Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Inga Karalienė, J. A. (skolininkas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė Inga Karalienė 2021 m. lapkričio 15 d. patvarkymu Nr. 0139/19/00939 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Patvarkyme nurodė, kad išieškotoja nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad skolininkas nevykdo teismo patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Antstolė pažymėjo, kad skundžiamu patvarkymu buvo įvertintos visos išieškotojos ir skolininko nurodytos aplinkybės bei nenustačius esminių bendravimo tvarkos pažeidimų išieškotojos prašymas kreiptis į teismą dėl baudos paskyrimo netenkintas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. sausio 25 d. 13:00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

5. Iš vykdomosios bylos Nr. 0139/19/00939 duomenų nustatyta, kad antstolė Inga Karalienė vykdo 2019 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-116-1050/2019 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais K. A. ir K. A., išieškotoja J. M., skolininkas J. A. (v. b. l. 3). Antstolė nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, 2019 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S-19-139-8292 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 13).

6. 2020 m. gegužės 7 d. išieškotoja J. M. kreipėsi į antstolę, prašydama užtikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties vykdymą ir dėl nutartyje numatytos tvarkos nesilaikymo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo (v. b. l. 29). Antstolė 2020 m. birželio 11 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai J. M. pasirinkti psichologą ir pateikti informaciją apie pasirinktą specialistą per 30 kalendorinių dienų nuo patvarkymo gavimo dienos (v. b. l. 76). Išieškotoja pateikė antstolei skundą dėl šio patvarkymo, prašydama jį panaikinti ir kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo už sprendimo nevykdymą, t.y. bendravimo tvarkos 2.13 p. nesilaikymą (v. b. l. 97-98). Antstolė 2020 m. liepos 3 d. patvarkymu skundo netenkino, 2020 m. birželio 11 d. patvarkymo dėl psichologo dalyvavimo nepanaikino, netenkino prašymo kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui J. A. už sprendimo nevykdymą skyrimo, sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0139/19/00939 iki bus išspręstas skundas dėl antstolio veiksmų ir ją persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėja J. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė prašymą panaikinti 2020 m. liepos 3 d. patvarkymo dalį dėl vykdomosios bylos sustabdymo, vykdomąją bylą dėl bendravimo su vaikais tvarkos atnaujinti (v.b.l. 99-101). 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu antstolė J. M. prašymo atnaujinti vykdomąją bylą netenkino (v.b.l. 110-111). Pareiškėja dėl šio patvarkymo pateikė skundą, prašydama 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą panaikinti, vykdomąją bylą atnaujinti (v.b.l. 112-113). Antstolė 2020 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu skundo dėl vykdomosios bylos atnaujinimo netenkino (v.b.l. 114). 2020 m. rugsėjo 24 d. išieškotoja pateikė pakartotinį pareiškimą dėl taikos sutarties nevykdymo (v.b.l. 120). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-30996-964/2020 pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino antstolės Ingos Karalienės 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir 2020 m. liepos 3 d. patvarkymo dalį dėl vykdomosios bylos sustabdymo (v.b.l. 137-138). Antstolė 2020 m. spalio 13 d. patvarkymu Nr. S-20-139-13314 vykdomąją bylą atnaujino (v.b.l. 125). 2020 m. lapkričio 3 d. išieškotoja pateikė pakartotinį pareiškimą dėl taikos sutarties nevykdymo (v.b.l. 149). Antstolė 2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. 0139/19/00939 dėl informacijos pateikimo įpareigojo skolininką pateikti informaciją dėl bendravimo tvarkos laikimosi (v.b.l. 167). 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. 0139/19/00939 įpareigojo išieškotoją pateikti nuomonę dėl skolininko pateiktų paaiškinimų (v.b.l. 167). Antstolė 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr. 0139/19/00939 dėl sprendimo vykdymo tvarkos pasiūlė šalims pateikti nuomonę, būdus ir siūlymus dėl dviejų dienų bendravimo su nepilnamečiais vaikais kompensavimo (v.b.l. 187). Antstolė 2020 m. gruodžio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. 0139/19/00939, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo ir atsisakė surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą pagal pareiškėjos pareiškimus (v.b.l. 188-191). 2021 m. sausio 15 d. išieškotoja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų (v.b.l. 199-201). 2021 m. sausio 25 d. patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui (v.b.l. 206-207). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi Nr. 2YT-7210-1014/2021 pareiškėjos skundą atmetė (v.b.l. 209-211). 2021 m. liepos 1 d. išieškotoja antstolei pateikė pareiškimą dėl bendravimo tvarkos nevykdymo (v.b.l. 222). Antstolė 2021 m. liepos 8 d. patvarkymu Nr. 0139/19/00939 įpareigojo skolininką pateikti informaciją apie bendravimo tvarkos laikymąsi (v.b.l. 229). 2021 liepos 9 d. skolininkas pateikė paaiškinimus dėl bendravimo tvarkos vykdymo bei susirašinėjimus su išieškotoja SMS žinutėmis ir elektroniniais laiškais (v.b.l. 231-234). Antstolė 2021 m. liepos 20 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo kreipėsi į į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinio paramos centrą ir į Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dėl informacijos apie šalis, priimtus sprendimus ir bendravimą su nepilnamečiais vaikais. (v.b.l. 237). Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakymu į patvarkymą nurodė, jog šalims nėra taikoma atvejo vadyba, tarnyba jokios informacijos pateikti negali (v.b.l. 239). Vilniaus miesto savivaldybės Socialinio paramos centras pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog dėl bendravimo tvarkos pažeidimų šalys turi kreiptis į vykdomąją bylą vykdantį antstolį (v.b.l. 242). Antstolė 2021 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu Nr. 0139/19/00939 atsisakė surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus aktą pagal išieškotojos pareiškimus (v.b.l. 243-245). 2021 rugsėjo 16 d. išieškotoja pateikė pakartotinį pareiškimą dėl bendravimo tvarkos nevykdymo (v. b.l. 246). Antstolė 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu pateikti informaciją įpareigojo skolininką apie nustatytos bendravimo tvarkos laikymąsi ((v.b.l. 253). 2021 rugsėjo 24 d. išieškotoja pateikė pakartotinį pareiškimą dėl bendravimo tvarkos nevykdymo (v. b.l. 255). Antstolė 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu pateikti informaciją įpareigojo skolininką apie nustatytos bendravimo tvarkos laikymąsi (v.b.l. 256). 2021 m. rugsėjo 27 d. skolininkas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog laikosi nustatytos bendravimo tvarkos. Pažymėjo, kad pareiškėją informavo apie savo atostogas iš anksto (v.b.l. 257). 2021 rugsėjo 27 d. išieškotoja pateikė pakartotinį pareiškimą dėl bendravimo tvarkos nevykdymo (v. b.l. 263). Antstolė 2021 m. spalio 1 d. patvarkymu pateikti informaciją įpareigojo skolininką apie nustatytos bendravimo tvarkos laikymąsi (v.b.l. 256). 2021 m. spalio 1 d. skolininkas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog laikosi nustatytos bendravimo tvarkos bei pateikė papildomus įrodymus apie savo atostogas, ir bandymus suderinti bendravimo laiką su vaikais (susirašinėjimą su išieškotoja elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis, 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. 380 dėl kasmetinių atostogų suteikimo, banko sąskaitos išrašus, viešbučių rezervacijos patvirtinimus) (v.b.l. 276-287). Antstolė 2021 m. spalio 19 d. priėmė patvarkymą Nr. 0139/19/00939, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo ir atsisakė surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą pagal pareiškėjos pareiškimus (v.b.l. 290-292).

7. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 8 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų (v.b.l. 305). Antstolė 2021 m. lapkričio 15 d. patvarkymu 0139/19/00939 vykdomojoje byloje Nr. 0139/19/00939 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir skundą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. (v.b.l. 206).

8. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

9. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

10. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

11. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad antstolė nepagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui, kadangi jis pažeidžia nustatytą bendravimo tvarką.

13. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktą, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

15. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014);

16. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (tėvo) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-116-1050/2019 dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kuriuo remiantis yra nustatyta šalių (pareiškėjos ir skolininko) bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais tvarka. Iš vykdomoje byloje esančių duomenų matyti, jog skolininkas tiek su išieškotoja tiek su antstole bendradarbiauja ( išieškotoją informavo iš anksto apie savo suplanuotas atostogas, antstolei pareikalavus pateikė paaiškinimus bei įrodymus patvirtinančius paaiškinimuose nurodytas aplinkybes). Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad skolininkas nevykdo taikos sutartyje numatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Pažymėtina, jog bendravimo tvarkos bylų specifika pasižymi tuo, kad šalių nurodytas aplinkybes dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo negalima vertinti ir interpretuoti formaliai, vien tam, kad formaliai patvirtinti tam tikrų faktų/pažeidimų buvimą. Pažymėtina ir tai, kad atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo ir vaikų šeiminius ryšius. Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Esant nesutarimui ar, tais atvejais, kai šalims yra neaiški teismo patvirtinta bendravimo tvarka, yra pagrindas inicijuoti jos pakeitimą ar tikslinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. bei 2021 m. gegužės 27 d. nutartyse jau atkreipė į tai šalių dėmesį.

18. Teismo vertinimu, antstolė išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos prašymus ir įvertinusi vykdomosios bylos medžiagą, pagrįstai nustatė, kad skolininkas bendradarbiauja tiek su pareiškėja, tiek su antstole ir stengiasi laikytis patvirtintos bendravimo tvarkos. Remiantis išdėstytu, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, darytina išvada, jog antstolė tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, veikė pagal įstatymų jai priskirtą kompetenciją, todėl nenustačius antstolės veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 443 straipsniu, 510 - 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos J. M. 2021 m. lapkričio 8 d. skundo dėl antstolės Ingos karalienės veiksmų, netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.