Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas S. S., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu:

1.1. S. O. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 3 dalies), už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent: 2018 m. rugsėjo 27 d., laikotarpiu nuo 20.40 val., iki 2018 m. rugsėjo 28 d., 8.15 val., J. Basanavičiaus 18, Vilniuje, išdaužė nukentėjusiajam Ž. Ž. priklausančio automobilio SCION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durų ir bagažinės dangčio stiklus ir taip įsibrovė į šį automobilį, bei iš jo salono paėmė mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą: filmavimo kamerą Blackmagic Ursa Mini Pro, dviejų apšvietimo lempų komplektą su priedais lagamine CAME-TV BOLTZEN 150W FRESNEL FOCUSABLE LED DAYLIGHT, apšvietimo lempą CAME-TV 1806B BI-COLOR LED PANEL, dvi baterijas CINEREADY CR-160WH V-MOUNT BATTERY, mikrofoną SENNHEISER MKH 416-P48, mikrofono laikiklį su apsauga PROAIM CARBON FIBER BOOM POLE, 2 prisegamus mikrofonus SENNHEISER MKE 2-4-3 GOLD-C, 2 prisegamų mikrofonų siųstuvus SENNHEISER EW 112-P G3 GB WIRELESS MIC SET, konverterį BLACKMAGIC MICROCONVERTER SDI TO HDMI, filmavimo bėgiukus PROAIM 12FT STRAIGHT LONG ALUMINIUM TRACK, spalvų korekcijos lentelę X-RITE COLOR CHECKER CLASSIC, ir Ž. Ž. priklausantį turtą – objektyvą SIGMA 18-35 F/1.8 ART, objektyvą CARL ZEIS MAKRO-PLANAR 50 MM F/2 ZF.2, objektyvą CARL ZEIS MAKRO-PLANAR 85 MM F/1.4 ZF.2, objektyvą NIKON 80-200 F/4AI-S, baterijų banką–lagaminą, garso rekorderį ZOOM H5, vaizdo monitorių VILTROX LCD1920*1200 4K HDMI 8.9 INCH DC-90, vaizdo monitorių MUSTHD M701S 7“ SDI MONITOR, ausines SONY MDR, kameros stovą WEIFENG WF-717, objektyvo fokuso rankinį valdiklį FOTGA DP500, kameros atminties kortelę LEXAR PROFESIONAL 128 GB CFAST 2.0 bei su šiais daiktais pasišalino prie A. Vivulskio g. 4, Vilniuje; tokiu būdu įsibrovęs į saugyklą jis pagrobė svetimą, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. Ž. priklausantį, ne didesnės kaip 12 500 Eur vertės turtą.

1.2. S. S. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, už tai, kad įgijo ir realizavo žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d., 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš R. S. už 1 700 Eur įgijo filmavimo kamerą Blackmagic Ursa Mini Pro, apšvietimo lempą CAME-TV 1806B BI-COLOR LED PANEL, vieną bateriją CINEREADY CR-160WH V-MOUNT BATTERY, mikrofoną SENNHEISER MKH 416-P48, filmavimo bėgiukus PROAIM 12FT STRAIGHT LONG ALUMINIUM TRACK, spalvų korekcijos lentelę X-RITE COLOR CHECKER CLASSIC, objektyvą SIGMA 18-35 F/1.8 ART, objektyvą NIKON 80-200 F/4AI-S, garso rekorderį ZOOM H5, vaizdo monitorių VILTROX LCD1920*1200 4K HDMI 8.9 INCH DC-90, kameros stovą WEIFENG WF-717, objektyvo fokuso rankinį valdiklį FOTGA DP500, po ko, vėlgi tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jau žinodamas, kad anksčiau įgyta filmavimo įranga yra vogta, iš R. S. įgijo mikrofono laikiklį su apsauga PROAIM CARBON FIBER BOOM POLE ir baterijų banką–lagaminą. Taip įsigijo Ž. Ž. ir mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurį, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, už 1 700 Eur 2018 m. spalio 30 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. lapkričio 2 d., apie 20 val., adresu Goštauto g. 13, Vilniuje, pardavė nukentėjusiajam Ž. Ž., tokiu būdu jis įgijo ir realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą.

1.3. L. B. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš 189 straipsnio 2 dalies), už tai, kad įgijo ir realizavo žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie savo namų, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. O. parduodama filmavimo įranga yra vogta, iš S. O. už 1 000 Eur įgijo nuo 2018 m. rugsėjo 27 d., 20.40 val., iki 2018 m. rugsėjo 28 d., 8.51 val., iš Ž. Ž. priklausančio automobilio SCION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio J. Basanavičiaus g. 18, Vilniuje, pavogtą filmavimo kamerą Blackmagic Ursa Mini Pro, apšvietimo lempą CAME-TV 1806B BI-COLOR LED PANEL, vieną bateriją CINEREADY CR-160WH V-MOUNT BATTERY, mikrofoną SENNHEISER MKH 416-P48, filmavimo bėgiukus PROAIM 12FT STRAIGHT LONG ALUMINIUM TRACK, spalvų korekcijos lentelę X-RITE COLOR CHECKER CLASSIC, objektyvą SIGMA 18-35 F/1.8 ART, objektyvą NIKON 80-200 F/4AI-S, garso rekorderį ZOOM H5, vaizdo monitorių VILTROX LCD1920*1200 4K HDMI 8.9 INCH DC-90, kameros stovą WEIFENG WF-717, objektyvo fokuso rankinį valdiklį FOTGA DP500, mikrofono laikiklį su apsauga PROAIM CARBON FIBER BOOM POLE, ir baterijų banką–lagaminą, kuriuos jau nurodytu laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, už 1 300 Eur pardavė M. A., po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. lapkričio 13 d., po 18.29 val., iš S. O., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), patalpose, už 150 Eur įgijo žinomai vogtą, nuo 2018 m. rugsėjo 27 d., 20.40 val., iki 2018 m. rugsėjo 28 d., 8.51 val., iš Ž. Ž. priklausančio automobilio SCION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio J. Basanavičiaus g. 18, Vilniuje, pagrobtą turtą – lagaminą su apšvietimo lempomis CAME-TV BOLTZEN 150 W FRESNEL FOCUSABLE LED DAYLIGHT, ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kol 2018 m. gruodžio 12 d. po kratų pas jį patį UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), patalpose adresu (duomenys neskelbtini), pats pateikė policijos pareigūnams, tokiu būdu jis įgijo Ž. Ž. ir mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, žinomai nusikalstamu būdu gautą ne didesnės negu 12 500 Eur vertės turtą bei šį žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, išskyrus lagaminą su apšvietimo lempomis CAME-TV BOLTZEN 150 W FRESNEL FOCUSABLE LED DAYLIGHT, realizavo.

1.4. M. A. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, už tai, kad įgijo ir realizavo žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad L. B. parduodama filmavimo įranga yra vogta, iš jo už 1 300 Eur įgijo nuo 2018 m. rugsėjo 27 d., 20.40 val., iki 2018 m. rugsėjo 28 d., 8.51 val., iš Ž. Ž. priklausančio automobilio SCION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio J. Basanavičiaus g. 18, Vilniuje, pavogtą filmavimo kamerą Blackmagic Ursa Mini Pro, apšvietimo lempą CAME-TV 1806B BI-COLOR LED PANEL, vieną bateriją CINEREADY CR-160WH V-MOUNT BATTERY, mikrofoną SENNHEISER MKH 416-P48, filmavimo bėgiukus PROAIM 12FT STRAIGHT LONG ALUMINIUM TRACK, spalvų korekcijos lentelę X-RITE COLOR CHECKER CLASSIC, objektyvą SIGMA 18-35 F/1.8 ART, objektyvą NIKON 80-200 F/4AI-S, garso rekorderį ZOOM H5, vaizdo monitorių VILTROX LCD1920*1200 4K HDMI 8.9 INCH DC-90, kameros stovą WEIFENG WF-717, objektyvo fokuso rankinį valdiklį FOTGA DP500, mikrofono laikiklį su apsauga PROAIM CARBON FIBER BOOM POLE, ir baterijų banką–lagaminą, kuriuos jau nurodytu laikotarpiu, degalinėje Cirkle C, Elektrėnuose, Sabališkių g. 1C, ir šalia degalinės Circle C, Vilniuje, Geležinio Vilko g. 4, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, už 1 500 Eur pardavė R. S.. Tokiu būdu įgijo ir realizavo Ž. Ž. ir mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, žinomai nusikalstamu būdų gautą turtą.

1.5. O. V. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (išteisintas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį), tuo, kad veikdamas kartu su S. O., laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 27 d., 20.40 val., iki 2018 m. rugsėjo 28 d., 8.15 val., J. Basanavičiaus 18, Vilniuje, po to, kai S. O. išdaužė nukentėjusiajam Ž. Ž. priklausančio automobilio SCION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durų ir bagažinės dangčio stiklus ir taip įsibrovęs į šį automobilį iš jo salono paėmė mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: filmavimo kamerą Blackmagic Ursa Mini Pro, kurios vertė 7 000 Eur, dviejų apšvietimo lempų komplektą su priedais lagamine CAME-TV BOLTZEN 150W FRESNEL FOCUSABLE LED DAYLIGHT, kurio vertė 2 000 Eur, apšvietimo lempą CAME-TV 1806B BI-COLOR LED PANEL, kurios vertė 700 Eur, dvi baterijas CINEREADY CR-160WH V-MOUNT BATTERY, kurių vertė 445,19 Eur, mikrofoną SENNHEISER MKH 416-P48, kurio vertė 1 000 Eur, mikrofono laikiklį su apsauga PROAIM CARBON FIBER BOOM POLE, kurio vertė 350 Eur, 2 prisegamus mikrofonus SENNHEISER MKE 2-4-3 GOLD-C, kurių vertė 271,97 Eur, 2 prisegamų mikrofonų siųstuvus SENNHEISER EW 112-P G3 GB WIRELESS MIC SET, kurių vertė 883,42 Eur, konverterį BLACKMAGIC MICROCONVERTER SDI TO HDMI, kurio vertė 58,93 Eur, filmavimo bėgiukus PROAIM 12FT STRAIGHT LONG ALUMINIUM TRACK, kurių vertė 200 Eur, spalvų korekcijos lentelę X-RITE COLOR CHECKER CLASSIC, kurios vertė 100 Eur, iš viso turto už 13 009,51 Eur, ir Ž. Ž. priklausantį turtą – objektyvą SIGMA 18-35 F/1.8 ART, kurio vertė 700 Eur, objektyvą CARL ZEIS MAKRO-PLANAR 50 MM F/2 ZF.2, kurio vertė 647,11 Eur, objektyvą CARL ZEIS MAKRO-PLANAR 85 MM F/1.4 ZF.2, kurio vertė 893,27 Eur, objektyvą NIKON 80-200 F/4AI-S, kurio vertė 150 Eur, baterijų banką–lagaminą, kurio vertė 200 Eur, garso rekorderį ZOOM H5, kurio vertė 300 Eur, vaizdo monitorių VILTROX LCD1920*1200 4K HDMI 8.9 INCH DC-90, kurio vertė 150 Eur, vaizdo monitorių MUSTHD M701S 7“ SDI MONITOR, kurio vertė 250,02 Eur, ausines SONY MDR, kurių vertė 200 Eur, kameros stovą WEIFENG WF-717, kurio vertė 200 Eur, objektyvo fokuso rankinį valdiklį FOTGA DP500, kurio vertė 150 Eur, kameros atminties kortelę LEXAR PROFESIONAL 128 GB CFAST 2.0, kurios vertė 181,20 Eur, iš viso turto už 4 021,60 Eur, bei su šiais daiktais pasišalino prie A. Vivulskio g. 4, Vilniuje, O. V. automobiliu Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie pagrobtų daiktų, S. O. pagrobtus daiktus sukrovė į minėtą automobilį, po ko jis (O. V.) S. O. ir minėtus daiktus išvežė ir paslėpė sodo namelyje, (duomenys neskelbtini). Po to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d., 8.15 val., iki 2018 m. spalio 30 d., 16 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, visą pavogtą turtą pervežė į jo nuomojamą garažą (duomenys neskelbtini), kur slėpė tol, kol turtas vėliausiai 2018 m. lapkričio 13 d., (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), buvo realizuotas L. B.. Tokiu būdu jis padėjo S. O. padaryti nusikalstamą veiką – didelės vertės svetimo turto vagystę, suteikdamas priemonę bei išveždamas nusikalstamu būdu įgytus daiktus ir vėliau juos slėpdamas.

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Skunde nurodoma, kad dėl S. O. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl teismo išvados dėl pagrobtų daiktų vertės nėra skundžiama, tačiau, prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. O. padarė šį nusikaltimą veikdamas vienas. Teismas nepagrįstai nepripažino O. V. vaidmens, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padaryme, t. y. nepagrįstai nepripažino S. O. įvykdyto nusikaltimo bendrininku – padėjėju.

2.2. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, jog nėra pagrindo teigti, kad O. V. savo veiksmais prisidėjo prie vagystės ar padėjo ją įvykdyti, bei, kad O. V. kaltinimai yra pareikšti nepagrįstai, nesilaikė reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos aplinkybes bei netinkamai įvertino surinktus O. V. kaltę pagrindžiančius įrodymus. Teismas, analizuodamas O. V. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, neteisingai nustatė vagystės baigtumo momentą bei netinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bendrininkavimą. Pirmosios instancijos teismas fragmentiškai tyrė ir vertino įvykio aplinkybes, ir sprendimą išteisinti O. V. priėmė neįvertinęs surinktų įrodymų visumos ir jų tarpusavio sąsajos, motyvus išdėstė atsietai ir tik teisinamojo naudai, nepaneigęs eilės kaltinimo motyvų.

2.3. Prokurorės vertinimu, pacitavus teismų praktiką apie įrodymų vertinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-163-303/2017, 2K-67-699/2018) ir tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų įrodomąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013), priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kaltinimas O. V. dėl padėjimo pagrobti svetimą turtą, visiškai pagrįstas, kadangi baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų. O. V. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, nesant galimybės paneigti nustatytų objektyvių aplinkybių, kad jis neabejotinai dalyvavo išvežant pagrobtus daiktus. Tačiau jo bendrininkavimas su S. O. įrodytas tiek iš dalies jo parodymais, tiek kita bylos medžiaga, kuri tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai pagrindžia jo kaltę dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

2.4. Prokurorė, atkreipusi dėmesį į teismų praktiką, kada vagystė ir plėšimas laikomi baigtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2008, 2K- 495/2013) bei apie bendrininkavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2008, 2K- 495/2013, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017), vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. O. vagystė buvo baigta tada, kai šis pavogtus iš Ž. Ž. automobilio daiktus sunešė ir paslėpė prie konteinerių, nes jau tuo metu kaltinamasis turėjo realią galimybę su pavogtais daiktais elgtis savo nuožiūra, t. y. juos buvo užvaldęs. Atsižvelgiant į daiktų kiekį ir dydį, akivaizdu, kad reali galimybė naudotis pagrobtu svetimu turtu atsirado ne juos išnešus iš automobilio ir sudėjus prie konteinerio, tačiau automobiliu nuvežus į tinkamą vietą, šiuo atveju O. V. sodo namelį. Pabrėžė, kad daiktų buvo daug, jie buvo dideli ir sunkūs, juos S. O. nuo nusikaltimo vietos nešė per kelis kartus, ką patvirtino ir pats S. O. (2018 m. gruodžio 18 d. apklaustas kaip įtariamasis). S. O. neturėjo galimybės pats juos išnešti ir saugiai paslėpti norimoje vietoje, kur galėtų jais disponuoti, todėl šiame procese buvo būtinas padėjėjo, o būtent O. V. prisijungimas, kuris padėjo įgyvendinti vagystę. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. V., gavęs S. O. skambutį, iš karto atvyko į nurodytą vietą savo automobiliu, į kurį padėjo sudėti daiktus, išvežė juos, paslėpė ir saugojo pas save iki jų realizavimo, domėjosi realizavimo galimybėmis. Kadangi S. O. vienas nepanešė visų pagrobtų daiktų, todėl juos padėjo šalia konteinerio, o privažiavus automobiliui, kartu su O. V. daiktus įkėlė ir nuvežė į sodo namelį. Taigi, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, S. O. vagystė buvo baigta nuvežus daiktus į sodo namelį arba bent jau sukrovus ir išvykus automobiliu, bet kokiu atveju, po O. V. prisijungimo. Taigi, jis visiškai atitinka padėjėjo baudžiamojoje teisėje sampratą, kadangi suteikė priemonę – automobilį vogtiems daiktams išvežti, bei juos pats išvežė, tokiu būdu padėdamas realizuoti nusikalstamą sumanymą.

2.5. Prokurorės teigimu, minėti bylos duomenys patvirtina ne tik objektyviuosius S. O. ir O. V. bendrininkavimo požymius – abiejų dalyvavimą padarant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir jų veikos bendrumą, bet ir subjektyvųjį požymį – tyčią, taip pat susitarimą.

2.6. Pažymėjo, kad nors O. V. neigia subjektyviąją kaltės pusę, t. y. nurodo, jog nesuprato, kad daiktai vogti, tokia pozicija laikytina nepagrįsta nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Pirmiausia, atkreipė dėmesį į tai, kad asmenys buvo pažįstami ir O. V. žinojo, kad S. O. linkęs nusikalsti. Apklaustas kaip įtariamasis O. V. nurodė, kad su S. O. susitinka retai, dažniausiai jis skambina ir siūlo iš jo pirkti įvairius daiktus, O. V. yra girdėjęs, kad S. O. dažnai vagiliauja ir siūlo žmonėms pirkti vogtus daiktus. Pažymėjo, kad išanalizavus O. V. naudoto abonentinio numerio išklotinę nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. nustatyta, kad O. V. su S. O. bendravo ir dieną prieš vagystę. Taigi, asmenys akivaizdžiai buvo pažįstami ir bendravo, žinojo vienas kito asmenybę ir būdą. Be to, remiantis objektyviomis įvykio aplinkybėmis, S. O. paskambino O. V. anksti ryte, apie 7 val., nes reikėjo skubiai atvykti į įvykio vietą, kas parodo, kad vyksta kažkas neįprasto, o atsižvelgiant į anksčiau nurodytą, - galima buvo įtarti, kad galimai vagiama. Daiktai buvo visiškai nesusiję su S. O. veikla, gyvenimo būdu, reikalingi siaurai specializuotai sričiai, kurioje šis nedirba, neturi jokios sąsajos, jie buvo paslėpti prie konteinerių, krūmų.

2.7. Prokurorė, vertindama minėtus duomenis visumoje, daro išvadą, kad jau nuo pat skambučio ankstų rytą O. V. galėjo suprasti ir suprato, kad S. O. vykdo vagystę, net jei tai nebūtų pažodžiui išdėstoma telefonu. O. V. iškelta versija, jog jis nieko nežinojo ir nesuprato apie daiktų vagystę, yra nelogiška ir vertintina kritiškai. Nelogiška, kad asmuo, žinodamas, kad jam anksti ryte skambina nusikalsti linkęs asmuo ir prašo skubiai nuvežti paslėptus daiktus, be to, ne pas prašantį asmenį, o pas patį O. V., nesuprato, kad prisideda prie nusikalstamos veikos, t. y. minėtų daiktų vagystės. Taigi, tokie O. V. teiginiai vertinti išimtinai kaip jo gynybinė versija, kuri nėra pagrįsta objektyviais neginčytinais duomenimis.

2.8. Taip pat skunde nurodoma, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad O. V. savo aktyviais veiksmais (iš karto atvykdamas į įvykio vietą, kartu įkeldamas pagrobtus daiktus į automobilį ir jį veždamas į savo sodo namelį) išreiškė pritarimą S. O. daromai nusikalstamai veikai, suvokė, jog padeda pagrobti svetimą turtą, bei nori taip veikti. Prokurorės manymu, tiek pati vagystė, tiek tolesnė jos eiga nebuvo iš anksto organizuota, tačiau O. V. vagystės eigoje paprašytas bei iš objektyvių aplinkybių akivaizdžiai suvokdamas savo vaidmenį, konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo pritarimą. O būtent, jis savo poelgiais (atvykimu, daiktų išvežimu ir paslėpimu) parodė, kad supranta, pritaria ir padeda vykdyti nusikalstamą veiką. Taigi, bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad tarp S. O. ir O. V. buvo susitarimas veikti bendrai. Prokurorė kritiškai vertintina ir teismo argumentą, kad nuo nusikaltimo vietos iki konteinerių, kur buvo nunešti daiktai, atstumas yra gana didelis. Priešingai, nukentėjusysis, duodamas parodymus teisme, nepateikė šio atstumo kaip didelio, labiau kaip nedidelio, tiksliai negalėjo nurodyti, galiausiai nurodė apie 200 m. Be to, kad šis atstumas nėra didelis yra objektyvu. Taigi, daiktus pavogęs asmuo, nukentėjusiajam anksčiau pastebėjus ir ėmus daiktų aktyviai ieškoti, dar galėjo būti sulaikytas, o daiktai pastebėti ir rasti.

2.9. Prokurorės teigimu, O. V. tyčią ir susitarimą su S. O. netiesiogiai patvirtina ir jo elgesys iš karto po nusikalstamos veikos padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu S. O. nurodė, kad O. V. daiktus nufotografavo, išsiuntė kažkokiam pažįstamam, kuris superka vogtus daiktus, taigi, matyti, kad jis aktyviai ėmėsi realizavimo proceso. S. O. nurodė, kad sode savo daiktų kaip ir O. V. laikyti nenorėjo, tai buvo pavojinga, todėl vežė juos į kažkokį garažą. Tik po kurio laiko pats S. O. sužinojo, kur yra tas garažas. Taip pat O. V. bandė parduoti, bet, nesėkmingai, likusį lagaminą su apšvietimo lempomis. Be to, liudytojas V. I. parodė, kad kalbėdamas apie šią vagystę S. O. minėjo, kad daiktus pavogė kartu su kažkokiu žmogumi. Taigi, bylos aplinkybės parodo ne tik gana aktyvų O. V. vaidmenį baigiant vagystę, bet ir jau ją įvykdžius, o tai savo ruožtu taip pat patvirtina, kad jis veikė kaip S. O. bendrininkas – padėjėjas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog S. O. vagystė buvo baigta tada, kai šis vogtus daiktus sunešė ir paslėpė prie konteinerių, kadangi tuo metu turėjo realią galimybę su pavogtais daiktais elgtis savo nuožiūra, ir vien tai, kad O. V., paprašytas S. O., pervežė šiuos daiktus į saugesnę vietą, nesudaro pagrindo teigti, kad O. V. taip prisidėjo prie vagystės ar padėjo ją įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai nustatytas S. O. nusikalstamos veikos baigtumo momentas, dėl ko neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir O. V. nepagrįstai išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

12. Pažymėtina, jog vagystės objektyvioji pusė yra apibūdinama dviem momentais – neteisėtu slaptu arba atviru svetimo turto paėmimu (pirmasis momentas) ir neatlygintinu turto pasisavinimu (antrasis momentas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad turto paėmimas negali būti prilyginamas turto pasisavinimui, kadangi turto pasisavinimo baigtumas siejamas su realios galimybės neteisėtai valdyti, naudotis bei disponuoti turtu pagal savo valią, įgijimu. Vien tik pati aplinkybė, kad savininkas neberanda jam priklausančių daiktų, nes kaltininkas juos yra paslėpęs, nereiškia, kad vagystė yra baigta. Pabrėžtina ir tai, kad vagystės baigtumo momentas priklauso iš dalies ir nuo grobiamų daiktų individualių savybių. Nagrinėjamo atvejo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad S. O., kaip nurodė jis pats, per 4-5 kartus, 1-1,5 val. laikotarpiu pavogtus daiktus iš Ž. Ž. priklausančio automobilio nunešė prie elektros transformatorinės, kadangi daiktų buvo daug, jie buvo dideli ir sunkūs (4 t., b. l. 44-47). Po to, jis pavogtus daiktus nunešė į kitą vietą, kas vėlgi atlikta per keletą kartų. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pernešęs pavogtus daiktus prie konteinerių S. O. įgijo realią galimybę su pavogtu turtu elgtis savo nuožiūra, atsižvelgiant būtent į tai, kad daiktų kiekis ir jų svoris iš esmės net neleido jų paimti iš karto, be pakartotinio grįžimo prie nukentėjusiojo automobilio. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pats S. O. nurodė, kad kuomet vogė filmavimo įrangą, vieną pilkos spalvos lagaminą iš jo pavogė, kadangi kol sunešė visus daiktus į vieną vietą, jis dingo (4 t., b. l. 45). Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą ir realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turtu, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Atsižvelgiant į visų pagrobtų daiktų kiekį ir fizinius matmenis, akivaizdu, jog realią galimybę laisvai savo nuožiūra disponuoti vogtu turtu S. O. įgijo nuo to momento, kai minėti daiktai sukrauti į O. V. automobilį, kadangi transporto priemonės panaudojimas buvo būtinas tam, jog pagrobtas svetimas turtas būtų užvaldytas, įgyjant realią galimybę neteisėtai jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė kitokį veikos baigtumo momentą nei apylinkės teismas, konstatuotina, jog keičiasi O. V. atliktų veiksmų kvalifikavimas, pripažįstant, kad nagrinėjamu atveju jis, kaip padėjėjas, bendrininkavo su S. O. ir padėjo šiam suteikdamas priemonę (atvažiuodamas su automobiliu ir padėdamas išvežti paimtus daiktus) nusikalstamai veikai įvykdyti.

13. BK 24 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų arba daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. BK 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas arba pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendimą išteisinti O. V. grindė ir tuo, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad O. V. buvo iš anksto susitaręs S. O. dėl vagystės, jos metu pagrobtų daiktų pervežimo, paslėpimo ar kitų veiksmų, palengvinančių vagystės įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bendrininkavimą apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų arba daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kuomet kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad įstatymas expressis verbis nenurodo kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, nors bendrininkų tarpusavio susitarimas pripažįstamas būtinuoju bendrininkavimo požymiu. Teismų praktikoje įtvirtinta tai, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (pvz., gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-628/2019, 2K-247-719/2019, 2K-1-719/2020).

15. Nors apklausti ikiteisminio tyrimo metu S. O. ir O. V. nurodė skirtingas aplinkybes dėl pastarojo veiksmų, atliktų vagystės metu, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju tai neturi esminės reikšmės O. V. veiksmų kvalifikacijai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. O. teigė, kad vogtus daiktus į automobilį sukrovė kartu su O. V., vėliau minėtus daiktus nuvežė į jo patėviui priklausantį vasarnamį, kur kartu iškrovė vogtus daiktus. Vėliau O. V. šiuos daiktus nufotografavo ir nuotraukas išsiuntė savo pažįstamam. Po poros dienų O. V. daiktus pervežė į kažkokį garažą (4 t., b. l. 44-46). Tuo tarpu O. V. apklausos metu teigė, kad jis atvykęs į įvykio vietą iš automobilio išlipęs nebuvo, o visus daiktus sukrovė pats S. O.. Tik nuvykus į vasarnamį jie kartu iškrovė vogtus daiktus ir kitą dieną jie kartu šiuos daiktus nuvežė į O. V. nuomojamą garažą (4 t., b. l. 168-171). Vien tai, kad O. V. galimai nekrovė S. O. pagrobto turto į savo automobilį nėra pakankama konstatuoti, jog O. V. veiksmuose nėra bendrininkavimo požymių. Pabrėžtina tai, kad O. V., suvokdamas, kad kraunamas turtas nepriklauso S. O. ir galimai gautas neteisėtu būdu, turėjo realią galimybę sustabdyti nuteistąjį, atsisakyti jam padėti, tačiau taip nepadarė ir konkliudentiniais veiksmais iš esmės išreiškė savo pritarimą atliekamiems veiksmams bei nebandė užkirsti jiems kelio.

16. Kaip teisingai pabrėžiama prokurorės apeliaciniame skunde, O. V. žinojo apie S. O. polinkį nusikalsti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, O. V. parodė, kad nors jis su S. O. susitinka retai, šis jam dažniausiai skambina ir siūlo pirkti įvairius daiktus (4 t., b. l. 167-171). Išteisintasis šios apklausos metu taip pat nurodė, kad įvykio dieną S. O. anksti ryte, apie 7 val., paskambino ir pasakė, kad reikia skubiai pervežti daiktus. Esant tokioms įvykio aplinkybėms, sunku sutikti su O. V. pateikta versija, jog jis nesuprato, kad daiktai yra vogti. Pabrėžtina, kad pats O. V. nurodė, kad pamatęs į automobilį kraunamą filmavimo įrangą, suprato, kad tą įrangą S. O. kažkur pavogė, tačiau nežinojo nei kur, nei iš ko tie daiktai pavogti, kadangi su juo vagystėje nedalyvavo (4 t., b. l. 169). Iš esmės šią aplinkybę O. V. patvirtino ir vėlesnės apklausos metu, nurodydamas, kad jis žinojo, jog S. O. nėra operatorius ar filmuotojas, todėl jam kilo įtarimas, kad daiktai yra ne jo (4 t., b. l. 179). Apklaustas teismo posėdyje O. V. teigė, kad iš pradžių nežinojo, kokie ten daiktai, tačiau susikrovus daiktus suprato, kad turtas nepriklauso S. O. (7 t., b. l. 46). Pažymėtina, kad S. O. su O. V. bendravo pakankami dažnai, 2018 m. rugsėjo 28 d. jie susisiekė net 13 kartų, taip pat buvo susisiekę prieš vagystės įvykdymą, kas aiškiai parodo, jog nurodyti asmenys vienas kitą pažinojo pakankamai gerai. Nors sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas konkretus S. O. ir O. V. susitarimas dėl šios vagystės įvykdymo, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad O. V. suvokė atliekamų veiksmų pobūdį ir tai, kad jis, padėdamas S. O. pervežti daiktus į kitą vietą iš esmės šiam sudaro realią galimybę pradėti su vogtu turtu elgtis savo nuožiūra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad O. V. veiksmuose nustatyti bendrininkavimo subjektyviąją pusę apibūdinantys požymiai.

17. Vadovaujantis aukščiau išvardintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog O. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. O., veikdamas padėjėjo vaidmenyje, padėjo S. O. padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina išvadą, jog S. O. nusikalstamas sumanymas – neteisėtas jam nepriklausančio svetimo turto pagrobimas – nebūtų pavykęs be O. V. pagalbos, o taip pat iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad O. V. atliko visus padėjėjui būdingus veiksmus. Nors padėjėjas nusikaltimo objektyviųjų požymių nerealizuoja, toks jo veikimas arba neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, kadangi jis palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą. Be padėjėjo valinių pastangų nėra įmanomas bendras nusikalstamas rezultatas. Atvažiuodamas iš karto po to, kai S. O. su juo susisiekė, O. V., pasinaudodamas savo transporto priemone, padėjo nuteistajam pervežti daiktus į saugesnę vietą, taip sudarė aplinkybes S. O. įgyti realią galimybę naudotis turtu savo nuožiūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. O. nebūtų galėjęs įgyvendinti nusikalstamo sumanymo be O. V. pagalbos, kadangi, atsižvelgiant į pagrobto turto kiekį ir fizinius matmenis, jis nebūtų galėjęs pats persinešti filmavimo įrangos į vietą, kurioje būtų įgijęs realią galimybę disponuoti šiuo turtu – kaip nurodė pats nuteistasis, nors jis matė, kad nukentėjusiojo automobilyje buvo daugiau daiktų, jis prie transporto priemonės negrįžo, kadangi toliau vogti buvo per daug rizikinga (4 t., b. l. 45).

18. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

19. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį bei pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių O. V. atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių. Nors O. V. iš dalies pripažino kaltę, kaip yra matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuomet O. V. teigė, jog nebuvo iš anksto susitaręs su S. O. dėl daiktų vagystės ar pervežimo, viskas vyko spontaniškai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko visišką prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką bei jo nuoširdų gailestį. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Nagrinėjamu atveju matyti, jog O. V., nors ir pripažįsta faktą, kad jis padėjo S. O. pervežti vogtus daiktus į saugesnę vietą, tačiau ginčija, jog padėjo padaryti nusikalstamą veiką teikdamas priemones. Todėl tokia pozicija negali būti vertinama kaip O. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat pažymėtina, jog kaltinamajame akte prokurorė kaip O. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę nurodė tai, kad veika padaryta bendrininkaujant. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, vadovaujantis BK 25 straipsnio 2 dalimi, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti arba užbaigti, jeigu bent du iš jų yra vykdytojai. Šiuo atveju O. V. nagrinėjamame nusikaltime atliko ne vykdytojo, o padėjėjo vaidmenį, taigi jo vaidmuo netgi formaliai neatitinka BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sąlygų, todėl nėra pripažintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

20. O. V. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką tiesiogine tyčia, kuri yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad O. V. nėra teistas anksčiau (5 t., b. l. 29), per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas devynis kartus (5 t., b. l. 33-37), ne visos baudos už padarytus nusižengimus sumokėtos. Atsižvelgtina ir į kitas O. V. charakterizuojančias aplinkybes – jis vedęs, turi du nepilnamečius vaikus (5 t., b. l. 27), bylos duomenimis šiuo metu nedirba, nors yra darbingo amžiaus, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 30-31).

21. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, jog asmuo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pabrėžtina, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų su laisvės atėmimu susijusių bausmių – arešto ar terminuoto laisvės atėmimo (1 metų 2 mėnesių terminui, kaip to yra prašoma prokurorės apeliaciniame skunde) – skyrimas pirmą kartą teisiamam bei du nepilnamečius vaikus auginančiam asmeniui, prieštarautų teisingumo principui. Įvertinus O. V. vaidmenį nusikaltimo padarymo metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslus galima pasiekti už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

22. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti O. V. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. paskiriant laisvės apribojimą vienerių metų terminui, bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tokia bausmė nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni, bus pakankama ne tik nubausti O. V. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

23. BK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, paprastai kartu paskiria ir intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vertinant tai, kad bylos duomenimis nėra nustatyta, kad O. V. yra linkęs piktybiškai pažeisti įstatymus, taip pat atsižvelgiant į paskirtos bausmės bei įpareigojimų paskirtį bei tikslus, konstatuotina, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu O. V. neskiriant intensyvios priežiūros.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos nuosprendis dalyje dėl O. V. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje yra naikintinas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis iš dalies tenkinant prokurorės apeliacinį skundą.

25. Atsižvelgiant į aptartus motyvus dėl O. V. pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas nustato O. V. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes bei patikslina nustatytas S. O. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir konstatuoja, kad:

S. O., 2018 m. rugsėjo 27 d., laikotarpiu nuo 20.40 val., iki 2018 m. rugsėjo 28 d., 8.15 val., J. Basanavičiaus 18, Vilniuje, išdaužė nukentėjusiajam Ž. Ž. priklausančio automobilio SCION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durų ir bagažinės dangčio stiklus ir taip įsibrovė į šį automobilį, bei iš jo salono paėmė mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą: filmavimo kamerą Blackmagic Ursa Mini Pro, dviejų apšvietimo lempų komplektą su priedais lagamine CAME-TV BOLTZEN 150W FRESNEL FOCUSABLE LED DAYLIGHT, apšvietimo lempą CAME-TV 1806B BI-COLOR LED PANEL, dvi baterijas CINEREADY CR-160WH V-MOUNT BATTERY, mikrofoną SENNHEISER MKH 416-P48, mikrofono laikiklį su apsauga PROAIM CARBON FIBER BOOM POLE, 2 prisegamus mikrofonus SENNHEISER MKE 2-4-3 GOLD-C, 2 prisegamų mikrofonų siųstuvus SENNHEISER EW 112-P G3 GB WIRELESS MIC SET, konverterį BLACKMAGIC MICROCONVERTER SDI TO HDMI, filmavimo bėgiukus PROAIM 12FT STRAIGHT LONG ALUMINIUM TRACK, spalvų korekcijos lentelę X-RITE COLOR CHECKER CLASSIC, ir Ž. Ž. priklausantį turtą – objektyvą SIGMA 18-35 F/1.8 ART, objektyvą CARL ZEIS MAKRO-PLANAR 50 MM F/2 ZF.2, objektyvą CARL ZEIS MAKRO-PLANAR 85 MM F/1.4 ZF.2, objektyvą NIKON 80-200 F/4AI-S, baterijų banką–lagaminą, garso rekorderį ZOOM H5, vaizdo monitorių VILTROX LCD1920*1200 4K HDMI 8.9 INCH DC-90, vaizdo monitorių MUSTHD M701S 7“ SDI MONITOR, ausines SONY MDR, kameros stovą WEIFENG WF-717, objektyvo fokuso rankinį valdiklį FOTGA DP500, kameros atminties kortelę LEXAR PROFESIONAL 128 GB CFAST 2.0 bei su šiais daiktais pasišalino prie A. Vivulskio g. 4, Vilniuje,

po ko O. V., būdamas S. O. nusikalstamos veikos padėjėju ir teikdamas priemones bei išveždamas nusikalstamu būdu įgytus daiktus, automobiliu Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie pagrobtų daiktų, kur S. O. pagrobtus daiktus sukrovė į minėtą automobilį, po ko O. V. S. O. bei minėtus daiktus išvežė ir paslėpė sodo namelyje, (duomenys neskelbtini);

tokiu būdu S. O., įsibrovęs į saugyklą, pagrobė svetimą, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. Ž. priklausantį, ne didesnės kaip 12 500 Eur vertės turtą, o O. V. padėjo S. O. padaryti nusikalstamą veiką – didelės vertės svetimo turto vagystę, suteikdamas priemonę bei išveždamas nusikalstamu būdu įgytus daiktus.

Žemesnės instancijos teismas

27. BK 189 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje.

28. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pripažinti M. A. kaltu bei jį nuteisti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį pažymėjo, jog vertinant M. A. kaltę itin svarbu atsižvelgti į liudytojo R. S. ir S. S. duotus parodymus. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, jog objektyvieji aptariamo nusikaltimo požymiai siejami su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu, tačiau, nustatant asmens kaltumą, įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti.

29. Byloje neabejotinai nustatyta, kad filmavimo įranga buvo gauta nusikalstamu būdu. Jos neteisėto įsigijimo aplinkybes patvirtino S. O., O. V., R. S., S. S., kurie parodė, jog daiktai buvo pavogti. Taip pat abejonių nekelia ir nustatyta faktinė aplinkybė, kad dalį filmavimo įrangos S. O. pardavė L. B., kuris vėliau daiktus pardavė M. A.. Nors neteisėtu būdu gautos filmavimo įrangos įsigijimas iš esmės atitinka BK 189 straipsnio 1 dalyje aprašytus objektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius, tačiau vien tik šių požymių nustatymas asmens veikoje iš esmės nėra pakankamas pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent subjektyvusis BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – kaltė – nagrinėjamu atveju M. A. veiksmuose yra nenustatytas.

30. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu nustatyti momentą, kada M. A. suvokė, jog pirkta ir vėliau parduota filmavimo įranga buvo gauta nusikalstamu būdu. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, vertindamas L. B. ankstesnius teistumus pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, padarė išvadą, jog M. A. žinojo apie filmavimo įrangos kilmę. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė R. S. parodymais, neva M. A. jį skubino apsispręsti dėl įrangos įsigijimo ir taip siekė kuo greičiau parduoti vogtus daiktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, priimta atsietai vertinant tam tikrus byloje esančius duomenis nuo jų visumos.

31. M. A. savo kaltę dėl nagrinėjamo nusikaltimo padarymo neigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, apklausų metu nurodė filmavimo įrangos įsigijimo ir jos pardavimo aplinkybes (3 t., b. l. 57-58, 7 t., b. l. 53-54). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinti M. A. teiktus paaiškinimus kaip melagingus, sąlygotus siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės, pakankamo pagrindo nėra. Priešingai, M. A. nuosekliai ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžio metu teigė, kad užėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardą pamatė filmavimo įrangą, ją nufotografavo ir šias nuotraukas nusiuntė savo pažįstamam R. S., kuris minėta įranga susidomėjo. Kadangi R. S. norėjo įrangą apžiūrėti, M. A. po kelių dienų ją nupirko iš lombardo ir tada susitiko su R. S.. Apklausose M. A. konkrečiai nurodė, kad neįtarė, jog visa jo nupirkta įranga gali būti vogta, tuo labiau, kad lombarde buvo iškabos, jog nėra priimami vogti daiktai. M. A. susitikus su R. S., šis įrangą apžiūrėjo ir ją iš M. A. įgijo. Kiek vėliau R. S. paskambino M. A. ir pasakė, kad žino, kam priklauso įranga ir nori šią įrangą atiduoti savininkui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog R. S. taip pat nurodė, jog M. A. apie daiktų neteisėtą įgijimą pasakė jau po to, kai buvo juos įgijęs iš M. A. (3 t., b. l. 16-19, 7 t., b. l. 190-193). Taigi tiek iš M. A., tiek iš R. S. parodymų matyti, kad vagystės faktą M. A. sužinojo jau po filmavimo įrangos perdavimo R. S., dėl to konstatuotina, kad šio fakto jis negalėjo žinoti pirkdamas įrangą iš L. B. lombardo. Kartu su apeliaciniu skundu M. A. pateikė 2018 m. spalio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), gautą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 300 Eur sumai už įsigytą kamerą bei jos priedus, kas sustiprina manymą, kad M. A., įsigydamas filmavimo įrangą, pagrįstai tikėjo, jog ją įsigyja legaliai, taigi neturėjo ir pagrindo manyti, kad šie daiktai galimai buvo pavogti. Pažymima, jog apylinkės teismas atmetė L. B. ir M. A. parodymus, kad filmavimo įranga buvo išstatyta lombardo vitrinoje, tokį sprendimą argumentuodamas išimtinai L. B. praeities teistumais, kas apygardos teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindimas, kodėl tam tikri parodymai laikytini nepatikimais. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ši aplinkybė nėra paneigta kitais byloje esančiais duomenimis, o tiek L. B., tiek M. A. parodymai šioje dalyje yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaringi. Nesutiktina su apylinkės teismo argumentais, jog aplinkybė, kad L. B. yra anksčiau teistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad tiek jis, tiek M. A. žinojo apie įvykdytą vagystę, kadangi tokių teiginių nepagrindžia jokia bylos medžiaga. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. A. pažinojo L. B. arba kitus su vagyste susijusius asmenis, todėl apylinkės teismo argumentai, kad M. A. suprato, kad filmavimo įranga yra vogta, laikytini nepatvirtintomis prielaidomis, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

32. Pažymėtina ir tai, kad R. S. parodymuose taip pat yra tam tikri prieštaravimai. R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, teigė, jog pirmojo susitikimo su M. A. metu jis paėmė tik kamerą su jos priedais, o kitus daiktus paliko M. A.. Kai su šiuo susitiko antrą kartą ir pasakė, kad įranga yra vogta, M. A. atrodė nustebęs, tačiau pažadėjo paieškoti likusių daiktų, kadangi R. S. jam pasakė, kad jų yra daugiau. Pasak liudytojo, antrojo susitikimo metu jis atgavo akumuliatorių dėžę ir mikrofono laikiklį (3 t., b. l. 17). Apklaustas teismo posėdyje, R. S. teigė, kad iš M. A. nupirko ir paėmė visus turėtus daiktus ir tada juos nuvežė S. S., kuris tai, ko jam nereikėjo, grąžino R. S.. Liudytojas patvirtino, kad M. A. jam daiktus perdavė vienu kartu, t. y. pirmojo susitikimo metu (7 t., b. l. 191). Tuo tarpu M. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje nurodė, jog pirmojo susitikimo su R. S. metu visą įrangą perdavė jam (3 t., b. l. 57-58, 7 t., b. l. 53). Nors S. S. apklausų metu nurodė, kad R. S. jam daiktus perdavė per keletą kartų (2 t., b. l. 138-141, 7 t., b. l. 47-50), teisėjų kolegijos nuomone, tai nepatvirtina aplinkybės, kad M. A. pardavė vogtą įrangą R. S. jau žinodamas apie vagystės padarymo faktą. Po to R. S. M. A. klausė dėl apšvietimo lempų, kurios turėjo būti kartu su kita filmavimo įranga ir kai M. A. po kažkiek laiko jas rado lombarde bei apie tai pasakė R. S., M. A. jam taip pat nurodė kontaktuoti su lombardu pačiam, nes nenorėjo būti tarpininku. Teisėjų kolegijos nuomone, R. S. teiginiai, kad M. A. žadėjo surasti likusius daiktus bei perdavė jam tam tikrą informaciją apie apšvietimo lempas nėra pakankama pagrįsti M. A. traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, kadangi tokie M. A. veiksmai neatitinka objektyviosios aptariamos nusikalstamos veikos pusės požymių, nurodytų straipsnio dispozicijoje.

33. Įvertinus nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų, patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad M. A. įrangą įgijo žinodamas, jog ji yra gauta nusikalstamu būdu. Jo kaltė nėra įrodyta, todėl apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame esančios išvados iš esmės nėra pakankamai argumentuotos ar pagrįstos. Nuosprendis šioje dalyje nelaikytinas teisėtu ar pagrįstu, todėl yra naikintinas ir M. A. atžvilgiu priimamas naujas – išteisinamasis – nuosprendis sprendžiant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.