o teismai neturi šio sprendimo naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019, 20 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, teisinę pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teisiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 34,00 Eur žyminis mokestis ir 334,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Į bylą pateikti mokėjimus patvirtinantys dokumentai. Teismo vertinimu, išlaidos advokato teisinėms paslaugos apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nustatytų maksimalių mokėtinų už advokatų paslaugas dydžių, taip pat į bylą pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

Kadangi priimtas sprendimas Ieškovo naudai, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios bylos šalies, t. y. iš Atsakovės, todėl iš Atsakovės Ieškovės naudai priteistina viso 368,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovės reikalavimas atlyginti 1 500,00 Eur turtinę žalą nepagrįstas, sprendimas priimtas ne jos naudai, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 0,15 Eur. Kadangi ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepriteistinos (CPK 92 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškovo ieškinį visiškai.

Atmesti atsakovės D. M. reikalavimą dėl 1 500,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų 00 ct) patirtos turtinės žalos atlyginimo iš mažosios bendrijos „EKO Gėrimai“, kuris buvo patenkintas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 8 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-21163/2024.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „EKO Gėrimai“, j. a. k. 306021837, iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 368,00 Eur (trys šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 00 ct), bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 8 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-21163/2024 dalyje, kuria priteista iš atsakovės mažosios bendrijos „EKO Gėrimai“, ieškovės D. M. naudai 1 500,00 Eur patirta turtinė žala netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus Molėtuose.