Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė UAB „Statybų metai“ teismo prašė pripažinti 2019 m. birželio 6 d. (miesto) (biuro) notaro M. K. išduotą vykdomąjį įrašą dalyje dėl 30 000,00 Eur palūkanų negaliojančiu ir patikslinti 2019 m. birželio 6 d. (miesto) (biuro) notaro M. K. išduotą vykdomąjį įrašą, nurodant, kad UAB „Statybų metai“ skolinio įsipareigojimo suma hipotekos kreditoriaus V. Ž. naudai pagal sandorį sudaro 300 000,00 Eur ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys yra susijusios per kitus nekilnojamojo turto projektus. Ginčo atveju, tikslinės paskolos sutartimi (toliau – paskolos sutartis, sutartis), šalys susitarė, kad atsakovas V. Ž. suteikia lėšų (300 000 ?ur) ieškovei nupirkti nekilnojamąjį objektą – poilsio namus (adresu: duomenys neskelbtini), paruošti visą techninę dokumentaciją bei projektą, gauti leidimus, atlikti pastato rekonstrukciją, padalinant į penkis butus ir juos parduoti. Pardavus butus, gautas pelnas dalinamas tarp šalių. Sutartyje numatytas fiksuotas pelnas V. Ž., likusi pelno dalis lieka ieškovei. Todėl ieškovės įsitikinimu, nepaisant to, kad šalių sudaryta sutartis įvardinta kaip tikslinės paskolos sutartis, tačiau sutartis iš tiesų turi būti kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Sutartyje susitarta, kad maksimali paskolos suma 300 000 Eur, ieškovė minėtą sumą gavo ir yra skolinga atsakovui, dėl to ginčo nėra, tačiau ginčas kyla dėl palūkanų mokėjimo ir jų mokėjimo terminų. Pagal sutarties 1.2.3. punktą, ieškovė moka atsakovui 15 proc. palūkanų, jeigu rekonstruoti poilsio namai bus parduoti per 12 mėn. nuo paskolos gavimo dienos, arba 30 proc., jeigu rekonstruoti poilsio namai bus parduoti per 24 mėn. nuo paskolos gavimo dienos. Pagal sutarties 3.2 punktą, palūkanos yra mokamos paskolos davėjui po poilsio namų pardavimo. Terminas grąžinti paskolą jau yra suėjęs ir ieškovė turi grąžinti paskolos sumą, dėl to taip pat ginčo nėra, tačiau ieškovė neturi pareigos mokėti palūkanų. Nors atsakovas ir teigia, kad pagal sutarties 9.2. punktą, jei paskolos gavėjas negrąžina skolos pagal šią sutartį nustatytais atvejais prieš galutinį grąžinimo terminą, sutartis laikoma nutraukta be atskiro paskolos davėjo pranešimo, o nutraukus sutartį, visi paskolos gavėjo mokėjimo terminai laikomi suėjusiais, tačiau dėl palūkanų mokėjimo sutartyje šalys nesusitarė, tai ir terminas negali sueiti, nes ir prievolės tokios nėra. Pagal sutarties 2.3. punktą, suėjus galutiniam grąžinimo terminui paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti visą suteiktą paskolą, pervedant ją į paskolos davėjo banko sąskaitą, kas reiškia, jog suėjus terminui grąžinti paskolą, yra grąžinama tik paskola, o ne paskola ir palūkanos, be to, pagal sutarties 3.2. punktą, palūkanos mokamos po poilsio namų pardavimo. Tai reiškia, kad atsakovas atlyginimą gautų pardavus turtą, tačiau šalys sutarė riziką dalintis kartu, jei turtas nebūtų parduotas. Sudarant sutartį, ieškovės valia buvo gauti pinigų poilsio namų įsigijimui bei gavus pelną jį pasidalinti su atsakovu.

3. Atsakovas V. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei neįvykdžius savo reikalavimų pagal sutartį, buvo atliktas vykdomasis įrašas pagal hipotekos sutartį, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui, o antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, ieškovė kreipėsi į teismą norėdamas sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą. Ieškovės argumentas, kad neva buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, nepagrįstas. Susitarimo dėl bendros veiklos tarp šalių nebuvo, be to, iš sutarties nuostatų matyti, kad nėra jokių nuostatų, kurios leistų teigti, kad šalys susitarė dėl jungtinės veiklos. Ieškovė kelia klausimą tik dėl palūkanų išmokėjimo momento, kuris pagal sutartį numatytas pagal poilsio namų pardavimus ir atitinkamai palūkanų norma buvo susieta su tuo. Iš esmės palūkanų norma priklausė nuo to, kada bus parduoti poilsio namai. Atsakovas visas savo prievoles įvykdė, suteikė ieškovui 300 000 Eur paskolą, ieškovė pinigus gavo, jais naudojosi, bet nieko nepadarė. Jokie statybos rekonstrukcijos darbai nėra atlikti, juridiškai taip pat nieko nepadaryta, nes į atskirus butus patalpos neatskirtos. Akivaizdu, kad padarytas esminis sutarties pažeidimas ir atsakovas numatė, kad gali atsitikti taip, kad ieškovas negrąžins nei paskolos, nei palūkanų sutartyje nustatytų terminu. Būtent 9.2. punktu ir buvo sureguliuota tokia situacija, be to sutarties 1.2.2. punkte aiškiai įvardintas galutinis grąžinimo terminas, akivaizdu, kad terminas yra praleistas, skola pagal sutartį negrąžinta, kas pagal 9.2. punktą, kad skola prieš galutinį grąžinimo terminą nebuvo grąžinta ir tai lemia, kad sutartis nutraukti, o nutraukus šią sutartį visi mokėjimai pagal sutartį laikomi suėjusiais. Pagal ieškovo pateiktą sutarties aiškinimą susidarytų situacija, kad ieškovė gali niekuomet namų nerekonstruoti ir jų neparduoti, naudotis atsakovo pinigais bei už tai atsakovui nemokėti jokio atlygio. Toks ieškovo sutarties aiškinimas yra akivaizdžiai nesąžiningas ir prieštarauja sudarytos sutarties esmei. Tos pačios sutarties pagrindu atsakovas kreipėsi į teismą dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo, kur išieškoma likusi pagal sutartį mokėtina suma. Ieškovės įsipareigojimų suma yra neabejotinai ir ženkliai didesnė nei nurodyta vykdomajame rašte, 30 000 Eur suma, pagal vykdomąjį įrašą, nurodyta kaip palūkanos.