Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-13808-911/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-11-27
Bylos Nr.: e2-13808-911/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05088-2025-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Serdiukienė
Ieškovas: A. Č.
Atsakovas: R. J.
Advokatai: Jurgita Spaičienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-13808-911/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05088-2025-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,dalyvaujant ieškovei A. Č.,ieškovės atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Mantui Karpui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui R. J., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

1.1. Nustatyti nepilnamečio L. J. gyvenamąją vietą su ieškove motina A. Č.;

Šalies argumentai

1.2. Nustatyti tokią atsakovo R. J. ir šalių nepilnamečio vaiko L. J. bendravimo tvarką:

1.2.1. Vaikas įprastinėmis darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) gyvena nustatytoje gyvenamojoje vietoje, lanko nustatytą ugdymo įstaigą, būrelius, papildomus užsiėmimus ir pan.

1.2.2. Atsakovas bendrauja su vaiku metų nelyginių savaičių savaitgaliais. Vaikui sutikus, bendravimas vyksta su nakvyne. Atsakovas pasiima vaiką šeštadienį iš vaiko gyvenamosios, ar kitos sutartos vietos nuo 10.00 iki 11.00 valandos. Tos pačios savaitės sekmadienį, tėvas grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją, ar kitą sutartą, vietą nuo 19.00 iki 20.00 valandos.

1.2.3. Metų lyginių savaičių savaitgaliais su vaiku bendrauja motina.

1.2.4. Atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienų metų savaitgalį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį (Tėvo dieną).

1.2.5. Ieškovė bendrauja su vaiku kiekvienų metų savaitgalį, einantį prieš pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį (Motinos dieną).

1.2.6. Vasaros metu, atsakovas bendrauja su vaiku ne mažiau kaip 7 kalendorines dienas iš eilės. Konkretų bendravimo laiką, vaiko pasiėmimo laiką šalys suderina elektroniniu paštu, SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis iki einamų metų birželio 14 d. Kilus nesutarimui, atsakovas bendrauja su vaiku nuo liepos 1 iki 7 dienos.

1.2.7. Vaikui pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, šalys su vaiku bendrauja po pusę (½ dalį) vaiko ugdymo įstaigų vasaros, pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų tokia tvarka:

1.2.7.1. Nelyginiais kalendoriniais metais pirmąją ½ dalį vaiko pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų su vaiku bendrauja ieškovė, o antrąją ½ dalį – atsakovas. Tėvas pasiima vaiką pirmosios bendravimo dienos išvakarėse iš vaiko gyvenamosios, ar kitos sutartos, vietos 19.00 valandą ir grąžina vaiką paskutinės bendravimo dienos vakarą, 19.00 valandą, į vaiko gyvenamąją vietą.

1.2.7.2. Lyginiais kalendoriniais metais pirmąją ½ dalį vaiko pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų su vaiku bendrauja atsakovas, o antrąją ½ dalį – ieškovė. Tėvas pasiima vaiką pirmosios bendravimo dienos išvakarėse iš vaiko gyvenamosios, ar kitos sutartos, vietos 19.00 valandą ir grąžina vaiką paskutinės bendravimo dienos vakarą, 19.00 valandą, į vaiko gyvenamąją vietą.

1.2.7.3. Ieškovė privalo raštu (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) informuoti tėvą apie vaiko sveikatos būklę vaikui susirgus ar nutikus nelaimingam atsitikimui, gydymo įstaigas, lankomas formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigas. Siekdamas išsamios su vaiku susijusios informacijos, atsakovas savarankiškai kreipiasi į vaiko ugdymo, gydymo, vaikų teisių apsaugos ir kitas įstaigas bei institucijas, kurios turi ryšį su jo vaiku.

1.2.7.4. Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaiko gyvenamosios vietos ar kontaktų pasikeitimus, jei jie pasikeis iki vaiko pilnametystės.

2. Iš R. J. priteisti vaiko L. J. išlaikymą po 400 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant jas į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 15 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriant ieškovę. Išlaikymo dydis indeksuojamas įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3. Iš R. J. A. Č. priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Šalies argumentai

4. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė A. Č. ir atsakovas R. J. kartu pradėjo gyventi nuo 2020 m. kovo. Santuokos nebuvo sudarę. Ne santuokoje šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė nepilnamečio vaiko L. J. Šiuo metu vaikui yra 4 metai. Šalys kartu nebegyvena nuo 2022 m. rugsėjo, tačiau bendravo įvairiais klausimais susijusiais su vaiku. Vaikas liko gyventi su ieškove bei ieškovės dukra I. Š., kuri nėra atsakovo dukra. Į teismą iki šiol ieškovė nesikreipė, nes atsakovas gera valia teikė vaikui išlaikymą, paskutiniu metu maždaug po 400 Eur per mėnesį, o su vaiku bendrauja vieną kartą per savaitę – tik sekmadieniais. Vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ir nesant nustatytos vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, įstaigoje buvo reikalinga pažyma, jog abu tėvai yra dirbantys (tik taip vaikas gali ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankyti vasarą). Atsakovas ieškovės prašymus pateikti minėtus duomenis ignoravo, o esant situacijai, kai vaiku pasirūpinti sutinka tik labai ribotai – iš tiesų dar keletą metų bus problema su vaiko užimtumu vasaros metu. Dėl šios priežasties yra būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų bei nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, tame tarpe ir vasaros metu. Ieškovė atsakovui bendrauti su vaiku nekliudo, skatina bendrauti savaitgalį ilgiau, ir paprastomis darbo dienomis, tačiau atsakovas dažniausiai atsisako. Ieškovės nuomone, nuolatinis atsakovo ir vaiko bendravimas yra ypač svarbus siekiant palaikyti stiprų vaiko ir atsakovo ryšį. Su atsakovu susitarti dėl bendravimo su vaiku yra sudėtinga, nes atsakovas neretai elgiasi iššaukiančiai, žemina ieškovę. Ieškovė kreipėsi į mediaciją, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė tartis dėl vaiko taikiai.

5. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu bendrauja minimaliai. Apie posėdį atsakovas žino. Atsakovas savanoriškai teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 400 Eur. Įsiskolinimų nėra. Su vaiku bendrauja kiekvieną sekmadienį, būna pasiima ir darbo dieną. Pažymėjo, kad atsakovas turi įmonę, pardavinėja automobilius, kurių turi apie 20 vnt. Kai kartu gyveno, atsakovas gaudavo geras pajamas, uždirbdavo apie kelis tūkstančius. Atsakovas turi namą, kuris yra registruotas atsakovo mamos vardu. Ieškovės pajamos į rankas yra 750 Eur, dirba ne pilnu etatu, kad galėtų pasirūpinti vaikais. Daugiau jokių pajamų ieškovė negauna. Sūnui ir dukrai yra mokami išlaikymai bei vaikų pinigai iš savivaldybės.

Šalies argumentai

6. Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad vaiko tėvas konkliudentiniais veiksmais sutiko su išlaikymo dydžiu, kas mėnesį ieškovei pervesdamas vaiko išlaikymui 400 Eur sumą. Tokiais savo veiksmais patvirtina, kad turi galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą ir, kad toks išlaikymo dydis vaikui yra reikalingas. Pažymėjo, kad prašoma nustatyti atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku labiausiai atitinka tiek vaiko, tiek atsakovo, tiek ir pačios ieškovės interesus.

7. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, apie iškeltą bylą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimas apie paskirtą teismo posėdį įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nežinomos.

8. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, pateikė išvadą, nurodo, jog nei A. Č., nei R. J. šeimos iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtrauktos į Kretingos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, ar Kretingos rajono socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, šeima vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams dėl mažamečių vaikų teisių ir/ar geriausių interesų užtikrinimo nėra žinoma. Skyriaus specialistė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad motina kartu su mažamečiais vaikais gyvena daugiabučio tipo, naujos statybos gyvenamajame būste, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvams. Tai apie 60 kv./m gražus, naujai įrengtas, tvarkingas, šviesus būstas su visais patogumais. Namuose du atskiri kambariai ir virtuvė sujungta kartu su svetaine. Namuose L. dalinasi vienu, apie 10 kv./m kambariu kartu su sese I.. Kambaryje yra vaikams skirta lova, kuri išsiskleidžia į dvi dalis, kiliminė danga, lėlių namas, nedidelis veiklos staliukas, pastatoma bokso kriaušė, vaikų daiktai ir žaislai. Kambarys labai gražus, švarus, tvarkingas. Gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos mažamečiui vaikui augti, ilsėtis, lavintis, žaisti. Skyrius neturi duomenų, apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad iširus tėvų bendram gyvenimui jų vaikas liko gyventi kartu su mama, yra prie jos prisirišęs, todėl mažamečio L. J. gyvenamosios vietos nustatymas su mama A. Č. neprieštarauja vaiko interesams. Skyriaus vertinimu, ieškovės A. Č. prašoma nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarka yra pakankamai plati ir aiški vykdymui bei sudaranti galimybę vaikui maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl Skyriaus vertinimu, prašoma nustatyti tėvo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka atitinka geriausius L. interesus. Skyrius sutinka, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo mažamečiui L. J. priteisimo yra pareikštas vaiko interesais, o prašoma priteisti 400 Eur/mėn. suma galėtų patenkinti kasdienius vaiko poreikius.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas palaikė rašytinę išvadą. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

10. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų – L. J., gimusį (duomenys neskelbtini) (el. b. psl. 7).

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo surinktais valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ duomenimis šalys nekilnojamojo turto neturi (el. b. psl. 74-75). Akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu transporto priemonių neregistruota, ieškovės vardu registruota transporto priemonė AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. psl. 83-85). Atsakovo vardu registruota įmonė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (el. b. psl. 76-80).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

12. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko L. J. gyvenamąją vietą su ieškove A. Č.. Byloje esančiais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove. Ieškovė rūpinasi šalių sūnumi, jį išlaiko, rūpinasi jo gerove, lavinimu. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio ieškovės reikalavimo neteikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepilnamečio šalių sūnaus L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnis).

13. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečio šalių vaiko bendravimo tvarką:

13.1. Vaikas įprastinėmis darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) gyvena nustatytoje gyvenamojoje vietoje, lanko nustatytą ugdymo įstaigą, būrelius, papildomus užsiėmimus ir pan.

13.2. Atsakovas bendrauja su vaiku metų nelyginių savaičių savaitgaliais. Vaikui sutikus, bendravimas vyksta su nakvyne: Atsakovas pasiima vaiką šeštadienį iš vaiko gyvenamosios, ar kitos sutartos, vietos nuo 10.00 iki 11.00 valandos. Tos pačios savaitės sekmadienį, tėvas grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją, ar kitą sutartą, vietą nuo 19.00 iki 20.00 valandos.

13.3. Metų lyginių savaičių savaitgaliais su vaiku bendrauja Motina.

13.4. Atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienų metų savaitgalį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį (Tėvo dieną).

13.5. Ieškovė bendrauja su vaiku kiekvienų metų savaitgalį, einantį prieš pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį (Motinos dieną).

13.6. Vasaros metu, atsakovas bendrauja su vaiku ne mažiau kaip 7 kalendorines dienas iš eilės. Konkretų bendravimo laiką, vaiko pasiėmimo laiką šalys suderina elektroniniu paštu, SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis iki einamų metų birželio 14 d. Kilus nesutarimui, atsakovas bendrauja su vaiku nuo liepos 1 iki 7 dienos.

13.7. Vaikui pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, šalys su vaiku bendrauja po pusę (½ dalį) vaiko ugdymo įstaigų vasaros, pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų tokia tvarka:

13.7.1. Nelyginiais kalendoriniais metais pirmąją ½ dalį vaiko pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų su vaiku bendrauja ieškovė, o antrąją ½ dalį – atsakovas. Tėvas pasiima vaiką pirmosios bendravimo dienos išvakarėse iš vaiko gyvenamosios, ar kitos sutartos, vietos 19.00 valandą ir grąžina vaiką paskutinės bendravimo dienos vakarą, 19.00 valandą, į vaiko gyvenamąją vietą.

13.7.2. Lyginiais kalendoriniais metais pirmąją ½ dalį vaiko pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų su vaiku bendrauja atsakovas, o antrąją ½ dalį – ieškovė. Tėvas pasiima vaiką pirmosios bendravimo dienos išvakarėse iš vaiko gyvenamosios, ar kitos sutartos, vietos 19.00 valandą ir grąžina vaiką paskutinės bendravimo dienos vakarą, 19.00 valandą, į vaiko gyvenamąją vietą.

13.8. Ieškovė privalo raštu (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) informuoti tėvą apie vaiko sveikatos būklę vaikui susirgus ar nutikus nelaimingam atsitikimui, gydymo įstaigas, lankomas formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigas. Siekdamas išsamios su vaiku susijusios informacijos, atsakovas savarankiškai kreipiasi į vaiko ugdymo, gydymo, vaikų teisių apsaugos ir kitas įstaigas bei institucijas, kurios turi ryšį su jo vaiku.

13.9. Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaiko gyvenamosios vietos ar kontaktų pasikeitimus, jei jie pasikeis iki vaiko pilnametystės.

14. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

15. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Žemesnės instancijos teismas

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

17. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas su šalių sūnumi bendrauja tik sekmadieniais, būna kai atsakovas šalių sūnų pasiima ir darbo dienomis. Ieškovė nedraudžia šalių vaikui bendrauti su atsakovu, tačiau ji taip pat nori turėti laisvus savaitgalius su sūnumi, susiplanuoti išvykas, todėl mano, kad tiek šalių tiek vaiko interesus labiau atitiks bendravimas su šalių vaiku visą savaitgalį, t. y. vieną savaitgalį ieškovė, kitą – atsakovas. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės prašomos nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos teismui nepareiškė. Įvertinus tai, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka nustato atsakovui didesnes galimybes matytis su šalių sūnumi, nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, o taip pat atsakovas dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos prieštaravimų nereiškė, todėl ieškovės prašymas šioje dalyje tenkinamas visiškai (CK 3.170, 3.175 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

18. Ieškovė nurodė, jog sūnaus išlaikymui yra reikalinga 812 Eur suma per mėnesį, įskaitant 122,50 Eur vaiko išmoką. Prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti 400 Eur. Išlaikymo sumą per mėnesį sudaro 250 Eur maistas, 50 Eur būsto išlaikymo dalis, 100 Eur ugdymo įstaigai – darželiui, 30 Eur higienos reikmenys, 100 Eur drabužiai, avalynė, 30 Eur žaislai, žaidimo kambariai, 100 Eur laisvalaikis, būreliai, kelionės, 20 Eur ugdymo, kanceliarinės prekės, 20 Eur vaistai, 50 Eur transporto išlaidos, 12 Eur kirpykla, 50 Eur nenumatytos išlaidos. Atsakovas prieštaravimų dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio į bylą neteikė.

19. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

20. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnamečiui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Žemesnės instancijos teismas

21. Ieškovė į bylą pateikė duomenis apie gaunamą darbo užmokestį. Teismo posėdyje nurodė, kad jos gaunamos pajamos yra 750 Eur po mokesčių, dirba ne pilnu etatu dėl vaikų priežiūros. Šalių sūnus lanko darželį bei futbolo treniruotes, už kuriuos reikia mokėti. Teismo posėdyje nurodė, kad šalių vaikas specialių poreikių neturi, sunkių sveikatos problemų taip pat. Teismas, atsižvelgęs į šalių sūnaus amžių, byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su ieškovės dėstomomis aplinkybėmis bei vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydžiu.

22. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020). Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 038 Eur, atskaičius mokesčius – apie 777 Eur. Todėl, teismo vertinimu, vadovaujantis prioritetiniais šalių vaikų interesais, jų kasmėnesiniai būtinieji (minimalieji) poreikiai laikytini ne mažesniais kaip 777 Eur, kurių ieškovė neprivalo įrodinėti. Teismas, atsižvelgdamas į orientacinį kriterijų ir kitus pirmiau išdėstytus argumentus, neturi pagrindo manyti, kad šalių vaiko būtinieji poreikiai yra mažesni nei 777 Eur per mėnesį, todėl konstatuoja, kad būtent tokie vaiko poreikiai šioje byloje yra nustatyti.

23. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

24. Atsakovas jo vardu registruoto nekilnojamo bei kilnojamojo turto neturi. Duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus, išlaikytinius, sveikatos problemas byloje nėra. Tokių duomenų atsakovas neteikė. Atsakovo vardu registruota įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės teiktais paaiškinimais atsakovas pardavinėja automobilius, jo pajamas sudaro apie kelis tūkstančius eurų.

25. Ieškovės teiktais duomenimis jos pajamas sudaro apie 750 Eur atlyginimas po mokesčių, nepilnamečiams vaikams mokamas išlaikymas, bei savivaldybės skiriami pinigai nepilnamečiams vaikams. Kreditorinių įsipareigojimų neturi, gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, turi transporto priemonę AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto, registruoto ieškovės vardu, nėra.

26. Nors atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas neteikė, tačiau ieškovės paaiškinimais atsakovas šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui gera valia, skiria po 400 Eur išlaikymą kas mėnesį, todėl, teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis leidžia atsakovui teikti prašomo dydžio išlaikymą, bei tokiu būdu sutinka, kad nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui yra reikalinga ieškovės nurodomo dydžio suma. Kita vertus, teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties, reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Žemesnės instancijos teismas

27. Teismas taip pat pažymi, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

28. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti. Atsakovo vardu registruota įmonė, atsakovas pardavinėja automobilius, todėl, teismo vertinimu, turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti.

29. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

30. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas negali teikti prašomo dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui, įvertinus tai, kad ir šiuo metu atsakovas teikia prašomo priteisti dydžio išlaikymą šalių vaikui, be to nepilnamečio vaiko priežiūra rūpinasi išimtinai ieškovė, dėl ko ji negali dirbti pilnu etatu, užsidirbti bei lygia dalimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Esant paminėtoms aplinkybėms, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo nepilnamečiui vaikui dalį. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, institucijos išvadą, pateiktą byloje, byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, įvertinęs vaiko amžių, sveikatos būklę, tokio amžiaus vaiko poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis). Įvertinus tai, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti prašomo išlaikymo dydį, teismas mano, kad mažinti išlaikymo dydį valstybės mokama išmoka pagrindo nėra.

31. Ieškovė skiriama vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

32. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

33. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaiko poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

34. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, ieškovės paaiškinimų, kurie neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimą priteisti 400 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šį ieškinio reikalavimą patenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 108 Eur (400 Eur x 12 mėn. x 0,03 x 0,75)) žyminis mokestis už turtinį reikalavimą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 114 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 657,30 Eur teisinės pagalbos išlaidos (el. b. psl. 15-22, 71-73). Ieškinį tenkinus visiškai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

37. Bylos duomenimis, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 31,72 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, tenkinus ieškinį, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnamečio vaiko L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. Vaikas įprastinėmis darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) gyvena nustatytoje gyvenamojoje vietoje, lanko nustatytą ugdymo įstaigą, būrelius, papildomus užsiėmimus ir pan.

2. Atsakovas bendrauja su vaiku metų nelyginių savaičių savaitgaliais. Vaikui sutikus, bendravimas vyksta su nakvyne. Atsakovas pasiima vaiką šeštadienį iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos nuo 10.00 iki 11.00 valandos. Tos pačios savaitės sekmadienį, tėvas grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją, ar kitą sutartą, vietą nuo 19.00 iki 20.00 valandos.

3. Metų lyginių savaičių savaitgaliais su vaiku bendrauja motina.

4. Atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienų metų savaitgalį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį (Tėvo dieną).

5. Ieškovė bendrauja su vaiku kiekvienų metų savaitgalį, einantį prieš pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį (Motinos dieną).

6. Vasaros metu, atsakovas bendrauja su vaiku ne mažiau kaip 7 kalendorines dienas iš eilės. Konkretų bendravimo laiką, vaiko pasiėmimo laiką šalys suderina elektroniniu paštu, SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis iki einamų metų birželio 14 d. Kilus nesutarimui, atsakovas bendrauja su vaiku nuo liepos 1 iki 7 dienos.

7. Vaikui pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, šalys su vaiku bendrauja po pusę (½ dalį) vaiko ugdymo įstaigų vasaros, pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų tokia tvarka:

7.1. Nelyginiais kalendoriniais metais pirmąją ½ dalį vaiko pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų su vaiku bendrauja ieškovė, o antrąją ½ dalį – atsakovas. Tėvas pasiima vaiką pirmosios bendravimo dienos išvakarėse iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos 19.00 valandą ir grąžina vaiką paskutinės bendravimo dienos vakarą, 19.00 valandą, į vaiko gyvenamąją vietą.

7.2. Lyginiais kalendoriniais metais pirmąją ½ dalį vaiko pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų su vaiku bendrauja atsakovas, o antrąją ½ dalį – ieškovė. Tėvas pasiima vaiką pirmosios bendravimo dienos išvakarėse iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos 19.00 valandą ir grąžina vaiką paskutinės bendravimo dienos vakarą, 19.00 valandą, į vaiko gyvenamąją vietą.

8. Ieškovė privalo raštu (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) informuoti tėvą apie vaiko sveikatos būklę vaikui susirgus ar nutikus nelaimingam atsitikimui, gydymo įstaigas, lankomas formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigas. Siekdamas išsamios su vaiku susijusios informacijos, atsakovas savarankiškai kreipiasi į vaiko ugdymo, gydymo, vaikų teisių apsaugos ir kitas įstaigas bei institucijas, kurios turi ryšį su jo vaiku.

9. Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaiko gyvenamosios vietos ar kontaktų pasikeitimus, jei jie pasikeis iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikui L. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400 Eur (keturis šimtus eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant jas į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 15 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriant ieškovę A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 771,30 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt vieno euro 30 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108 Eur (vieno šimto aštuonių eurų) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5661.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Kristina Serdiukienė