Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų metai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-620-794/2020 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybų metai“ dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

14. Ieškovas V. Ž. kartu su atsiliepimu į apeliantės UAB ,,Statybų metai“ atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-13600-476/2019 garso įrašą. Ieškovo teigimu, aptartas įrodymas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad apeliantei buvo žinoma apie bylos, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, nagrinėjimą.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Sprendžiant pateikto garso įrašo priėmimo klausimą, pažymėtina tai, kad įstatymo leidėjas CPK 179 straipsnio 3 dalyje yra numatęs teismo teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų registrų. Kadangi ieškovo pateiktas garso įrašas yra kitos civilinės bylos, kurios šalys sutampa su nagrinėjamo bylos šalimis, dalimi, o teismas turi galimybę naudotis kitoje byloje esančiais duomenimis, užfiksuotais Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, garso įrašo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas yra neaktualus.

Dėl praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo pagrindų

17. CPK 285 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

18. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

19. Pagal CPK 285 straipsnio 5 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

20. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą apeliantei už akių, šiai per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Teismas sprendė, kad apie prasidėjusį bylos procesą ir apeliantės jame atliktinus veiksmus jai buvo pranešta tinkamai, t. y. CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatytu būdu. Šioje normoje nurodoma, kad kai procesinių dokumentų juridiniam asmeniui nepavyksta įteikti juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

21. Apeliantės pareiškimas dėl 2020 m. sausio 14 d. sprendimo, priimto jai už akių, peržiūrėjimo kartu su prašymu atnaujinti terminą jam pateikti pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2020 m. kovo 13 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo. Vadinasi, praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinant priežasčių, nulėmusių šio termino praleidimą, svarbą bei jų įtaką šalies galimybei laiku atlikti procesinius veiksmus (CPK 78 straipsnis, 287 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad šalis objektyviai įgyja galimybę laiku atlikti procesinius veiksmus byloje tik tada, kai ji teismo informuojama apie prasidėjusį procesą bei šiame procese jai tenkančias pareigas įstatymo nustatyta tvarka (būdais).

22. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo prašyme įrodinėjo apeliantė, pripažino, kad tokios faktinės aplinkybės, jog apeliantei skirti procesiniai dokumentai bei sprendimas už akių buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu, nelaikytinos svarbiomis ir / ar sudarančiomis pagrindą praleistam terminui atnaujinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad atitinkamas išvadas teismas padarė neįvertinęs visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos šiuo klausimu praktikos, t. y. pažeisdamas bendruosius teisės principus.

23. Vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 26-07, yra pasisakęs, kad rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, o kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pozicija, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatytas procesinių dokumentų įteikimo apeliantei būdas (antrą kartą juridinio asmens buveinės adresu išsiųsti procesiniai dokumentai pagal įstatymą laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nors adresatas jų neatsiėmė) nėra svarbi priežastis praleistam terminui atnaujinti, prieštarauja tesės aiškinimo taisyklėms, pateiktoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės identiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Toje byloje juridiniai asmenys (atsakovės), kurių atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių, pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, o toks prašymas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad apie pradėtą civilinę bylą juridiniai asmenys buvo informuoti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu ir faktiškai procesiniai dokumentai jiems nebuvo įteikti, dėl ko buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

25. Kasacinis teismas išaiškino, kad procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija; atkreipė dėmesį į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo, siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu, sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, kitaip tariant, jis gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (žr. 2019 m. kovo 21 d. nutarties 26 punktą).

26. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Ir tik išnaudojus visas šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (žr. 2019 m. kovo 21 d. nutarties 30 punktą).

27. Išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus dėl asmens teisės į teisingą teismą užtikrinimo ir juridinio asmens informavimo apie prieš jį vykstantį teismo procesą suderinimo su civilinio proceso koncentruotumo ir veiksmingumo reikalavimais, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (žr. 2019 m. kovo 21 d. nutarties 39 punktą).

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, o tai patvirtina ir civilinės bylos Nr. e2-620-794/2020 medžiaga, kad ieškinys su pranešimu dėl atsiliepimo į jį pateikimo būtinybės apeliantei pirmą kartą buvo išsiųsti 2019 m. lapkričio 26 d. jos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai jai nebuvo įteikti, todėl 2019 m. gruodžio 10 d. pakartotinai išsiųsti tuo pačiu adresu, visgi duomenų, kad šią siuntą adresatas būtų priėmęs, taip pat nėra.

29. Duomenų apie tai, kad teismas būtų ėmęsis priemonių nustatyti kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo adresus ar būdus, nėra, nors teismas tam turėjo visas priemones, t. y. galėjo pasinaudoti jam prieinamais VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis apie apeliantės vadovą ir jo gyvenamąją vietą, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų nuo jų priklausančių priemonių tam, kad būtų išnaudoti visi galimi procesinių dokumentų įteikimo būdai.

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas už akių priimtas šaliai (apeliantei), kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu procesinių dokumentų įteikimo būdu, bei vadovaudamasis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, apeliantės nurodomas aplinkybes vertina kaip svarbias ir teikiančias pagrindą atnaujinti jai praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

31. Kitokios išvados nesuponuoja ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti motyvai, kad apeliantei apie pradėtą teisminį procesą turėjo būti žinoma nuo 2019 m. gruodžio 2 d. viešajame registre įregistruotų apeliantės atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto. Duomenų, kad 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis ar antstolio patvarkymas apeliantei yra įteikti, nagrinėjamoje byloje nėra, todėl nėra pagrindo ir atitinkamoms išvadoms. Juo labiau kad būtent teismas, kaip nurodyta pirmiau, turėjo pareigą papildomai patikrinti viešųjų registrų duomenis ir užtikrinti tinkamą šalies informavimą, o ne priešingai.

32. Ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad kitoje Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-13600-476/2019, pradėtoje pagal UAB ,,Statybų metai“ ieškinį V. Ž. dėl vykdomojo įrašo dalies pripažinimo negaliojančia ir vykdomojo įrašo patikslinimo, 2019 m. gruodžio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas informavo apeliantės atstovą apie apeliantės atžvilgiu iškeltą bylą Vilniaus apygardos teisme, teisiškai nėra aktualūs. Toks informavimo būdas negali pakeisti CPK nustatytos privalomos procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenis įteikimo tvarkos ir formos.

33. CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui. Taigi, būtent teismas įpareigotas organizuoti ir užtikrinti procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimą. Duomenų, kad ši teisė būtų suteikta ieškovui, į bylą nebuvo pateikta. Kaip minėta, šiuo atveju teismas, nepavykus procesinių dokumentų įteikti apeliantės buveinės adresu, nesiėmė / neišnaudojo kitų jam prieinamų protingų priemonių procesiniams dokumentams įteikti.

34. Visiškai nepagrįstais laikytini ir tokie pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neatitinka tokiam dokumentui keliamų turinio reikalavimų, kadangi apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių atitinkamas aplinkybes. Kaip matyti iš apeliantės pareiškimo turinio, dalį jo būtent ir sudaro argumentai, susiję su sprendimo už akių nepagrįstumu. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir sutartį, kurios pagrindu ieškovas pareiškė byloje reikalavimą, neteisingai nustatė palūkanų skaičiavimo pagrindą ir jų mokėjimo terminą. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad jokios aplinkybės, galinčios turėti reikšimės sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, apeliantės pareiškime nenurodytos.

35. Atsižvelgiant į tokį faktą, kad pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimas iš esmės yra vienintelis būdas apeliantei siekti jai nepalankaus teismo sprendimo, kuris buvo priimtas jai nežinant apie teismo procesą ir neturint galimybių išdėstyti savo poziciją nagrinėtu klausimu, peržiūrėjimo, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir atnaujina praleistą terminą šiam pareiškimui paduoti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 287 straipsnio 1 dalis), o pareiškimo priėmimo klausimą perduoda iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 287 straipsnis, 288 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo (ne)šališkumo

36. Apeliantės įsitikinimu, skundžiamą teismo nutartį priėmė šališkas teismas. Teismo šališkumą apeliantė siejo su tuo, kad spręsdamas praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą teismas pasisakė ir dėl pareiškimo esmės, konstatuodamas, jog apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

37. Aktualioje nagrinėjamu klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (Hauschildt v. Denmark, no. 154, 24 May 1989, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentavo, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028, 20 May 1998). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, 21 December 2000, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014).

39. Viena vertus, apeliantė teisi teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs termino pareiškimui pateikti, neprivalėjo pasisakyti dėl jo esmės. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčo esmės (dėl apeliantės įvardytų aplinkybių įtakos šalių ginčo išnagrinėjimui), nurodęs, kad, teismo nuomone, tokios aplinkybės nėra nurodytos pareiškime. Taigi pagrindas konstatuoti teismo šališkumą nėra nustatytas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

40. Ieškovas savo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti apeliantei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisiant ieškovui. Ieškovo nuomone, apeliantės teikiami procesiniai dokumentai vertintini kaip aiškiai nepagrįsti, tokiu būdu ji piktnaudžiaujanti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tokia ieškovo pozicija stokoja pagrįstumo.

41. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

42. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad net ir ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

43. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, jog apeliantės veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesu požymių, juolab kad atskirasis skundas pripažintas pagrįstu ir skundžiama teismo nutartis panaikinta. Teikdama atskirąjį skundą apeliantė pasinaudojo kiekvienam proceso dalyviui įstatymu garantuojama teise skųsti ir nesutikti su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, tokios teisės įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybų metai“ praleistą terminą pareiškimui dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Perduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.