Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-18 · Civilinė byla Nr. e2-15291-931/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2020-06-09Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-09-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
e2-15291-931/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09854-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Stankevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Autoekspertų grupė“
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
Advokatai
Valentinas Račys, Violeta Zabelienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-15291-931/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09854-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.3; 2.6.10.8; 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,sekretoriaujant Renatai Ulevič,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autoekspertų grupė“ atstovui advokatui Valentinui Račiui,

atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovei advokatei Violetai Zabelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autoekspertų grupė“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Autoekspertų grupė“ (toliau – ir UAB „Autoekspertų grupė“) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, j. a. k. 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, j. a. k. 300665654, 8 125,20 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad autoįvykio metu buvo apgadintas įmonei priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis). Atsakovas yra kalto dėl autoįvykio asmens draudikas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – ir TPVCAPD įstatymas), draudimo kompanijai tenka pareiga atlyginti visą eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytą žalą.

Autoįvykio metu apgadintas ieškovo automobilis buvo remontuojamas, ko pasėkoje, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. (36 paras), automobiliu ieškovas negalėjo naudotis. Dėl šios priežasties, UAB „Autoekspertų grupė“ “ 2018 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į UAB „Arusba“ ir pagal Transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nuomos sutartis) išsinuomojo pakaitinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Atsakovas neginčija nuomos laikotarpio, neginčija to, kad automobilio nuoma buvo reikalinga ir būtina, tačiau padengė tik dalį - 2 764,80 Eur nuomos kainos.

2017 m. lapkričio 30 d. ieškovas pateikė atsakovui pranešimą, kad autoįvykio metu apgadinto automobilio remonto laikotarpiu nuomosis (duomenys neskelbtini), kadangi tokios markės automobilis yra įmonės marketingo dalis ir reprezentacinė ieškovo verslo priemonė. Ieškovas ne kartą informavo draudimo kompaniją, kokį automobilį nuomos, įvardino priežastis, kodėl toks automobilis įmonei reikalingas, nurodė aplinkybes, dėl kurių nėra galimybės išsinuomoti identiškos ar bent labai panašios klasė kitą automobilį.

Atsakovas 2017 m. gruodžio 11 d. pateikė atsakymą, kad sutinka su pakaitinio automobilio nuomos būtinybe, nekvestionuoja nuomos išlaidų atlyginimo, tačiau nuomos išlaidas kompensuos kai ieškovas pateiks nuomos sutartį ir nuomos išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Žinodama faktą, kad pakaitiniu automobiliu ieškovas pasirinko (duomenys neskelbtini) klasės automobilį, tam atsakovas neprieštaravo.

Nuomodamas pakaitinį automobilį ieškovas patyrė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas. Iki eismo įvykio automobilį (duomenys neskelbtini) ieškovas nevaržomai naudojo savo ir savo verslo reikmėms. Apgadintą automobilį remontuojant ieškovas tokios galimybės neteko. Šios galimybės netekimą ir to pasėkoje kilusį diskomfortą ieškovas kompensavo išsinuomodamas neprastesnės klasės kitą automobilį. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti priežastinį ryšį.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, reiškia, kad žalą patyrusio asmens padėtis turi būti pilnai atkurta, ir tai neturi būti daroma paties nukentėjusiojo sąskaita. Nagrinėjamu atveju ieškovas, išsinuomodamas pakaitinį automobilį, susigrąžino galimybę naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini) ir toliau netrukdomai reprezentuoti savo įmonę.

2017 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku apie pakaitinio automobilio (būtent automobilio (duomenys neskelbtini)) nuomos faktą įmonės direktorius informavo atsakovo atstovą automobilio pirminės apžiūros metu. O 2017 m. lapkričio 24 d., atsakovo atstovas pakaitinio automobilio nuomos klausimus pradėjo aiškintis su ieškovo atstovu.

TPVCAPD įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas“. Minėtos teisės normos 3 dalies 2 punkte nurodoma, kad atsakovė neturi teisės „atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos“. O, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog „draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teise sumažinti draudimo išmoka“.

Nagrinėjamu atveju atsakovas tik dėl jam žinomų priežasčių, vienašališkai nusprendė, kad nemokės ieškovui visų patirtų išlaidų.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jau pirminės apžiūros metu informavo ekspertą, kad ketina nuomotis automobilį (duomenys neskelbtini). Jei draudimo bendrovė netinkami disponuoja jai suteikta informacija, nukentėjusysis neturi pareigos pakartotinai informuoti, kad ketina nuomotis pakaitinį automobilį. Ieškovo veikla yra tiesiogiai susijusi su automobiliu. Nesutinka, kad BMW 5 klasės ar Audi yra analogiški automobiliai ieškovo turimam (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis atsakovui buvo pateikta 2017 m. lapkričio 21 d. iki to laiko atsakovas jokių įrodymų nereikalavo. Ieškovas neturi įrodymų, kad kreipėsi į kitus automobilių nuomos punktus, tačiau tai buvo atsakovo pareiga pasiūlyti pakaitinį automobilį.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nors UAB „Autoekspertų grupė“ ir įvykio kaltininką sieja deliktiniai santykiai, tačiau draudimo bendrovės pareigos atlyginti žalą pagrindas yra draudimo sutartis, todėl ir prievolė atlyginti žalą yra sutartinė, o ne deliktinė, nepaisant to, kad draudžiamasis įvykis yra deliktas. Todėl sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui turi būti taikomi ir bendrieji sutarčių bei prievolių vykdymo principai.

Remiantis CK 6.38 straipsnio 3 dalimi, 6.200 straipsnio 3 dalimi ieškovo reikalavimas draudikui kylančią prievolę tenkinti nesivadovaujant racionaliausiu ekonomikos požiūriu įvykdymo metodu, pažeidžia tiek bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei žalos atlyginimo principus, tiek draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančių teisės norminių aktų nuostatas.

Ieškovas tik 2017 m. lapkričio 30 d. raštu informavo atsakovą apie ieškovo norą nuomotis būtent automobilį (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pakaitiniu automobiliu ieškovas naudojosi jau nuo 2017 m. lapkričio 7 d. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, neinformavo iš karto apie pageidavimą išsinuomoti pakaitinį automobilį. Byloje nėra nė vieno įrodymo pagrindžiančio, kad automobilis yra įmonės marketingo dalis. Automobilis nebuvo pažymėtas jokiais išskirtinais logotipais, kurie galėtų reprezentuoti įmonę.

Už automobilio remontą ieškovui buvo išmokėta 31008,78 Eur draudimo išmoka. Už pakaitinio automobilio pateiktos sąskaitos sudaro beveik trečdalis mašinos remonto kaštų.

Nė viename draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiame teisės akte nėra įtvirtinta įvykį sukėlusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei kylanti prievolė visais atvejais kompensuoti už pakaitinės transporto priemonės nuomą, todėl sprendžiant klausimą, ar toks nukentėjusio asmens prašymas gali būti laikomas pagrįstu, svarbiais išlieka bendrieji žalos atlyginimo principai bei žalos atlyginimą reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžtos nuostatos.

Atsakovas pateiktame triplike pažymėjo, kad nesutinka su ieškovo pozicija, jog draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles. Patirtos žalos dydį įrodinėja ieškovas. Jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, teisės doktrinoje įtvirtina nuostata, jog atsižvelgiant į tai, kad žalą patyręs asmuo negali didinti žalos (Privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 5 d.), kad žalą padaręs asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.) bei vertinant konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, ieškovė turi įrodyti ne tik patirtų išlaidų dydį, bet ir tokio išlaidų dydžio pagrįstumą. Tokios praktikos laikosi ir teismai (Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-886-186/2008). Ieškovas šią nutartį interpretuoja savaip. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jo pasirinktas automobilis ir jo nuomos kaina buvo vienintelė įmanoma galimybė. Atsakovas nesutinka, kad jam buvo žinoma apie ieškovo norą nuomotis (duomenys neskelbtini) automobilį.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra reglamentuota koks turi būti pakaitinis automobilis. Pakaitinio automobilio nuoma turi būti siejama su būtinomis išlaidomis. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kaip įmonės padėtis pablogėtų, jei būtų išsinuomojusi kitą automobilį. Įmonės, kuri išnuomojo ieškovui automobilį, pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto nuoma. Nėra byloje duomenų, kad minėta įmonė verčiasi automobilių nuoma.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas su draudimo bendrovė nederino automobilio nuomos sąmatos. Ieškovas buvo išsakęs nuomonę, kad jei gaus jo lūkesčius atitinkančią išmoką už sugadintą automobilį, tai nereikalaus atlyginti žalą už pakaitinį automobilį. Kai buvo pateikta sąskaitą, tada liudytojas suprato, kad ieškovas reikalaus atlyginti ir nuostolius už pakaitinį automobilį.

Liudytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuomai nerado. Ieškovas tikrai galėjo išsinuomoti kitą analogiškos klasės automobilį. Kai buvo pateikta informacija, kad nuomosis (duomenys neskelbtini), buvo pasiūlyta pasiieškoti kito automobilio. Liudytojas mano, kad turi būti pagrindimas, kodėl reikalingas būtent automobilis (duomenys neskelbtini). Mano, kad į išmoką jau yra įtraukta ir taip dalis sumos už automobilio nuomą. Nurodė, kad ieškovui nebuvo pasiūlytas konkretus automobilis nuomai.

Liudytojas A. C. parodė, kad bendravo su ieškovo vadovu pirminės automobilio apžiūros metu. Buvo kalbėta apie patirtos žalos dydį ir galima pakaitinio automobilio nuomą. Nurodė, kad visą informaciją perdavė savo tiesioginiam vadovui A. Ž. Negali prisiminti ar buvo kalbama konkrečiai apie automobilio (duomenys neskelbtini) nuomą.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Autoekspertų grupė“ priklausanti transporto priemonė T. M. S, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininkas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – ir TPVCAPD sutartis) ir apdraudęs savo civilinę atsakomybę AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiame per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Atsakovas 2017 m. gruodžio 7 d. Pranešimu apie priimtą sprendimą įvykio byloje (duomenys neskelbtini) (e. b. b. l. 112) informavo ieškovą, kad administruojant 2017 m. lapkričio 6 d. įvykio bylą pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskaičiuota 31008,78 Eur dydžio draudimo išmoka. Ginčo dėl paskaičiuotos draudimo išmokos tarp šalių nekilo, draudimo išmoka išmokėta.

Žalos atlyginimo administravimo laikotarpiu ieškovas 2017 m. lapkričio 7 d. su UAB „Arusba“ sudarė transporto priemonės nuomos sutartį dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuomos (e. b. b. l. 4-5). Automobilio vienos paros kaina – 250 Eur be PVM. 2018 m. sausio 11 d. ieškovas pretenzija prašė apmokėti išlaidas, susijusias su pakaitinio automobilio nuoma (e. b. l. 15-16).

Atsakovas 2018 m. balandžio 3 d. raštu dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atlyginimo BTA administruojamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad būtinybės nuomotis pakaitinę transporto priemonę nekvestionuoja, todėl išlaidos bus kompensuojamos už 36 paras, skaičiuojant vidutinę paros nuomos kaina, t. y. po 76 Eur, iš viso 2764,80 Eur (e. b. b. l. 10-11).

Tuo tarpu ieškovas remiasi CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu visiškų nuostolių atlyginimo principu ir prašo priteisti visą pakaitinio automobilio nuomos kainą už 36 paras.

Remiantis CK 6.987 straipsniu, TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, 98 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymi, kad TPVCAPD sutartis yra nuostolių atlyginimo sutartis, pagal kurią draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Tam, kad kiltų draudiko pagal transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį civilinė atsakomybė, turi būti nustatytas draudžiamasis įvykis, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Šioje byloje nenustatyta, kad būtų tarp šalių buvęs ginčas, jog įvykis yra draudžiamasis ar būtų neaiškus pats draudžiamojo įvykio faktas. Nuo įvykio kilimo buvo aiškus pats draudžiamojo įvykio faktas.

Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo, o civilinė atsakomybė (atlygintinų nuostolių dydis) ribojama įtvirtintomis draudimo apsaugos ribomis, tačiau šioje byloje tai nėra aktualu.

Draudiko pareigos padengti trečiojo asmens patirtus nuostolius apimtis nustatyta įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintomis draudimo sumomis. Išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatyta tvarka pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui ar biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido jiems susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę tokią, kokia ji buvo po eismo įvykio, pretenziją pateikė nustatytu terminu.

Eismo įvykio žalos apibrėžimas pateikiamas TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Tai per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui, nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir/ar neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys.

Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nėra nurodyta, kad nėra atlyginamos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos. Priešingai nurodoma, kad taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Įstatymo 2 straipsnio apibrėžtas sąvokas, kad mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis (2,6 p.). Taisyklių 16 punkte numatytas nukentėjusiojo negautų pajamų atlyginimas. Atskirai taisyklėse nėra aptartos pakaitinio automobilio išlaidų atlyginimas ar kitų išlaidų, atsiradusių po eismo įvykio, tačiau sąlygotų eismo įvykio, atlyginimas. CK 6.249 straipsnyje turtine žala laikoma turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodytos išlaidos.

Tad nors pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose kaip draudiko atlygintinos išlaidos, tačiau TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalyje eismo įvykio žalą, be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalą, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apskritai numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš esmės nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turėtų atitikti priverstinumo, būtinumo ir protingumo požymius. Pažymėtina, kad Įstatymas nėra įtvirtinęs ribojimų atlyginti tiesioginius nuostolius, susijusius su eismo įvykiu kitu pagrindu nei viršijant draudimo maksimalią pagal Įstatymą mokėtiną draudimo sumą. Priešingai, kaip jau minėta, eismo įvykio žalos apibrėžimas apima tokios žalos atlyginimą. Tai, kad Įstatymo įgyvendinimo tvarką reglamentuojančiose Taisyklėse nėra atskirai aptariamas tokių išlaidų atlyginimas, nepaneigia ir negali paneigti teisėto Įstatyme įtvirtinto nukentėjusiojo asmens reikalavimo atlyginti dėl eismo įvykio patirtus nuostolius, atitinkančius teismų praktikoje suformuotus būtinumo, priverstinumo ir protingumo kriterijus

Teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad pakaitinę transporto priemonę nukentėjęs asmuo turi teisę išsinuomoti tik tada, jei pagrindžia, kad sugadinta transporto priemonė buvo naudojama jo kasdieniams poreikiams tenkinti. Tokios išlaidos turi būti pagrįstos, t. y. nukentėjusysis turi pateikti duomenis, kad jis buvo sudaręs transporto priemonės nuomos sutartį ir už transporto priemonės nuomą realiai sumokėjo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas reikalauja, kad draudikas atlygintų 10890 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidų.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas atlyginti išlaidas už automobilio nuomą, pateikė 2017 m. lapkričio 7 d. transporto priemonės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) (e. b. b. l. 4-5), kuria iš UAB „Arusba“ UAB „Autoekspertų grupė“ išsinuomojo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Už automobilio nuomą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. ieškovas patyrė 10890 Eur pakaitinio automobilio išlaidų ( e. b. b. l. 7-8, 9).

Atsižvelgiant į visus ieškovo pateiktus duomenis, galima daryti išvadą, kad ieškovas draudikui pateikė visus duomenis, patvirtinančius, kad jis nuomojosi pakaitinį automobilį ir už tai sumokėjo, t. y. realiai patyrė išlaidų.

Ieškovas nurodė, kad įmonė turėjo tik du automobilius, t. y. eismo įvykio metu sugadintą automobilį (duomenys neskelbtini) ir automobilį (duomenys neskelbtini), skirtą ir pritaikytą detalių pervežimui (e. b. b.l. 14). Atsakovas neginčijo, jog atsakovui buvo reikalingas pakaitinis automobilis. 2019 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu baigiamųjų kalbu metu atsakovo atstovė taip pat pripažino, kad pakaitinio automobilio nuoma atitiko priverstinumo ir būtinumo kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad ieškovui, konkrečiai įmonės direktoriaus darbinėms funkcijoms atlikti buvo būtinas pakaitinis arba kitas automobilis, sugadinus dėl eismo įvykio turėtą įmonės automobilį. Pakaitinis automobilis buvo naudojamas tol, kol buvo administruojama eismo įvykio žalos byla.

Tačiau atsakovas kategoriškai nesutinka su prašomų priteisti nuomos išlaidų dydžiu. Nesutikimą argumentuoja pernelyg didele nuomos kaina, kuri neatitinka protingumo kriterijaus.

Dėl būtinybės nuomotis būtent automobilį (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonės teikiamos paslaugos – žalos administravimas, remontas, teisinės paslaugos draudimo klausimais. Ieškovo vadovas nurodė, kad jis pas klientus važiuoja būtent automobiliu (duomenys neskelbtini), kad minėtas automobilis reprezentuoja įmonę, automobilis yra įmonės marketingo dalis. Todėl eismo įvykio metu apgadinus įmonei priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) ieškovas privalėjo išsinuomoti tokį pati automobilį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CPK 6.251 straipsnis). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012; kt.).

Teismas pažymi, kad ieškovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kiekvienas pelno siekiantis privatus juridinis asmuo steigiamas tam, kad, vystydamas veiklą, gautų pelną. Ieškovas nurodė, kad vykdant įmonės veiklą, siekiant reprezentuoti įmonę, ieškant klientų, buvo įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi įmonės vadovas vykdydamas savo tiesiogines funkcijas. Atsakovas šias aplinkybes neigė, nurodydamas, kad įmonės automobilis neturėjo skiriamųjų ženklų, logotipų, todėl negalima teigti, kad jis reprezentavo įmonę. Ieškovo atstovas tuo tarpu teigė, kad įmonės reklaminiai lipdukai nėra privalomi siekiant daryti reklamą, pats automobilis (duomenys neskelbtini) reprezentuoja įmonę, kai juo pas klientus vyksta įmonės atstovas. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas aplinkybes apie automobilį (duomenys neskelbtini), daro labiau tikėtiną išvadą, kad minėtas automobilis reprezentavo įmonę ir buvo įmonės marketingo dalis. Todėl nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu ieškovas turėjo pagrindą išsinuomoti tokį patį pakaitinį automobilį, kuris buvo apgadintas per eismo įvykį.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-886-186/2008. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-175/2014). Teismo vertinimu nagrinėjamos bylos ir atsakovo cituojamos civilinės bylos faktinės aplinkybės dėl nukentėjusiųjų pasirinktų pakaitinių automobilių nuomos nėra identiškos.

Įrodymų, kad ieškovo sudaryta automobilio nuomos sutartis būtų apsimestinė, o sutarta automobilio nuomos kaina neatitinkanti rinkos sąlygų, byloje nepateikta.

Atsakovas nurodo, kad ieškovui automobilį (duomenys neskelbtini) išnuomojusi UAB „Aruba“ užsiima nekilnojamojo turto nuoma, tačiau teismo vertinimu tai nepaneigia ieškovo pateiktų įrodymų, kad 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovas su UAB „Aruba“ sudarė transporto priemonės nuomos sutartį. Byloje yra pateiktas 2017 m. gruodžio 13 d. susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, yra pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytos už automobilio (duomenys neskelbtini) nuomą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. b. l. 7-8), taip pat pateiktas 2018 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymas, kad UAB „Autoekspertųgrupė“ pervedė UAB „Arusba“ 10890 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodyta minėtos PVM sąskaitos faktūros (e. b. b. l. 9).

Atsakovo argumentai apie tai, kad neva ieškovas nesiėmė priemonių žalai mažinti ir sąmoningai didino, nepagrįsti ir nesąžiningi.

Teismas pažymi, kad dar žalos administravimo pradžioje buvo ieškovo atstovo nurodyta apie ketinimą nuomotis pakaitinį automobilį. Sutartis dėl pakaitinio automobilio nuomos sudaryta 2017 m. lapkričio 7 d. Taip pat iš byloje esančių dokumentų (elektroninių laiškų) matyti, kad būtent ieškovas domėjosi žalos administravimo bylos eiga. Tai patvirtina 2017 m. lapkričio 23 d. E. M. elektroninis laiškas A. Ž., t. y. kad jis negali A. Ž. prisiskambinti, nieks informacijos apie žalos administravimo eigą nepateikia. E. M. klausia „kodėl niekas nederina nuostolių dydžio? Pažymi, kad nuomojasi pakaitinį automobilį ir negali priimti sprendimo dėl tolimesnių veiksmų su sudaužytu automobiliu.

Įrodymų, kad draudimo bendrovė anksčiau kreipėsi į nukentėjusįjį ir prašė patikslinti aplinkybes dėl pakaitinio automobilio, būtų teikusi savo siūlymus dėl pakaitinio automobilio nuomos, nėra. Liudytojas A. C. patvirtino, kad 2017 m. lapkričio 6 d. bendraujant dėl eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nukentėjusiojo atstovas (įmonės vadovas) išreiškė poziciją dėl pakaitinio automobilio nuomos. Nurodė, kad visa informacija buvo perduota vadovui. Tačiau duomenų, kad atsakovas būtų šiuo klausimu komunikavęs su ieškovu, nėra. Liudytojas A. Ž. taip pat teismui nurodė, kad jam buvo žinoma, jog ieškovo atstovas yra nurodęs, kad jei ieškovą tenkins paskaičiuotos žalos dydis, jis pretenzijų dėl nuostolių patirtų nuomojant automobilį nereikš.

Teismas įvertinęs liudytojų parodymus, taip pat aplinkybę, kad sutartis dėl automobilio nuomos sudaryta sekančią dieną po eismo įvykio, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovas tikrai informavo atsakovo atstovus apie tai, kad nuomosis pakaitinį automobilį iš karto po eismo įvykio.

Dėl automobilio kainos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog automobilio nuomos kaina atitiko rinkos kainas. 2017 m. lapkričio mėnesį rinkoje nebuvo pasiūlos nuomoti automobilius (duomenys neskelbtini) ieškovas pažymėjo, kad jo išsinuomotas automobilis buvo vienintelis variantas, pateikė argumentus dėl sutarties sudarymo aplinkybių, kad sutartis buvo sudaryta tokiomis sąlygomis, kad ieškovas bet kada galėtų nutraukti automobilio nuomos sutartį, nedidindamas nuostolių. Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu šiuos argumentus iš esmės patvirtino, nurodęs, kad negali pasakyti kokia buvo automobilio (duomenys neskelbtini) nuomos rinkos kaina 2017 m. lapkričio 7 d., kadangi tokio automobilio nuomai nerado.

Ieškovas pateikė įrodymus iš internetinio puslapio autoplius.lt kad automobilio (duomenys neskelbtini) nuomos kaina bylos nagrinėjimo metu, t. y. praėjus beveik dvejiems metams po eismo įvykio yra tokia: 1 diena – 350 Eur, 2 dienos 220 Eur, 7-14 dienų 140 Eur, 15-30 dienų -120 Eur. Kaip matyti, tokio automobilio nuomos kaina šiai dienai vienai parai yra netgi didesnė, nei 2017 m. lapkričio 7 d. išsinuomojo ieškovas.

Įrodymų, paneigiančių, kad automobilio (duomenys neskelbtini) kaina 2017 m. lapkričio 7 d. buvo rinkoje mažesnė nei išsinuomojo ieškovas, atsakovas nepateikė. Atsakovas į bylą pateikė 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Autolux“(Herz) atsakymą į paklausimą, kuriame nurodyta, kad jog verslo klasės, analogiškų (duomenys neskelbtini) gamintojo klasei transporto priemonei nuomos Vilniaus regione vidutinė nuomos kaina yra 76,80 Eur su PVM. Analogiškai klasei priklauso automobiliai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (e. b. b. l. 62). Tačiau atsakovo pateiktas įrodymas nepatvirtina, kad automobilį (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio mėnesį buvo galima išsinuomoti mažesne kaina, nei kaina, kuria minėta automobilį išsinuomojo ieškovas.

Nesant byloje įrodymų, kad 2017 m. lapkričio mėnesį, ieškovas turėjo galimybę išsinuomoti automobilį (duomenys neskelbtini) pigiau, konstatuotina, kad patirtos išlaidos buvo protingos bei būtinos ir priverstinės, siekiant nepertraukiamai tęsti įmonės veiklą ir įmonės vadovo darbo funkcijų atlikimą.

Teismo vertinimu, nepaisant to, kad ieškovo veikla yra susijusi su žalos administravimu iš klientų pusės, pernelyg didelių ar neprotingų pastangų iš nukentėjusiojo reikalavimas, esant aukščiau aprašytai situacijai, neatitiktų transporto priemonių valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo tikslų – siekio palengvinti nukentėjusiajam žalos atlyginimo administravimą, užtikrinti didesnę nukentėjusiųjų teisių apsaugą, kurių siekiama valstybėse narėse įgyvendinant direktyvas Nr. 72/166/EEB, 84/5/EEB, 90/232/EEB, 2000/26/EB ir 2005/14/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistemos.

Atsakovui nepaneigus ieškovo pagrįstų rašytiniais įrodymais žalos administravimo metu patirtų išlaidų dėl pakaitinio automobilio nuomos pagrįstumo, sąsajumo su eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis (sugadinta įmonę reprezentuojančios transporto priemonė), jų priverstinumo ir protingumo, neįrodžius pagrindų atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti TPVPCAD įstatymo 19 straipsnio numatytais pagrindais, - nėra pagrindo ieškovo reikalavimo atlyginti dėl eismo įvykio patirtus leistinais rašytiniais įrodymais grindžiamus papildomus nuostolius netenkinti pilna apimtimi (CPK 178, 185 str., Įstatymo 2 str. 5 d., 23 d.17 str. 1 d. 1 p., CK 6.264 str. 2 d., 6.265 str. 1 d.). Teismas pažymi, kad būtų nelogiškas įstatymo nuostatų aiškinimas, jog numatytas negautų pajamų atlyginimas, tačiau neatlyginamos tiesioginės, su eismo įvykiu susijusios, nukentėjusiojo asmens išlaidos.

Atsižvelgus į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atlyginti ieškovui visą automobilio nuomos už 36 dienas kainą (10890 Eur). Kadangi atsakovas 2018 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą atlyginti 2767,80 Eur dydžio išlaidas už pakaitinio automobilio nuomą, teismas priteisia iš atsakovo ieškovo naudai neatlygintą 8125,20 Eur dydžio draudimo išmoką už pakaitinio automobilio nuomą.

Ieškinį patenkinus, remiantis CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d. pagrindu, iš atsakovo ieškovui priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ir įgyvendino CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimą.

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 183 Eur dydžio žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZH39190). Patenkinus ieškinį pilnai, ieškovui iš atsakovo priteistina 183 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Ieškovas pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 32, ir mokėjimo nurodymą 2019 m. balandžio 1 d., patvirtinantį, kad už advokato suteiktas teisines paslaugas – ieškinio parengimą ir pateikimą teismui advokatui sumokėjo 450 Eur (e. b., b. l. 19-20). Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.1 punkte numatyto dydžio, todėl priteistinas.

Ieškovas pateikė 2019 m. gegužės 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 43, ir 2019 m. birželio 3 d. pavedimą (e. b., b. l. 82-83), patvirtinančius, kad už dubliko parengimą ir pateikimą teismui sumokėjo 250 Eur. Šis dydis neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalus dydžio, todėl priteistinas.

Taip pat pateikė 2019 m. rugsėjo 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 78, ir mokėjimo nurodymą, kad už pasiruošimą atstovavimui ir atstovavimą 2019 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme (3,15 val.) sumokėjo 250 Eur (e. b., b. l. 84-86). Teismas pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdis vyko 2 val. 30 min. Prašomas priteisti dydis neviršija Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktą, todėl priteistinas.

Taip pat pateikė 2019 m. spalio 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 89, ir mokėjimo nurodymą, kad už pasiruošimą atstovavimui ir atstovavimą 2019 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme (3,15 val.) sumokėjo 250 Eur (e. b., b. l. 130-131). 2019 m. spalio 29 d. teismo posėdis vyko 1 val. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, advokato užmokestis sudaro 128,90 Eur. Likusį laiką sudaro pasiruošimas atstovavimui teisme. Rekomendacijų 8.19 punktas numato, kad už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą koeficientas lygus 0,1. Taigi ieškovo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų maksimalių dydžių todėl priteistina.

Iš viso iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 1383 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė 5,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

uždarosios akcinės bendrovės „Autoekspertų grupė“ ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, j. a. k. 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, j. a. k. 300665654, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autoekspertų grupė“ j. a. k. 302442963, 8125,20 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto dvidešimt penkių eurų ir 20 cnt) draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8125,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1383 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, j. a. k. 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, j. a. k. 300665654, 5,18 Eur (penkių eurų 18 cnt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė