- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-184-544/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00546-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- M. D.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-184-544/2019
2019 m. vasario 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės M. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8610-649/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kupiškio vandenys“ ieškinį atsakovei M. D. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 161,20 Eur skolą už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl kurio administravimo 2008 m. spalio 22 d. su ieškove UAB „Kupiškio vandenys“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“) sudarė privatizuoto buto administravimo sutartį. Pagal šią sutartį ieškovė atsakovei teikia šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, už kurias atsakovė už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio neapmokėjo pagal Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. TS-217 nustatytas kainas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 989 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. D1-744 nustatytas šalto vandens suvartojimo normas, nes bute neįrengtas šalto vandens apskaitos prietaisas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 161,20 Eur skolos, 20 Eur žyminio mokesčio, valstybei – 7 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad pagal 2008 m. spalio 22 d. tarp UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“ (šiuo metu UAB „Kupiškio vandenys“) ir atsakovės M. D. sudarytą neterminuotą buto administravimo sutartį ieškovė tiekė atsakovei šaltą vandenį, o atsakovė nevykdė sutarties 1.2. punkte numatyto įsipareigojimo kas mėnesį mokėti eksploatacinį mokestį, kartu sumokant mokesčius ir už kitus komunalinius patarnavimus ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 30 dienos, jei kitaip nenumatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą atsakovė liko skolinga ieškovei 161,20 Eur.
5. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės suvartotas vandens kiekis apskaičiuotas pagrįstai ir teisingai pagal UAB „Kupiškio vandenys“ direktoriaus įsakymais atitinkamais laikotarpiais nustatytas vandens suvartojimo normas gyventojui, pagal 2006 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-629 nuostatas, nes atsakovė neturi įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso ir neleidžia jo įrengti.
6. Teismas, remdamasis ištirtais įrodymais, nustatė, kad atsakovės veiksmuose yra visos sąlygos, būtinos civilinės atsakomybės taikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 – 6.251, 6.256 straipsniai), o ieškovės pavadinimo pakeitimas atsakovės teisėms ir pareigoms įtakos neturi. Faktą, kad atsakovė turi teises ir pareigas pagal minėtą administravimo sutartį, patvirtina 2010-2017 metais priimtų ir įvykdytų įsiteisėjusių teismų sprendimų duomenys, kuriais buvo tenkinti ieškovės ieškiniai tuo pačiu pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir bylą perduoti kitiems teismo rūmams nagrinėti iš naujo.
8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog UAB „Kupiškio vandenys“ ir UAB Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“ yra tapatus juridinis asmuo, nesinaudojo duomenimis iš informacinių sistemų ir viešųjų registrų, neįvykdė pareigos nurodyti pareigą ieškovei pateikti įrodymus, todėl nenustatė, ar ieškovė turi reikalavimo teisę, ir tuo pačiu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimus bei neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas atsakovei taikė sutartinę atsakomybė, nors vadovavosi ne sutartimi, o lokaliniais teisės aktais, kurie sutarties sudarymo momentu 2008 metais negaliojo ir negali būti perkelti į sutartį, nes imperatyvių teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms.
10. Apeliantė tvirtina, kad teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, nes, jai nurodžius, jog šaltas vanduo bute atjungtas, vamzdžiai nupjauti, be pagrindo atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti, kad ji teikia apeliantei šaltą vandenį ir šalina nuotekas. Be to, teismas nesant jokių įrodymų pripažino, kad ji neįleidžia į butą kontroliuojančių ieškovės darbuotojų, dėl ko atsiranda teisė dvigubinti įkainius.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažeidė CPK 441 straipsnio reikalavimus, nes tinkamas teisingumo įvykdymas šioje byloje ją nagrinėjant rašytinio proceso tvarka buvo neįmanomas.
12. Apeliantės nuomone, anksčiau teismų išnagrinėtose bylose, kuriose iš jos ieškovei buvo priteistos skolos už tiektą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą, priimti įsiteisėję teismo sprendimai neturi prejudicinės reikšmės, o ir pats teismas nenurodė, ką konkrečiais jis tais sprendimais pagrindžia.
13. Byloje egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas, nors taikė sutartinę civilinę atsakomybę, nesirėmė nei vienu sutarties punktu, sprendimo nemotyvavo ir teisiškai neargumentavo.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Kupiškio vandenys“ prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15. Nurodo, kad atsakovė 2008 m. spalio 22 d. su UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“, kurios pavadinimas pakeistas 2008 m. spalio 28 d., sudarė sutartį. Pakeitus pavadinimą, geriamo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas buvo tęsiamas. Atsakovė naudojasi teikiamomis paslaugomis, bet už jas nemoka, atsisako pasirašyti naują sutartį. Kadangi atsakovė neturi įrengto šalto vandens apskaitos prietaiso ir neleidžia bendrovės darbuotojų jo įrengti, jai už šio vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą priskaitoma mokėti kas mėnesį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 989 ir 2015 m. spalio 15 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. DI-744 reikalavimus. Iš atsakovės skola yra priteista penkiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir išieškota.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Pagal CPK 230 straipsnio 1 ir 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įskaitant apeliantės nurodomą bylos esmės neatskleidimą, ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
18. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus (b. l. 49-59). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kartu su atsiliepimu į bylą teikiami įrodymai jau yra pateikti kartu su ieškiniu ir teismo priimti, todėl juos pakartotinai priimti nėra pagrindo (b. l. 5-15).
19. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl apeliantės pareigos mokėti ieškovės reikalaujamas sumas už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, skundžiamo sprendimo, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, nenustatęs absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, argumentams, kurių pagrindu ieškinys buvo patenkintas, todėl visų jų nekartoja, o pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.
21. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nepasitvirtino apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė CPK 441 straipsnio reikalavimus, nes bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka neužtikrino teisingumo įvykdymo šioje byloje.
22. CPK 441 straipsnyje numatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Jeigu ieškinio suma neviršija šios sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 19) priėmė nutartį, kurioje pripažino, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą teisme veiksmai nereikalingi (CPK 225 straipsnio 7 dalis, 232 straipsnis), kad, esant CPK 441 straipsnio sąlygoms, byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pranešimas apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą šalims įteiktas 2018 m. rugpjūčio 2, 3 dienomis (b. l. 21-22). Iki teismo posėdžio pradžios 2018 m. rugpjūčio 31 d. 9.00 val. nei viena iš šalių neprašė teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad byla išnagrinėta nesilaikant šiai bylų kategorijai nustatytas bylos formos, tvarkos ir kitų esminių CPK reikalavimų.
23. Apeliantė M. D. teigia, kad teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei neatskleidė bylos esmės. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas, argumentai, kodėl tam tikri įrodymai atmetami, įstatymai ir teisiniai argumentai turi būti nurodyti motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma. CPK 441 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylose dėl nedidelių sumų priteisimo teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Pirmosios instancijos teismas šių įstatymų reikalavimo laikėsi, nes, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, vadovaudamasis ginčui aktualiais teisės aktais, aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, joje nustatytais terminais ir tvarka nemokėjo už tiekiamas paslaugas, įsiskolino ieškovei už paslaugas galiojančiais norminiais aktais nustatytą sumą, o atsakovė neįrodė, kad sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ar kad neturi sutartinių pareigų prieš ieškovę. Šiuo aspektu atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog CPK 270 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo padarytų išvadų, nepateikiant išsamios teisinės argumentacijos, laikytini apeliantės nuomone dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad byla išnagrinėta neteisingai. Tik tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jei sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013; kt.).
24. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti esmines teisines bei faktines bylos aplinkybes, nes nuo to priklauso tinkamas byloje susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas, taigi bylos esmės atskleidimas. Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes, todėl atskleidė bylos esmę.
25. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, numatytas CPK 176-185 straipsniuose ir dėl to priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.
26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176 - 185 straipsniai), nuo suformuotos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai dėl atskirų įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Bylose esančių įrodymų visumos įvertinimas šalies nenaudai savaime nereiškia, kad įrodymai įvertinti ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.
27. Byloje esantys įrodymai rodo, kad 2008 m. spalio 22 d. atsakovė M. D. ir UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“ sudarė neterminuotą Privatizuoto buto administravimo sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo eksploatuoti ir užtikrinti, kad visuomet veiktų gyvenamojo namo ir gyvenamųjų patalpų inžineriniai įrenginiai, o atsakovė, be kita ko, įsipareigojo kas mėnesį mokėti eksploatacinį mokestį, šildymo sistemų aptarnavimo mokestį, kartu sumokant mokesčius už kitus komunalinius patarnavimus ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 30 d. (1.2. punktas, b. l. 6).
28. Aplinkybę, kad atsakovė M. D. turi pareigą apmokėti už jos butui tiekiamą šaltą vandenį ir už nuotekų tvarkymą pagal su UAB „Kupiškio vandenys“ (tuometine UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“) 2008 m. spalio 22 d. sudarytą sutartį, patvirtina ir įsiteisėję 2010 - 2017 metais priimti Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-315-649/2010, 2-418-100/2011, 2-400-100/2013, 2-536-783/2014, 2-30-1005/2016, 2-643-783/2017, priimti tarp tų pačių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tik per skirtingus nemokėjimo už minėtą paslaugą laikotarpius (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Todėl apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad ankstesni teismų sprendimai neturi prejudicinės galios, o sutarties šalys viena kitos atžvilgiu neturi jokių teisių ir pareigų.
29. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad šaltas vanduo bute atjungtas, vamzdžiai nupjauti, nuotekų nėra, tačiau nepateikia jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių nurodomą aplinkybę, kad po 2008 metų spalio 22 d. privatizuoto buto administravimo sutarties sudarymo šalto vandens tiekimas į visus atsakovės buto mazgus yra teisėtai ir pagal galiojančius norminius aktus nutrauktas ir nuotekos nesusidaro (CPK 178 straipsnis). Byloje esančių įrodymų pagrindu nustačius, kad, nesant įrengto vandens apskaitos prietaiso, negalima nustatyti tiksliai suvartoto vandens kiekio, o fakto, kad atsakovė tiekiamu vandeniu nesinaudoja ir nuotekos nesusidaro neįrodžius, atsakovė turi pareigą mokėti ieškovei už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą pagal galiojančiais norminiais aktais, kurių turinį atskleidė pirmosios instancijos teismas, nustatytus tarifus.
30. Fakto, kad nutarties 27 punkte nurodyta sutartis buvo sudaryta, neginčija ir apeliantė, tačiau ji tvirtina, kad šiuo metu pagal sutartį dabartinė ieškovė UAB „Kupiškio vandenys“ neturi teisės reikalauti iš jos skolos apmokėjimo už tiekiamą geriamą vandenį ir nuotekų tvarkymą, nes neperėmė teisių ir pareigų iš pradinės sutarties šalies UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“. Iš Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. TS-207 bei viešai skelbiamų Valstybinės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“ atsisakė daugiabučių namų butų ir patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo paslaugų teikimo, o bendrovės pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Kupiškio vandenys“, šie duomenys bei nauji bendrovės įstatai įregistruoti nustatyta tvarka (b. l. 7, 8). Tai reiškia, kad pasikeitė tik bendrovės pavadinimas, sumažėjo teikiamų paslaugų apimtis, tačiau UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“ likviduota nebuvo, jos teises ir pareigas tęsė ir vykdė UAB „Kupiškio vandenys“, įskaitant ir geriamo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą daugiabučiui, kuriame yra atsakovės butas. Bendrovės pavadinimo pakeitimas norminių aktų nustatyta tvarka sutarties nenutraukė, tokio sutarties nutraukimo pagrindo nenumatė nei sutartis, nei įstatymai. Todėl apeliantės M. D. argumentas, kad ji neturi įsipareigojimų ieškovei, atmestinas, nes aukščiau minėta 2008 m. spalio 22 d. atsakovės sudaryta sutartis, priešingai nei ji teigia, yra neterminuota ir galioja.
31. Pažymėtina, kad geriamasis vanduo yra tiekiamas vandens pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu (CK 6.383 straipsnis). Sandorių formą reglamentuojančio CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Taigi CK 6.384 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia, jog energijos (taip pat ir vandens) pirkimo–pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju sudarymui pakanka šio vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, t. y. sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis Nr. 3K-3-280/2009 ir kt.). Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 32 punkte yra numatyta, kad vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms ir sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, o atsakovės buto įrenginiams esant prijungtiems prie energijos tiekimo tinklų, net ir nesant sudarytos nutarties 27 punkte nurodytos sutarties, vis tiek būtų laikoma, kad vandens pirkimo pardavimo sutartis sudaryta pagal įstatymą, o atsakovei kiltų pareiga apmokėti už tiektą vandenį ir sutvarkytas nuotekas pagal norminiais aktais nustatytus tarifus, nes apskaitos prietaisas apeliantės bute neįrengtas.
32.Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
33. Vadovaujantis išdėstytu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistu.