Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Virginijos Volskienės

dalyvaujant ieškovei I. J.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys byloje L. Š., UAB Danske lizingas (anksčiau UAB SAMPO banko lizingas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Byloje nustatyta, kad ieškovės I. J. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu valdomas automobilis VW (duomenys neskelbtini) 2007-07-25 buvo apgadintas eismo įvykyje. Autoavarijos kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė (atsakovas šioje byloje) AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė atlyginti 6000 Lt išlaidas, kurias ieškovė patyrė sugadinto automobilio remonto metu nuomodama kitą automobilį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje atmetė nurodydamas, kad draudikas privalo atlyginti tik būtinus ir neišvengiamus netiesioginius nuostolius.

6000 Lt dydžio išlaidas automobilio nuomai ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kaip draudimo išmoką. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 2 d. draudimo išmoka tai nukentėjusiajam trečiajam asmeniui išmokama pinigų suma, skirta atlyginti žalą padarytą asmeniui, turtui ir neturtinei žalai. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pagal šį įstatymą atlyginamos žalos sąvoka – eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Esant tokiai reglamentacijai specialiame įstatyme detaliau žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės normas. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti tenkinamas tik nustačius visas tam būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 str., 6.263 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju dėl eismo įvykį sukėlusio trečiojo asmens L. Š., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, neteisėtų veiksmų ir kaltės, ginčo nėra. Atsakovas teigia, kad ieškovės išlaidos, turėtos nuomojant automobilį, nebūtinos ir nėra susijusios priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. LR CK 6.249 str. 1 d., kurioje išdėstyta žalos samprata, kaip tiesioginiai nuostoliai yra įrašytos ir asmens turėtos išlaidos. Išlaidos suprantamos kaip išleidžiamieji pinigai, lėšos. Nuomodama automobilį ieškovė patyrė būtent išlaidas. Šios išlaidos žala, kurią privalo atlyginti atsakovas, gali būti pripažintos tik nustačius jų priežastinį ryšį su eismo įvykiu. Iki eismo įvykio ieškovė savo žinioje turėjo automobilį, kurį nevaržomai naudojo savo ir savo šeimos reikmėms. Jos turėtą automobilį remontuojant ieškovė tokios galimybės neteko. Šios galimybės netekimą ir to pasėkoje kilusį diskomfortą ieškovė kompensavo išsinuomodama kitą automobilį. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti priežastinį ryšį. Atsakovas ir tretysis asmuo nesutinka su prašomų priteisti ieškovės išlaidų būtinumu t.y. nepripažįsta, kad aptariamos išlaidos yra eismo įvykiu padaryta žala. LR CK 6.251 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, reiškia, kad žalą patyrusio asmens padėtis turi būti pilnai atkurta, ir tai neturi būti daroma paties nukentėjusiojo sąskaita.. Nagrinėjamu atveju ieškovė susigrąžino galimybę naudotis transporto priemone. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė neprivalo įrodyti, kad naudojimasis automobiliu jai yra būtinas, ir kad šios būtinybės ji negali įgyvendinti kitais būdais – t.y. savo ar savo šeimos sąskaita. Visiškas nuostolių atlyginimas vyksta žalą padariusio asmens sąskaita. Konstatavus žalą ir priežastinį ryšį daroma išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti automobilio nuomos išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje bylos aplinkybes įvertino klaidingai ir netenkindamas reikalavimo materialinės teisės normas pritaikė netinkamai ir tai yra pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti (LR CPK 330 str.).

Atsakovas taip pat nesutinka su prašomų priteisti nuomos išlaidų dydžiu. Argumentuoja pernelyg didele nuomos kaina ir užsitęsusiu automobilio remontu. Argumentas dėl remonto trukmės atmetamas, nes byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad eismo įvykyje sugadintas naujas automobilis buvo remontuojamas autorizuotoje remonto įmonėje. Įrodymų, kad kitos tinkamos remonto įmonės tokius pat darbus būtų atlikę greičiau, byloje nėra. Taip pat nepateikti duomenys apie kokius nors atsakovo pasiūlymus ieškovei dėl automobilio remonto. Dėl automobilio nuomos kainos. Patirtos žalos dydį įrodinėja ieškovas. Jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (LR CPK 6.249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad žalą patyręs asmuo negali didinti žalos (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 5 d.), kad žalą padaręs asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų (LR CK 6.253 str. 1 d.) bei vertinant konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, ieškovė turi įrodyti ne tik patirtų išlaidų dydį, bet ir tokio išlaidų dydžio pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad prašomas priteisti 6000 Lt išlaidas ieškovė patyrė realiai. Ši sprendimo dalis neapskųsta ir apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjama (LR CPK 320 str.). Nesutikdamas su prašoma priteisti suma atsakovas nurodo, kad ieškovė už automobilio nuomą mokėjo per didelę kainą, o nusinuomotas automobilis buvo mažiau komfortabilus nei remonuojamas automobilis. Ieškovė atsikerta, kad jos gyvenamame mieste nėra automobilius nuomojančios įmonės, todėl ji buvo priversta tenkintis esamomis galimybėmis. Teisėjų kolega šioje dalyje atsakovo argumentus pripažįsta pagrįstais. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jos pasirinktas automobilis ir jo nuomos kaina buvo vienintelė įmanoma galimybė. Kadangi jau pirmoji nuomos sutartis buvo sudaroma mėnesio terminui bei turint omenyje šiuolaikines komunikacijos priemones, atstumas nuo ieškovės gyvenamosios vietos – Jurbarko iki didesnių miestų, nėra kliūtis išsinuomoti automobilį tokia veikla užsiimančiose bendrovėse. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pasinaudojo tokiomis galimybėmis, o iš bylos medžiagos akivaizdu, jog ji išsinuomojo ankstesnės laidos automobilį už santykinai didelę kainą. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad ieškovė nesilaikė anksčiau paminėtų įstatymų nuostatų, reikalaujančių mažinti žalą, nesivadovavo LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Todėl jos reikalavimas tenkinamas iš dalies priteisiant minimalią automobilio nuomos dienos kainą (remiantis šalių į bylą pateiktais duomenimis) už realų automobilio nuomos laiką – 3420 Lt (60 litų x 57 dienų = 3420). Tokiu būdu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Iš dalies tenkinant apeliacinį skundą ir padidinat ieškovės naudai priteistą žalą atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, kurios padidinamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iki 316,3 Lt (LR CPK 93 str. 4 d.). Ieškovei iš atsakovo taip pat priteisiama žyminio mokesčio dalis, paduodant apeliacinį skundą sumokėta už šia nutartimi patenkintą reikalavimų dalį -103 Lt, bei išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme - 180 Lt (LR CPK 93 str. 1, 2 d., 98 str.).

Tretysis asmuo prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir konsultacijas pagal ieškovės skundą. LR CPK 98 str. nustatyta, kad toks reikalavimas gali būti tenkinamas. Tačiau tretysis asmuo nepateikė teismui įrodymų, kad jam realiai buvo teikiamos advokato konsultacijos. Teismui yra pateikta advokato ataskaita trečiajam asmeniui apie tai, kad rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sugaišta 2 val. 15 min. ir už tai prašoma sumokėti 796,5 Lt. LR CPK 318 str. nustatyta, kad pateikiamas atsiliepimas į apeliacinį skundą turi būti išsamus, jame išdėstoma nuomonė dėl apeliacinio skundo. Tuo tarpu trečiojo asmens pateiktame atsiliepime įrašytas tik sutikimas su apeliaciniu skundu. Pažymėtina, kad sutinkant su apeliacinio skundo argumentais turi būti paduodamas pareiškimas dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo (LR CPK 309 str.), bet ne atsiliepimas, kuris yra skirtas išdėstyti atsikirtimus į apelianto poziciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens pateiktas dokumentas pavadinimu, esme, turiniu ir apimtimi neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už tokio dokumento parengimą vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei I. J. priteistą 2142,70 Lt žalos atlyginimo sumą padidinti iki 5562,70 Lt, priteistą 214,30 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 316,3 Lt, bendrą iš atsakovo ieškovei priteistą 2357 Lt sumą padidinti iki 5879 Lt (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt devynių litų).

Iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei I. J. priteisti 283 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Trečiojo asmens UAB Danske lizingas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.