Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. V., P. V., trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Pietų terminalas“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16-570/2018 pagal ieškovų R. V., P. V. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB ,,Pietų terminalas” ieškinius atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie VRM, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, bankrutuojančiai UAB „RVN“ dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmais, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai atmestini.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliantų R. V., P. V. bei UAB „Pietų terminalas“ apeliaciniais skundais, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

44. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Šioje normoje nustatytas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis – valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame ir administraciniame procese. Įstatymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-364/2008; Nr. 3K-3-200/2010, Nr. 3K-7-375/2011, Nr. 3K-3-63-378/2018). Be to, ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka ir įrodinėjimo pareiga, tai yra, jis turi įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas nebūtų galimas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-364/2008; Nr. 3K-3-200/2010, Nr. 3K-7-375/2011, Nr. 3K-3-395-469/2015, Nr. 3K-3-63-378/2018 ir kt.).

45. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 14 dalis). Be to, minėtas teismas yra konstatavęs, jog spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, tai yra baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-375/2011, Nr. 3K-3-399-687/2016). Tai, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka.

46. Neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. (BPK 3, 176 straipsniai). Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

47. Nagrinėjamoje byloje pareikštais ieškiniais teigiama, kad ikiteisminis tyrimas ieškovų R. V., R. V. atžvilgiu buvo pradėtas nesant pagrindo, nes kilęs turtinis ginčas galėjo būti išspręstas civilinio proceso tvarka; kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė nepateisinamai ilgai, o atliktos kratos, poėmiai bei R. V. skirta kardomoji priemonė, atliktos ir skirtos nepagrįstai, tuo neteisėtai apribotos ir pažeistos jų teisės, padaryta turtinė ir neturtinė žala, sužlugdytas verslas. UAB „Pietų terminalas“ nurodė, kad buvo apribotos įmonės nuosavybės teisės į patalpas, ūkinę veiklą, negautos pajamos už patalpų nuomą, padaryta žala verslo reputacijai. Taigi neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, apeliantai laiko patį ikiteisminio tyrimo, kaip baudžiamojo persekiojimo, pradėjimo ir atlikimo faktą, ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų nepagrįstumą bei jo trukmę.

48. Kaip minėta, neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis). Tačiau pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi reaguoti į kiekvieną informaciją apie nusikalstamą veiką ir paprastai visais atvejais turi būti tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 2, 168 straipsniai). Dėl paminėto, ikiteisminis tyrimas, tame tarpe užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, turi būti pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tokį ikiteisminio tyrimo pradėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-374/2006; Nr. 3K-3-56/2007 ir kt.).

49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010-09-08 Alytaus apskrities VPK Lazdijų PK buvo gautas bankrutuojančios UAB „RVN“ bankroto administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ įgalioto asmens G. A. pareiškimas, kuriame jis nurodė, jog iš UAB „Pietų terminalas“ nuomotų patalpų įmonė neatgauna savo turto – medienos apdirbimo įrenginių, medienos gaminių, automobilinio krautuvo „Toyota“ (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos 1 t., b.l. 2). Nurodė, kad nuomotų patalpų spynos yra pakeistos, o patalpų savininkai R. V. bei P. V. tvirtina, jog jokio UAB „RVN“ turto patalpose nėra. Prašė užtikrinti galimybę patekti į patalpas, siekiant išsiaiškinti turto priklausomybę ir administratoriui įvykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) numatytas teises bei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo. 2010-09-27 pranešimo apie nusikalstamą veiką patikslinime bankroto administratorius, be kitų aplinkybių, nurodė, jog UAB „Pietų terminalas“ patalpų savininkai R. V. bei P. V. vengia bendrauti, pagal susitarimus susitikti neatvyksta ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl automobilinio krautuvo „Toyota“ vagystės (1 t., b.l. 4).

51. Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK, bankrutuojančios UAB „RVN“ bankroto administratoriaus pareiškimo pagrindu, pagrįstai 2010-09-29 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes administratorius nurodė, jog bankrutuojanti įmonė neatgauna didelės vertės įmonei priklausančio turto bei įtariama, jog dalis turto, autopakrovėjas „Toyota“, yra pavogta. Nors dėl 2010-09-30 apžiūros bei 2010-10-20 kratos metu rastų daiktų, taip pat ir minėto automobilinio krautuvo „Toyota“, priklausomybės kilo ginčas, tačiau apeliantai savo turtinėms teisėms patvirtinti ikiteisminiam tyrimui teikė tik dokumentų kopijas, tarp kurių buvo ir pagamintų montažo būdu, ką patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2011-05-04 išvada (1 t., b.l. 172-173). Dėl minėtų duomenų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, o vėliau ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Esant paminėtiems duomenims pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis. Neteisėto ikiteisminio tyrimo pradžios nesuponuoja ir tai, kad vėliau tyrimas apeliantų atžvilgiu buvo nutrauktas, o daiktų priklausomybės klausimas buvo išspręstas civiline tvarka, juos priteisiant bankrutuojančiai UAB „RVN“. Be to, pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas apeliantų atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių P. V. ir R. V. kaltę, o ne nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (7 t., b.l.58-71).

52. Apeliantų teiginiai, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas melagingų bankroto administratoriaus pareiškimų pagrindu, atmestini, nes bylos duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos teismo 2014-09-18 sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas bankrutuojančios įmonės ieškinys ir nuspręsta iš atsakovės UAB „Pietų terminalas“ išreikalauti bankrutuojančiai UAB „RVN“ priklausančias frezų galandinimo stakles, keturpuses obliavimo stakles „Weining“, medienos pjovimo (skersavimo) stakles, išilginio pjovimo stakles „Foma RGZ-1-450“, apdirbtą medieną, o nesant galimybės gražinti nurodyto turto dėl jo sunaikinimo ar nepataisomo sugadinimo, priteisti negrąžinto turto vertę (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėti duomenys patvirtina, jog bankroto administratorius, UAB „Pietų terminalas“ direktorei R. V. atsisakius grąžinti neteisėtai valdomą turtą, turėjo teisę ir pagrindą kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl įmonei priklausiusio turto išreikalavimo, t.y., UAB „Pietų terminalas“ nevykdant bankroto administratoriaus 2010-09-09 pranešimo (1 t., b.l. 21).

53. Ta aplinkybė, jog apžiūrėjus patalpose esantį turtą nebuvo nustatyta turto vertė, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus, nes pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje tai padaryti buvo sudėtinga, kadangi tiek bankroto administratorius, tiek apeliantai daiktų įsigijimo ir jų vertę patvirtinančius dokumentus teikė epizodiškai. Be to, P. V. teikė tik pirminių įsigijimo dokumentų kopijas bei keitė parodymus dėl dokumentų originalų buvimo vietos. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, kad Kauno apygardos teismui 2010-08-23 nutartimi UAB „RVN“ iškėlus bankroto bylą, teismo paskirtam bankroto administratoriui buvo perduota visa įmonės dokumentacija, todėl neatmestina, jog administratorius neturėjo galimybės aiškiai, dokumentais pagrįsti bendrovei priklausančio turto įsigijimo bei turto vertės.

54. Administratorius bankroto procese turi ypatingą teisinę padėtį ir nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas. Kadangi įmonei iškėlus bankroto bylą, administratorius, be kitų ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų privalo imtis priemonių užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, todėl UAB „Pietų terminalas“ vadovei R. V. neteikiant informacijos apie bendrovės nuomotose patalpose esantį UAB „RVN“ turtą, administratorius turėjo pareigą kreiptis į teisėsaugos institucijas ir neturėdamas neginčijamų įrodymų apie įmonės turto sudėtį, jo netekimo aplinkybes. Bankroto bylos iškėlimas neišvengiamai daro įtaką visų įmonės kreditorių, taip pat visuomenės bei valstybės interesams, todėl viešojo intereso egzistavimas lemia ir teisėsaugos institucijų veiksmus imtis aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti bankrutuojančios įmonės turto buvimo vietą.

55. Įvertinus civilinės bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, jog gavus bankroto administratoriaus pareiškimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pagrindas manyti esant galimai padarytoms nusikalstamoms veikoms bei pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl ko byloje nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pareigūnų veiksmų. Be to, tai, kad asmuo yra išteisinamas ar ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, savaime nereiškia, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas.

56. Apeliantai teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu taikytos procesinės prievartos priemonės – kratos bei apžiūros, buvo atliktos neteisėtai. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK KPS tyrėjos 2010-10-20 nutarimas daryti kratą buvo paskelbtas UAB „Pietų terminalas“ direktorei R. V., tai patvirtina nutarime daryti kratą esantis jos parašas. Iš kratos protokolo matyti, jog atliekant kratą, kurios metu rasti bei apžiūros protokolu aprašyti įvairūs ginčo daiktai, dalyvavo bei kratos protokole pasirašė R. V. ir P. V., todėl tvirtinti, jog minėtą dieną procesiniai veiksmai įmonės patalpose buvo atliekami nedalyvaujant UAB „Pietų terminalas“ atstovui, ar pažeidžiant R. V., P. V. teises, nėra pagrindo (BPK 145 straipsnis, 1 t., b.l. 55, 83-85). Pažymėtina, jog iš Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK KPS tyrėjos 2010-10-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad sprendimas daryti kratą UAB „Pietų terminalas“ patalpose buvo priimtas R. V. ir P. V. atsisakius leisti apžiūrėti įmonės patalpas. Įvertinus, jog siekiant užkirsti kelią patalpose rastų įrenginių paslėpimui, jų išmontavimui ir kt., tyrėja turėjo teisę neatidėliotinai atlikti kratą. Priimtas 2010-10-20 nutarimas daryti kratą buvo patvirtintas Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjo 2010-10-22 rezoliucija. Iš 2011-04-04 apžiūros protokolo matyti, kad atliekant papildomą daiktų apžiūrą dalyvavo R. T. bei V. J., todėl teisėjų kolegija daro išvadą nesant pakankamo pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos galiojusios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o daiktų apžiūra buvo neteisėta (BPK 145 straipsnio 3, 4 dalys, 1 t., b.l. 97-100).

57. Nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-05-27 nutartimi buvo leista daryti kratas P. V. gyvenamojoje vietoje, darbo ir kitose patalpose, tikslu surasti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti. P. V. buvo supažindintas su nutartimi, todėl atmestini teiginiai, jog 2011-06-22 krata atlikta neteisėtai, nes ją atliekant dalyvavo tiek pats P. V., tiek ir R. V. (2 t., b.l. 48-52). Minėtu metu gavus duomenis, jog P. V. gyvena ir M. V. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), 2011-06-22 buvo priimtas nutarimas atlikti kratą ir minėtu adresu, siekiant surasti dokumentų originalus. Atliekant šią kratą taip pat dalyvavo R. V. ir P. V., o kratos teisėtumą, 2011-06-27 rezoliucija, patvirtino Lazdijų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas (2 t., b.l. 54-58). Iš bylos duomenų matyti, jog faktinis pagrindas nulėmęs neatidėliotiną kratos atlikimą M. V. gyvenamojoje vietoje, buvo nustatytas pirmos kratos atlikimo metu, todėl konstatuotina, jog minėta krata atlikta teisėtai, laikantis įstatymų reikalavimų, o ją atlikusių pareigūnų veiksmai neprieštaravo įstatymams.

58. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog nurodytos kratos buvo atliktos pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nes tiek faktiniai, tiek procesiniai pagrindai atlikti kratas buvo nustatyti (BPK 145 straipsnio 3 dalis). Vien aplinkybė, jog 2011-06-22 krata tik po jos atlikimo buvo sankcionuota ikiteisminio tyrimo teisėjo, nedaro jos neteisėta. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia daryti išvadą, kad neatidėliotiną kratų atlikimą nulėmė ir pačių apeliantų procesinis elgesys ikiteisminio tyrimo metu – atsisakymas bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, neleidžiant patekti į įmonės patalpas patikrinti bankroto administratoriaus pareiškime nurodomų aplinkybių, dokumentų originalų nepateikimas, jų klastojimas, kas leido daryti išvadą apie nesąžiningą tyrimo subjekto elgesį bei sąlygojo naujų įtarimų pareiškimą R. V. ir P. V..

59. Apeliantas P. V. nurodo, jog neteisėtai ir be pagrindo jam buvo taikytos kardomosios priemonės, jų taikymas užsitęsė ilgą laiką ir sukėlė didelių nepatogumų bei neigiamų išgyvenimų. Nustatyta, jog Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK KPS tyrėjos 2011-03-17 nutarimu, siekiant užtikrinti P. V. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b.l. 62 ). Ši kardomoji priemonė buvo panaikinta Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2013-05-13 nutarimu, nutraukus ikiteisminį tyrimą P. V. ir R. V. atžvilgiu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, P. V. reikalavimą dėl žalos, padarytos taikant kardomąją priemonę, iš esmės sieja su nepagrįstai pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kuris, apelianto vertinimu, reiškia, jog nebuvo pagrindo taikyti jo atžvilgiu ir prievartos priemonių. Minėti apelianto argumentai nepagrįsti ir neatitinka CK 6.272 straipsnio aiškinimo bei teismų praktikos aptariamos kategorijos bylose, nes teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu taikant kardomąją priemonę būtų buvę atlikti neteisėti veiksmai.

60. Ikiteisminio tyrimo metu asmens atžvilgiu taikant bet kokias procesines prievartos priemones turi būti nustatoma procesiniuose įstatymuose įtvirtintų sąlygų visuma, leidžianti konstatuoti, jog tam tikras asmens teisių suvaržymas yra būtinas BPK įtvirtintiems proceso tikslas pasiekti. Kardomųjų priemonių taikymo paskirtis apibrėžiama BPK 119 straipsnyje, tai yra siekis užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ar nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti, viena švelniausių procesiniuose įstatymuose įtvirtintų kardomųjų priemonių, P. V. buvo skirtas pagal baudžiamajame procese numatytas procedūras bei nustačius jo taikymo pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – laikytina proporcinga P. V. pareikštiems įtarimams, nebuvo perteklinė, skirta laikantis procesinių normų ir buvo tinkama proceso tikslams pasiekti. Minėta išvada daroma įvertinus, jog P. V. atskirais atvejais neatvykdavo į apklausas, neatsiliepdavo telefonu, nepranešdavo apie neatvykimo priežastis ar apklausų metu vykdavo pas gydytojus, kas trukdė savalaikiai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

61. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pareigūnų veiksmų taikant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nesant veiksmų neteisėtumo, negalimas apelianto reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimas. Be to, įvertintina, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, jog ši kardomoji priemonė R. V. būtų sukėlusi ir didelių nepatogumų, nes jo prašymai dėl gyvenamosios vietos keitimo ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo tenkinami, o duomenų, kad jis būtų patyręs kokius nors kitus neproporcingus suvaržymus, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

62. Nustatyta, kad 2010-10-20 kratos metu UAB „Pietų terminalas“ patalpose surasti įvairūs didelių gabaritų daiktai iki bus priimtas procesinis sprendimas buvo palikti saugoti bendrovės direktorės R. V. žinioje, pačios apeliantės iniciatyva, nes buvo tvirtinama, kad patalpose esantys daiktai yra jos nuosavybė. Be to, Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2013-05-13 nutarimu nutraukdama ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo jokio teisinio pagrindo daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilinio krautuvo „Toyota“, frezų galandinimo staklių, keturpusio obliavimo staklių „Weinig“, medienos pjovimo (skersavimo) staklių, išilginio pjovimo staklių „Foma RGZ-1-450“, peilių suleidimo įrenginio „Weinig“, dulkių nusodintuvo, 40 vnt. šviestuvų, grąžinti R. V. ar R. V., nes jų priklausomybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, o šalims pasiūlyta ginčą spręsti civilinio proceso tvarka. Pagrindo laikyti šiuos veiksmus neteisėtais, pažeidžiančiais baudžiamųjų procesinių įstatymų reikalavimus, nėra. Be to, apeliantė teigia, kad palikus jai saugoti įrangą, už saugojimą jai turi būti atlyginta, taip pat teigia, jog palikus įrangą, jos vadovaujamos įmonės UAB „Pietų terminalas“ patalpose, bendrovė negalėjo vykdyti ūkinės veiklos, negavo pajamų. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Pietų terminalas“ patalpose esančią įrangą, stakles buvo uždrausta naudoti įmonės veikloje, todėl tiek R. V., tiek ir UAB „Pietų terminalas“ teiginiai, jog įmonė negalėjo vykdyti ūkinės veiklos, nuomoti patalpų, žlugo verslas, atmestini, nes įmonė turėjo galimybę tęsti gamybą. R. V. nepateikė jokių duomenų, jog dėl jai saugojimui paliktos įrangos patyrė kokių tai išlaidų, apribojimų ar suvaržymų, negalėjo dirbti ir gauti pajamų, todėl jos teiginiai, kad už turto saugojimą jai turi būti atlyginama, teismo atmesti pagrįstai ir motyvuotai. Be to, R. V., kaip įmonės vadovė, ketindama patalpas išnuomoti kitiems asmenims, turėjo teisę, informavus ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, ieškoti galimybių įrangą sandėliuoti ir kitose, nenaudojamose patalpose. Neginčijamų duomenų, kad bendrovė buvo gavusi užsakymų dėl patalpų nuomos ir jiems buvo atsakyta dėl patalpose saugomos įrangos, teismui nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis).

63. Apeliantai nurodo, kad ikiteisminis tyrimas truko nepateisinamai ilgą laiką ir jo metu užsitęsusi netikrumo būsena dėl ateities, taip pat ir kiti su vykusiu ikiteisminiu tyrimu susiję nepatogumai bei suvaržymai sukėlė stresą ir pažeminimą. R. V. taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visos ikiteisminio tyrimo medžiagos, nepagrįstai konstatavo, jog procesas užsitęsė dėl pačių ieškovų proceso vilkinimo.

64. Kaip minėta aukščiau, ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas 2010-09-28 ir 2013-05-13 nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straispnio 2 dalyje, 300 straispnio 1 dalyje (7 t., b.l. 58-71). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus bylos sudėtingumą dėl didelės tyrimo apimties – būtinybės gauti įvairius dokumentus, atlikti ekspertizes, kratas, poėmius bei kitus bylos tyrimui reikalingus dokumentus, atlikti gautų dokumentų analizę ir įvertinimus, taip pat ir pačių ieškovų bei bankrutuojančios UAB „RVN“ bankroto administratoriaus procesinį elgesį, ikiteisminio tyrimo eiga negali būti pripažinta nepagrįstai uždelsta bei nėra pagrindo pripažinti, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog minėta teismo išvada atitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Pradiniai įtarimai P. V. buvo pareikšti 2010-11-10, o P. V. – 2011-06-13 (5 t, b.l. 10, 28). Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės prokurorės 2011-11-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas R. V. ir P. V. atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau Kauno apygardos teismo 2012-03-19 nutartimi buvo patenkintas bankrutuojančios įmonės skundą ir byla perduota ikiteisminiam tyrimui tęsti (5 t., b.l. 127-130). Sutiktina su apeliantais, jog baudžiamieji procesiniai įstatymai numato trumpesnius ikiteisminio tyrimo terminus, nei, kad truko tyrimas, tačiau dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių ikiteisminio tyrimo terminai gali būti pratęsiami (BPK 176 straipsnio 2 dalis), kas buvo atliekama ir ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantai nepagristai ikiteisminio tyrimo trukmę bando sutapatinti su pačių procesinių veiksmų trukme, nes vien matematinė bylos trukmės išraiška nepagrindžia teisės į greitą bylos išnagrinėjimą pažeidimo. Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Proceso delsimu gali būti apibūdinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami pakankamai intesyviai, teismas nenustatė nepateisinamai ilgo laikotarpio kai nebuvo imtasi jokių veiksmų, be to, konkrečių, nepateisinamai ilgai užsitęsusių neveikimo laikotarpių nenurodė ir patys apeliantai.

65. Įvertinant vien 2012 m. ikiteisminio tyrimo laikotarpį matyti, kad 2012-03-30 nutarimu atnaujinus ikiteisminį tyrimą, iki 2012-12-31 buvo atlikta visa eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų: apklausta 12 liudytojų, kurie taip pat tyrimui pateikė ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti; atliktos P. V. bei R. V., bankroto administratoriaus apklausos; suformuoti paklausimai Marijampolės apskrities archyvui (2012-06-13) ir Kauno teritorinei muitinei (2012-07-03); bankrutuojanti įmonė pripažinta civiliniu ieškovu; 2012-10-03 organizuotas įtariamųjų tyrimas poligrafu, kurio 2012-11-20 pareiškimais P. V. ir R. V. atsisakė; priimta Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nutartis, kuria buvo tenkintas Alytaus apylinkės prokuratūros prašymas dėl poėmio ir leista atlikti kompiuterinių sistemų blokų, taip pat kitų duomenų saugojimo įrenginių, esančių P. V. ir R. V. gyvenamojoje vietoje; 2012-12-07 atliktas poėmis, atlikti kiti veiksmai. Pažymėtina, jog minėtu laikotarpiu buvo nagrinėjami ir apeliantų R. V. ir P. V., UAB „Pietų terminalas“ skundai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vien apeliantų R. V. ir P. V. 2012-11-27 pateikto skundo nagrinėjimas apylinkės teisme užsitęsė iki 2013-02-22, nes buvo reiškiami nušalinimai teismui, vėliau, ilgą laiką apeliantams nepavyko įteikti teismo šaukimų. Nors, apeliantų teigimu, jie, gynė savo teises visomis įmanomomis priemonėmis, tačiau atsisakymas bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ar, kaip nustatyta, ginčo turto nuosavybės įrodinėjimas suklastotu dokumentu, dėl to atliekami tyrimai, dokumentų ekspertizės, neabejotinai įtakojo ilgesnę baudžiamojo persekiojimo trukmę. Be to, buvo tiriamos ir naujos nusikalstamos veikos, kurias iš esmės sąlygojo pačių apeliantų veiksmai. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą nėra pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas buvo uždelstas dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ar teismų veiksmų, ar kad valstybės pareigūnų veiksmai, atliekant ikiteisminį tyrimą, yra neteisėti civilinės atsakomybės taikymo prasme.

66. Pažymėtina, jog tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas proceso greitumo principas nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Nepaisant to, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, būtina akcentuoti, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne vien tik minėtu aspektu užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje.

67. Apeliantas UAB „Pietų terminalas“ taip pat tvirtina, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio neturtinę bei turtinę žalą kildina apeliantai, iš viso negalėjo būti pradėtas, nes ginčas dėl teisės į turtą buvo kilęs tarp dviejų ūkio subjektų bei turėjo būti sprendžiamas civilinėmis priemonėmis. Teigia, jog nors UAB „Pietų terminalas“ ir nebuvo ikiteisminio tyrimo subjektas, tačiau vykęs procesas turėjo tiesioginės įtakos įmonės teisėms bei pareigoms.

68. Argumentus, susijusius su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjimo pagrįstumu bei valstybės institucijų pareigūnų veiksmų teisėtumu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė šios nutarties motyvuose. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Pietų terminalas“ neturi subjektinės reikalavimo teisės pripažinti pareigūnų veiksmus įmonės atžvilgiu neteisėtais, nes tyrimo veiksmai buvo atliekami įmonės darbuotojų R. V. ir R. V. atžvilgiu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Pietų terminalas“ ieškinį pirmosios instancijos teisme iš esmės grindė aplinkybėmis, susijusiomis su fizinių asmenų atžvilgiu atliktais veiksmais, o jokių aiškiai suformuluotų teiginių (įrodymų) apie pareigūnų veiksmus, pažeidusius konkrečiai juridinio asmens, o ne jo faktinių savininkų R. V. ir P. V. teises, nepateikė. Deklaratyvių teiginių apie juridinio asmens bei jo verslo partnerių sekimą, „šnipinėjimą“ ir pan. išdėstymas nėra laikomas tinkamu ieškinio pagrindimu procesinių įstatymų prasme.

69. UAB „Pietų terminalas“ apeliaciniame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimas yra viena iš tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnio 2 dalis), tiek nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose. Siekiant užtikrinti realų šios garantijos įgyvendinimą sprendžiant civilinius ginčus, procesiniuose įstatymuose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, kuris mano, jog jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, vadovaujantis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis pagrindais, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, tai yra nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar šališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama.

70. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nušalinimai bylą nagrinėjančiai pirmos instancijos teismo teisėjai R. Neveckienei buvo reikšti tris kartus ir juos reiškė visi apeliantai. Prašymai iš esmės buvo grįsti aplinkybėmis, jog teisėja sprendė klausimus kitose bylose, kuriose šalimis buvo P. V. ar UAB „Pietų terminalas“ bei priėmė jiems nepalankius sprendimus, taip pat, jog nagrinėjant bylą, parengiamųjų posėdžių metu, nekreipiamas dėmesys į proceso dalyvių pateikiamą informaciją, be to, prašymas buvo grindžiamas ir CPK 71 straipsnio nuostatomis. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-12-16, 2017-01-25, 2017-11-21 nutartimis pareikšti nušalinimai teisėjai buvo atmesti. Teismas priimtose nutartyse pažymėjo, jog teisėja 2016-08-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatydama ieškovės R. V. ieškinio trūkumus nenagrinėjo bylos iš esmės, todėl CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, taip pat, jog teisėjai reiškiami nušalinimai nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, t. y., jokių įrodymais pagrįstų argumentų dėl bylą nagrinėjančios teisėjos kompetencijos, nesąžiningumo ar galimo suinteresuotumo bylos baigtimi nėra pateikta. Teismas visais atvejais konstatavo, jog spręsti, kad yra CPK 65, 66 straipsniuose numatyti teisėjo nušalinimo pagrindai nėra pagrindo.

71. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindo daryti išvadą apie bylą nagrinėjusios ir sprendimą priėmusios teisėjos šališkumą nėra. Bylos nagrinėjimo metu teisėjai šalių reikšti nušalinimai buvo išsamiai išnagrinėti Marijampolė rajono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, motyvuotai atmesti, nenustačius jokių objektyvių aplinkybių sudarančių pagrindą nušalinti teisėją nuo nagrinėjamos bylos. Pažymėtina, jog ir apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių įrodymų, realiai patvirtinančių galimą teisėjos šališkumą. Apeliantas nurodo tik savo paties nuomonę ir jos pagrindu daromas prielaidas, kurios neleidžia abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumu. Bylą nagrinėjusi teisėja nėra susijusi su apeliantais jokiais ryšiais, nurodytais CPK 65 straipsnyje, taip pat nepateikta svarių argumentų ir įrodymų dėl galimo teisėjos šališkumo kitais pagrindais (CPK 66 straipsnis), o apeliantams nepalankaus sprendimo priėmimas nesudaro pagrindo tvirtinti, jog bylą nagrinėjusi teisėja turėjo išankstinę nuomonę dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo.

72. Apeliantė R. V. nurodė, jog ji yra patyrė 2 625,51 Eur turtinę žalą dėl antstolio A. Auglio veiksmų, neteisėtai vykdant išieškojimą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-22 neįsiteisėjusią nutartį. Teisėjų kolegija pažymi, jog antstolio procesinės veiklos kontrolė yra priskirta apylinkės teismo, kurio teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, kompetencijai, o procesiniai įstatymai aiškiai reglamentuoja antstolio veiksmų apskundimo tvarką ( CPK 510, 594 straipsniai). Įrodymų, kad apeliantė būtų pasinaudojusi įstatymų jai suteikta teise apskųsti antstolio veiksmus, kuriuos manė esant neteisėtais, byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. V. buvo skirta bauda už antstolio raginimo įvykdyti sprendimą nevykdymą, įsiteisėjo 2015-09-18 Kauno apygardos teismui iš dalies patenkinus UAB ,,Pietų terminalas“ vadovės R. V. atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties. Iš byloje pateikto patvarkymo dėl skolos išieškojimo matyti, jog antstolis A. Auglys minėtą patvarkymą dėl 2 625,51 Eur skolos išieškojimo priėmė tik 2015-12-01, todėl konstatuotina, jog apeliantės teiginiai apie pagal neįsiteisėjusią nutartį vykdytą išieškojimą nepagrįsti jokiais įrodymais.

73. Be to, apeliantai nurodo, jog atliekant ikiteisminį tyrimą jie patyrė žalą dėl sugadinto kompiuterio, nusavinto turto, kelionės išlaidas, antstolės S. Žukaitienės priimto patvarkymo, tačiau nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros bei teismo neteisėtų veiksmų, atliekant ikiteisminį tyrimą, nurodytą žalą priteisti iš valstybės R. V. ir P. V. naudai, teismui nebuvo pagrindo. Be to, P. V., teigdamas, jog patyrė 7 072,26 Eur žalą, nusavinus jam priklausantį turtą, nepateikė neginčijamų įrodymų, jog teismų procesiniai sprendimai, kuriais nustatyta, jog medienos pjovimo, obliavimo staklės ir kt. priklauso bankrutuojančiai UAB „RVN“, yra panaikintti ar pakeisti (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nepateikti duomenys, kad antstolės veiksmai buvo neteisėti, o grąžintas R. V. priklausantis kompiuteris sugadintas, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus.

74. Sutiktina, su teismo išvadomis, kad dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo R. V., R. V. patyrė išgyvenimus, tačiau neįrodžius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnis), reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra galimas, nes tam nėra teisinio pagrindo. Be to, patirtą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą sąlygojo jų pačių neteisėti veiksmai (atsisakymas bankrutuojančiai įmonei grąžinti turtą, dokumentų klastojimas). Apeliantės UAB „Pietų terminalas“ reikalavimas priteisti dėl verslo reputacijos patirtą žalą taip net negali būti tenkinamas ir dėl tos aplinkybė, jog įmonė turėjo teisę bei galimybes ir jos darbuotojams pareiškus įtarimus, vykdyti ūkinę veiklą bei gauti pajamas. Neginčijamų duomenų, jog dėl ikiteisminio tyrimo metu atliekamų veiksmų įmonė neteko klientų užsakymų, jų pasitikėjimo įmone, įrodymų nepateikta (CPK 178 straipsnis).

75. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

76. Teisėjų kolegija, išanalizavusi civilinės bylos bei prie jos prijungtų civilinių bylų ir ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, apeliacinių skundų argumentus ir atsiliepimų į juos motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, išsamiai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77. Kadangi apeliaciniai skundai yra atmetami, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 93, 96, 96/1, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.