Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ir atsakovo B. Stumpp&BaierGmbH apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2041-577/2018 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl sutartinių netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų

23. Byloje kilo ginčas dėl to ar yra pagrindas taikyti atsakovo civilinę atsakomybę dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, ar ieškovės prašymas priteisti nuostolius yra pagrįstas ir teisėtas bei ar egzistuoja pagrindai juos mažinti.

24. Nustatyta, kad ieškovė Lietuvos kariuomenė ir atsakovas B. Stumpp&BaierGmbH 2016 m. lapkričio 23 d. pasirašė prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KPS-718, kuria atsakovė įsipareigojo per penkis mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo datos pristatyti ieškovei 20 000 porų lauko batų, o ieškovė įsipareigojo už juos apmokėti (t. 1, b. l. 6-25). Sutartyje numatytą prievolės įvykdymo terminą atsakovė pažeidė – sutartimi nustatytu terminu, t. y. iki 2017 m. balandžio 24 d. atsakovė ieškovei pristatė tik 1 000 porų batų, be to, dalis batų buvo pateikta su defektais ir atsakovė vėlavo pakeisti juos tinkamos kokybės batais.

25. Ieškovė, įvertinusi atsakovės padarytus sutarties vykdymo pažeidimus ir vadovaudamasi šalių pasirašytos sutarties bendrosios dalies 6.3, 11.1, 11.3 punktų (t. 1, b. l. 13, 15) nuostatomis prašė priteisti iš atsakovės 282 234,95 Eur dydžio minimalius nuostolius už vėlavimą pristatyti prekes ir vėlavimą pakeisti netinkamos kokybės batus.

27. Sprendžiant dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pažymėtina, kad pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių pasirašytoje Sutartyje (11.1 ir 11.3 punktai, t. 1, b. l. 15) atsakovas tiesiogiai įsipareigojo atlyginti visus ieškovės nuostolius, kurių priežastis – termino pristatyti prekes pažeidimas ir netinkamos kokybės prekių pakeitimo terminų pažeidimai.

28. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Šiuo atveju šalių sudarytos sutarties sąlygos atsakovo atsakomybės nesiejo su kalte (Sutarties 11.1 ir 11.3 punktai, t. 1, b. l. 15), atsakovas nenugalimos jėgos, kaip aplinkybių, trukdžiusių jam sutartį įvykdyti tinkamai, neįrodinėjo, todėl vertinant skundų argumentus teisėjų kolegija atsakovo kaltės klausimo nenagrinėja ir vertina, ar byloje yra įrodytos kitos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovės patirta žala (nuostoliai) ir, ar ieškovės prašomus atlyginti nuostolius lėmė atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos egzistavimo

29. Byloje ginčo dėl to, jog prekės pagal šalis siejusią sutartį buvo pristatytos pažeidžiant sutartyje numatytus terminus nėra, atsakovas ginčija, kad prekių pristatymo terminai buvo pažeisti dėl jo kaltės ir teigia, jog dėl sutartinių terminų pažeidimo kalta ieškovė.

30. Vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą, svarbu įvertinti byloje susiklosčiusią situaciją. Nustatyta, kad ieškovė organizavo lauko batų pirkimą viešųjų pirkimų būdu. Tarp šalių buvo sudarytos: 2016 m. spalio 10 d. preliminarioji prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KPS-621 (toliau ir - Preliminarioji sutartis) (t. 1, b. l. 27-49), ir jos pagrindu 2016 m. spalio 10 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KPS-620 dėl 800 porų lauko batų pirkimo (toliau ir Pirmoji sutartis) (t. 2, b. l. 38-55) bei 2016 m. lapkričio 23 d. sutartis Nr. KPS-718 dėl 20 000 porų lauko batų pirkimo (t. 1, b. l. 6-25). Preliminariosios sutarties 2.3.2. punktu (t. 1, b. l. 27) buvo sutarta sudarius pirmą atitinkamą prekių pirkimo - pardavimo sutartį suderinti ir patvirtinti prekių darbinius pavyzdžius, kurie atitiktų atitinkamą pirkimo sutartį.

31. Šalys sutaria, kad vykdydamas Pirmąją sutartį atsakovas pateikė ieškovei perkamų prekių darbinį etaloną. Tai rodo, kad Ginčo sutarties pasirašymo ir vykdymo metu jau buvo vykdoma šalių anksčiau pasirašyta sutartis, todėl ieškovė 2016 m. gruodžio 16 d. informavo atsakovą, jog naujo darbinio etalono pagal Ginčo sutartį tvirtinti nereikia, bus pasinaudota darbiniu etalonu, pateiktu pagal Pirmąją sutartį (t. 2, b. l. 58). Tačiau vėliau paaiškėjo, kad pagal Pirmąją sutartį pateiktų prekių kokybė nėra tinkama, todėl 2018 m. sausio 18 d. ieškovė pareikalavo, kad būtų pateikti prekių darbiniai etalonai pagal Ginčo sutartį (t. 2, b. l. 35). Atsakovas tam neprieštaravo, tačiau paprašė nurodymų dėl naujai teiktinų darbinių etalonų modifikacijų ir pratęsti darbinių etalonų pristatymo datą (t. 2, b. l. 37). Darbiniai etalonai pagal Ginčo sutartį buvo pristatyti ir suderinti su ieškove 2017 m. vasario 21 d. (t. 1, b. l. 50).

33. Apeliacinis teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Nustatyta, kad šalių sudarytos Preliminarios sutarties 2.3.2. punktas numatė, kad sudarius pirmą atitinkamų prekių sutartį, turi būti suderinti ir patvirtinti prekių darbiniai pavyzdžiai, kurie atitiktų pirkimo sutarties ir jos priedų sąlygas <...>. Darbiniai pavyzdžiai <...> galioja visą Preliminarios sutarties galiojimo laikotarpį ir yra taikomi kiekvienai pagal šią Preliminariąją sutartį sudarytai pirkimo sutarčiai. Prekių darbiniai pavyzdžiai Preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti patvirtinami iš naujo (t. 1, b. l. 27). Šios nuostatos suteikė atsakovui galimybę, suderinus su ieškove, pateikti ir naudoti vieną darbinį prekių pavyzdį visoms paskesnėms pagal Preliminariąją sutartį sudarytoms sutartims, tačiau neatleido nuo pareigos, esant poreikiui, teikti naujus darbinius pavyzdžius, atitinkančius konkretaus pirkimo sąlygas. Ginčo sutarties 1.1. punktas numatė, kad atsakovas įsipareigoja perduoti ieškovei prekes pagal pirkėjo patvirtintą darbinį pavyzdį (t. 1, b. l. 6), kuris turėjo atitikti Ginčo sutarties 1 priede nurodytą techninę specifikaciją (t. 1, b. l. 19-21), todėl atsakovui turėjo būti žinoma ir suprantama, jog nepaisant to, kad pagal Preliminariąją sutartį yra patvirtintas darbinis etalonas, jis ieškovės reikalavimu gali būti derinamas iš naujo bei atitikti naujo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimus.

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis Ginčo sutarties bendrosios dalies 3.5.1. punktu (t. 1, b. l. 11) ir specialiosios dalies 6.6. punktu (t. 1, b. l. 7), atsakovas įsipareigojo per 90 dienų nuo sutarties įsigaliojimo įvykdyti sutarties bendrosios dalies 3.5.1. – 3.5.3. punktuose numatytus įsipareigojimus, tarp kurių ir ‑ pateikti ieškovei darbinį lauko batų pavyzdį. Ginčo byloje dėl to, kad Ginčo sutartis įsigaliojo 2016 m. lapkričio 23 d., nėra, todėl akivaizdu, kad 2017 m. vasario 21 d. atsakovui pateikus ir šalims patvirtinus prekių darbinį pavyzdį (t. 1, b. l. 50), sutartyje numatyti maksimalūs darbinio etalono pateikimo (suderinimo) terminai nebuvo pažeisti. Todėl atsakovo teiginiai, jog dėl ieškovės kaltės delsiant patvirtinti darbinius etalonus nebuvo galima laiku pradėti batų gamybos, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas būdamas verslininkas, sudarydamas sutartį būtent tokiomis sąlygomis (nustatančiomis, kad per 90 dienų nuo sutarties įsigaliojimo turi būti pateikti prekių darbiniai pavyzdžiai, o prekės pristatytos per 5 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo (Ginčo sutarties 3.1. p., t. 1, b. l. 6), įvertino savo gamybinius ir techninius pajėgumus ir sutiko, kad prekės net ir patvirtinus darbinį etaloną per maksimalų terminą, t. y. beveik tris mėnesius, bus pristatytos ieškovei sutartyje nustatytu terminu, t. y. per penkis mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas neprašė pratęsti prekių pristatymo termino (2017 m. sausio 24 d. elektroniniame laiške atsakovas prašo pratęsti tik darbinio etalono pateikimo terminus (t. 2, b. l. 37), kas taip pat patvirtina, kad pats atsakovas nevertino, jog prekių darbinio etalono pateikimas Ginčo sutarčiai lems sutartinių terminų pažeidimą.

35. Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovo argumentai, jog ieškovė pateikusi darbinio batų pavyzdžio modifikacijas iš esmės pakeitė sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų pagrindu, techninės specifikacijos sąlygas, kadangi šias aplinkybes atsakovas pradėjo kelti tik ieškovei pareiškus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, sutarties vykdymo metu atsakovas ieškovės reikalavimų pakeisti batų liežuvio tvirtinimą nelaikė neatitinkančiomis techninės specifikacijos sąlygų ir nevertino darbinio etalono suderinimo sutarties pakeitimu. Be to, kaip rodo šalių tarpusavio susirašinėjimas, ieškovė reikalavo darbinio pavyzdžio, atitinkančio atsakovo konkursui pateiktą pavyzdį (t. 1, b. l. 16) ir ginčo dėl to, jog taip būtų keičiamos sutarties sąlygos tarp sutarties šalių nekilo (t. 2, b. l. 21-22).

36. Sutarties bendrosios dalies 6.3 punktu (t. 1, b. l. 13) atsakovas įsipareigojo kokybės garantijos termino metu ne vėliau kaip per sutarties specialiojoje dalyje nustatytą terminą savo sąskaita pašalinti prekių trūkumus arba, nepavykus jų pašalinti, prekę su trūkumais savo sąskaita pakeisti nauja, atitinkančia sutartyje ir jos prieduose nustatytus reikalavimus; sutarties specialiosios dalies 7.2 punkte nustatyta, kad sutarties bendrosios dalies 6.3 punkte nustatytus įsipareigojimus pardavėjas turi įvykdyti ne vėliau kaip per 30 dienų (t. 1, b. l. 7). Byloje ginčo dėl to, jog atsakovas sutarties vykdymo metu yra pažeidęs prievolę sutartyje numatytais terminais pakeisti nekokybiškas prekes, nėra, atsakovas ginčija tik už delsimą pakeisti prekes apskaičiuotų nuostolių sumą ir mano, kad ji mažintina.

37. Byloje nustačius, kad atsakovė pažeidė prekių pristatymo bei pakeitimo terminus, konstatuotinas ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties pažeidimas, reiškiantis, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę. Aptartos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju terminas prekėms pristatyti buvo pažeistas išimtinai dėl atsakovo negalėjimo įvykdyti nepamatuotai prisiimtų įsipareigojimų, kas leidžia konstatuoti esant įrodytiems neteisėtiems atsakovo veiksmams, t. y. vienai iš sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.

Dėl ieškovės patirtos žalos ir jos dydžio

38. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti 282 234,95 Eur dydžio netesybas sumažino iki 70 594,57 Eur.

40. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pagal bendrąją taisyklę netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ir realumo, kreditoriui pareiškus reikalavimą juos atlyginti, nereikia įrodinėti, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas savo procesiniuose dokumentuose buvo išreiškęs reikalavimą mažinti netesybas, todėl ieškovei atsirado pareiga įrodyti, jog jos prašomas priteisti netesybų dydis atitinka jos patirtus nuotolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-376-690/2016). Kasacinis teismas byloje, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas ieškovės ginčas su kitu tiekėju yra nurodęs, kad vien ta aplinkybė, kad kreditorius šioje byloje yra viešasis juridinis asmuo, vykdantis visuomenines funkcijas – Lietuvos kariuomenė, esant pareikštam argumentuotam reikalavimui mažinti netesybas, per se nesudaro pagrindo priteisti ieškiniu reikalaujamą netesybų dydį, neįvertinus jo santykio su nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

41. Pažymėtina, kad apeliantė (Lietuvos kariuomenė) prašydama tenkinti jos reikalavimą dėl priteistinų nuostolių dydžio visa apimtimi taip pat rėmėsi 2016 m. gegužės 3 d. kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kuria be kita ko konstatuota, kad „perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį“. Tačiau tik pateikti kasacinio teismo išaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, neatleidžia apeliantės (ieškovės) nuo pareigos įrodyti patyrus prašomus priteisti nuostolius ir tuo labiau – savaime nepatvirtina ieškovės reikalavimo pagrįstumo visa apimtimi.

42. Šiuo atveju ieškovė byloje neįrodinėjo dėl pavėluoto batų pristatymo patirtų turtinių nuostolių dydžio. Prašomų priteisti netesybų dydį ieškovė siejo su patirtais suvaržymais ir nepatogumais. Tačiau nors ieškovė teigė, jog dėl atsakovės sutartinių terminų pažeidimo kariai buvo priversti avėti dėvėtus batus, nepateikė įrodymų, kad ėmėsi kitų galimų savo pažeistų teisių gynybos būdų. Įstatymas numato, kad dėl sutarties neįvykdymo atsiradusius nuostolius, sutarties šalys gali įrodinėti neįvykdytos ir ją pakeitusios sutarčių kainų skirtumu (CK 6.258 straipsnio 5 dalis) ir kreiptis dėl jo atlyginimo nuostoliu forma, tačiau byloje nėra duomenų apie ieškovės organizuotą naują viešąjį pirkimą batų įsigijimui, siekiant sudaryti Ginčo sutartį pakeičiančią sutartį. Be to, tik ieškovės pateikti duomenys apie 2017 m. balandžio 23 d. Lietuvos kariuomenės sandėliuose buvusius batų likučius (t. 2, b. l. 87-94), nesant įrodymų apie tuo metu egzistavusį realų batų poreikį ir naujų karių skaičių, taip pat nelaikytini savaime patvirtinančiais reikalavimo pagrįstumą visa apimtimi.

43. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog vien tai, kad ieškovė nepagrindė turėjusi turtinių nuostolių, negali paneigti šalių susitarimo dėl netesybų taikymo pažeidus sutartį ir aplinkybės, jog dėl atsakovės sutartinių terminų pažeidimo ieškovė patyrė suvaržymų (ieškovei reikėjo iš turimų resursų aprūpinti karius batais, nukentėjo bendras ieškovės įvaizdis), dėl ko laikytina, kad ieškovė įrodė patyrusi nuostolius ir tokia teismo išvada atitinka aukščiau cituotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

45. Vertinant šių pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017 ir joje nurodyta praktika). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

46. Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl priteistino nuostolių dydžio įvertino aplinkybę, kad sutartis sudaryta įgyvendinant viešąjį pirkimą, kuriuo ieškovė siekė įsigyti prekes, siekiant užtikrinti specifinę, ypatingą svarbą turinčią valstybės saugumui veiklą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nors atsakovo galimybės derėtis sudarant sutarties sąlygas buvo ribotos, tačiau tai nebuvo pirmoji šalis siejusi sutartis (ankstesnės šalis siejusios sutarties nuostatos dėl netesybų dydžio buvo analogiškos Ginčo sutartyje numatytoms: Preliminarios sutarties 11.1. ir 11.3 punktai (t. 1, b. l. 44), Pirmosios sutarties 11.1 ir 11.3 punktai (t. 2, b. l. 46). Todėl, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybei ir į tai, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai), pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai 0,2 procentų dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą pristatyti prekes dieną sumažino iki 0,1 procentų dydžio netesybų.

47. Pagal CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Šiose normose įtvirtinta kreditoriaus pareiga elgtis sąžiningai skolininko atžvilgiu ir vengti savo veiksmais padidinti dėl skolininko prievolės pažeidimo atsiradusią žalą, taip pat imtis aktyvių veiksmų, nereikalaujančių neprotingų laiko ar finansinių sąnaudų, nuostoliams sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150-469/2017.). Nagrinėjamu atveju, kaip buvo konstatuota, ieškovės neteisėtų veiksmų, prisidėjusių prie atsakovo pareigos laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nenustatyta, tačiau nutarties 42 punkte aptartos aplinkybės rodo, kad ieškovė, nesiimdama aktyvių veiksmų patiriamiems suvaržymams sumažinti (neskelbė naujo viešojo konkurso, siekdama sudaryti pakeičiančiąją sutartį), leido didėti patiriamiems nuostoliams ir tai pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą sumažinti atsakovo atsakomybę dar 50 procentų, t. y. proporcingai ieškovės neatliktų aktyvių veiksmų, siekiant pasiekti sutartimi numatytus tikslus, santykiui.

48. Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 214,59 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl atsakovo laiku neįvykdytos pareigos pakeisti nekokybiškas prekes sutartyje nustatytu terminu (Sutarties bendrosios dalies 6.3. punktas (t. 1, b. l. 13) ir Sutarties specialiosios dalies 7.2. punktas (t. 1, b. l. 7), pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir apeliaciniame skunde šių aplinkybių ir ieškovės pateiktų netinkamos kokybės prekių grąžinimo neginčijo, tik nesutiko su už vėlavimą pakeisti prekes skaičiuotinu netesybų dydžiu. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į 46 nutarties punkte pateiktus motyvus dėl netesybų mažinimo, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomus priteisti netesybų už vėlavimą pakeisti prekes dydį sumažino per pusę, t. y. nuo 0,2 procentų iki 0,1 procento, ir priteisė ieškovei iš atsakovės atlyginti 107,30 Eur dydžio nuostolius už vėlavimą pakeisti netinkamos kokybės prekes.

Dėl priežastinio ryšio egzistavimo

49. Be atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, minėta, turi būti nustatyta ir trečioji atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi ši atsakomybės sąlyga lemia civilinės atsakomybės ribas.

50. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

51. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimų ir ieškovės prašomų atlyginti nuostolių priežastinio ryšio egzistavimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo netinkamas prievolės vykdymas laikytinas pakankama priežastimi, lėmusia ieškovės nuostolius. Teismas pagrįstai įvertino, kad Ginčo sutartyje nustatyti sutarties įvykdymo terminai buvo praleisti beveik devynis mėnesius dėl atsakovo pareigos laiku pristatyti ar pakeisti prekes, nesilaikymo, kas sukėlė ieškovės įrodytus suvaržymus. Šios išvados nepaneigia ir teismo, sprendžiant dėl priteistino nuostolių dydžio, konstatuota aplinkybė, jog ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, siekdama sumažinti patiriamus nuostolius, kadangi CK 6.247 straipsnis, apibrėžiantis priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės sąlygą, nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015).

Dėl procesinės bylos baigties

52. Apibendrindama bylos nagrinėjimo metu nustatytas ir aptartas aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju yra įrodytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti ir ieškovės elgesys sutartiniuose santykiuose nesudaro pagrindo atsakovo atleisti nuo atsakomybės taikymo.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovei priteista atlyginti 70 594,57 Eur nuostolių, priimtas tinkamai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimą (CK 6.258-6.259 straipsniai), teismų praktikoje suformuluotus netesybų mažinimo kriterijus, nepažeidė šalių interesų pusiausvyros ir protingumo principų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą ir ieškovės bei atsakovo apeliacinius skundus atmetus, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, iš priešingos šalies nepriteisiamos atlyginti. Tačiau netenkinus ir ieškovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai ‑ atsakovui.

55. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 2 111,21 Eur. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė advokatas, atstovavęs atsakovą ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nustačiusi, kad dauguma atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų jau buvo išsakyti ankstesniuose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, bei atsižvelgusi į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, mano, kad pagrįstas advokato suteiktų paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir atlyginimo už paslaugas dydis šiuo atveju yra 1 200 Eur ir ši suma priteistina atsakovui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos kariuomenės, juridinio asmens kodas 188732677, atsakovo B. Stumpp&Baier GmbH, juridinio asmens kodas 4956, naudai 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.