Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Laimono Petreikio (toliau – prokuroras) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 12 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-191-573/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-31404-2019-7) perduota Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti.

2. Šioje baudžiamojoje byloje V. L., kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir S. T. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2.1. V. L. kaltinama tuo, kad nuo 2009 m. sausio 6 d., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktore, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal 2(duomenys neskelbtini) m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalį, kur nurodyta, jog „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, 8 dalį, kur nurodyta, jog „Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas“, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalį „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui”, organizavo apgaulingą buhalterinę apskaitą, o būtent:

2.2. veikdama bendrininkų grupėje su direktorės pavaduotoja S. T., suvokusia nusikalstamą veikos pobūdį, siekdama bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pajamas ir pelną), ji davė žodinius nurodymus S. T. dalį grynųjų pinigų gautų iš pacientų už suteiktas odontologijos paslaugas neapskaityti buhalterinėje apskaitoje, bei vesti neoficialią apskaitą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologijos klinikos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), S. T. užimamų pareigų pagrindu, būdama atsakinga už lėšų priėmimą iš pacientų bei jų apskaitymą kasoje, vykdydama V. L. nurodymą, priimdama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pacientų grynuosius pinigus už suteiktas odontologijos paslaugas, tyčia dalies grynųjų pinigų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu Casio Fe-800 – 6 394,50 Eur sumoje ir juos laikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ odontologijos klinikos pagalbinėse patalpose rakiname seife, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. liepos 24 d., kol policijos pareigūnai rado ir paėmė neapskaitytas pinigines lėšas 6 394,50 Eur sumoje, po ko tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 23 d., siekiant pagrįsti pareigūnų rastas neapskaitytas pinigines lėšas, kartu su S. T. surašė laikotarpio nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 23 d. 78 vnt. pinigų priėmimo kvitus (serija ARIN Nr. (duomenys neskelbtini) – Nr. (duomenys neskelbtini)) 6 394 Eur sumai, kurie buvo užpildyti ne tuo metu, kai buvo gauti pinigai, t. y. ne ūkinės operacijos metu, tuo pažeidė 2(duomenys neskelbtini) m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei nesivadovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. VA-25 redakcija) patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32 punktu: „Kasininkas privalo: 32.1. darbe vadovautis šiomis Taisyklėmis bei kasos aparato naudojimo instrukcija; 32.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos”, bei nesivadovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 4 ir 5 punktais: „4 p. Kvitai naudojami asmenims su ūkio subjektu atsiskaitant už prekes (paslaugas) arba ūkio subjektui perkant iš asmenų prekes (paslaugas) ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų“; „5 p. Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“;

2.3. be to, ji, veikdama bendrininkų grupėje su direktorės pavaduotoja S. T., suvokusia nusikalstamos veikos pobūdį, siekdama bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pajamas ir pelną), davė žodinius nurodymus S. T. dalį grynųjų pinigų, gautų iš pacientų už odontologijos paslaugas neapskaityti buhalterinėje apskaitoje, bei vesti neoficialią apskaitą, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 23 d. odontologijos klinikos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), S. T. pagal žodinį susitarimą, užimamų pareigų pagrindu, būdama atsakinga už lėšų priėmimą iš pacientų bei jų apskaitymą kasoje, vykdydama V. L. nurodymą, priimdama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pacientų grynuosius pinigus už suteiktas odontologijos paslaugas, tyčia dalies grynųjų pinigų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu Casio Fe-800 už 3 286,10 Eur sumą, neišdavė kvitų, šiuos duomenis fiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialioje apskaitoje, neįforminant pinigų priėmimo kvitais ar kasos pajamų orderiais grynųjų pinigų ir odontologinių paslaugų pardavimo pajamų, tuo pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2(duomenys neskelbtini)-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimus: 4 straipsnis „Reikalavimai apskaitos informacijai“: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnis „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalis: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnis „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalis „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalis „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“( Nr. XI-1988, 2012-04-240);

2.4. be to ji, gautų pajamų neregistruojant kasos aparatu, nesivadovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. VA-25 redakcija) patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32 punktu: „Kasininkas privalo: 32.1. darbe vadovautis šiomis Taisyklėmis bei kasos aparato naudojimo instrukcija; 32.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos” ir 2019 metų pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo 3 286,10 Eur (18 eil.) apmokestinamųjų pajamų, 3 286,10 Eur pelno (52 eil.) ir 493 Eur (15%) pelno mokesčio (55,59,62,63 eil.), taip neteisingus duomenis apie PVM neapmokestinamus sandorius nurodė 2019 metų liepos mėn. PVM deklaracijoje – nedeklaravo 3 286,10 Eur neapmokestinamų sandorių (pagal PVM įstatymo 20 straipsnį odontologinės paslaugos PVM neapmokestinamos), dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 24 d.

2.5. S. T. kaltinama tuo, kad dirbdama klinikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pavaduotojos pareigose, veikdama bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore V. L., kuri pagal 2(duomenys neskelbtini) m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, bei pagal 2003 m. gruodžio 11 d. LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalį nurodyta: „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, 8 dalį nurodyta: „Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas“, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnį „Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalį „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui”, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdė apgaulingą įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

2.6. veikdama bendrininkų grupėje su direktore V. L., siekdama bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pajamas ir pelną), vykdydama V. L. žodinį nurodymą, dalį grynųjų pinigų gautų iš pacientų už odontologijos paslaugas neapskaityti buhalterinėje apskaitoje, bei vesti neoficialią apskaitą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologijos klinikos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pagal žodinį susitarimą, užimamų pareigų pagrindu, būdama atsakinga už lėšų priėmimą iš pacientų bei jų apskaitymą kasoje, vykdydama V. L. nurodymą, priimdama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pacientų grynuosius pinigus už suteiktas odontologijos paslaugas, tyčia dalies grynųjų pinigų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu Casio Fe-800 6 394,50 Eur sumoje, neišdavė kvitų, šiuos duomenis fiksavo UAB „UAB (duomenys neskelbtini)“ neoficialioje apskaitoje ir grynuosius pinigus 6 394,50 Eur laikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ odontologijos klinikos pagalbinėse patalpose rakiname seife, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. liepos 24 d., kol policijos pareigūnai rado ir paėmė neapskaitytas pinigines lėšas 6 394,50 Eur sumoje, po ko tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 23 d., siekiant pagrįsti pareigūnų rastas neapskaitytas pinigines lėšas, kartu su V. L. surašė laikotarpio nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 23 d. 78 vnt. pinigų priėmimo kvitus (serija ARIN Nr. (duomenys neskelbtini) – Nr. (duomenys neskelbtini)) 6 394 Eur sumai, kurie buvo užpildyti ne tuo metu, kai buvo gauti pinigai, t. y. ne ūkinės operacijos metu, tuo pažeidė 2(duomenys neskelbtini) m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei nesivadovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. VA-25 redakcija) patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32 punktu: „Kasininkas privalo: 32.1. darbe vadovautis šiomis Taisyklėmis bei kasos aparato naudojimo instrukcija; 32.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos”, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 patvirtinto Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 4 ir 5 punktais: „4 punktas Kvitai naudojami asmenims su ūkio subjektu atsiskaitant už prekes (paslaugas) arba ūkio subjektui perkant iš asmenų prekes (paslaugas) ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų“; „5 punktas Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“;

2.7. be to, ji veikdama bendrininkų grupėje su direktore V. L., siekdama bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pajamas ir pelną), vykdydama V. L. žodinį nurodymą dalį grynųjų pinigų, gautų iš pacientų už odontologijos paslaugas neapskaityti buhalterinėje apskaitoje, bei vesti neoficialią apskaitą, tai yra sąmoningai pažeisdama teisės aktų reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 23 d. odontologijos klinikos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pagal žodinį susitarimą, užimamų pareigų pagrindu, būdama atsakinga už lėšų priėmimą iš pacientų bei jų apskaitymą kasoje, vykdydama V. L. nurodymą, priimdama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pacientų grynuosius pinigus už suteiktas odontologijos paslaugas, tyčia dalies grynųjų pinigų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu Casio Fe-800 už 3 286,10 Eur sumą, neišdavė kvitų, neįforminant pinigų priėmimo kvitais ar kasos pajamų orderiais grynųjų pinigų ir odontologinių paslaugų pardavimo pajamų, tuo pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2(duomenys neskelbtini)-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies reikalavimus: 4 straipsnis „Reikalavimai apskaitos informacijai“: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnis „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalis: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnis „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ , 4 dalis „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ (Nr. XI-1988, 2012-04-240). Be to, gautų pajamų neregistruojant kasos aparatu, buvo nesivadovauta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. VA-25 redakcija) patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32 punktu: „Kasininkas privalo: 32.1. darbe vadovautis šiomis Taisyklėmis bei kasos aparato naudojimo instrukcija; 32.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos”, tokiu būdu apgaulingai vykdė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 24 d. iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. Kauno apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad kaltinimuose tiek V. L., tiek S. T. nurodyta, kad jos padarė nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamųjų nusikalstamos veikos pasireiškė tuo, kad jos tyčia dalies grynųjų pinigų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu Casio Fe-800 už 3 286,10 Eur ir 6 394,50 Eur sumoms, neišdavė kvitų, neįformino pinigų priėmimo kvitais ar kasos pajamų orderiais grynųjų pinigų ir odontologinių paslaugų pardavimo pajamų, tačiau kaltinamajame akte nenurodyta kokių realiai įvykusių finansinių operacijų jos neįtraukė į apskaitą. Teismas nurodė, kad kaltinimai yra nekonkretūs, netikslūs ir dviprasmiški, nes nenurodytos, nekonkretizuotos neįtrauktos į apskaitą finansinės operacijos už 3 286,10 Eur ir 6 394,50 Eur sumas, jas galima tik nuspėti. Teismas sprendė, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, trukdantys nagrinėti bylą teisme.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas

7. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti byla. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Taigi teismas bylą prokurorui gali perduoti tiek bylos parengimo nagrinėti teisme metu, tiek nagrinėjimo teisme stadijoje, nustatęs šių sąlygų visumą: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai arba kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylą.

8. Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai nurodyti BPK 219 straipsnyje. Pagal BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktą kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti tiksliai nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuoseklioje praktikoje laikosi pozicijos, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-319/2014, 2K-161-511/2016).

9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartyje nustatė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, pagal pateiktą kaltinamąjį aktą nėra aiški kaltinimo apimtis ir ribos, šie nustatyti trūkumai pažeidžia kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jos yra kaltinamos ir tai trukdo nagrinėti bylą. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs prokuroro skundo argumentus ir motyvus, sprendžia, kad apylinkės teismo padaryta išvada dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK reikalavimams yra nepagrįsta.

10. Iš byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame aprašytos kaltinamosioms V. L. ir S. T. inkriminuotų nusikalstamų veikos padarymo aplinkybės, nurodant jų padarymo laiką, būdą, atitinka BK normos, pagal kurią šios veikos buvo kvalifikuotos (BK 222 straipsnio 1 dalis), turinį. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodė žemesnės instancijos teismas, kaltinamajame akte nurodyti visi BPK 219 straipsnyje reikalaujami duomenys, o nusikalstamos veikos aprašymas yra pakankamai konkretus ir aiškus, nusikalstamų veikų aplinkybės nurodytos tiek, kiek jos buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Kaltinamajame akte duomenys apie apgaulingai tvarkytą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą yra nurodyti. Taip pat nurodyti duomenys, kuriais prokuroras kaltinamajame akte grindė poziciją, jog buhalterinę apskaitą apgaulingai tvarkė kaltinamosios bendrai. Atsižvelgiant į paminėtą, nenurodymas kaltinamajame akte, kokių konkrečiai finansinių operacijų į apskaitą už 3 286,10 Eur ir 6 394,50 Eur sumas neįtraukė kaltinamosios, nelaikytinas esminiu kaltinamojo akto trūkumu. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios kaltinamos, kad tyčia dalies grynųjų pinigų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu Casio Fe-800 už 3 286,10 Eur ir 6 394,50 Eur, neišdavė kvitų, neįformino pinigų priėmimo kvitais ar kasos pajamų orderiais grynųjų pinigų ir odontologinių paslaugų pardavimo pajamų, t. y. kaltinamos bendrai apgaulingai tvarkiusios teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir į ją galimai neįtraukusios minėtų sumų, ko laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 24 d. iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymėtina, kad aplinkybės, kokių tiksliai finansinių operacijų kaltinamosios neįtraukė į buhalterinę apskaitą yra tik įrodinėjimo ir kaltinimo pagrindimo dalykas. Šios aplinkybės (į buhalterinę apskaitą neįtrauktos konkrečios finansinės operacijos) yra nurodytos kaltinamajame akte tarp duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas kaltinamosioms. Taigi tai, kad minėtos aplinkybės nebuvo perkeltos į kaltinimą, o tik pateiktos prie duomenų, kuriais jis grindžiamas, netrukdo teismui nagrinėti bylą iš esmės ir nėra pagrindas grąžinti bylą prokurorui.

11. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turėtų motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą, bei kodėl kaltinimas turėtų būti tikslinamas tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas tokių aplinkybių nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas.

12. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad nei proceso dalyviai, nei teismas negali būti įpareigojami spėlioti dėl byloje pareikšto kaltinimo ir atskirų inkriminuojamų nusikalstamos veikos požymių bei ieškoti šių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti kaltinimo, nes taip būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijų, esmė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-195-453/2017, 1S-318-654/2019, 1S-156-1020/2020). Tačiau šiuo atveju kaltinamajame akte, kaip minėta, BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės išdėstytos, nusikalstamų veikų aprašymas yra pakankamai konkretus ir aiškus, iš kaltinamojo akto aišku, kokiomis aplinkybėmis ir kokios nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos, nurodyti duomenys, kuriais kaltinamosioms pareikštas kaltinimas grindžiamas. Be to, skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kaip konkrečių finansinių operacijų neįtraukimas į kaltinimą, o tik bendros jų sumos nurodymas, trukdo bylą nagrinėti teisme. Pažymėtina, kad teismui nustačius, jog šių aplinkybių įtraukimas į kaltinimą yra būtinas tinkamam bylos išnagrinėjimui, teismas gali pasiūlyti prokurorui patikslinti kaltinimą BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka.

13. Įvertinus aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad kaltinamasis aktas (kaltinimas) surašytas nepažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, esminių trūkumų, trukdančių bylą nagrinėti teisme, neturi. Todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis, kuria baudžiamoji bylą grąžinta prokurorui nesant tam baudžiamojo proceso įstatyme nurodyto pagrindo, naikinama, kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Laimono Petreikio skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 12 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.