Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15291-931/2019 pagal ieškovo UAB „Autoekspertų grupė“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Autoeksperto grupė“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, 8 125,20 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 6 d. autoįvykio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis Tesla Model S. Atsakovas yra kalto dėl autoįvykio asmens draudikas, kuris privalėjo atlyginti visą eismo įvykio metu ieškovui padarytą žalą. Automobilis buvo remontuojamas 2018 m. lapkričio 7 d.–2018 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu, todėl ieškovas 2018 m. lapkričio 7 d. iš UAB „Arusba“ išsinuomojo pakaitinį automobilį Tesla Model S. Šios markės automobilis yra ieškovo marketingo dalis ir reprezentacinė priemonė. Atsakovas kito pakaitinio automobilio nesiūlė, neprieštaravo ieškovo pasirinkto pakaitinio automobilio nuomai iki kol bus suremontuotas ieškovo autoįvykyje sugadintas automobilis, tačiau atsakovas apmokėjo tik 2 764,80 Eur dalį nuomos kainos ir nepagrįstai nesumoka likusios 8 1250,20 Eur sumos (6.249 str., 6.251 str.; Draudimo įstatymo 98 str.).

2. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad draudimo bendrovės pareigos atlyginti žalą pagrindas yra draudimo sutartis, todėl, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi būti taikomi ir bendrieji sutarčių bei prievolių vykdymo principai. Ieškovas tik 2017 m. lapkričio 30 d. informavo atsakovą apie norą nuomotis pakaitinį automobilį Tesla Model S, kuriuo ieškovas pradėjo naudotis jau 2017 m. lapkričio 7 d. Ieškovas neįrodė, kad automobilis yra įmonės marketingo dalis, nes jo automobilis nebuvo pažymėtas jokiais išskirtinais logotipais, reprezentuojančiais įmonę. Vadinasi, ieškovas galėjo išsinuomoti bet kurį kitą automobilį, nepatiriant didelių išlaidų. Už automobilio remontą ieškovui buvo išmokėta 31 008,78 Eur draudimo išmoka, todėl pakaitinio automobilio nuoma sudarė beveik trečdalį mašinos remonto kaštų. Akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas atlyginti pakaitinio automobilio nuomos mokesčio išlaidas, nesivadovaujant racionaliausiu ekonomikos požiūriu įvykdymo metodu, pažeidžia bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei žalos atlyginimo principus, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančių teisės norminių aktų nuostatas (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.253 str.; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu nusprendė:

3.1. ieškovo UAB „Autoekspertų grupė“ ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškovui UAB „Autoekspertų grupė“ 8 125,20 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 125,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 383 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3.2. priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 5,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

4. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 6 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Autoekspertų grupė“ priklausanti transporto priemonė Tesla Model S. Įvykio kaltininkas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir apdraudęs savo civilinę atsakomybę AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiame per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje. Atsakovas 2017 m. gruodžio 7 d. pranešimu apie priimtą sprendimą įvykio byloje informavo ieškovą, kad, administruojant 2017 m. lapkričio 6 d. įvykio bylą, apskaičiuota 31 008,78 Eur dydžio draudimo išmoka, kuri ieškovui buvo išmokėta. Žalos atlyginimo administravimo laikotarpiu ieškovas 2017 m. lapkričio 7 d. su UAB „Arusba“ sudarė transporto priemonės Tesla Model S nuomos sutartį, pagal kurią automobilio vienos paros kaina buvo 250 Eur be PVM. 2018 m. sausio 11 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl 10 890 Eur draudimo išmokos išmokėjimo už pakaitinio automobilio nuomą. Atsakovas 2018 m. balandžio 3 d. raštu dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atlyginimo atsakė, kad būtinybės nuomotis pakaitinę transporto priemonę nekvestionuoja, todėl išlaidos bus kompensuojamos už 36 paras, skaičiuojant vidutinę paros nuomos kainą, t. y. po 76 Eur, iš viso 2 764,80 Eur.

5. Teismas nurodė, kad draudiko pareigos padengti trečiojo asmens patirtus nuostolius apimtis nustatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. įtvirtintomis draudimo sumomis. Išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatyta tvarka pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui ar biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido jiems susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas, išsaugojo sugadintą transporto priemonę tokią, kokia ji buvo po eismo įvykio, pretenziją pateikė nustatytu terminu.

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse nėra nurodyta, kad nėra atlyginamos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos. Priešingai nurodoma, kad taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. apibrėžtas sąvokas, kad mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis. Taisyklių 16 punkte numatytas nukentėjusiojo negautų pajamų atlyginimas. Atskirai taisyklėse nėra aptartos pakaitinio automobilio išlaidų atlyginimas ar kitų išlaidų, atsiradusių po eismo įvykio, tačiau sąlygotų eismo įvykio, atlyginimas.

7. Teismas nurodė, kad nors pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip draudiko atlygintinos išlaidos, tačiau Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 5 d. eismo įvykio žalą, be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalą, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 str. 1 d. numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, iš esmės nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos turėtų atitikti priverstinumo, būtinumo ir protingumo požymius, nes Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nėra įtvirtinęs ribojimų atlyginti tiesioginius nuostolius, susijusius su eismo įvykiu kitu pagrindu nei viršijant draudimo maksimalią pagal įstatymą mokėtiną draudimo sumą. Tai, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo įgyvendinimo tvarką reglamentuojančiose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse nėra atskirai aptartas tokių išlaidų atlyginimas, nepaneigia ir negali paneigti teisėto įstatyme įtvirtinto nukentėjusiojo asmens reikalavimo atlyginti dėl eismo įvykio patirtus nuostolius, atitinkančius teismų praktikoje suformuotus būtinumo, priverstinumo ir protingumo kriterijus.

8. Teismo vertinimu, pakaitinę transporto priemonę nukentėjęs asmuo turi teisę išsinuomoti tik tada, jei pagrindžia, kad sugadinta transporto priemonė buvo naudojama jo kasdieniams poreikiams tenkinti. Tokios išlaidos turi būti pagrįstos, t. y. nukentėjusysis turi pateikti duomenis, kad jis buvo sudaręs transporto priemonės nuomos sutartį ir už transporto priemonės nuomą realiai sumokėjo.

9. Teismas nustatė, kad ieškovas, prašydamas atlyginti patirtas 10 890 Eur išlaidas už automobilio nuomą 2017 m. lapkričio 7 d.–2017 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu, pateikė atsakovui 2017 m. lapkričio 7 d. su UAB „Arusba“ sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį dėl pakaitinio automobilio nuomos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas draudikui pateikė visus duomenis, patvirtinančius, kad jis nuomojosi pakaitinį automobilį ir už tai sumokėjo.

10. Teismas nustatė, kad ieškovas turėjo du automobilius, t. y. eismo įvykio metu sugadintą automobilį Tesla Model S ir automobilį Fiat Doblo, skirtą ir pritaikytą detalių pervežimui. Atsakovas neginčijo, kad ieškovui buvo reikalingas pakaitinis automobilis, o atsakovo atstovė 2019 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu baigiamųjų kalbu metu pripažino, kad pakaitinio automobilio nuoma atitiko priverstinumo ir būtinumo kriterijus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui, konkrečiai įmonės direktoriaus darbinėms funkcijoms atlikti, buvo būtinas pakaitinis arba kitas automobilis, sugadinus dėl eismo įvykio turėtą įmonės automobilį.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kad kiekvienas pelno siekiantis privatus juridinis asmuo steigiamas tam, kad, vystydamas veiklą, gautų pelną. Teismas, įvertinęs prieštaringus šalių argumentus, susijusius su automobilio naudojimu reprezentaciniais tikslais (vykimą pas klientus) ir skiriamųjų ženklų (logotipų) nebuvimu, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas aplinkybes apie automobilį Tesla Model S, padarė išvadą, kad toks automobilis reprezentavo ieškovo įmonę ir buvo įmonės marketingo dalis, todėl ieškovas turėjo pagrindą išsinuomoti tokį patį pakaitinį automobilį, kuris buvo apgadintas per eismo įvykį.

12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-886-186/2008 nurodytos faktinės aplinkybės dėl nukentėjusiųjų pasirinktų pakaitinių automobilių nuomos nėra identiškos, todėl teismas nesirėmė atsakovo nurodyta nutartimi.

13. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo sudaryta automobilio nuomos sutartis buvo apsimestinė, o sutarta automobilio nuomos kaina neatitiko rinkos sąlygų, ne vien ta aplinkybė, kad ieškovas automobilį išsinuomojo iš įmonės, kuri užsiima nekilnojamojo turto nuoma, nepaneigė ieškovo patirtų išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą.

14. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, jog ieškovas nesiėmė priemonių žalai mažinti ir sąmoningai didino, yra nepagrįsti ir nesąžiningi, nes dar žalos administravimo pradžioje buvo ieškovo atstovo nurodyta apie ketinimą nuomotis pakaitinį automobilį. Sutartis dėl pakaitinio automobilio nuomos sudaryta 2017 m. lapkričio 7 d., o elektroninis susirašinėjimas patvirtino aplinkybes, jog ieškovas domėjosi žalos administravimo bylos eiga, elektroniniuose laiškuose nurodydamas, kad negali prisiskambinti atsakovo darbuotojui, kad niekas nederina nuostolių dydžio, kad nuomojasi pakaitinį automobilį ir negali priimti sprendimo dėl tolimesnių veiksmų su sudaužytu automobiliu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog jis anksčiau kreipėsi į nukentėjusįjį ir prašė patikslinti aplinkybes dėl pakaitinio automobilio, būtų teikęs savo siūlymus dėl pakaitinio automobilio nuomos. Teismo posėdžio metu liudytojas A. C. (atsakovo darbuotojas) patvirtino, kad 2017 m. lapkričio 6 d., bendraujant dėl eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, ieškovo vadovas išreiškė poziciją dėl pakaitinio automobilio nuomos, visa informacija buvo perduota atsakovo vadovui. Liudytojas A. Ž. (atsakovo darbuotojas) taip pat teismui nurodė, kad jam buvo žinoma, jog ieškovo atstovas yra nurodęs, kad, jei ieškovą tenkins paskaičiuotos žalos dydis, jis pretenzijų dėl nuostolių, patirtų nuomojant automobilį, nereikš. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, taip pat aplinkybę, kad sutartis dėl automobilio nuomos sudaryta kitą dieną po eismo įvykio, padarė išvadą, kad ieškovas tikrai informavo atsakovo atstovus apie tai, kad nuomosis pakaitinį automobilį iš karto po eismo įvykio.

15. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad 2017 m. lapkričio mėn. rinkoje nebuvo pasiūlos nuomoti automobilius Tesla Model S, todėl ieškovo išsinuomotas automobilis buvo vienintelis variantas. Liudytojas A. Ž. patvirtino, kad negali pasakyti, kokia buvo automobilio Tesla Model S nuomos rinkos kaina 2017 m. lapkričio 7 d., kadangi tokio automobilio nuomai nerado. Teismas iš ieškovo pateiktų įrodymų (internetinio puslapio www.autoplius.lt) duomenų nustatė, kad automobilio Tesla Model S nuomos kaina už dieną bylos nagrinėjimo metu buvo tokia: 1 diena – 350 Eur, 2 dienos – 220 Eur, 7–14 dienų – 140 Eur, 15–30 dienų – 120 Eur, t. y. didesnė nei buvo 2017 m. lapkričio 7 d. (250 Eur be PVM). Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog 2017 m. lapkričio 7 d. automobilį buvo galima išsinuomoti už mažesnę kainą nei išsinuomojo ieškovas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikta UAB „Autolux“ (Herz) informacija, jog verslo klasės, t. y. analogiškų Tesla gamintojo klasei, transporto priemonės nuomos Vilniaus regione vidutinė nuomos kaina yra 76,80 Eur su PVM, neįrodo, kad automobilį Tesla Model S 2017 m. lapkričio mėn. buvo galima išsinuomoti mažesne kaina nei išsinuomojo ieškovas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo patirtos išlaidos pakaitinio automobilio nuomai buvo protingos ir būtinos bei priverstinės, siekiant nepertraukiamai tęsti įmonės veiklą ir įmonės vadovo darbo funkcijų atlikimą.

16. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovo veikla yra susijusi su žalos administravimu iš klientų pusės, nereiškia, kad iš ieškovo turi būti reikalaujama pernelyg didelių ar neprotingų pastangų, nes tai neatitiktų transporto priemonių valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo tikslų – siekio palengvinti nukentėjusiajam žalos atlyginimo administravimą, užtikrinti didesnę nukentėjusiųjų teisių apsaugą, kurių siekiama valstybėse narėse, įgyvendinant direktyvas Nr. 72/166/EEB, 84/5/EEB, 90/232/EEB, 2000/26/EB ir 2005/14/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistemos.

17. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų dėl žalos administravimo metu patirtų pakaitinio automobilio nuomos išlaidų pagrįstumo, sąsajumo su eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis (sugadinta įmonę reprezentuojanti transporto priemonė), jų priverstinumo ir protingumo, taip pat neįrodė teisės sumažinti ar atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, todėl nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovo likusią nesumokėtą 8 125,20 Eur draudimo išmoką už pakaitinio automobilio nuomą (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.210 str., 6.247 str., 6.249 str., 6.251 str., 6.264 str., 6.265 str., 6.987 str.; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str., 11 str., 16–19 str.; CPK 178, 185 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovą UAB „Autoekspertų grupė“ ir įvykio kaltininką siejo deliktiniai santykiai, kad draudiko pareigos išmokėti nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, kai taikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi būti taikomi ir bendrieji sutarčių bei prievolių vykdymo principai. Ieškovo reikalavimas draudikui kylančią prievolę tenkinti, nesivadovaujant racionaliausiu ekonomikos požiūriu įvykdymo metodu, pažeidžia tiek bendruosius CK įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei žalos atlyginimo principus, tiek draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančių teisės norminių aktų nuostatas, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ieškovo išlaidos nuomai yra protingos.

18.2. Teismas neįvertino, kad ieškovas nebendradarbiavo su draudiku, neteikė informacijos apie tokio paties modelio pakaitinio automobilio nuomą ir tik 2017 m. lapkričio 30 d. informavo apie pageidavimą nuomotis automobilį Tesla Model S, nors automobiliu ieškovas naudojosi jau nuo 2017 m. lapkričio 7 d.

18.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, administruodamas žalą, nebuvo aktyvus. Priešingai, byloje daug įrodymų, patvirtinančių susirašinėjimą ir žalos dydžio derinimą su ieškovu. Atsakovas nebuvo davęs sutikimo ieškovui nuomotis būtent Tesla markės automobilį ir nuomos sąmatos nederino. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojas A. Ž., kuris papildomai nurodė, kad ieškovas buvo išsakęs nuomonę, jog jei gaus jo lūkesčius atitinkančią išmoką už sugadintą automobilį, tai nereikalaus atlyginti žalą už pakaitinį automobilį. Ieškovo direktoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. susirašinėjime taip pat nurodyta, kad jį tenkintų 32 500 Eur draudimo išmoka, o likusią 2 500 Eur sumą pasiliktų savo rizikai. Atsakovo sprendimas ieškovui buvo išsiųstas 2017 m. gruodžio 7 d., o ieškovas sąskaitas didelei sumai už automobilio nuomą pateikė tik 2017 m. gruodžio 8 d. Šios aplinkybės patvirtina ieškovo nesąžiningumą.

18.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo vadovo darbinėms funkcijoms atlikti buvo būtinas būtent pakaitinis Tesla automobilis, nes ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog tokio modelio automobilis ieškovui reikalingas reprezentaciniais ir marketingo tikslais, ieškovui buvo būtina su juo vykti pas klientus, ar kad ieškovas išnaudojo visas galimybes nuomotis automobilį mažiausiomis sąnaudomis (CK 1.5 str., 6.38 str., 6.200 str.; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės).

19. Ieškovas UAB „Autoekspertų grupė“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi jame nenurodyta, kokius teisės aktus pažeidė ieškovas, išsinuomodamas pakaitinį automobilį, kuris buvo toks pats, kaip ieškovui priklausantis, tačiau eismo įvykyje apgadintas ir dėl to remontuojamas, automobilis. Atsakovo darbuotojas pirmosios instancijos teisme pats patvirtino, kad atsakovas negalėjo rasti ir pasiūlyti ieškovui analogiško pakaitinio automobilio. Apeliantas taip pat neįrodė, kad ieškovo mokėtas pakaitinio automobilio nuomos mokestis buvo neprotingas.

19.2. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas jo neinformavo apie pakaitinio automobilio nuomą, kadangi atsakovas apie tai buvo informuotas ne tik 2017 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku, bet ir pirminės ieškovo apgadinto automobilio apžiūros metu, ką patvirtinto atsakovo darbuotojas A. C. teismo posėdyje. Be to, 2017 m. lapkričio 24 d. atsakovo darbuotojas A. Ž. nuomos klausimus pradėjo aiškintis su ieškovu. Apeliantas taip pat nenurodė, koks teisės aktas iš viso reglamentuoja ieškovo pareigą derinti pakaitinio automobilio nuomą.

19.3. Apelianto nurodytos šalių atstovo derybos dėl draudimo išmokos neturi teisinės reikšmės, kadangi šalys niekada nesitarė dėl pakaitinio automobilio nuomos mokesčio išlaidų įtraukimo į draudimo išmoką už automobilio remontą.

19.4. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė automobilio naudojimo įmonės reprezentaciniais ir marketingo tikslais, kadangi šalies teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai laikytini leistina įrodinėjimo priemone (CK 6.251 str.; Draudimo įstatymo 98 str.; CPK 177 str., 178 str.; 185 str.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio už pakaitinio automobilio nuomą priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas, kurio automobilis po autoįvykio buvo remontuojamas, turėjo teisę išsinuomoti analogišką automobilį (Tesla Model S), nes toks automobilis reprezentavo ieškovo įmonę ir buvo įmonės marketingo dalis, o atsakovui apie ieškovo ketinimą nuomotis pakaitinį automobilį buvo žinoma. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodydamas, kad nebuvo davęs sutikimo nuomotis tokį automobilį, ieškovo elgesys nuomotis brangų automobilį neatitiko ekonomiškumo principo, ieškovas neįrodė, jog toks automobilis reprezentavo įmonę.

22. Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

23. Pagal Draudimo įstatymo 2 str. 85 d. turto draudimas tai yra asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos.

24. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šio įstatymo atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas taikomi, kaip bendrieji įstatymai (CK 6.988 str. 3 d., 6.1018 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 str. 6 d.).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 str.). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Kai žalą padariusį asmenį ir draudiką sieja draudimo sutartis, joje nustatytos teisės ir pareigos, šių apimtis turi įtakos nukentėjusiojo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko įgyvendinimui, pvz., jeigu nukentėjusiam asmeniui apskaičiuotas turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo dydis viršys Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje nustatytas maksimalias turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo ribas, draudikas turės pareigą sumokėti nukentėjusiajam tik šių ribų neviršijančią žalos atlyginimo dalį. Kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą reiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Taigi, tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu. Toks aiškinimas atitinka civilinės atsakomybės draudimo sutarties, kaip sutarties trečiojo asmens naudai, esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

26. Draudimo įstatymo 105 str. nustatyta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

27. Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. nurodyta, kad draudiko pareiga dedant reikiamas pastangas tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius (Draudimo įstatymo 98 str.6 d.). Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98 str. 7 d.).

28. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 3 d. nurodyta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato draudikas. Žalos dydžio nustatymo taisyklė taip pat yra detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 13 punkte.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius, draudimo sutartyje nustatytą draudimo sumą, draudimo vertę, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas draudimo išmokos dydį, draudikas remiasi draudėjo pateiktais duomenimis, paties surinkta informacija, ekspertų, tarp jų ir nepriklausomų, išvadomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

30. Apskaičiuodamas draudimo išmoką, transporto priemonių civilinės atsakomybės draudikas turi laikytis CK 6.251 str. įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo. Žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, nes, nustačius mažesnį už tikruosius nuostolius žalos dydį, būtų iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai nustatomas žalos dydis viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015). Kai ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (nuostolių) dydžiu ir nėra susijęs nei su atsisakymu mokėti draudimo išmoką, nei su draudimo išmokos sumažinimo atvejais, nagrinėjant ginčą taikytina bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

31. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 6 d. nustatyta, kad draudikas per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui moka tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

32. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika reiškia, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia, kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo patirti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį.

33. Pagal CK 6.249 str. 4 d. 3 p. be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 str. 3 d.). Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012).

34. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 6 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Autoekspertų grupė“ priklausanti transporto priemonė Tesla Model S. Įvykio kaltininkas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir apdraudęs savo civilinę atsakomybę AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiame per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje. Atsakovas 2017 m. gruodžio 7 d. pranešimu apie priimtą sprendimą įvykio byloje informavo ieškovą, kad, administruojant 2017 m. lapkričio 6 d. įvykio bylą, apskaičiuota 31 008,78 Eur dydžio draudimo išmoka, kuri ieškovui buvo išmokėta. Žalos atlyginimo administravimo laikotarpiu ieškovas 2017 m. lapkričio 7 d. su UAB „Arusba“ sudarė transporto priemonės Tesla Model S nuomos sutartį, pagal kurią automobilio vienos paros kaina buvo 250 Eur be PVM. 2018 m. sausio 11 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl 10 890 Eur su PVM draudimo išmokos išmokėjimo už pakaitinio automobilio nuomą. Atsakovas 2018 m. balandžio 3 d. raštu dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atlyginimo atsakė, kad būtinybės nuomotis pakaitinę transporto priemonę nekvestionuoja, todėl išlaidos bus kompensuojamos už 36 paras, skaičiuojant vidutinę paros nuomos kainą, t. y. po 76 Eur, iš viso 2 764,80 Eur. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas A. C. (atsakovo darbuotojas) patvirtino, kad 2017 m. lapkričio 6 d., bendraujant dėl eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, ieškovo vadovas išreiškė poziciją dėl pakaitinio automobilio nuomos, visa informacija buvo perduota atsakovo vadovui. Liudytojas A. Ž. (atsakovo darbuotojas) taip pat pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jam buvo žinoma, jog ieškovo atstovas yra nurodęs, kad, jei ieškovą tenkins paskaičiuotos žalos dydis, jis pretenzijų dėl nuostolių, patirtų nuomojant automobilį, nereikš. Liudytojas A. Ž. patvirtino, kad negali pasakyti, kokia buvo automobilio Tesla Model S nuomos rinkos kaina 2017 m. lapkričio 7 d., kadangi tokio automobilio nuomai nerado. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (internetinio puslapio www.autoplius.lt duomenimis) nustatyta, kad automobilio Tesla Model S nuomos kaina už dieną buvo tokia: 1 diena – 350 Eur, 2 dienos – 220 Eur, 7–14 dienų – 140 Eur, 15–30 dienų – 120 Eur. 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Autolux“ (Herz) pateiktame rašte nurodyta, kad verslo klasės, t. y. analogiškų Tesla gamintojo klasei, transporto priemonės (BMW 520, Audi A6) nuomos Vilniaus regione vidutinė nuomos kaina yra 76,80 Eur su PVM.

37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo patirtos nuomos išlaidos analogiškam, kaip ir sugadintam eismo įvykio metu, automobiliui buvo per didelės ir neprotingos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Draudimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato draudiko pareigos kompensuoti nukentėjusiam asmeniui analogiško pakaitinio automobilio nuomos mokesčio išlaidas, todėl žalos administravimo ir draudiminio tyrimo metu tiek nukentėjęs asmuo, tiek draudikas yra saistomi tarpusavio prievolių, kurių įgyvendinimas grindžiamas sutarties šalių tarpusavio bendradarbiavimu, siekiant kuo ekonomiškiau ir efektyviau nustatyti draudimo išmokos išmokėjimui ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Vadinasi, žalos administravimo ir draudiminio tyrimo metu šalys turi laikytis CK 6.38 str. 3 d. ir 6.200 str. 3 d. reikalavimų, t. y. atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau kitai šaliai būdu ir, vykdant prievolę, bendradarbiauti su kita šalimi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui apie ieškovo ketinimą nuomotis pakaitinį automobilį buvo žinoma iš esmės nuo žalos administravimo pradžios, tačiau nenustatyta, jog ieškovas buvo aiškiai išreiškęs poziciją nuomotis analogišką sugadintam automobilį, o atsakovas su tuo sutiko ir tam neprieštaravo. Byloje pateiktas šalių tarpusavio susirašinėjimas, šalių ir liudytojų paaiškinimai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu patvirtina, kad šalys nebuvo susitarę, jog atsakovas atlygins ieškovui patirtas išlaidas už analogiško pakaitinio automobilio nuomą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas 36 dienas nuomojosi pakaitinį automobilį, kurio nuomos kaina už dieną buvo 250 Eur be PVM (302,5?0 Eur su PVM), viso 10 890 Eur su PVM. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas pateikė iš internetinio puslapio www.autoplius.lt skelbimą, kuriame automobilio Tesla Model S nuomos kaina už dieną buvo tokia: 1 diena – 350 Eur, 2 dienos – 220 Eur, 7–14 dienų – 140 Eur, 15–30 dienų – 120 Eur. Vadinasi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, 2019 m. analogiško automobilio nuoma buvo ženkliai pigesnė nei žalos administravimo metu 2017 m., nes ieškovas 36 dienas automobilį nuomojosi už 302,50 Eur kainą už dieną, o 2019 m. tokio automobilio nuomos kaina 36 dienų laikotarpiu siektų 120 Eur (arba 145,20 Eur su PVM, jei skelbime kaina nurodyta be PVM) už dieną, viso 4 320? Eur be PVM arba 5 227,2?0 Eur su PVM, t. y. dvigubai pigiau nei sumokėjo ieškovas. 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Autolux“ (Herz) pateiktame rašte nurodyta, kad verslo klasės, t. y. analogiškų Tesla gamintojo klasei, transporto priemonės (BMW 520, Audi A6) nuomos Vilniaus regione vidutinė nuomos kaina buvo 76,80 Eur su PVM. Vadinasi, net nevertinant, kad ginčo pakaitinio automobilio nuomos metu analogiškų Tesla gamintojo verslo klasei automobilių nuoma galimai net buvo pigesnė nei 2019 m., yra akivaizdu, kad ieškovas turėjo galimybę išsinuomoti tos pačios klasės automobilį keturis kartus pigiau. ?????????

38. Pagal CPK 182 str. 1 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visuotinai žinomomis. Visiems žinomais pripažįstami faktai, kuriuos žino: 1) visi žmonės iš savo gyvenimo patirties, t. y. kuriuos žino bet kuris protingas, vidutinio išprusimo žmogus, pavyzdžiui, istoriniai įvykiai, mokslo atradimai, geografinės žinios, metų laikai, dienų skaičius metuose ir t. t.; 2) tam tikri asmenys tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku, pavyzdžiui, avarija, stichinė nelaimė ir panašiai. Taigi, pripažįstamos visiems žinomos aplinkybės, kurios objektyviai žinomos šalims nagrinėjant bylą ir priimant joje sprendimą, bei žinomos bylą nagrinėjančiam teismui.

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas aplinkybes apie automobilį Tesla Model S, padarė išvadą, kad toks automobilis reprezentavo ieškovo įmonę ir buvo įmonės marketingo dalis, todėl ieškovas turėjo pagrindą išsinuomoti tokį patį pakaitinį automobilį, kuris buvo apgadintas per eismo įvykį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog tiek ieškovo automobilis, tiek pakaitinis analogiškas automobilis nebuvo pažymėtas skiriamaisiais ženklais (logotipais ar pan.), iš kurių galima būtų identifikuoti ieškovą ir jo vykdomą ūkinę–komercinę veiklą. Aplinkybė, kad ieškovo vadovo tiesioginių funkcijų vykdymui (vykimui pas klientus) pasirinktas prabangus, techninėmis savybėmis išsiskiriantis automobilis (elektromobilis), savaime nereiškia, kad toks automobilis turėjo kokią nors įmonei reprezentacinę ar reklaminę reikšmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo vykdoma veikla yra susijusi su autoįvykių metu padarytos žalos administravimu, kėbulo remontu, dažymu, teisinėmis paslaugomis draudimo klausimais, automobilių restauracija, individualiu automobilių kėbulo dizainu, todėl automobilio, nepažymėto jokiais skiriamaisiais įmonės ženklais, naudojimas neatitinka visuotinai žinomai aplinkybei keliamų reikalavimų, nes toks automobilis gali būti siejamas su kitomis veiklomis ar paskirtimi (pvz., transporto, gamtosauga, ekonomiškumu, paties automobilio gamintojo reklama ir pan.), todėl automobilio naudojimas įmonės veikloje negali būti vertinamas, kaip visuotinai žinoma šio automobilio naudojimo ieškovo veikloje aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visuotinai žinomomis aplinkybėmis gali būti pripažįstamos bylos nagrinėjimo metu objektyviai žinomos bylos šalims ir bylą nagrinėjančiam teismui aplinkybės, tačiau gali būti ginčas dėl jų įvertinimo, kvalifikavimo, todėl vien ieškovo paaiškinimai apie automobilio naudojimo paskirtį, nesant įrodymų apie ieškovo pasirinkto automobilio markės ir modelio įtaką, reikšmę ir sukuriamą vertę (papildomas pajamas, pelną) įmonės veiklai (atitinkamai ir negautas pajamas, nuostolingumą, nenaudojant savo veikloje konkrečios markės ir modelio automobilio), nepagrindžia analogiško pakaitinio automobilio nuomos už ženkliai didesnę kainą nei vidutinė analogiškų Tesla gamintojo verslo klasės automobilių nuomos kainą poreikio ir atsakovo pareigos atlyginti visas tokio pakaitinio automobilio nuomos išlaidas.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamai bylai netaikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Daikto gavimo be pagrindo ar nepagrįsto praturtėjimo instituto paskirtis yra išreikalauti iš asmens turtą, kurio jis neturėjo gauti (gavo be teisinio pagrindo ar tebeturi vėliau nuginčijus šį pagrindą), ir grąžinti šį turtą asmeniui, kurio sąskaita jis įgytas (CK 6.237 str., 6.242 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju draudikas neginčijo ieškovo teisės į pakaitinio automobilio nuomą, t. y. išlaidų būtinumo, tačiau ginčijo jų protingumą, susiedamas su konkretaus pakaitinio automobilio nuoma. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad keturis kartus brangiau sumokėtas analogiškos klasės automobilio nuomos mokestis laikytinas protingomis išlaidomis, kurias privalėtų atlyginti draudikas, taip pat kad tokio automobilio nuoma buvo būtina įmonės veiklai ir ieškovas buvo priverstas tokį automobilį išsinuomoti, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo patirtos išlaidos už išskirtinio ir prabangaus automobilio nuomą negali būti laikomos ne tik protingomis, bet ir priverstinėmis bei būtinomis, nes ieškovas turėjo visas galimybes išsinuomoti analogiškos klasės automobilį žymiai pigiau, t. y. iš esmės už vidutinę analogiškos klasės automobilio kainą, kurią atsakovas ir paskaičiavo, išmokėdamas draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudimo teisiniai santykiai yra fiduciariniai, t. y. grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, todėl šalims aiškiai nesusitarus dėl konkretaus automobilio nuomos ir ieškovui nepagrindus tokio automobilio nuomos išlaidų priverstinumo, būtinumo ir protingumo, ieškovo veiksmai, išsinuomojus ginčo automobilį, nelaikytini ekonomiškais draudiko atžvilgiu. Atitinkamai ieškovo argumentai dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, atsakovui neišmokėjus draudimo išmoką už visas ieškovo patirtas nuomos išlaidas, yra nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės veikė savo rizika.

41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo patirtos išlaidos pakaitinio automobilio nuomai buvo protingos. Priešingai, ieškovo patirtos išlaidos už išskirtinio ir prabangaus automobilio nuomą, nesant tam akivaizdaus poreikio, negali būti laikomos ne tik protingomis, bet ir priverstinėmis bei būtinomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudiko apskaičiuota ieškovo nuostolius atlyginanti draudimo išmoka yra pakankama ir užtikrina visiško nuostolių atlyginimo principą, todėl ieškovo reikalavimas išmokėti ženkliai didesnę draudimo išmoką už patirtas nebūtinas ir neprotingas pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, kurių ieškovas nebuvo priverstas patirti, atmestinas, kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atmetant (CK 1.5 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.237 str., 6.242 str., 6.249 str., 6.251 str., 6.987 str., 6.988 str.; Draudimo įstatymo 2 str., 98 str., 105 str.; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 str., 15 str., 19 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 13 p.; CPK 178 str., 182 str., 185 str., 302 str.).

42. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

43. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

44. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 800 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti 800 Eur suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2 p., 8.19 p. nurodytų dydžių, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį, nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių.

45. Atsakovas už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 183 Eur žyminio mokesčio ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti 800 Eur suma neviršija Rekomendacijose 8.10 p. nustatytų dydžių, todėl 800 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 183 Eur žyminio mokesčio sumos priteisiamos iš ieškovo.

46. Pirmosios instancijos teismo patirtos 5,18 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat priteistinos iš ieškovo valstybės naudai. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei atmetus ieškovo ieškinį, ieškovo prašymai atlyginti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetami (CPK 80 str. str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Autoekspertų grupė“ 800 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Autoekspertų grupė“ 5,18 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Autoekspertų grupė“ 983 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, naudai.