Vilniaus apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rasvita logistics“ atstovui advokatui Valentui Mitrauksui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rasvita logistics“ (pradinis ieškovas V. Ž.) ieškinį atsakovui UAB „Statybų metai“ dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl palūkanų priteisimo

10. Atsakovas neginčija ieškovo reikalavimo priteisti 60.000,00 Eur palūkanų (2020 m. spalio 19 d. atsiliepimo į ieškinį 2 punktas). Taigi šioje dalyje atsakovas ieškinį pripažįsta (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnis). Šios aplinkybės nustatytos ir įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose sprendimuose (2020 m. balandžio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-264-368/2020 23 punktas), kuriuose, be kita ko, konstatuota, kad kreditorius (ieškovas šioje byloje) turi teisinį pagrindą prašyti priteisti ir sutartyje nustatytas palūkanas, kurių dalis jau buvo užtikrinta hipoteka (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi atsakovo prievolė sumokėti palūkanas pagal paskolos sutartį jau yra patvirtinta įsiteisėjusia 2020 m. balandžio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-264-368/2020. Dėl šios priežasties atsakovui pripažinus ir neginčijant šioje byloje pareikšto reikalavimo dėl 60.000,00 Eur palūkanų priteisimo pagal paskolos sutartį, teismas plačiau nepasisako ir sprendžia, jog ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra visiškai pagrįstas, dėl to reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo 60.000,00 Eur palūkanų tenkinamas.

Dėl delspinigių priteisimo ir delspinigių mažinimo

11. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 71.760,00 Eur delspinigių. Byloje nustatyta, kad pagal paskolos sutarties 4.1. punkto nuostatas paskolos gavėjas (atsakovas) įsipareigojo nuo laiku negrąžintos paskolos ir pelno palūkanų sumos mokėti 0,1% dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

13. CK įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Teismų praktikoje nurodoma, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

14. CK 6.73 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

16. Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl delspinigių mažinimo. Visų pirma, teismų praktikoje panašaus dydžio delspinigiai yra pripažįstami kaip protingo dydžio ir neturi būti mažinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1136-781/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-493-381/2015 ir kt.); antra, teismų praktikoje nėra nustatyta, konkretaus (vienodo) taikytino delspinigių dydžio, o dėl delspinigių mažinimo sprendžiama kiekvienu atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.); trečia, nors sutartyje buvo numatyti 0,1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, tačiau ieškovas iš atsakovo reikalauja priteisti delspinigius tik už 184 dienas, taigi ieškovas iš esmės savo iniciatyva sumažino prašomus priteisti delspinigius; ketvirta, atsakovas, sudarydamas sutartį veikė kaip verslininkas, kuriam yra keliami didesnio atidumo, rūpestingumo ir protingumo reikalavimai, o atsakovo atžvilgiu negali būti taikomos kaip vartotojo atžvilgiu teismų praktikos suformuotos taisyklės; penkta, sprendžiant dėl delspinigių mažinimo įvertinamas skolos dydis (300.000,00 Eur) ir nesumokėtos palūkanos, nuo kurių skaičiuojami delspinigiai, skolos pradelsimo laikotarpis (nuo 2018 m. spalio 6 d.), dalis ieškovo reikalavimų patenkinta tik po 2020 m. gegužės 7 d. įvykusių turto varžytinių, atsakovo elgesys (nesilaikė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, vengė bendradarbiauti su ieškovu); šešta, atsakovas kaip paskolos gavėjas sutarties preambulės IV punkte pats patvirtino, kad visos sutarties sąlygos, įskaitant netesybų dydį, visiškai atitinka atsakovo interesus.

17. Taip pat būtina įvertinti ir delspinigių santykį su ieškovo nuostoliais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek pirminis ieškovas V. Ž., tiek jo valdoma bendrovė UAB „Rasvita logistics“ (dabartinis ieškovas) turėjo galimybę teikti atlygintines paskolas bei iš to gauti pajamas (b. l. 158). Todėl akivaizdu, kad atsakovui iki pat šios dienos ieškovui negražinus visos paskolos ir palūkanų, nors turėjo pareigą tai padaryti ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 6 d., ieškovas prarado galimybę suteikti atlygintines paskolas, patyrė ir vis dar patiria nuostolius. Nagrinėjamu atveju kredito sutartys buvo sudarytos laisva šalių valia, atsakovas yra verslo subjektas, turintys verslo patirties ir akivaizdu sudaręs ne vieną sutartį, todėl atsakovui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai ir laikytina, kad atsakovas, sudarydama sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti paskolos sutarčių nuostatas, įvertinęs savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad sudarydamas sutartis neturėjo realios galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių), kad sutarčių sudarymo metu 0,1 procentų dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikytų netesybų normų (CPK 178 straipsnis).

18. Teismo vertinimu, šalių sutartas delspinigių dydis (0,1 proc.) buvo viena iš esminių sutarties nuostatų, lėmusių paskolos davėjo apsisprendimą paskolinti didžiulę pinigų sumą atsakovui, kuri ne kartą paminėta sutartyje (Sutarties preambules IV punktas, 4.1, 4.3, 4.4, 6.2.2.3, 6.3 punktai). Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, ieškovo priskaičiuotų netesybų suma (71.760,00 Eur) už daugiau nei 2 metus praleistą terminą grąžinti paskolą ir palūkanas nėra akivaizdžiai per didelė ar neproporcinga, dėl to nėra pagrindo mažinti atsakovo atžvilgiu taikyto delspinigių dydžio.

19. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nesant duomenų, patvirtinančių kad atsakovas nustatytais terminais bei sąlygomis atsiskaitė su kreditoriumi – ieškovu, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl ieškinio reikalavimai yra tenkinami – ieškovui iš atsakovo priteistina 60.000,00 Eur palūkanų ir 71.760,00 Eur delspinigių suma (CK 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258, 6.210 straipsniai.)

20. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo UAB „Statybų metai“ priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

23. Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 2.001,00 Eur žyminį mokestį. Teismui nusprendus ieškinį tenkinti, ieškovui iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis. Ieškovas patyrė 4.380,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiama 4.380,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, viso 6.381,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymi, jog visos nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, kuri užsitęsė išimtinai tik dėl atsakovo veiksmų, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 straipsnis).

24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės

25. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Rasvita logistics“ iš atsakovo UAB „Statybų metai“ 60.000,00 Eur (šešiasdešimt tūkstančių eurų 00 ct) palūkanų, 71.760,00 Eur (septyniasdešimt vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt eurų 00 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (131.760,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui UAB „Rasvita logistics“ iš atsakovo UAB „Statybų metai“ 6.381,20 Eur (šeši tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt vienas euras 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.