Kauno apygardos teismo sprendimas, 1A-31-954/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2024-01-15
Bylos Nr.: 1A-31-954/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31404-2019-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis: V. L., S. T.
Advokatai: Egidijus Storpirštis, Alvydas Packevičius

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
2.3.2.2.13Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
2.4.5.2.1Įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 str. 6 d.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-954/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31404-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.1; 1.2.18.10; 2.1.15.3.3.3; 2.3.2.2.13; 2.4.5.2.1; 2.4.6.5.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorėms Rasai Verdnikovienei, Rimai Žaltauskaitei,nuteistajai V. L., jos gynėjui advokatui Alvydui Packevičiui,nuteistajai S. T., jos gynėjui advokatui Egidijui Storpirščiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. L. ir jos gynėjo advokato Alvydo Packevičiaus, nuteistosios S. T. ir jos gynėjo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirta jai bausmė – 80 MGL (4000 eurų) dydžio bauda bei S. T. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirta jai bausmė – 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas, iš V. L. ir S. T. solidariai priteista 493 (keturi šimtai devyniasdešimt trys) eurai valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. L. nuteista už tai, kad ji nuo 2009 m. sausio 6 d., būdama UAB ,,A“ (toliau – ir Bendrovė) (įmonės kodas 13xxxxxx2, reg. (duomenys neskelbtini)) direktore, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas “, pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalį, kur nurodyta, jog „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, 8 dalį, kur nurodyta, jog „Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas“, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalį „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui”, organizavo apgaulingą buhalterinę apskaitą, o būtent:

veikdama bendrininkų grupėje su direktorės pavaduotoja S. T., suvokusia nusikalstamos veikos pobūdį, siekdama bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti UAB „A“ turtą (pajamas ir pelną), davė žodinius nurodymus S. T. dalį grynųjų pinigų, gautų iš pacientų už odontologijos paslaugas neapskaityti buhalterinėje apskaitoje, bei vesti neoficialią apskaitą, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 23 d. odontologijos klinikos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), S. T. pagal žodinį susitarimą, užimamų pareigų pagrindu, būdama atsakinga už lėšų priėmimą iš pacientų bei jų apskaitymą kasoje, vykdydama V. L. nurodymą, priimdama iš UAB „A“ pacientų grynuosius pinigus už suteiktas odontologijos paslaugas, tyčia dalies grynųjų pinigų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu Casio Fe-800 už 3286,10 Eur sumą, neišdavė kvitų, šiuos duomenis fiksavo UAB „A“ neoficialioje apskaitoje, neįforminant pinigų priėmimo kvitais ar kasos pajamų orderiais grynųjų pinigų ir odontologinių paslaugų pardavimo pajamų, tuo pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimus:

4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“,

6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 d.: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

be to ji, gautų pajamų neregistruojant kasos aparatu, nesivadovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. VA-25 redakcija) patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32 punktu: „Kasininkas privalo: 32.1. darbe vadovautis šiomis Taisyklėmis bei kasos aparato naudojimo instrukcija; 32.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos” ir 2019 metų pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo 3 286,10 Eur (18 eil.) apmokestinamųjų pajamų, 3286,10 Eur pelno (52 eil.) ir 493 Eur (15 %) pelno mokesčio (55, 59, 62, 63 eil.), taip neteisingus duomenis apie PVM neapmokestinamus sandorius nurodė 2019 metų liepos mėn. PVM deklaracijoje – nedeklaravo 3 286,10 Eur neapmokestinamų sandorių (pagal PVM įstatymo 20 str. odontologinės paslaugos PVM neapmokestinamos),

dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 24 d.

2. S. T. nuteista už tai, kad dirbdama klinikos UAB „A“ direktorės pavaduotojos pareigose, veikdama bendrininkų grupėje su UAB „A“ direktore V. L., kuri pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, bei pagal 2003 m. gruodžio 11 d. LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalį nurodyta: „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, 8 dalį nurodyta: „Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas“, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnį „Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalį „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui”, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdė apgaulingą įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

ji, veikdama bendrininkų grupėje su direktore V. L., siekdama bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti UAB „A“ turtą (pajamas ir pelną), vykdydama V. L. žodinį nurodymą dalį grynųjų pinigų, gautų iš pacientų už odontologijos paslaugas neapskaityti buhalterinėje apskaitoje, bei vesti neoficialią apskaitą, tai yra sąmoningai pažeisdama teisės aktų reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 23d. odontologijos klinikos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pagal žodinį susitarimą, užimamų pareigų pagrindu, būdama atsakinga už lėšų priėmimą iš pacientų bei jų apskaitymą kasoje, vykdydama V. L. nurodymą, priimdama iš UAB „A“ pacientų grynuosius pinigus už suteiktas odontologijos paslaugas, tyčia dalies grynųjų pinigų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu Casio Fe-800 už 3286,10 Eur sumą, neišdavė kvitų, neįforminant pinigų priėmimo kvitais ar kasos pajamų orderiais grynųjų pinigų ir odontologinių paslaugų pardavimo pajamų, tuo pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies reikalavimus :

12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ , 4 d. „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ ( Nr. XI-1988, 2012-04-240). Be to, gautų pajamų neregistruojant kasos aparatu, buvo nesivadovauta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. VA-25 redakcija) patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32 punktu: „Kasininkas privalo: 32.1. darbe vadovautis šiomis Taisyklėmis bei kasos aparato naudojimo instrukcija; 32.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos”, tokiu būdu apgaulingai vykdė teisės aktų reikalaujamą UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 24 d. iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apylinkės teismas pripažindamas nuteistąsias kaltomis nurodė, kad įvertinęs specialistės išvadą bei paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, taip pat kaltinamųjų parodymus, daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Šalies argumentai

4. Nuteistoji V. L. ir jos gynėjas apeliaciniu skundu prašo atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, panaikinti 2023 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje pagal kurį V. L. pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį bei jai paskirtą 80 MGL (4000 Eur) baudą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, bei atmesti byloje pareikštą civilinį ieškinį.

4.1. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismui buvo pateikta 2022 m. sausio 28 d. konsultacinė išvada, kurią atliko specialistė-auditorė A. B.. Konsultacinėje išvadoje nurodyta kokiais teisės aktais vadovavosi specialistė-auditorė, kokį įmonės veiklos laikotarpį tyrė ir pateikė atsakymus į aktualius bylos nagrinėjimo klausimus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 24 d. Pagal bylos faktinius duomenis galimai padaryti apskaitos tvarkymo pažeidimai (kasos aparatu neapskaitytos gautos pajamos už suteiktas paslaugas) galėjo būti 2019 m. liepos 1-23 dienomis. Iki 2019 m. liepos 1 d. specialistas apskaitos tvarkymo pažeidimų nenustatė.

4.2. Skunde akcentuojama, kad įmonėje buvo vedama neoficiali buhalterinė apskaita, patikrinimo (kratos metu) paimti gydytojų išrašyti lapeliai su pacientų pavardėmis ir 2019 m. liepos mėn. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d., 8 d., 9 d., 10 d., 11 d., 12 d., 15 d., 16 d., 17 d., 18 d. 19 d., 22 d. ir 23 d. lapai su rankraštiniais įrašais. Šie juodraštiniai užrašai traktuojami kaip neoficiali apskaita. Lapai su rankraštiniais įrašais pildyti skirtingų asmenų, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškinamasi kas ir kokiu tikslu darė įrašus. Specialistė A. B. savo išvadoje teigia, kad tiek gydytojų pildyti lapeliai, lapai su rankraštiniais įrašais nėra apskaitos dokumentai, kurie patvirtina pacientų atsiskaitymus už atliktas odontologines paslaugas. Įmonėje nėra dokumentų, kurie įvardijami kaip dienos ataskaitos, todėl jos negali būti naudojamos (traktuojamos) kaip buhalterinės apskaitos objektas, nustatant UAB „A“ veiklos pajamas ir gautas pinigines lėšas iš pacientų už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 24 d.

4.3. Apeliantai pažymi, kad 2020 m. birželio 26 d. byloje buvo pateikta specialisto išvada Nr. 04/11-2-3-6xx4 grindžiama kratos metu paimtais juodraštiniais užrašais, gydytojų pildytais lapeliais, kurie nėra apskaitos dokumentai. Išvadoje akcentuojama, kad pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) reikalavimai. Pagrindinis dokumentas nurodytas, kad galimai neapskaitė gautų pajamų – tarnybinis pranešimas, kuris surašytas atlikus vaizdo įrašų peržiūrą. Bet tai dar nereiškia, kad piniginės lėšos buvo apskaitytos vėliau, įrašų peržiūra siejama su konkrečiais asmenimis ir konkrečiu laiku. Įrodymų tyrimo metu gynyba pateikė prašymą dėl liudytojos K. K. fiksuoto vaizdo įrašo peržiūros. Įraše matosi, kad mokami pinigai apskaitomi kasoje, specialisto išvadoje konstatuojama, kad ne, įrašas nekokybiškas. Liudytoja A. D. patvirtino, kad kasos kvitų nerenka, įraše matyti, kad pinigai apskaitomi, kvito nelaukia. Tyrimo metu gauti duomenys nėra patikimi.

4.4. Apeliantai pažymi, kad teismas tenkino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį ir priteisė iš V. L. ir S. T. solidariai 493 eurus valstybės naudai. Tyrėja pati nustatė padarytos žalos dydį, nors specialistė savo išvadoje padarė sąlyginę išvadą nurodyta „Jeigu duomenys teisingi“. Vertinant liudytojų parodymus kyla abejonių dėl ieškinio dydžio pagrįstumo. V. L. nuteista neteisėtai ir nepagrįstai netinkamai vertinant liudytojų parodymus, specialisto pateikta sąlygine išvada, kurioje teigia „Jeigu duomenys teisingi“, kas kelia pagrįstų abejonių, bei tyrėjos tarnybiniais pranešimais apie atliktą duomenų analizę.

4.5. Nuteistoji kaltinama, kad veikė bendrininkų grupėje su S. T. ir siekė bendro tikslo nuslėpti UAB „A“ turtą, pajamas, pelną, tačiau S. T. nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 5 d. buvo atostogose. S. T. nebuvo darbo vietoje, nepriėmė iš pacientų piniginių lėšų už suteiktas paslaugas. Konsultacinėje išvadoje pateikti duomenys, kad įmonės grynasis pelnas 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 90 384,00 Eur. Valstybės biudžetui buvo sumokėta 16 961 Eur pelno mokesčio. Kaltinimas suformuluotas nesuprantamai, nedetalizuotas. Kaltinime turėjo būti detalizuota kada, iš ko ir kokią sumą UAB „A“ nebuvo apskaityta. Byloje padaryti sąlyginiai paskaičiavimai, kad UAB „A“ buvo galimai kasos aparatu neapskaityta 3 286,10 Eur.

5. Nuteistoji S. T. ir jos gynėjas apeliaciniu skundu prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti S. T., V. L., specialistę – auditorę A. B., atlikti UAB „A“ patalpų vaizdo įrašų peržiūrą ir ištirti bylos rašytinę medžiagą dėl S. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos; panaikinti Kaimo apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo S. T. išteisinti – tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; atmesti Kauno AVMI civilinį ieškinį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; nepriteisti iš S. T. jokiems kitiems asmenims jokių šio proceso išlaidų.

5.1. Skunde nurodo, kad S. T. nesutinka su pirmos instancijos teismo įrodymu vertinimu ir nepagristomis išvadomis dėl jai inkriminuotos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, o taip pat Kauno apskrities valstybinės mokesčiu inspekcijos pareikšto ieškinio išsprendimu. Nuo tariamai neapskaitytos 3 286,10 EUR sumos galimai mokėtini mokesčiai 493 EUR, pagal sąlyginę specialisto išvadą nesiekia 100 MGL, t. y. 3 800 EUR. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau vadinama – ANK) 205 straipsnio 5 ir 6 dalis administracinė atsakomybė kyla už tokį apgaulingos apskaitos tvarkymą, kuriuo siekiama arba nuslepiama nuo dešimties iki penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, t. y. 500 – 2 500 EUR (ANK 205 straipsnio 5 dalis) arba daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (2 500 EUR) (ANK 205 straipsnio 6 dalis), kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes – negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros, vis dėlto negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas, kurį konstatuojant būtina nustatyti atitinkamas nuslėptų mokesčių sumas (LAT Nr. 2K- 155-976/2021).

5.2. Apeliantas nurodo, kad S. T. inkriminuojamas nusikalstamos veikos laikotarpis, dėl tariamai apgaulingai tvarkytos UAB „A“ buhalterinės apskaitos, yra nuo 2019 m. liepos 1 d iki 2019 m. liepos 23 d., tačiau S. T. nuo 2019 m. liepos 1 d iki 2019 m. liepos 5 d., t. y. vieną savaitę iš trijų kaltinime nurodomų, atostogavo, bendrovėje nedirbo ir net nesilankė, taigi fiziškai neturėjo galimybės priimti ir nepriiminėjo pacientų atsiskaitymui už odontologines paslaugas teikiamas pinigines lėšas, o tuo labiau jų tariamai neapskaityti, tad ir liko nesuprantama, o tuo labiau pirmos instancijos teismo neištirta, nenustatyta ir nuosprendyje nenurodyta kaip ji tariamai galėjo įvykdyti inkriminuojamą veiką. 3 286,10 EUR suma, kaip įsivaizduojamas sąlyginis išvestinis vienetas, pateikiamas FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. birželio 26 d. Nr. 04/11-2-3-6xx4 specialisto sąlyginėje išvadoje, tačiau joje nėra atskirai detalizuojamos inkriminuojamos konkrečios finansinės operacijos, t. y. kada konkrečiai, kas konkrečiai ir iš kokių konkrečių pacientų, kokių konkrečiai priimtų sumų neapskaitė. Pirmos instancijos teismas neištyrė, nenustatė ir nedetalizavo šių aplinkybių, taigi ir liko neaišku kada, iš kokių konkrečių pacientų priimtų, konkrečių sumų, kokiais konkrečiais veiksmais S. T. tariamai neapskaitė ir įvykdė tariamą inkriminuojamą veiką. Pirmos instancijos teismui pažeidžiant procesinės ir materialiosios teisės normas vertinant įrodymus ir nustatant faktines aplinkybes, kurių pagrindu padarant neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad S. T. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, todėl prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą naujai apklausiant S. T., V. L., konsultacinę išvadą pateikusią specialistę A. B., peržiūrint video medžiagą iš UAB „A“ patalpų ir ištiriant bylos rašytinę medžiagą.

5.3. Skunde nurodoma, kad S. T. pareigos odontologijos klinikoje UAB „A“, pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį Nr. 68, nuo 2015 m. spalio 1 d. buvo direktorės pavaduotoja – administratorė, taigi niekaip nesusijęs ir teisiškai neatsakingas asmuo už bendrovės buhalterinę apskaitą, jos tvarkymą ar tvarkymo organizavimą, kaip tai numato LR Akcinių bendrovių įstatymas ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymas, todėl S. T. niekaip nesusijusi ir nėra atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ar jos vykdymą, taigi nėra inkriminuojamos veikos subjektas.

5.4. Skundo autoriai pažymi, kad pagal byloje ištirtus įrodymus, 2019 m. liepos mėnesį UAB „A“ elektroninio kasos aparato (EKA) sutrikimai trukdė teisingai naudotis kasos aparatu, todėl priimant grynuosius pinigus iš pacientų buvo panaudoti pinigų priėmimo kvitai (toliau vadinami PPK), patvirtinantys grynųjų pinigų mokėjimo operacijas, susijusias su atsiskaitymais už suteiktas odontologines paslaugas. S. T. prieš išeidama atostogų UAB „A“ buvo palikusi pradėtų pildyti PPK blankų, kaip pavyzdžių. Pažymėtina, kad iš byloje pirmos instancijos teisminio nagrinėjimo metu ištirtos rašytinės medžiagos, vaizdo įrašų nustatyta, kad inkriminuojamu laikotarpiu atsiskaitymus su klientais / pacientais vykdė ne tik V. L. ir (ar) S. T., bet ir kiti odontologijos klinikos darbuotojai, kurie taip pat bendrovės vadovę raštu informavo apie EKA gedimus, dėl ko natūralu, kad grynieji pinigai buvo apskaityti PPK. Šioje dalyje pažymėtina, kad nepagrįsta ir neteisėta specialistės A. K. pateikiama išvada, kad kasos aparatu dirbo tik V. L. ir S. T., kai tuo tarpu atsiskaitymus su pacientais vykdė ir kiti odontologijos klinikos darbuotojai. Visi pinigų priėmimo kvitų (serija A Nr. 001 - Nr. 078) buvo užfiksuoti UAB „A“ 2019 m. liepos mėnesio pateiktose atsakingų asmenų V. L. ir S. T. avansinėse apyskaitose, kurių pagrindu ši 6 394,00 EUR suma buvo užfiksuota pajamose buhalterinėje sąskaitoje Nr. 5005 (3 priedas, V. L. ir S. T. avansinės apyskaitos).

5.5. Apeliantai pažymi, kad 2019 m. liepos 24 d. policijos pareigūnams atliekant netikėtą patikrinimą, o vėliau ir kratą UAB „A“ patalpose, jokių kitų piniginių lėšų, be paminėtų apskaitytų 6 394,00 EUR ir 5 113,78 EUR sumų, nebuvo rasta. Jokių piniginių lėšų UAB „A“ patalpose, o tuo labiau kaltinime ir pirmos instancijos nuosprendyje nurodytos tariamai neapskaitytos 3 286,10 EUR sumos, nebuvo rasta ir išimta. Kaltinime ir pirmos instancijos nuosprendyje įvardijama tariama 3 286,10 EUR suma taip pat nebuvo nei rasta, nei išimta ir atliekant kratas UAB „A“ direktorės V. L., UAB „A“ administratorės S. T., UAB „A“ buhalterio D. B. gyvenamosiose vietose. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė A. K., nei pateiktoje 2020 m. birželio 26 d. specialisto sąlyginėje išvadoje Nr. 04/11-2-3-6xx4, nei 2022 m. balandžio 20 d. ir 2023 m. sausio 18 d. apklausiama teismo posėdyje prielaidų ir abejonių neišsklaidė ir neįvardino konkrečių finansinių operacijų iš kurių susideda 3 286,10 EUR išvestinė suma, kurios neapskaitymu elektroniniu kasos aparatu Casio Fe-800, neišduodant kvito, neforminant pinigų priėmimo kvitais ar kasos pajamų orderiais, kaip įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje nuteista S. T..

5.6. S. T. gynėjas pirmos instancijos teismui atliekant įrodymų tyrimą teikė prašymą atlikti UAB „A“ patalpų vaizdo įrašo peržiūrą, tačiau teismas prašymą atmetė, todėl apeliacinės instancijos teismo prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą ir atlikti vaizdo medžiagos peržiūrą, nustatant faktines aplinkybes ir šalinant nepagrįstą pirmos instancijos teismo išvadą dėl S. T. inkriminuotos veikos padarymo jai atostogaujant. Aritmetiškai sudedant 2020-06-26 specialisto išvados Nr. 04/11-2-3-6xx4, 13 lape nurodomas tariamai neapskaitytas sumas (27+106+489+965+290+17+50 =1944) gauna 1 944 EUR, tačiau ne Eur sumą, kurios neapskaitymu elektroniniu kasos aparatu Casio Fe-800, neišduodant kvito, neforminant pinigų priėmimo kvitais ar kasos pajamų orderiais, kaip įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nuteista S. T., taigi lieka neaišku iš kokių konkrečių finansinių operacijų turiniu rėmėsi pirmos instancijos teismas priimdamas nuosprendį ir kur šių duomenų reikia ieškoti byloje.

5.7. Apeliantai pažymi, kad 2021 m. gegužės 3 d. Tarnybiniame pranešime policijos pareigūnė peržengdama kompetencijos ribą, prisiimdama finansinės veiklos tyrimą atliekančių specialistų funkcijas, pažeisdama BPK reikalavimų dėl procesinių veiksmų atlikimo ir jų fiksavimo nuostatas, nurodydama datas, laiką, pavardes ir sumas, konstatavo jai įsivaizduojamą piniginių lėšų neapskaitymą. Nors policijos pareigūnė A. T. 2021 m. gegužės 3 d. Tarnybiniame pranešime teigė, kad siekia nustatyti iš kurių pacientų gauta 3 286,10 Eur suma neapskaityta, to ji nepadarė ir nenustatė. Aritmetiškai sudėjus 2021 m. gegužės 3 d. Tarnybiniame pranešime nurodomas atskiras piniginių lėšų sumas gaunama bendra 3 242 EUR suma, bet ne 3 286,10 Eur suma, kuri yra 44,10 EUR didesnė už policijos pareigūnės tariamus neapskaitytus atvejus, kas parodo kad tai yra netikslu, neaišku ir su specialistės A. K. įvardijama išvestine 3 242 EUR suma, nesusiję.

5.8. Apeliantai nurodo, kad UAB TAX LAW GROUP specialistė-auditorė A. B., pateiktoje konsultacinėje išvadoje, plačiai išnagrinėjusi kaltinimo pateikiama įsivaizduojamą, tariamai neapskaityta 3 286,10 Eur sumą, konstatavo, „<...> kad 2019 metų liepos mėnesio (2019 m. liepos 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d., 8 d., 9 d., 10 d., 11 d., 12 d., 15 d., 16 d., 17d., 18 d., 19 d., 22 d. ir 23 d.) dienos ataskaitų (su rankraštiniais užrašais) duomenų tapatinimas su apskaitos registrais, nesudaro pagrindo teigti, kad į UAB „A“ buhalterinę apskaitą buvo neįtraukta 3 286,10 EUR iš pacientų gautų grynųjų pinigų bei suteiktų paslaugų pajamų, nes dienos ataskaitose (su rankraštiniais užrašais) surašyti duomenys yra neišsamūs, nepagrįsti apskaitos dokumentais, turinčiais reikiamus rekvizitus, patvirtinančius (3 286,10 EUR) gautų grynųjų pinigų faktą, susijusį su to laikotarpio pajamų uždirbimu. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad 2019 m. liepos 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d., 8 d., 9 d., 10 d., 11 d., 12 d., 15 d., 16 d., 17 d., 18 d., 19 d., 22 d. ir 23 d. dienos ataskaitose (su rankraštiniais užrašais) surašyti duomenys nepagrįsti apskaitos dokumentais, neparodė to laikotarpio išsamios, objektyvios ir tinkamos informacijos, susijusios su 3 286,10 EUR pajamų uždirbimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „A“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 d. ir 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. nuostatomis ir kad į UAB „A“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukta 3 286,10 EUR iš pacientų gautų grynųjų pinigų bei suteiktų paslaugų pajamų. Dėl šių išvardintų priežasčių 2019 m. liepos mėn. 1-23 dienų ataskaitų duomenys (su rankraštiniais užrašais), kurie nepagrįsti apskaitos dokumentais, nesudaro pagrindo teigti, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar įsipareigojimų struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 24 d. <...>“. 2023-01-18 S. T. gynėjas teikė pirmos instancijos teismui prašymą apklausti konsultacinę išvadą pateikusią UAB TAX LAW GROUP specialistę-auditorę A. B., tačiau teismas prašymo netenkino, todėl su apeliaciniu skundu teikia prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą apklausiant specialistę A. B., siekiant išsiaiškinti konkrečias finansines operacijas ir šalinant nepagrįstą pirmos instancijos teismo išvadą dėl S. T. inkriminuotos veikos padarymo.

5.9. Byloje esantys iš UAB „A“ išimti rankraštiniai užrašai, kurie kaltinimo buvo bandomi pateikti kaip „dienų ataskaitos“ neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 2 str. „Pagrindinės įstatymo sąvokos” nuostatų reikalavimų, numatytų apskaitos registrų pildymo tvarkai, jose surašyti neišsamūs duomenys, netinkami patikimos informacijos naudojimui, ir negali būti tapatinami su UAB „A“ buhalterinės apskaitos registrais, kuriuose, surašyti duomenys, pagrįsti apskaitos dokumentais, patvirtinančiais išsamią, objektyvią ir naudojimui tinkamą, apskaitos informaciją.

5.10. Skundo autoriai nurodo, kad UAB „A“ ūkinę finansinę veiklą vykdė iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d., vadinasi, pelno mokesčio atsiradimo momentas buvo 2019 m. gruodžio 31 d., o ne 2019 m. liepos 24 d. UAB „A“, nuo 2009 m. sausio 6 d. vienintelė akcininkė ir direktorė yra V. L.. UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarko buhalteris D. B.. S. T. pareigos odontologijos klinikoje UAB „A“ pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį Nr. 68, nuo 2015 m. spalio 1 d., buvo direktorės pavaduotoja-administratorė, UAB „A“ vadove, priešingai nei klaidinančiai nurodoma skundžiamame pirmos instancijos nuosprendyje, niekada nebuvo, taigi S. T. niekaip nesusijęs ir teisiškai neatsakingas asmuo už UAB „A“ buhalterinę apskaitą, jos tvarkymą ar tvarkymo organizavimą, kaip tai numato LR Akcinių bendrovių įstatymas ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymas, o tuo labiau už galimus paminėtų normų tariamo pažeidimo padarinius. Kaip jau minėta, S. T. nėra ir negali būti inkriminuojamos veikos subjektas, o tuo labiau atsakingas asmuo už tariamai UAB „A“ nesumokėtus mokesčius į valstybės biudžetą, pagal Kauno AVMI pareikštą UAB „A“ civilinį ieškinį 493 Eur sumai, nei asmeniškai nei solidariai, todėl mano, kad civilinis ieškinys jos atžvilgiu atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, naikinant pirmos instancijos teismo nuosprendį.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji V. L. ir jos gynėjas advokatas Alvydas Packevičius prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. L. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nuteistoji S. T. ir jos gynėjas advokatas Egidijus Storpirštis prašė apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi jame nurodyti motyvais, panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo S. T. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, iš S. T. nepriteisti jokių proceso išlaidų. Prokurorė prašė skundus atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistosios V. L. ir jos gynėjo advokato Alvydo Packevičiaus apeliacinis skundas, nuteistosios S. T. ir jos gynėjo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinis skundas tenkintini iš dalies.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami.

Žemesnės instancijos teismas

9. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino V. L. kalta pagal BK 24 straipsnio 1 dalį 222 straipsnio 1 dalį, S. T. kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad V. L., veikdama bendrininkų grupėje su direktorės pavaduotoja S. T., nuslėpė UAB „A“ (toliau – ir Bendrovė) turtą (pajamas ir pelną) už 3286,10 Eur sumą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 24 d. Konstatuota, kad kilusios pasekmės, t. y. negalėjimas iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 24 d., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su nuteistųjų veikimu, pažeidžiančiu 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau Buhalterinės apskaitos įstatymas) ir kitų aktualių teisės aktų nuostatas.

10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 17 d. apkaltinamąjį nuosprendį apskundusios nuteistosios ir jų gynėjai prašo nuosprendį panaikinti ir nuteistųjų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei atmesti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Skunduose iš esmės teigiama, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi paremtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus (toliau – ir FNTT) specialistės A. K. išvada Nr. 04/11-2-3-6xx4, kuri yra sąlyginė ir paremta juodraštiniais užrašais, o ne apskaitos dokumentais. Apeliaciniuose skunduose taip pat akcentuojama, kad S. T., bendrovėje einanti bendrovės direktorės pavaduotojos – administratorės pareigas, nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Tokios pozicijos apeliančių gynyba laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi pateiktuose apeliaciniuose skunduose keliami tapatūs reikalavimai, kurie iš esmės grindžiami beveik analogiškais argumentais, teisėjų kolegija dėl nuteistųjų apeliacinių skundų pasisako bendrai.

11. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

12. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta tam, kad būtų gauta informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į specialiuosius teisės aktus, kurių pagrindinio – nusikalstamų veikų metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) – 4 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos informacijai: ji turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, turi būti įtraukiami į apskaitą ir pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose turi būti daromi tik pagal apskaitos dokumentus (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis). Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-123-1073/2020).

13. Vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas ir jokie padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir iš tokios veiklos gaunamo turto statuso. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K- 233/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015). Išvadą dėl BK 222 straipsnyje numatytų padarinių buvimo teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788/2017, 2K-245-303/2017). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

14. Pirmosios apklausos metu apklausta įtariamąja V. L. nurodė, kad žino, jog S. T. ne visus gaunamus pinigus muša į kasą, tačiau konkretaus susitarimo kiek ir kokių pinigų nerodyti apskaitoje nebuvo, tai spręsdavo S. T. individualiai pagal situaciją. Dažniausiai neapskaitomos būdavo pajamos gaunamos iš pažįstamų pacientų. Vėliau proceso eigoje V. L. šių savo parodymų netvirtino ir laikėsi pozicijos, kad visi pateikti kasos pajamų kvitai buvo išrašyti paslaugų suteikimo dieną, klientui už paslaugą mokant grynaisiais pinigais, ir pateikti pasirašyti iki 2019 m. liepos 24 d. Kai kurie kvitai galėjo būti pasirašyti vėliau, kai klientas mokėjo pinigus už visą gydymą (visas atliktas procedūras). S. T. su jai pareikštu kaltinimu taip pat nesutiko, parodė, kad V. L. jai nedavė nurodymų dėl apskaitos, nebuvo tokių atvejų, jog gautų lėšų neapskaitytų.

15. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistųjų kaltę padarius joms inkriminuotas nusikalstamas veikas teismas grindė liudytojų parodymais, įrašais „rankraštinėse dienos ataskaitose“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos (toliau – ir FNTT) specialistės A. K. išvadomis ir paaiškinimais teisme.

16. Pagal nuteistųjų ir Bendrovėje dirbančių gydytojų M. L., A. J., R. P., A. J. paaiškinimus nustatyta, kad atlikus pacientui paslaugą, gydytojas surašo lapelį, kuriame nurodo paciento vardą pavardę, mokėtiną sumą ir pacientas eina į kasą pas administratorę. Piniginį atsiskaitymą klinikoje vykdydavo administratorė S. T. ar V. L., patys į kasą nėra mušę arba tai daryti vengė, nes nemoka kasos aparatu naudotis. Burnos higienistė D. P. parodė, kad prieš tai Bendrovėje dirbo gydytojo asistente, kai nėra administratorės po darbo dienos reikia nuimti kasą, turi išeiti dienos čekis, suskaičiuojama kiek buvo pinigų. Pinigus išima iš kasos ir sudeda į įmautę su čekiu, ir nuneša į kambariuką ant lentynos, ten pat nešdavo pinigų priėmimo kvitus. Koks toliau jų kelias, nežino, ryte jau administratorė atlikdavo savo darbą. Buvo atvejų, kai teko jai priimti pinigus iš pacientų, juos mušti į kasą vengdavo, nes naudotis kasos aparatu gerai nemoka, už neteisingą suvedimą reikėdavo rašyti pasiaiškinimus. Kasos duomenys ir grynieji pinigai, kai nuimdavo kasą, sutapdavo. Netikrindavo ar pinigų priėmimo kvitai sutapdavo su grynais pinigais.

17. Liudytojais teisme apklaustų Bendrovės klientų (pacientų), kuriems už paslaugas buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai, S. L., J. B., M. B., N. J., E. S., S. K., G. B., M. Ž., E. K., K. K., O. G., D. Č. parodymais nustatyta, kad jiems nebuvo išduotas joks grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas ir / ar jų pinigai į kasos aparatą įmušti nebuvo. Ž. M., G. V., R. D., L. B. parodymais nustatyta, kad šie asmenys kvituose pasirašė ne paslaugos atlikimo ir pinigų sumokėjimo metu, kad 2019 metais buvo kviesti atvykti ir pasirašyti kvituose. Liudytojai taip pat parodė, kad gaudavo lapelį su nurodyta mokėtina suma, nueidavo ir atsiskaitydavo, o suma ar mokant grynais ar kortele nesiskirdavo. Liudytojos R. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai vertintini kritiškai, kadangi iš 2019 m. kovo 17 d. – 2019 m. birželio 1 d. apžiūros protokole užfiksuotos informacijos matyti, jog liudytoja galimai nenurodė visų jai žinomų su kvito pasirašymu susijusių aplinkybių. Vadovaujantis aukščiau aptartu, bendrovės pacientai pas administratorę ateidavo su gydytojo išduotu lapeliu, kuriame buvo nurodyta paciento vardas, pavardė bei mokėtina suma, kurią pacientai ir sumokėdavo mokėjimą priimančiam asmeniui.

18. Liudytojų parodytą aplinkybę, kad ne visas grynaisiais pinigais gautas sumas Bendrovės administratorė įmušdavo į kasą ir pateikdavo kasos ar grynųjų pinigų priėmimo kvitus, patvirtina ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus 2019 m. spalio 24 d. – 2020 m. sausio 29 d. vyriausiojo tyrėjo E. P. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, gauti peržiūrėjus Bendrovės įrašymo įrenginyje išsaugotą apsaugos kamerų vaizdo įrašą (3 t., b. l. 1-18). Gynėjai apeliaciniuose skunduose ginčija šiame apžiūros protokole užfiksuotų duomenų patikimumą, nurodydami, kad įrašas nėra kokybiškas, dėl ko liudytojos K. K. atveju klaidingai nurodytas pinigų neapskaitymo faktas. Vis tik šios liudytojos apklausos protokole užfiksuoti parodymai, remiantis jai parodytu vaizdo įrašu, kad jos paduoti pinigai į kasą įmušti nebuvo ir kvitas jai neišduotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynybos pastebėtas galimai vienas neatitikimo faktas nesudaro jokio objektyvaus pagrindo laikyti šiame protokole užfiksuotus duomenis iš esmės klaidinančiais, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo įrodymu pagrįstai vadovavosi. Taigi, liudytojų apklausų protokolai, vaizdo kamerų įrašai patvirtina, kad nors apeliantės teigia priešingai, pacientams atsiskaitant už paslaugas grynaisiais pinigais ne visi atsiskaitymai buvo apskaitomi elektroniniu kasos aparatu ar išrašant pinigų priėmimo kvitą.

19. Nagrinėjamoje byloje buvo gautos dvi specialistų išvados. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus (toliau – ir FNTT) 2020 m. birželio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-3-6xx4 Dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos (parengta vyriausios specialistės A. K.) konstatuota, jog ne visos ūkinės operacijos buvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, ir padaryta išvada, kad jei duomenys UAB „A“ „rankraštinėse dienos ataskaitose“ apie pacientų sumokėtas grynųjų pinigų sumas yra teisingi, tai buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 6 straipsnio 2 dalis ir 12 straipsnio 1 dalis, 4 dalis ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 24 d.

20. Priešinga išvada padaryta 2022 m. sausio 28 d. konsultacinėje specialisto išvadoje, parengtoje specialistės - auditorės A. B. (8 t.), kurioje konstatuota, jog konsultacinės išvados rašymui pateikti rankraštiniai dienos ataskaitų duomenys neatitinka apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų, numatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalies nuostatose, todėl negali būti vertinamos nustatant UAB „A“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ir nesudaro pagrindo teigti, kad negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto ar įsipareigojimų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 24 d.

Žemesnės instancijos teismas

21. Savo teiktas specialisto išvadas A. K. ir A. B. tvirtino ir apklaustos pirmosios instancijos teisme metu. Vis tik, apylinkės teismas pripažindamas apeliantes kaltomis, vadovavosi ne tik aukščiau nurodytais liudytojų parodymais ir vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolu, tačiau taip pat būtent FNTT specialistės A. K. 2020 m. birželio 26 d. specialisto išvada. Savo pasirinkimą teismas argumentavo tuo, kad rengdama išvadą specialistė lygino „rankraštinių dienos ataskaitų“ įrašus su UAB „A“ EKA (elektroninio kasos aparato) žurnalo duomenimis ir nustatė, kad dalis įrašų „rankraštinėse dienos ataskaitose“ buvo susieti su EKA žurnale fiksuotais įrašais apie gautas pinigų sumas, kurias patvirtino ir apklausti liudytojai. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas konstatavo neturintis pagrindo abejoti, jog „rankraštinėse dienos ataskaitose“ esantys įrašai patvirtina sumas, gautas ir neapskaitytas nei elektroniniu kasos aparatu, nei pinigų priėmimo kvitais už suteiktas odontologines paslaugas. Įvertinęs specialistės išvadą bei paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, taip pat nuteistųjų parodymus, apylinkės teismas sprendė, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. L. ir S. T. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

22. Atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir prašymus, siekiant pašalinti juose keliamas abejones, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu specialistė A. B. apklausta pakartotinai. A. B. paaiškino, kad FNTT specialistė skaičiavo ne pajamas, o paslaugų vertę, kas yra du skirtingi dalykai, ir dėl ko sumos daug kur skiriasi, yra daug neatitikimų ir nesutapimų. Vertę ji skaičiavo iš juodraščių ir gydytojų lapelių, tačiau tai nėra buhalteriniai dokumentai ir jų pagrindu negalima nustatinėti nei turto, nei įsipareigojimų, nei pajamų. Tai nėra dokumentai, kurie patvirtina įvykusias ūkines operacijas uždirbant pajamas. Nurodė, kad buhalteriniai dokumentai nerodo 3 286,10 Eur sumos. Apskritai, neapskaitytų pajamų iš buhalterinės apskaitos dokumentų nėra nustatyta. Reikėtų skirti, kad tai yra specifinė apskaita, susijusi daugiau su fiziniais asmenimis, kuomet sąskaitos faktūros nėra rašomos, todėl uždirbtos pajamos yra skaičiuojamos tik pagal pinigines įplaukas. Jokių juodraščių ar lapelių į buhalterinę programą neįtrauksi, turi būti apskaitos dokumentai, kurių tvarką yra numačiusi Vyriausybė. Kitokio varianto kaip apskaityti kasos aparatu pinigines įplaukas jie neturėjo galimybės. Jeigu būtų buvę kas nors negerai su apskaita, turėjo atsirasti grynųjų pinigų. Bet tokio fakto nebuvo nustatyta. Liudytoja nurodo, kad specialistė atliko tai, kas jai buvo parašyta užduotyje, savo išvadoje rašo su žodeliu „jeigu“, vadinasi ir jai kilo abejonių. Jeigu pirminiai dokumentai yra netikslūs, nepagrįsti, tai duomenys nebus tikslūs tikrai. Buhalterinės apskaitos dokumentų inventorizacija nebuvo atlikta, šis veiksmas yra būtinas atliekant kratą. Kasos knygoje viskas tvarkoje. Jeigu būtų viskas teisingai atlikta, dokumentai inventorizuoti, kokie paskutiniai buvo išrašyti, kokios išlaidos, kokios pajamos, tada jokių neatitikimų nebūtų, kokiu metodu beskaičiuotum, visada gautum tą pačią sumą. Iš ištirto laikotarpio spręsti yra neobjektyvu. Viską galima koreguoti, taisyti, derinti, tarkyti iki pat ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Šiuo atveju ataskaitinis laikotarpis baigėsi gruodžio 31 d. Turėtų būti išvardinti dokumentai, kurių pagrindu nustato 3 286,10 Eur sumą. Jeigu apskaitė pinigus grįžusi iš atostogų, tai svarbiausia, kad apskaitė ataskaitiniu laikotarpiu.

23. Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino aplinkybes, susijusias su V. L. ir S. T. atsakomybe, padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje surinktais nuteistųjų kaltę patvirtinančiais finansiniais Bendrovės dokumentais bei juos patvirtinančiais liudytojų parodymais, Bendrovės vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolu bei kitais rašytiniais įrodymais.

24. Apeliaciniuose nuteistųjų ir jų gynėjų skunduose keliami klausimai yra susiję su jau aukščiau aptartu įrodymų vertinimu, reiškiamos abejonės dėl FNTT specialistės išvados patikimumo, akcentuojant, kad pateikta išvada yra sąlyginė. Vis tik, to neneigia ir pati specialistė, išvadoje nurodydama, kad kai tyrimas atliekamas ne vien pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, o ir pagal neoficialios apskaitos duomenis bei vertinant liudytojų parodymus, formuluojamos sąlyginės išvados.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tam tikrais atvejais, kai, pavyzdžiui, dalies aplinkybių negalima pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, o vadovaujantis protingumo, logikos ir pagrįstumo principais tai būtina, specialistas tyrimui gali pasitelkti ir tokius duomenis kaip neoficialios buhalterijos užrašai, jų kopijos ir pan. Tačiau specialistas negali atlikti šių duomenų procesinio įrodomojo vertinimo. Šių duomenų tikrumą ir patikimumą turi įvertinti teismas. Todėl specialisto išvada, kuriai pateikti panaudojami tokie duomenys, iš esmės vertintina kaip sąlyginė. Tokiu atveju specialisto išvada apie pirmiau minėtas aplinkybes ir jų pasekmes įrodomąją reikšmę gali turėti tik tuomet, jei šių aplinkybių buvimas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-511/2020).

26. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad specialistės A. K. išvada yra sąlyginė, todėl, kaip teisingai konstatuota ir apylinkės teismo, šiuo atveju būtina nustatyti, ar rankraštiniuose užrašuose užfiksuoti duomenys atitinka Bendrovės buhalterijos duomenis, t. y. ar šiaip užrašais galima vadovautis siekiant nustatyti, ar Bendrovė suteikė odontologines paslaugas ir gavo rankraštinėse dienos ataskaitose nurodytas pajamas.

27. Iš bylos duomenų matyti, kad specialistė A. K. išvadą teikė išanalizavusi Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, kratos metu išimtus dokumentus (rankraštinius užrašus), ikiteisminio tyrimo medžiagą (liudytojų apklausų protokolus, vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolą bei kitą medžiagą) bei šiuos duomenis lygindama tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina pagrįsta gynybos pozicija, jog ši išvada paremta vien neoficialia Bendrovės apskaita.

28. Kaip matyti iš išvados turinio, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (2018-10-24 nutarimo Nr.1056 redakcija, įsigaliojusi 2019-05-01) patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo reikalavimus ūkio subjektai, kurie su gyventojais atsiskaito grynaisiais pinigais privalo įrengti kasos aparatus ir juos įregistruoti apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. UAB „A“ šis reikalavimas buvo taikomas, išskyrus atvejus, nurodytus 23.13 punkte: „jeigu kasos aparatas sugenda ir yra pradėta kasos aparato remonto procedūra arba kasos aparatu laikinai neįmanoma naudotis dėl priežasčių, nepriklausančių nuo ūkio subjekto valios. Šiame papunktyje nurodytos aplinkybės užfiksuojamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka“. Vadovaujantis A. K. išvada, pinigų priėmimo kvitai Bendrovėje iki 2019 m. liepos 1 d. pildomi nebuvo, apskaitoje pajamos už paslaugas buvo apskaitomos atsiskaitymo bankinėmis kortelėmis arba grynaisiais per elektroninį kasos aparatą, pinigų priėmimo kvitai buvo užpildyti tik patikrinimo metu rastiems gryniesiems pinigams (ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. spalio 23 d. V. L. gynėjas tyrimui pateikė 78 vnt. Bendrovės pinigų priėmimo kvitų (PPK) serija A Nr. 001 – 078, užpildytų patikrinimo metu rastiems gryniesiems pinigams). Kvitai užpildyti 2019 m. liepos 1 - 23 dienos data, juose fiksuotos 6 394 Eur pajamos, gautos už paslaugas (dantų gydymą, higieną, šaknies šalinimą, protezavimą). Išvadoje nurodoma, kad duomenys apie elektroninio kasos aparato gedimą, ar negalėjimą juo naudotis dėl priežasčių, nepriklausančių nuo ūkio subjekto valios, tyrimui pateikti nebuvo.

29. Tiek nuteistųjų, tiek specialistės A. B. teigimu, pinigų priėmimo kvitai buvo pildomi, kai neveikė / strigo internetas ar kasos aparatas. Tačiau specialistės A. B. išvadoje paminėti tik trys tokie atvejai, remiantis 2019 m. liepos 3 d. gydytojo odontologo padėjėjos D. P. paaiškinimu ir S. T. 2019 m. liepos 15 d. bei liepos 22 d. tarnybiniais pranešimais. Tuo tarpu, kaip jau buvo nurodyta, ikiteisminio tyrimo metu, po kratos atlikimo, tyrimui buvo pateikti 78 pinigų priėmimo kvitai (6 394 Eur sumai). Pakartotinai pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, kuriems už paslaugas buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai, parodymais, jie šiuose kvituose pasirašė ne pinigų mokėjimo metu, ne kvituose nurodytomis datomis, o vėliau, liepos pabaigoje-rugpjūčio mėn. pradžioje, paskambinus administratorei ir paprašius užeiti. Šias aplinkybes patvirtina vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolo duomenys, kuriuose nenurodytas nė vienas atvejis, kad pacientams atsiskaitant, bet neapskaitant EKA, būtų išrašomas pinigų priėmimo kvitas.

30. Vadovaujantis aukščiau aptartu, pagrįstai konstatuota, kad pacientų atsiskaitymo grynaisiais pinigais neregistruojant elektroniniu kasos aparatu, o pinigų priėmimo kvitus serija A Nr. 001 - Nr. 078 iš viso už 6394 Eur sumą užpildant ne ūkinės operacijos metu, nesivadovauta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32 punktu; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 4 ir 5 punktais bei 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalimi.

31. Specialistės A. K. išvadoje taip pat konstatuota, kad pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus 2019 m. liepos 24 d. kratos metu išimtus 2019 m. liepos 1-23 dienų užrašus (dienos ataskaitas) apie registruotus klinikos pacientus ir jų atsiskaitymus nustatyta, kad buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti ne visi šiose ataskaitose įrašyti atsiskaitymai. Analizuodama dienos ataskaitas, specialistė nustatė, kad ataskaitose buvo fiksuojamos valandos ir minutės, pacientų pavardės, prie pavardžių dvi sumos (viena iš jų VPP suma 2, galimai vienkartinių priemonių paketas), kai kuriais atvejais prie sumų yra raidė K, raidė K ir skaičiai prie jos surašyti arba paryškinti žalios spalvos šratinuku. Prie pavardžių įrašytos sumos ataskaitų pabaigoje dar apibendrintos pagal pavadinimus „ADRE“ , „DOV HIG“, RŪTA DOV“, Greta, „VL“, „VL DOV“ „AJD“, VPP“, „AJ DOV“, t. y. galimai pagal gydytojų ir higienisčių pavardes, vardus. Ataskaitų pabaigoje sumos: mėlynu šratinuku K raide pažymėtos sumos sutapo su EKA apskaitytomis grynaisiais sumokėtomis sumomis, K raide žalia spalva parašytos sumos sutapo EKA apskaitytomis ne grynaisiais (bankinėmis kortelėmis) sumokėtoms sumomis.

32. Kratos metu išimtus užrašus apie registruotus klinikos pacientus, su nurodytomis jų sumokėtomis sumomis grynaisiais pinigais ir atsiskaitymais banko kortele - 2019 m. liepos 1 d., 2 d., 3 d, 4 d., 5 d., 8 d., 9 d., 10 d., 11 d., 12 d., 15 d., 16 d., 17d., 18 d., 19 d., 22 d. ir 23 d., t. y. dienos ataskaitas, specialistė pagal dienas lygino su elektroninio kasos aparato duomenimis ir nustatė, kad buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta tik dalis dienos ataskaitose įrašytų grynaisiais sumokėtų sumų (ne banko kortele), o likusia dalimi buvo didinamas raide „D“, ataskaitose pažymėtas likutis. Dienos ataskaitose prie pacientų pavardžių įrašytos ne banko kortele sumokėtos sumos iš viso sudaro 21 164,90 Eur, kitos gautos sumos (pvz., „už kremą“), pacientų sumokėtos skolos sudaro 254,80 Eur. Elektroniniu kasos aparatu apskaityta tik 11 739,60 Eur, skirtumas 9 680,10 Eur (21 164,90 + 254,80 – 11 739,60 = 9 680,10). Jeigu šiose ataskaitose įrašyti duomenys apie pacientų sumokėtas sumas yra teisingi, tai EKA nebuvo fiksuota 9680,10 Eur pajamų. 2019 m. spalio 23 d. tyrimui buvo pateikti 78 PPK iš viso 6 394 Eur sumai. Likusiai dienos ataskaitose nurodytai, bet EKA neapskaitytai sumai 3 286,10 Eur (9 680,10 – 6394 = 3 286,10) apskaitos dokumentai užpildyti nebuvo, į buhalterinę apskaitą neįtraukta 3 286,10 Eur iš pacientų gautų grynųjų pinigų, tuo bendrovei padarytas 3 286,10 Eur nuostolis.

33. Pažymėtina, kad specialistės nustatyti tik kai kurie ataskaitų ir EKA apskaitytų sumų nesutapimų atvejai pagal atskirus pacientus:

33.1. 2019 m. liepos 4 d. ataskaitoje įrašyta, kad iš 9 pacientų iš viso grynaisiais gauta suma sudaro 1602 Eur, tame skaičiuje J. suma 975 Eur, atsiskaitymui išduotame lapelyje taip pat įrašyta suma 975 Eur už protezavimą (12 priedas), tačiau EKA iš viso per dieną apskaityta tik 433 Eur (10 priedas). J. atsiskaitymui pinigų priėmimo kvitas išrašytas nebuvo. Kurių iš 9 pacientų atsiskaitymas buvo fiksuotas EKA, nustatytai nebuvo galimybės. Iš to seka, kad J. atsiskaitymas arba iš viso neapskaitytas, arba apskaityta mažesnė suma.

33.2. 2019 m. liepos 2 d. ataskaitoje įrašyta, kad iš 3 pacientų iš viso gauta suma grynaisiais sudaro 192 Eur (iš V. 27 Eur, K. 106 Eur, Š. 59 Eur), tačiau EKA iš viso per dieną apskaityta tik 59 Eur (10 priedas), tai J. Š. atsiskaitymas (13 priedas). V. ir K. atsiskaitymas apskaitoje nefiksuotas (neapskaityta EKA, PPK neišrašytas).

33.3. 2019 m. liepos 17 d. ataskaitoje įrašyta, kad iš 11 pacientų iš viso gauta suma grynaisiais sudaro 1486 Eur (iš jų iš Ž. 489 Eur), tačiau EKA iš viso per dieną apskaityta tik 103 Eur (10 priedas) ir po ENTV pareigūnų patikrinimo 824 Eur sumai išrašyti PPK. Nenustatyta, kad būtų įformintas Ž. atsiskaitymas 489 Eur (PPK neišrašytas).

33.4. 2019 m. liepos 5 d. ataskaitoje įrašyta, kad iš 17 pacientų iš viso gauta suma grynaisiais sudaro 2004 Eur, tačiau EKA iš viso per dieną apskaityta tik 458 Eur (10 priedas). Pacientams atsiskaitymui išduotuose lapeliuose įrašyta „nemušta“: L. 965 Eur, B. (arba B., neįskaitoma) 290 Eur, B. M. (skausmas) 17 Eur. Ataskaitoje prie S. (arba S.) pavardės 50 Eur taip pat įrašyta „nemušta“. Nenustatyta, kad būtų įformintas šių asmenų atsiskaitymas (PPK neišrašyti).

34. Vienuolikos dienų (2019-07-01, 2019-07-02, 2019-07-03, 2019-07-04, 2019-07-05, 2019-07-08, 2019-07-09, 2019-07-11, 2019-07-12, 2019-07-16, 2019-07-18) 208 vnt. lapelių, kuriuose nurodyta data, laikas (val. ir min.), paciento pavardė, atlikta procedūra (sutrumpintai arba sutartiniais žymėjimais), sumokėta suma Eur, kartais įrašyta „kortele“, pažymėta raidė K arba „gr“, keliais atvejais įrašyta „nemušta“, duomenys sutapo su dienos ataskaitų (rankraštinių užrašų) duomenimis. Dienos ataskaitose prie raidės K (mėlynos spalvos šratinuku ) įrašyta iš viso - tai EKA fiksuota dienos įplaukų suma grynaisiais, o žalios spalvos šratinuku prie K raidės užrašyta suma - EKA fiksuota dienos įplaukų suma banko kortelėmis. Specialistės konstatuota, kad buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos tik dalis dienos ataskaitose įrašytų sumų (ne banko kortele), o likusia dalimi buvo didinamas ataskaitos pabaigoje įrašytas ir raide „D“ pažymėtas likutis. Elektroniniame kasos aparate apskaitytomis sumomis buvo didinamas dienos ataskaitose S raide pažymėtas likutis.

35. Atsižvelgiant į visus aukščiau aptartus duomenis, darytina neabejotina išvada, kad specialistė pagrįstai vadovavosi kratos metu paimtais rankraštiniais užrašais, kadangi jie sutampa su Bendrovės oficialia buhalterine apskaita (tame tarpe, elektroninio kasos aparato duomenimis). Specialistei užteko duomenų, nurodytų rankraštiniuose užrašuose (pacientų pavardžių ir prieš jų parašytų sumų), kad juos palygintų su kasos aparato duomenimis. Ataskaitos atitiko bylos duomenis, o būtent vaizdo įrašų duomenis, liudytojų apklausų duomenis. Nors specialistė A. B. savo teiktoje išvadoje teigė priešingai, pačių nuteistųjų parodymais nustatyta, kad gydytojai lapeliuose įrašydavo už suteiktą paslaugą mokėtiną sumą ir pacientas būtent tokios sumos mokėjimą atlikdavo. Nei V. L., nei S. T. neparodė apie kitokią tokiuose lapeliuose įrašytų sumų prasmę ar kitokią realiai mokėtinos sumos apskaičiavimo metodiką, todėl aukštesnysis teismas, nesant byloje priešingų įrodymų, FNTT specialistės išvadą laiko pagrįsta ir ja vadovaujasi. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju itin svarbu tai, kad dienos ataskaitos buvo lyginamos su elektroninio kasos aparato juosta ir duomenys iš esmės sutapo. Specialistė nenurodė jokių aplinkybių apie šių užrašų netikslumą, trūkumus ar negalėjimą jais remtis priimant galutinę išvadą. Ji buvo apklausiama pirmos instancijos teisme ir išsamiai paaiškino išvados turinį, aiškiai atsakė į visus proceso dalyvių klausimus, laikėsi nuoseklios pozicijos dėl išvados rezultatų ir juos aiškiai detalizavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Bendrovės kratos metu paimtų rankraštinio pobūdžio užrašų teisingumas yra patvirtintas specialistės A. K. išvadoje ir jos pirmosios instancijos teismui duotuose paaiškinimuose, todėl jais galima remtis, juos vertinant kartu su kitais įrodymais, sprendžiant dėl nuteistųjų kaltės padarius joms inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

36. Taigi aukščiau nurodytus V. L. vėlesnėse proceso stadijose ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus bei S. T. parodymus paneigia byloje surinktų duomenų, kurie pripažinti tinkamais įrodymais, visuma, kuri patvirtina būtent pirminius V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dalis odontologijos klinikos gautų pajamų buvo neapskaitomos, siekiant nuslėpti UAB „A.“ turtą (pajamas ir pelną) ir tai, padedant S. T., buvo daroma su jos žinia. Be to, 2019 metų pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo 3286,10 Eur (18 eil.) apmokestinamųjų pajamų, 3286,10 Eur pelno (52 eil.) ir 493 Eur (15 %) pelno mokesčio, taip neteisingus duomenis apie PVM neapmokestinamus sandorius nurodė 2019 metų liepos mėn. PVM deklaracijoje. Dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 24 d. Pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyta, kad V. L., kaip UAB „A.“ direktorė yra atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, nes tai numato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis, todėl jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Nuoroda į BK 24 straipsnio 1 dalį šalintina, kadangi pagal nusistovėjusią teismų praktiką nusikalstamų veikų, padarytų veikiant bendrai su kitu asmeniu (asmenimis), kvalifikavimo atvejais nuoroda į BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatas atskirai nėra nurodoma.

37. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad S. T. nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektas, kadangi niekada nebuvo UAB „A.“ direktore.

38. Nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektai gali būti asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), taip pat įmonės vadovas; nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, subjektai gali būti juridinio asmens savininkai, vadovai ir už finansų apskaitą atsakingi darbuotojai, taip pat asmuo, nors teisės aktų nustatyta tvarka nepaskirtas įmonės vadovu, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis.

39. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai paprastai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį ir kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nurodytais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad tik organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką. Specialaus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto padėjėjas gali neatitikti specialiųjų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto požymių.

40. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, apeliaciniuose skunduose pagrįstai teigiama, jog S. T. nėra specialusis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektas, tačiau, duomenų visumos pagrindu darytina išvada, kad ji savo veiksmais prisidėjo prie UAB „A.“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buvo viena iš nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, bendrininkų – padėjėja. S. T. veiksmai darant šią nusikalstamą veiką pasireiškė tuo, kad ji, būdama UAB „A.“ direktorės pavaduotoja, faktiškai atsakinga už pinigų, gautų iš pacientų už suteiktas odontologijos paslaugas apskaitymą kasoje, veikdama kartu su V. L., žinodama, kad visas iš pacientų gaunamas lėšas privalo apskaityti, vykdydama V. L. nurodymą, tyčia dalies grynųjų pinigų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu už 3286,10 Eur sumą, neišdavė kvitų, neįforminant pinigų priėmimo kvitais ar kasos pajamų orderiais grynųjų pinigų ir odontologinių paslaugų pardavimo pajamų, tokiu būdu padėjo UAB „A.“ direktorei apgaulingai tvarkyti Bendrovės buhalterinę apskaitą. Be S. T. veiksmų – iš pacientų gautų pajamų neapskaitymo elektroniniu kasos aparatu ar pinigų priėmimo kvitais – nebūtų pasiektas nusikalstamas rezultatas – nuslėptos Bendrovės pajamos ir pelnas, tokios pelno deklaracijos pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip siekiant išvengti mokesčių. S. T. padėdama įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, prisidėjo prie Bendrovės vadovės vykdomo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kaip konstatuota FNTT specialistės išvadoje, dėl tokių apeliantės veiksmų, negalima iš dalies nustatyti Bendrovės konkretaus laikotarpio veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

41. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, S. T. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį suformuotas kaltinimas keičiamas, nurodant, kad ji padėjo V. L. siekti bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti UAB „A.“ turtą (pajamas ir pelną), vykdydama V. L. žodinį nurodymą dalį grynųjų pinigų, gautų iš pacientų už odontologijos paslaugas neapskaityti buhalterinėje apskaitoje bei vesti neoficialią apskaitą (BK 24 straipsnio 6 dalis 222 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis kaltinimo keitimas nepasunkina nuteistosios teisinės padėties (jis nekeičia kaltinimo apimties, neturi įtakos veikos kvalifikavimui), todėl yra galimas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, Nr. 2K-P-1/2014 ir kt.). Apie galimą kaltinimo keitimą teisėjų kolegija informavo S. T. ir jos gynėją 2023 m. spalio 16 d. nutartimi. Po šios nutarties priėmimo vyko teismo posėdis, kuriame nuteistajai ir jos gynėjui buvo sudarytos sąlygos pasisakyti dėl galimo kaltinimo keitimo, ginčyti aplinkybes pagal galimą naują kaltinimą.

42. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. L., padedant S. T., UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje 2019 m. liepos mėn. neapskaitė elektroniniu kasos aparatu, neišdavė kvitų iš pacientų gautų 3286,10 eurų sumos už suteiktas odontologijos paslaugas. Šių veiksmų pasėkoje 2019 metų pelno mokesčio deklaracijoje UAB „A.“ nedeklaravo 3286,10 Eur (18 eil.) apmokestinamųjų pajamų, 3286,10 Eur pelno (52 eil.) ir 493 Eur (15 %) pelno mokesčio (55,59,62,63 eil.), tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju, pripažįstant V. L. ir S. T. kaltomis dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir organizavimo, nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymiai buvo vertinti formaliai, nebuvo vadovautasi aktualia teismų praktika, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas.

43. Kaip jau minėta, BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019).

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs dėl veikų, nustatytų BK 222 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 205 straipsnyje, atribojimo. Pagal ANK 205 straipsnio 5 ir 6 dalis administracinė atsakomybė kyla už tokį apgaulingos apskaitos tvarkymą, kuriuo siekiama arba nuslepiama nuo dešimties iki penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 5 dalis) arba daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 6 dalis), kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes (negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros), negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas, kurį konstatuojant būtina nustatyti atitinkamas nuslėptų mokesčių sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021).

45. Šioje byloje dėl Bendrovėje nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų mokėtini mokesčiai sudaro 9 MGL, tai yra įvykusių ūkinių operacijų piniginė išraiška yra tiksliai žinoma, iš dalies nustatytas ir neužregistruotų ūkinių operacijų skaičius. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į Bendrovės veiklos apimtis ir ankstesnėmis metinėmis deklaracijomis deklaruotų pajamų dydį, nesuteikia pakankamo pagrindo daryti išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros BK 222 straipsnio aiškinimo prasme ir nesiekia pavojingumo, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tenkino VMI civilinį ieškinį ir priteisė iš V. L. ir S. T. solidariai 493 eurus valstybės naudai nesumokėto į valstybės biudžetą pelno mokesčio. Kadangi šiuo nuosprendžiu nuteistosios išteisinamos, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliekamas nenagrinėtas.

47. Priimant išteisinamąjį nuosprendį, nuteistosioms paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

V. L. ir jos gynėjo advokato Alvydo Packevičiaus apeliacinį skundą, S. T. ir jos gynėjo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

V. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Panaikinti V. L. ir S. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėJurga Vasiliauskienė