Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Autoįvykio metu apgadintas ieškovo automobilis buvo remontuojamas, ko pasėkoje, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. (36 paras), automobiliu ieškovas negalėjo naudotis. Dėl šios priežasties, UAB „Autoekspertų grupė“ “ 2018 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į UAB „Arusba“ ir pagal Transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nuomos sutartis) išsinuomojo pakaitinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Atsakovas neginčija nuomos laikotarpio, neginčija to, kad automobilio nuoma buvo reikalinga ir būtina, tačiau padengė tik dalį - 2 764,80 Eur nuomos kainos.

2017 m. lapkričio 30 d. ieškovas pateikė atsakovui pranešimą, kad autoįvykio metu apgadinto automobilio remonto laikotarpiu nuomosis (duomenys neskelbtini), kadangi tokios markės automobilis yra įmonės marketingo dalis ir reprezentacinė ieškovo verslo priemonė. Ieškovas ne kartą informavo draudimo kompaniją, kokį automobilį nuomos, įvardino priežastis, kodėl toks automobilis įmonei reikalingas, nurodė aplinkybes, dėl kurių nėra galimybės išsinuomoti identiškos ar bent labai panašios klasė kitą automobilį.

Atsakovas 2017 m. gruodžio 11 d. pateikė atsakymą, kad sutinka su pakaitinio automobilio nuomos būtinybe, nekvestionuoja nuomos išlaidų atlyginimo, tačiau nuomos išlaidas kompensuos kai ieškovas pateiks nuomos sutartį ir nuomos išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Žinodama faktą, kad pakaitiniu automobiliu ieškovas pasirinko (duomenys neskelbtini) klasės automobilį, tam atsakovas neprieštaravo.

Nuomodamas pakaitinį automobilį ieškovas patyrė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas. Iki eismo įvykio automobilį (duomenys neskelbtini) ieškovas nevaržomai naudojo savo ir savo verslo reikmėms. Apgadintą automobilį remontuojant ieškovas tokios galimybės neteko. Šios galimybės netekimą ir to pasėkoje kilusį diskomfortą ieškovas kompensavo išsinuomodamas neprastesnės klasės kitą automobilį. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti priežastinį ryšį.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, reiškia, kad žalą patyrusio asmens padėtis turi būti pilnai atkurta, ir tai neturi būti daroma paties nukentėjusiojo sąskaita. Nagrinėjamu atveju ieškovas, išsinuomodamas pakaitinį automobilį, susigrąžino galimybę naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini) ir toliau netrukdomai reprezentuoti savo įmonę.

2017 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku apie pakaitinio automobilio (būtent automobilio (duomenys neskelbtini)) nuomos faktą įmonės direktorius informavo atsakovo atstovą automobilio pirminės apžiūros metu. O 2017 m. lapkričio 24 d., atsakovo atstovas pakaitinio automobilio nuomos klausimus pradėjo aiškintis su ieškovo atstovu.

Nagrinėjamu atveju atsakovas tik dėl jam žinomų priežasčių, vienašališkai nusprendė, kad nemokės ieškovui visų patirtų išlaidų.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jau pirminės apžiūros metu informavo ekspertą, kad ketina nuomotis automobilį (duomenys neskelbtini). Jei draudimo bendrovė netinkami disponuoja jai suteikta informacija, nukentėjusysis neturi pareigos pakartotinai informuoti, kad ketina nuomotis pakaitinį automobilį. Ieškovo veikla yra tiesiogiai susijusi su automobiliu. Nesutinka, kad BMW 5 klasės ar Audi yra analogiški automobiliai ieškovo turimam (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis atsakovui buvo pateikta 2017 m. lapkričio 21 d. iki to laiko atsakovas jokių įrodymų nereikalavo. Ieškovas neturi įrodymų, kad kreipėsi į kitus automobilių nuomos punktus, tačiau tai buvo atsakovo pareiga pasiūlyti pakaitinį automobilį.

Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nors UAB „Autoekspertų grupė“ ir įvykio kaltininką sieja deliktiniai santykiai, tačiau draudimo bendrovės pareigos atlyginti žalą pagrindas yra draudimo sutartis, todėl ir prievolė atlyginti žalą yra sutartinė, o ne deliktinė, nepaisant to, kad draudžiamasis įvykis yra deliktas. Todėl sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui turi būti taikomi ir bendrieji sutarčių bei prievolių vykdymo principai.

Remiantis CK 6.38 straipsnio 3 dalimi, 6.200 straipsnio 3 dalimi ieškovo reikalavimas draudikui kylančią prievolę tenkinti nesivadovaujant racionaliausiu ekonomikos požiūriu įvykdymo metodu, pažeidžia tiek bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei žalos atlyginimo principus, tiek draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančių teisės norminių aktų nuostatas.

Ieškovas tik 2017 m. lapkričio 30 d. raštu informavo atsakovą apie ieškovo norą nuomotis būtent automobilį (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pakaitiniu automobiliu ieškovas naudojosi jau nuo 2017 m. lapkričio 7 d. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, neinformavo iš karto apie pageidavimą išsinuomoti pakaitinį automobilį. Byloje nėra nė vieno įrodymo pagrindžiančio, kad automobilis yra įmonės marketingo dalis. Automobilis nebuvo pažymėtas jokiais išskirtinais logotipais, kurie galėtų reprezentuoti įmonę.

Už automobilio remontą ieškovui buvo išmokėta 31008,78 Eur draudimo išmoka. Už pakaitinio automobilio pateiktos sąskaitos sudaro beveik trečdalis mašinos remonto kaštų.

Nė viename draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiame teisės akte nėra įtvirtinta įvykį sukėlusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei kylanti prievolė visais atvejais kompensuoti už pakaitinės transporto priemonės nuomą, todėl sprendžiant klausimą, ar toks nukentėjusio asmens prašymas gali būti laikomas pagrįstu, svarbiais išlieka bendrieji žalos atlyginimo principai bei žalos atlyginimą reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžtos nuostatos.

Atsakovas pateiktame triplike pažymėjo, kad nesutinka su ieškovo pozicija, jog draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles. Patirtos žalos dydį įrodinėja ieškovas. Jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, teisės doktrinoje įtvirtina nuostata, jog atsižvelgiant į tai, kad žalą patyręs asmuo negali didinti žalos (Privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 5 d.), kad žalą padaręs asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.) bei vertinant konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, ieškovė turi įrodyti ne tik patirtų išlaidų dydį, bet ir tokio išlaidų dydžio pagrįstumą. Tokios praktikos laikosi ir teismai (Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-886-186/2008). Ieškovas šią nutartį interpretuoja savaip. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jo pasirinktas automobilis ir jo nuomos kaina buvo vienintelė įmanoma galimybė. Atsakovas nesutinka, kad jam buvo žinoma apie ieškovo norą nuomotis (duomenys neskelbtini) automobilį.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra reglamentuota koks turi būti pakaitinis automobilis. Pakaitinio automobilio nuoma turi būti siejama su būtinomis išlaidomis. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kaip įmonės padėtis pablogėtų, jei būtų išsinuomojusi kitą automobilį. Įmonės, kuri išnuomojo ieškovui automobilį, pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto nuoma. Nėra byloje duomenų, kad minėta įmonė verčiasi automobilių nuoma.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas su draudimo bendrovė nederino automobilio nuomos sąmatos. Ieškovas buvo išsakęs nuomonę, kad jei gaus jo lūkesčius atitinkančią išmoką už sugadintą automobilį, tai nereikalaus atlyginti žalą už pakaitinį automobilį. Kai buvo pateikta sąskaitą, tada liudytojas suprato, kad ieškovas reikalaus atlyginti ir nuostolius už pakaitinį automobilį.

Liudytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuomai nerado. Ieškovas tikrai galėjo išsinuomoti kitą analogiškos klasės automobilį. Kai buvo pateikta informacija, kad nuomosis (duomenys neskelbtini), buvo pasiūlyta pasiieškoti kito automobilio. Liudytojas mano, kad turi būti pagrindimas, kodėl reikalingas būtent automobilis (duomenys neskelbtini). Mano, kad į išmoką jau yra įtraukta ir taip dalis sumos už automobilio nuomą. Nurodė, kad ieškovui nebuvo pasiūlytas konkretus automobilis nuomai.

Liudytojas A. C. parodė, kad bendravo su ieškovo vadovu pirminės automobilio apžiūros metu. Buvo kalbėta apie patirtos žalos dydį ir galima pakaitinio automobilio nuomą. Nurodė, kad visą informaciją perdavė savo tiesioginiam vadovui A. Ž. Negali prisiminti ar buvo kalbama konkrečiai apie automobilio (duomenys neskelbtini) nuomą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Autoekspertų grupė“ priklausanti transporto priemonė T. M. S, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininkas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – ir TPVCAPD sutartis) ir apdraudęs savo civilinę atsakomybę AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiame per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Atsakovas 2017 m. gruodžio 7 d. Pranešimu apie priimtą sprendimą įvykio byloje (duomenys neskelbtini) (e. b. b. l. 112) informavo ieškovą, kad administruojant 2017 m. lapkričio 6 d. įvykio bylą pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskaičiuota 31008,78 Eur dydžio draudimo išmoka. Ginčo dėl paskaičiuotos draudimo išmokos tarp šalių nekilo, draudimo išmoka išmokėta.

Žalos atlyginimo administravimo laikotarpiu ieškovas 2017 m. lapkričio 7 d. su UAB „Arusba“ sudarė transporto priemonės nuomos sutartį dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuomos (e. b. b. l. 4-5). Automobilio vienos paros kaina – 250 Eur be PVM. 2018 m. sausio 11 d. ieškovas pretenzija prašė apmokėti išlaidas, susijusias su pakaitinio automobilio nuoma (e. b. l. 15-16).

Atsakovas 2018 m. balandžio 3 d. raštu dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atlyginimo BTA administruojamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad būtinybės nuomotis pakaitinę transporto priemonę nekvestionuoja, todėl išlaidos bus kompensuojamos už 36 paras, skaičiuojant vidutinę paros nuomos kaina, t. y. po 76 Eur, iš viso 2764,80 Eur (e. b. b. l. 10-11).

Tuo tarpu ieškovas remiasi CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu visiškų nuostolių atlyginimo principu ir prašo priteisti visą pakaitinio automobilio nuomos kainą už 36 paras.

Remiantis CK 6.987 straipsniu, TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, 98 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymi, kad TPVCAPD sutartis yra nuostolių atlyginimo sutartis, pagal kurią draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Tam, kad kiltų draudiko pagal transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį civilinė atsakomybė, turi būti nustatytas draudžiamasis įvykis, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Šioje byloje nenustatyta, kad būtų tarp šalių buvęs ginčas, jog įvykis yra draudžiamasis ar būtų neaiškus pats draudžiamojo įvykio faktas. Nuo įvykio kilimo buvo aiškus pats draudžiamojo įvykio faktas.

Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo, o civilinė atsakomybė (atlygintinų nuostolių dydis) ribojama įtvirtintomis draudimo apsaugos ribomis, tačiau šioje byloje tai nėra aktualu.

Draudiko pareigos padengti trečiojo asmens patirtus nuostolius apimtis nustatyta įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintomis draudimo sumomis. Išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatyta tvarka pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui ar biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido jiems susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę tokią, kokia ji buvo po eismo įvykio, pretenziją pateikė nustatytu terminu.

Eismo įvykio žalos apibrėžimas pateikiamas TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Tai per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui, nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir/ar neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys.

Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nėra nurodyta, kad nėra atlyginamos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos. Priešingai nurodoma, kad taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Įstatymo 2 straipsnio apibrėžtas sąvokas, kad mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis (2,6 p.). Taisyklių 16 punkte numatytas nukentėjusiojo negautų pajamų atlyginimas. Atskirai taisyklėse nėra aptartos pakaitinio automobilio išlaidų atlyginimas ar kitų išlaidų, atsiradusių po eismo įvykio, tačiau sąlygotų eismo įvykio, atlyginimas. CK 6.249 straipsnyje turtine žala laikoma turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodytos išlaidos.

Tad nors pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose kaip draudiko atlygintinos išlaidos, tačiau TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalyje eismo įvykio žalą, be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalą, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apskritai numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš esmės nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turėtų atitikti priverstinumo, būtinumo ir protingumo požymius. Pažymėtina, kad Įstatymas nėra įtvirtinęs ribojimų atlyginti tiesioginius nuostolius, susijusius su eismo įvykiu kitu pagrindu nei viršijant draudimo maksimalią pagal Įstatymą mokėtiną draudimo sumą. Priešingai, kaip jau minėta, eismo įvykio žalos apibrėžimas apima tokios žalos atlyginimą. Tai, kad Įstatymo įgyvendinimo tvarką reglamentuojančiose Taisyklėse nėra atskirai aptariamas tokių išlaidų atlyginimas, nepaneigia ir negali paneigti teisėto Įstatyme įtvirtinto nukentėjusiojo asmens reikalavimo atlyginti dėl eismo įvykio patirtus nuostolius, atitinkančius teismų praktikoje suformuotus būtinumo, priverstinumo ir protingumo kriterijus

Teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad pakaitinę transporto priemonę nukentėjęs asmuo turi teisę išsinuomoti tik tada, jei pagrindžia, kad sugadinta transporto priemonė buvo naudojama jo kasdieniams poreikiams tenkinti. Tokios išlaidos turi būti pagrįstos, t. y. nukentėjusysis turi pateikti duomenis, kad jis buvo sudaręs transporto priemonės nuomos sutartį ir už transporto priemonės nuomą realiai sumokėjo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas reikalauja, kad draudikas atlygintų 10890 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidų.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas atlyginti išlaidas už automobilio nuomą, pateikė 2017 m. lapkričio 7 d. transporto priemonės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) (e. b. b. l. 4-5), kuria iš UAB „Arusba“ UAB „Autoekspertų grupė“ išsinuomojo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Už automobilio nuomą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. ieškovas patyrė 10890 Eur pakaitinio automobilio išlaidų ( e. b. b. l. 7-8, 9).

Atsižvelgiant į visus ieškovo pateiktus duomenis, galima daryti išvadą, kad ieškovas draudikui pateikė visus duomenis, patvirtinančius, kad jis nuomojosi pakaitinį automobilį ir už tai sumokėjo, t. y. realiai patyrė išlaidų.

Ieškovas nurodė, kad įmonė turėjo tik du automobilius, t. y. eismo įvykio metu sugadintą automobilį (duomenys neskelbtini) ir automobilį (duomenys neskelbtini), skirtą ir pritaikytą detalių pervežimui (e. b. b.l. 14). Atsakovas neginčijo, jog atsakovui buvo reikalingas pakaitinis automobilis. 2019 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu baigiamųjų kalbu metu atsakovo atstovė taip pat pripažino, kad pakaitinio automobilio nuoma atitiko priverstinumo ir būtinumo kriterijus.

Dėl būtinybės nuomotis būtent automobilį (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonės teikiamos paslaugos – žalos administravimas, remontas, teisinės paslaugos draudimo klausimais. Ieškovo vadovas nurodė, kad jis pas klientus važiuoja būtent automobiliu (duomenys neskelbtini), kad minėtas automobilis reprezentuoja įmonę, automobilis yra įmonės marketingo dalis. Todėl eismo įvykio metu apgadinus įmonei priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) ieškovas privalėjo išsinuomoti tokį pati automobilį.

Teismas pažymi, kad ieškovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kiekvienas pelno siekiantis privatus juridinis asmuo steigiamas tam, kad, vystydamas veiklą, gautų pelną. Ieškovas nurodė, kad vykdant įmonės veiklą, siekiant reprezentuoti įmonę, ieškant klientų, buvo įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi įmonės vadovas vykdydamas savo tiesiogines funkcijas. Atsakovas šias aplinkybes neigė, nurodydamas, kad įmonės automobilis neturėjo skiriamųjų ženklų, logotipų, todėl negalima teigti, kad jis reprezentavo įmonę. Ieškovo atstovas tuo tarpu teigė, kad įmonės reklaminiai lipdukai nėra privalomi siekiant daryti reklamą, pats automobilis (duomenys neskelbtini) reprezentuoja įmonę, kai juo pas klientus vyksta įmonės atstovas. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas aplinkybes apie automobilį (duomenys neskelbtini), daro labiau tikėtiną išvadą, kad minėtas automobilis reprezentavo įmonę ir buvo įmonės marketingo dalis. Todėl nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu ieškovas turėjo pagrindą išsinuomoti tokį patį pakaitinį automobilį, kuris buvo apgadintas per eismo įvykį.