- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-15
- Bylos Nr.
- e2A-1419-871/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00642-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui A. D., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 478,74 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad sodininkų bendrai įsteigta atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis. Ieškovės administruojamoje sodininkų bendrijos teritorijoje yra išsidėstęs žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio 533/1034 dalys yra registruotos kaip atsakovo nuosavybė. Atsakovui, turinčiam nuosavybės teisę ieškovės administruojamame administraciniame vienete (sodininkų bendrijoje), buvo priskaičiuota 478,74 Eur priskaitymų, kuriuos sudaro atsakovui nuosavybės teise priklausančiai sklypo daliai priskaičiuotos ieškovės administruojamų bendro naudojimo objektų išlaikymo, jų administravimo ir priežiūros išlaidos, susidariusios už laikotarpį nuo 2020 m. iki 2023 m. imtinai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, jog 2018 m. lapkričio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijus butą ir 533/1034 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jam buvo suteikta teisė laisvai disponuoti šia žemės sklypo dalimi. Atsakovui nebuvo perleista jokia Bendrijos bendrojo naudojimo objektų bendros nuosavybės dalis, atsakovas iki šiol prie jokių naujų bendro naudojimo objektų sukūrimo neprisidėjo. Nors atsakovo nekilnojamasis turtas yra ieškovės administruojamo administracinio vieneto dalis, tačiau dėl savo dislokacijos vietos yra visiškai atsietas nuo visos ieškovės teritorijos, dėl ko atsakovas neturi galimybės pasinaudoti ir nesinaudoja jokiomis ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl neturi jokių neįvykdytų prievolių ieškovei.
4. Atsakovas laikosi pozicijos, jog jam, kaip ne Bendrijos nariui, mokėtinos sumos priskaičiuojamos ne pagal faktiškai (realiai) jau patirtas išlaidas, proporcingai jo turimo sklypo plotui, o taikomas fiksuotas 15,00 Eur mokestis už arą, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne bendrijos nariui mokesčiai skaičiuojami pagal jau realiai patirtas išlaidas. Atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimas mokėti mokestį vienodai taikomą tiek Bendrijos nariams, tiek ir kitiems asmenims, tiek prisidėjusiems, tiek ir ne prie bendro naudojimo objektų sukūrimo, net nustatyta tvarka nepatvirtinus šių objektų aprašo, vertintinas kaip akivaizdžiai neteisėtas ir pažeidžiantis jo teises. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nėra ieškovės Bendrijos narys, ieškovė neturi teisinio pagrindo iš atsakovo reikalauti sumokėti stojamojo mokesčio, kuris „virto“ infrastruktūros mokesčiu, o ieškovės pateikti valdymo organų sprendimai nesuteikia teisinio pagrindo tokio mokesčio reikalauti iš atsakovo. Dėl bendro naudojimo objektų išlaikymo išlaidų atsakovas teigia, jog sklypą ir namą įsigijęs 2018 metais, jis prie jokių naujų bendro naudojimo objektų sukūrimo nėra prisidėjęs, todėl jam neatsiranda pareiga atlyginti naujai įsigytų objektų priežiūros ir eksploatacijos organizavimo išlaidų. Įsigijus nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, jam nebuvo perleista jokia ieškovės bendrojo naudojimo objektų bendros nuosavybės dalis. Ieškovės Bendrijos narių susirinkimas nustatyta tvarka net nėra patvirtinęs bendro naudojimo objektų aprašo, ir jam yra visiškai nesuprantama, kokiais teisiniais pagrindais remiantis į bendro naudojimo objektų sąrašą, kurio pagrindu turėjo būti parengtas bendrojo naudojimo objektų aprašas, yra įtrauktas spausdintuvas („printeris“), yra visiškai neaiški ne tik kad šiame sąraše išvardintų objektų buvimo vieta, bet ir jų sukūrimo laikas, ar juos sukūrę asmenys ir t.t., be to, ieškovė savo reikalavimams pagrįsti pateikė 2017 m. birželio 3 d. bendrojo naudojimo objektų sąrašą, kuriame nurodyta: papildyta 2022 m. rugpjūčio 22 d., t. y. jau kilus ginčui į šį sąrašą įtraukti nauji bendrojo naudojimo objektai. Atsakovas pažymi, jog bendro naudojimo objektų sąraše, kurio pagrindu turėjo būti parengtas bendrojo naudojimo objektų aprašas, yra taip pat nurodyti tokie objektai: pagrindiniai automatizuoti įvažiavimo vartai, antri automatizuoti įvažiavimo vartai su integruotais varteliais ir pan., kuriais atsakovas niekada nesinaudojo ir nesinaudoja. Net jei ieškovė nustatyta tvarka ir būtų patvirtinusi bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame būtų nurodyti šie objektai, ieškovės reikalavimai atsakovui dėl šių objektų remonto bei priežiūros būtų nepagrįsti ir nesąžiningi jau vien dėl tos priežasties, jog atsakovas jais nesinaudoja ir net negali naudotis ir apie tai ieškovei yra akivaizdžiai žinoma. Bendrijos narių susirinkimas nėra nustatyta tvarka nustatęs jokios kitų asmenų, t. y. ne Bendrijos narių, įmokos, skirtos bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, jog atsakovo pareiga vykdyti prievoles ieškovei kyla ne dėl to, kokiu intensyvumu jis naudojasi ieškovės administruojamame teritorijos vienete įrengta infrastruktūra, bet dėl to, kad nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį ieškovės sodininkų Bendrijos teritorijoje. Atsakovas nėra Bendrijos narys, tačiau ši jo teisinė padėtis nereiškia, kad jo prievolės ieškovei išnyksta ar atitinkamu būdu sumažėja. Ieškovė vienodai vykdo visoje teritorijoje įrengtos infrastruktūros priežiūros pareigas. Kiti asmenys (šiuo atveju tokiu laikytinas atsakovas) su Bendrija atsiskaito ne tik už gautas paslaugas, bet ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu. Taigi, atsakovo pozicija, akcentuojant tik jo gautas paslaugas ar atitinkamą naudojimąsi jomis, yra teisiškai nepagrįsta. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad jo sklypo dalis yra ieškovės administruojamo administracinio vieneto dalis, tačiau jokie teisės aktai nediferencijuoja sodininkų bendrijos teritorijoje nuosavybę turinčių savininkų mokestinių prievolių pagal jų nuosavybės išsidėstymą bendrijos administruojamoje teritorijoje ir juo labiau nesieja šios pareigos išimtinai su naudojimosi ar nesinaudojimu kokiomis nors paslaugomis/naudos gavimo faktu, todėl atsakovo argumentas, kad jo sklypas yra atokiau nuo centrinės Bendrijos administruojamo administracinio vieneto dalies ar pan., yra teisiškai nereikšmingas. Ieškovė nėra privačių sklypų pageidavimus įgyvendinantis subjektas, bet bendrąsias sodininkų teises ir pareigas įgyvendinantis juridinis asmuo, todėl atsakovas turi mokėti mokestį bendrijos reikmėms, o ne tikslines įmokas konkrečių darbų atlikimui. Ieškovė nustatė fiksuoto dydžio įmokas, kurios nepriklauso nuo konkrečių darbų atlikimo, todėl pretenzijos dėl to, kad konkretūs darbai (jų vykdymas) turėtų nulemti atsakovo pareigą mokėti, yra nepagrįstas. Atsakovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, kad Bendrijos lėšos nėra naudojamos Bendrijos turto išlaikymui ir kitoms su Bendrijos veikla susijusioms išlaidoms, o Bendrijos susirinkimo sprendimas, kai mokestis patvirtinamas tiek nariams, tiek ir ne nariams, yra laikomas privalomas. Nagrinėjamu atveju Bendrijos narių susirinkimo sprendimas yra nenuginčytas ir galioja, todėl atsakovui jis privalomas. Vien tai, kad šie mokesčiai yra vienodi tiek Bendrijos nariams, tiek ir savininkams, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo teisės kokiu nors būdu yra pažeidžiamos. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai buvimas ar nebuvimas Bendrijos nariu suteiktų savininkui privilegijuotą padėtį kitų asmenų atžvilgiu. Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tarp jų, ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidoms padengti. Aplinkybė, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas su statiniais turi nuosavą inžinerinę infrastruktūrą ir jis nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais, nėra pagrindas atleisti atsakovo nuo bendrojo naudojimo objektų savininko pareigų vykdymo. Atsakovo kasmetinė pareiga buvo apskaičiuota proporcingai jo nuosavybės daliai mokėti ieškovės bendro turto išlaikymo bei išsaugojimo išlaidas, rinkliavas ir kitokias įmokas nepriklausomai nuo to, naudojosi atsakovas bendru turtu ar ne. Šiuo atveju ieškovė dėl atsakovo nemokėtų ir šiam momentui nesumokėtų mokesčių buvo priversta vykdyti veiklą mažesne apimtimi, nei iš anksto suplanuota, ir veiklą nuo 2018 metų vykdyti su mažesne sąmata, nei būdavo oficialiai suplanuojama Bendrijos narių susirinkimų protokolais. Visa atsakovo sklypo dalis yra ieškovės administruojamo administracinio vieneto sudedamoji dalis, o šią teritoriją ieškovė puoselėja pagal sodininkų bendrijos bendruomenės einamuosius lūkesčius ir objektyvius pageidavimus, patvirtinant tam metines sąmatas arba numačius veiklą, nepatiriant tam finansinių sąnaudų. Ieškovė pažymi, kad atsakovas, kaip sklypo savininkas, turi galimybę naudotis ir (ar) naudojasi visa Bendrijoje esantiems sklypams ir Bendrijoje esančių sklypų savininkams sukurta infrastruktūra.
Atsiliepimas
6. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės dublike nurodytus motyvus, pateiktame triplike teigia, jog teisėtai reikalauti tam tikrų išlaidų atlyginimo galima tik esant aiškiam teisiniam pagrindui, o šiuo atveju pagal teisinį reglamentavimą, priešingai, nei teigia ieškovė, tais atvejais, kai sukuriamas naujas bendrojo naudojimo objektas, jis įtraukiamas į bendrojo naudojimo objektų aprašą pažymint, kokie asmenys prisidėjo prie jo sukūrimo. Šis objektas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tiems savininkams, kurie dalyvavo jį sukuriant, o ne automatiškai, kaip nurodo ieškovė, visiems bendraturčiams. Pažymi, jog iš 2017 m. birželio 3 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolo matyti, jog šiame susirinkime Bendrijos narių susirinkimas patvirtino bendro naudojimo objektų sąrašą ir jo pagrindu įgaliojo naują valdybą paruošti bendrojo naudojimo objektų aprašą, tačiau įrodymų, jog nustatyta tvarka Bendrijos narių susirinkimas patvirtino ši dokumentą, nepateikta. Atsakovo vertinimu, ieškovė neturi nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto bendro naudojimo objektų aprašo, o jo nesant, nėra aišku, kokie objektai yra bendro naudojimo, kam jie priklauso, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti atsakovo atlyginti jų priežiūros ir eksploatacijos organizavimo išlaidas. Ieškovė ignoruoja atsakovo poziciją, jog Bendrijos narių susirinkimas nėra nustatyta tvarka nustatęs jokios kitų asmenų, t. y. ne Bendrijos narių, įmokos, skirtos bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti. Dėl ieškovės reikalaujamų mokesčių pagrįstumo atsakovas tvirtina, jog teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl asmens, kuris nėra sodininkų bendrijos nariu, prievolės mokėti sodininkų bendrijai atitinkamas įmokas iš esmės suformuota. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne bendrijos nariui mokesčiai skaičiuojami pagal jau realiai patirtas išlaidas. Ginčo atveju atsakovui mokėtinos sumos priskaičiuojamos ne pagal faktiškai (realiai) jau patirtas išlaidas, proporcingai jo turimo sklypo plotui, o taikomas fiksuotas mokestis už arą, todėl toks ieškovės reikalavimas yra neteisėtas ir nepagristas bei atmestinas. Be kita ko, ieškovės pozicija dėl mokesčių skaičiavimo yra nenuosekli ir nepagrįsta, Bendrijos narių susirinkimo sprendime nėra nustatyta, jog 15,00 Eur už arą įmoka yra taikoma ir ne Bendrijos nariams. Atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimas mokėti mokestį vienodai taikomą tiek Bendrijos nariams, tiek ir kitiems asmenims, tiek prisidėjusiems, tiek ir neprisidėjusiems prie bendro naudojimo objektų sukūrimo, net nustatyta tvarka nepatvirtinus šių objektų aprašo, vertintinas kaip akivaizdžiai neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nėra Bendrijos narys, ieškovė neturi teisinio pagrindo iš atsakovo reikalauti sumokėti stojamąjį mokestį, kaip atsakovui yra nurodoma pateiktoje apmokėjimui sąskaitoje-faktūroje Nr. SBL Nr. 22-02, o ieškovės pateikti valdymo organų sprendimai nesuteikia teisinio pagrindo tokio mokesčio reikalauti iš atsakovo.
Šalies argumentai
7. Ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėl atsakovui priskaičiuotų sumų apskaičiavimo būdo nurodo, jog ieškinio suma yra 478,74 Eur, kurią sudaro: 150,00 Eur dydžio stojamasis (infrastruktūros) mokestis, kurį moka visi nauji sklypų savininkai nuo sklypo įsigijimo momento, 168,84 Eur atsakovo įsiskolinimas ieškovei už ieškovės dvejų finansinių metų laikotarpius iki 2022 m. balandžio 30 d., 71,64 Eur už ieškovės išlaidas finansinių metų laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., 97,20 Eur už ieškovės išlaidas finansinių metų laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., 79,95 Eur sklypo savininko metinė įmoka už ieškovės finansinių metų laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., 79,95 Eur sklypų savininko metinė įmoka už ieškovės finansinių metų laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Ieškovė pažymi, jog nuo 2019 metų Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu sklypų savininkams yra nustatyta sklypų savininkų metinė įmoka, t. y. visiems vienodo dydžio suma – 15,00 Eur už arą. 2022 m. atsakovui nemokant tam momentui susikaupusių mokesčių ir nesutinkant mokėti mokesčių, kurie buvo paskaičiuoti pagal formulę – 15,00 Eur už arą, atsakovo prašymu ieškovė išrašė 2022 m. gegužės 16 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 22-02 – 318,84 Eur sumai dėl 150,00 Eur dydžio stojamojo (infrastruktūros) mokesčio ir 168,84 Eur ieškovės patirtų išlaidų finansinių metų laikotarpiais nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (71,64 Eur) ir 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. (97,20 Eur), kurios buvo apskaičiuotos proporcingai pagal Bendrijoje esančių absoliučiai visų sklypų arų kiekį, detalizuojant absoliučiai visas ieškovės išlaidas. Už ieškovės finansinių metų laikotarpius nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. (5.33 arų x 15,00 Eur už 1 arą = 79,95 Eur) ir nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. (5.33 arų x 15,00 Eur už 1 arą = 79,95 Eur). Nurodo, jog, minėta 2022 m. gegužės 16 d. sąskaita-faktūra Nr. 22-02 atsakovui yra išimtinė, to prašant pačiam atsakovui, joje atsispindi teisingi ir šiam momentui nekoreguotini duomenys, kiek tai susiję su laikotarpiu iki 2022 m. balandžio 30 d., jei minėtų finansinių metų įmokos būtų pagal arų kiekį, tai įmokos būtų atitinkamai po 79,95 Eur, o ne kaip šiuo metu yra atitinkamai 71,64 Eur ir 97,20 Eur. Be to, sklypų savininkų metinės įmokos yra mokamos ieškovei finansinių metų pradžioje ir būtent iš jų esamų surinktų sumų ieškovė vykdo teisės aktų nustatytą veiklą visų Bendrijoje esančių sklypų atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo A. D. 168,84 Eur (šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 84 ct) skolos ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (168,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
11. Teismas nustatė, kad byloje ginčo nėra, kad ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ administruojamoje sodininkų bendrijos teritorijoje yra išsidėstęs žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio 533/1034 dalys nuosavybės teise pagal 2018 m. lapkričio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartį priklauso atsakovui A. D.. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nėra Bendrijos narys. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skola už Bendrijos laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. teiktas paslaugas sudaro 478,74 Eur.
12. Ieškovė atsakovo skolai pagrįsti pateikė Bendrijos 2022 m. gegužės 16 d. išrašytą sąskaitą–faktūrą Serija SBL Nr. 22-02 su mokesčių apskaičiavimo detalizacija 318,84 Eur sumai, iš kurių matyti, jog atsakovui buvo paskaičiuotas 150,00 Eur stojamasis mokestis, taip pat už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Bendrijos turėtų išlaidų proporcingai atsakovo valdomam sklypui dengimas, viso 168,84 Eur (71,64 + 97,20). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas minėtus dokumentus iš ieškovės yra gavęs. Iš ieškovės rašytinių paaiškinimų ir šalių susirašinėjimo taip pat matyti, jog ieškovė siuntė atsakovui mokėjimo pranešimą dėl mokesčio sumokėjimo už Bendrijos suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. mokesčio, kuris sudarė 79,95 Eur sumą. bylą nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė siuntė atsakovui sąskaitą už Bendrijos paskaičiuotą mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.
13. Nagrinėjamu atveju iš Bendrijos narių 2017 m. birželio 3 d. susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad Bendrijos nariai minėto susirinkimo metu balsų dauguma patvirtino Bendrijos bendrojo naudojimo objektų sąrašą bei įpareigojo naują Bendrijos valdybą parengti Bendrijos bendrojo naudojimo objektų aprašą. Taip pat nustatyta, kad Bendrijos nariai 2022 m. rugpjūčio 28 d. susirinkime patvirtino atnaujintą Bendrijos bendrojo naudojimo objektų sąrašą. Atsakovas savo prievolę, mokėti Bendrijai su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu susijusius mokesčius, ginčija aplinkybe, jog Bendrija nėra sudariusi bendrojo naudojimo objektų aprašo ir nėra jo viešai paskelbusi Bendrijos nariams ir kitiems asmenims, kaip savarankišku pagrindu. Vis dėl to, teismo vertinimu, vien bendrojo naudojimo objektų aprašo neparengimas savaime neeliminuoja atsakovo pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrijos nariai yra patvirtinę bendrojo naudojimo objektų sąrašą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovui Bendrijos bendrojo naudojimo objektų aprašas nebuvo pateiktas, tačiau į bylą nepateikti įrodymai, jog atsakovas apskritai nežinojo apie Bendrijos bendrojo naudojimo objektus, ypač tokius, kurie gali būti matomi vizualiai, pvz., tvora vartai, tvenkinys, apšvietimo stulpai, skelbimų lentos ir pan. Taigi, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog Bendrija nebuvo sudariusi bendrojo naudojimo objektų aprašo, savaime neeliminuoja atsakovo pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Tokia atsakovo prievolė turi būti vertinama kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
14. Teismas sprendė, kad jog ne bendrijos nario prievolė prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidų gali būti susijusi ne tik su išlaidomis konkrečioms paslaugoms apmokėti. Prie šių išlaidų gali būti priskirtos ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., atlyginimams ir mokesčiams sumokėti, kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt.
15. Iš Bendrijos 2022 m. gegužės 16 d. išrašytos sąskaitos–faktūros Serija SBL Nr. 22-02 matyti, kad atsakovui buvo paskaičiuotas mokestis už laikotarpiu 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Bendrijos turėtas išlaidas viso 168,84 Eur (71,64 + 97,20), taip pat 150,00 Eur stojamasis mokestis, kurį bylos nagrinėjimo metu ieškovė įvardijo kaip infrastruktūros mokestis. Iš Bendrijos išlaidų detalizavimo (aprašymo) matyti, kad atsakovui proporcingai jo turimam žemės sklypo plotui buvo paskaičiuotas mokestis už Bendrijai suteiktas paslaugas, Bendrijos mokamus atlyginimus valdybos pirmininkui ir buhalteriui, mokesčius valstybei ir kt. Įvertinęs atsakovui paskaičiuoto mokesčio už Bendrijos išlaidas už laikotarpiu 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. detalizavimą, teismas sprendė, kad minėtame detalizavime nurodytos išlaidos yra susijusios su Bendrijos veikla vykdant bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, todėl yra pagrindas šias Bendrijos turėtas išlaidas už 2020–2021 m. ir 2021–2022 m. pripažinti pagrįstomis. Nurodė, kad atsakovui proporcingai jam priklausančio žemės sklypo daliai tenkanti minėtų Bendrijos išlaidų dalis ieškovės buvo paskaičiuota tinkamai, laikantis SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos.
16. Tuo tarpu ieškovės minėtoje sąskaitoje atsakovui paskaičiuotas 150,00 Eur stojamasis arba infrastruktūros mokestis nėra pagrįstas byloje esančiais duomenimis. Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį ne bendrijos nariai proporcingai turimai žemės sklypo daliai moka mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objektų atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu jie dalyvauja sukuriant naują objektą). Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo pareigą mokėti minėtą mokestį grindžia 2016 m. gegužės 14 d. Bendrijos narių susirinkime priimtu sprendimu (6 klausimas), kuriuo buvo nustatytas stojimo į Bendriją arba infrastruktūros mokestis. Byloje nėra įrodymų ir ginčo dėl to nekilo, jog atsakovui ir Bendrijai bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso jokie bendrojo naudojimo objektai, t. y. atsakovas nedalyvavo jokių bendrojo naudojimo objektų sukūrime. Minėtas stojamasis arba infrastruktūros mokestis taip pat nėra pagrįstas realiomis Bendrijos išlaidomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad minėtas mokestis neatitinka SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje ne bendrijos nariams skaičiuojamų mokesčių nustatytų kriterijų. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą, teismas sprendė, jog ieškovė neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovui minėto mokesčio.
17. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė (Bendrija) žemės sklypo savininko (ne bendrijos nario) mokėjimo prievolę turi pagrįsti konkrečiais duomenimis apie Bendrijos turėtas išlaidas, susijusias su konkrečių paslaugų suteikimu bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais. Jeigu mokesčiai renkami avansu, už tokių lėšų panaudojimą, jų likutį turi būti atsiskaitoma su visais bendraturčiais, nepriklausomai nuo jų narystės sodininkų bendrijoje. Ne bendrijos nariai su Bendrija atsiskaito pagal Bendrijos pateiktas sąskaitas, kuriose turi būti nurodytas aiškus tokio asmens prievolės turinys.
18. Teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. atsakovui paskaičiuotą mokestį, susijusį su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, kuris sudaro 159,90 Eur (79,95 + 79,95), ieškovė grindžia tik Bendrijos narių 2019 m. gegužės 19 d. susirinkime priimtu sprendimu nustatyti 15,00 Eur už arą dydžio Bendrijos (bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir kt.) mokestį. Į bylą nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė buvo atsakovui pateikusi sąskaitas už minėtu laikotarpiu paskaičiuotus mokesčius, taip pat į bylą nepateikta įrodymų, jog ieškovė buvo pateikusi atsakovui ataskaitą apie avansu surinktas panaudotas lėšas. Taigi, iš ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovui laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. paskaičiuotus mokesčius nėra galimybės atskleisti atsakovo prievolės turinio.
19. Kita vertus, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė apie mokestį paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. atsakovui siuntė tik mokėjimo pranešimą, t. y. nesiuntė atsakovui sąskaitos. Tačiau byloje apskritai nėra jokių įrodymų, jog ieškovė siuntė atsakovui kokį nors pranešimą ar sąskaitą dėl mokesčio paskaičiuoto laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi galimybių įvertinti tokio ieškovės reikalavimo atsakovui turinio, taip pat negali nustatyti tokio ieškovės reikalavimo atsakovui pagrįstumo. Vien Bendrijos narių sprendimas, kuriuo Bendrijos nariai buvo nustatę ir ne Bendrijos nariams 15,00 Eur už arą metinį mokestį, nesiejant šio mokesčio su realiomis Bendrijos išlaidomis, taip pat neteikiant Bendrijos ir ne Bendrijos nariams informacijos apie 2022–2023 m. Bendrijos turėtas išlaidas, tokiu būdu eliminuojant atsakovo teisę ginčyti savo prievolę toliau mokėti tokios paskirties įmokas, nėra pakankamas tokio mokesčio skaičiavimui pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė, apskaičiuodama atsakovui, kaip ne Bendrijos nariui, stojimo arba infrastruktūros mokestį, nesilaikė SBĮ reikalavimų, taip pat ieškovė nepateikė į bylą pakankamų įrodymų, pagrindžiančių mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. paskaičiavimo atsakovui pagrįstumą.
20. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti pagrįstu ir įrodytu ieškovės ieškinio dalį dėl ieškovės paskaičiuoto atsakovui mokesčio už Bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. 168,84 Eur (71,64 + 97,20) sumai. Kitą ieškinio dalį teismas pripažino neįrodyta.
21. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Ieškinį patenkinus iš dalies (35,27 proc. patenkintų reikalavimų), iš atsakovo priteista 465,57 Eur (1 320,03 x 0,3527) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteista 1 294,60 Eur (2 000,00 x 0,6473) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteista 829,03 Eur (1 294,60 - 465,57) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2025-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. e2-704-1090/2025 dalį, kuria buvo atmesta 309,90 Eur dydžio ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo suma ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo A. D. ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai 478,74 Eur įsiskolinimą bei penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 478,74 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; perskirstyti pirmos instancijos teisme tarp šalių paskirstytų bylinėjimosi išlaidų dydį bei proporcijas.
24. Darydamas išvadą, kad infrastruktūros mokestis yra nepagrįstas, pirmos instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančią rašytinę medžiagą. Toks teiginys yra neteisingas, nes toks mokestis byloje buvo pagrįstas pateiktu rašytiniu įrodymu - 2016 m. gegužės 14 d. Bendrijos narių susirinkime priimtu sprendimu (6 klausimas). Tai yra apeliantės (juridinio asmens) organo priimtas sprendimas, kuriuo apeliantė vadovaujasi savo veikloje ir kol jis nėra nuginčytas, jis yra galiojantis ir SBĮ 22¹ str. 1 d. teisiniu pagrindu taikytinas taip pat ir atsakovui. Be to, atsakovas šioje byloje jo neginčijo, todėl pirmos instancijos teismas savo sprendimu nepagrįstai atsisakė vadovautis minėtu visuotinio susirinkimo sprendimu ir šio mokesčio nepriteisė.
25. Infrastruktūros mokestis yra pripažįstamas ir kasacinio teismo praktikoje. Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-684/2017 28 punkte konstatuota, jog atsakovas laikytinas mokesčių subjektu, turinčiu pareigą mokėti bendrijai mokesčius atsižvelgiant į sodininkų bendrijos pajamas, infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčių tikslingumą, kuris atskleidžiamas sąskaitose.
26. Apeliantė atkleidė atsakovui 2022 m. gegužės 16 d. išrašytos sąskaitos–faktūros Serija SBL Nr. 22-02 turinį, pateikdama jam šią sąskaitą; atsakovas šios sąskaitos turinio neginčijo, bet atsisakė vykdyti prievolę motyvuodamas tuo, kad jis nebūdamas apeliantės nariu ir šiai neturint jokio bendrojo naudojimo turto, kurio bendraturtis jis būtų, apeliantei neteikiant jam jokių paslaugų ir jam nesinaudojant jokiais bendrojo naudojimo objektais, jis neprivalo mokėti įmokas sodininkų bendrijai.
27. Atitinkamai pirmos instancijos teismas neteisingai taikė teisinį reguliavimą, numatantį sąlygas, kurioms esant sodininkų bendrijos nariu nesančiam asmeniui kyla pareiga mokėti mokesčius ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, kurioje infrastruktūros mokestis pripažįstamas kaip teisėtas ir priteistinas.
28. Tokia ydinga teismo pozicija suponuoja išvadą, kad asmenys, įgiję nuosavybę apeliantės administruojamo administracinio vieneto teritorijoje ir vengdami tapti bendrijos nariais, sutaupys stojamąjį mokestį, kurį turi mokėti į bendriją stojantys sąžiningi savininkai, be to dar ir neatlygintinai įgis visą pastarųjų sukurtą infrastruktūrą ir gerbūvį visiškai prie to neprisidedant. Tokia klaidinga išvada reikš, kad ne bendrijos nariai atsidurs ženkliai geresnėje padėtyje už bendrijos narius ir galiausiai labiau apsimokės nestoti į bendriją, tokiu būdu išvengiant tiek bendrijos nario stojamojo mokesčio sumokėjimo, tiek ne bendrijos nario infrastruktūros mokesčio sumokėjimo.
29. Apeliantė pateikė į bylą atsakovui išrašytą sąskaitą už laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. jos turėtas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu. Atsakovo prievolės turinys buvo atskleistas kartu su sąskaita pateiktame išlaidų detalizavime (aprašyme), todėl šias išlaidas teismas laikė pagrįstomis ir priteisė iš atsakovo.
30. Tuo tarpu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. atsakovui paskaičiuotą mokestį, susijusį su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, kuris sudaro 159,90 Eur (79,95 + 79,95), apeliantė byloje grindė Bendrijos narių 2019 m. gegužės 19 d. susirinkime priimtu sprendimu nustatyti 15,00 Eur už arą dydžio Bendrijos (bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir kt.) mokestį. Todėl pirmos instancijos teismas konstatavo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog apeliantė buvo atsakovui pateikusi sąskaitas už minėtu laikotarpiu paskaičiuotus mokesčius, taip pat į bylą nepateikta įrodymų, jog apeliantė buvo pateikusi atsakovui ataskaitą apie avansu surinktas panaudotas lėšas. Dėl šių pagrindų teismas sprendė, iš apeliantės pateiktų duomenų apie atsakovui laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. paskaičiuotus mokesčius nėra galimybės atskleisti atsakovo prievolės turinio.
31. Tokia teismo pozicija yra neteisinga, nes teismui nekilo abejonių, kad iš Bendrijos išlaidų detalizavimo (aprašymo) matyti, kad atsakovui proporcingai jo turimam žemės sklypo plotui buvo paskaičiuotas mokestis už Bendrijos mokamus atlyginimus valdybos pirmininkui ir buhalteriui, mokesčius valstybei ir kt. būtinąsias administravimo išlaidas, kurių bendrija neturi galimybės išvengti netgi ir taikydama Bendrijos narių 2019 m. gegužės 19 d. susirinkime priimtu sprendimu nustatytą 15,00 Eur už arą dydžio kainodarą. Akivaizdu, kad šios bendrijos funkcionavimo išlaidos buvo dengiamos iš paminėto 15,00 Eur mokesčio už arą ir jie akivaizdžiai negalėjo būti mažesni nei buvo ne mažesnės nei laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., kuomet teismas šias išlaidas pripažino pagrįstomis. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatęs, kad bendrijos veiklos pobūdis pasikeistų laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., negalėjo daryti išvados, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. bendrija nepatyrė absoliučiai jokių veiklos sąnaudų ir šį reikalavimą atmesti visa apimtimi. Tokia teismo išvada reiškia neproporcingą situacijos formalizavimą ir neteisingą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
32. Nors teismas nurodė, kad apeliantė nepateikė ataskaitos apie nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. patirtas veiklos sąnaudas, tačiau tokia procesinė situacija susiklostė ne dėl to, kad apeliantė būtų vengusi vykdyti jai numatytą įrodinėjimo pareigą, bet, kaip minėta, kadangi šiuo laikotarpiu šios ataskaitos nerengė, nes atsakovas jos net neprašė.
33. Kaip paaiškino apeliantė 2024-10-21 savo rašytiniuose paaiškinimuose dėl atsakovui priskaičiuotų sumų detalizavimo, nuo 2019 metų apeliantės narių visuotinio susirinkimo sprendimu sklypų savininkams yra nustatyta "Sklypų savininkų metinė įmoka" visiems vienodo dydžio suma – 15,00 Eur už arą. Taigi kainodara po 15 € už arą buvo taikyta visais laikotarpiais. Tik todėl, kad 2022-05-16 dienai atsakovui nemokant tam momentui susikaupusių mokesčių ir nesutinkant mokėti mokesčių, kurie buvo paskaičiuoti pagal formulę 15,00 Eur už arą, atsakovo prašymu apeliantė jam išrašė 2022-05-16 sąskaitą-faktūrą Nr. 2202 318,84 Eur sumai dėl 150,00 Eur dydžio stojamojo (infrastruktūros) mokesčio ir 168,84 Eur ieškovo patirtų išlaidų finansinių metų laikotarpiais nuo 2020-05-01 iki 2021-04-30 (71,64 Eur) ir 2021-05-01 iki 2022-04-30 (97,20 Eur), kurios buvo apskaičiuotos proporcingai pagal Sodininkų bendrijoje esančių absoliučiai visų sklypų arų kiekį detalizuojant absoliučiai visas apeliantės išlaidas. Tačiau vėlesniais laikotarpiai atsakovas šių detalizacijų net neprašė ir todėl jos nebuvo rengiamos teikiamos. Tačiau tai atsakovo teisinės padėties niekaip nepablogino, nes su ataskaita jam buvo priskaičiuota mokėti 168,84 € (71,64 € + 97,20 €), o be ataskaitos – 159,90 € (79,95 € + 79,95 €), t.y. net mažiau nei su ataskaita.
34. Tokių aplinkybių kontekste pirmos instancijos teismas tik teismo sprendime nurodė, kad jis nepritaria apeliantės kainodarai mokesčius skaičiuojant pagal arą ir pareikalavo apeliantę įrodyti ir tokias aplinkybes, kuriomis net atsakovas nesigynė nuo apeliantės ieškinio. Primintina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimų dėl to, kad jam būtų neaiškūs apeliantės taikomi mokesčiai ar jų kainodara ir tokių klausimų byloje nekėlė. Atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą ar jis, nebūdamas ieškovės nariu ir šiai neturint jokio bendrojo naudojimo turto, kurio bendraturtis jis būtų, ieškovei neteikiant jam jokių paslaugų ir jam nesinaudojant jokiais bendrojo naudojimo objektais, privalo mokėti įmokas sodininkų bendrijai. Taip pat, ar jam kyla pareiga mokėti mokesčius, kai bendrijoje yra patvirtintas bendrojo naudojimo objektų sąrašas, o ne aprašas. Atitinkamai tokių aplinkybių kontekste pirmos instancijos teismo argumentai, kuriais jis pareikalavo apeliantės įrodyti byloje ir tai, kuo atsakovas net nesigynė nuo jos ieškinio, rodo, kad teismas priėmė siurprizinį teismo sprendimą.
Šalies argumentai
35. Apeliantė mano, kad pagal nagrinėjamos bylos sudėtingumą, pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė tokias dideles atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nes šioje byloje teikiamų teisinių paslaugų pobūdis nereikalavo tokio ženklaus atsakovo išlaidavimo.
Atsiliepimas
36. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-29 sprendimą civilinėje byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
37. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie infrastruktūros mokesčio (kurį Ieškovė anksčiau vadindavo „stojamuoju mokesčiu“ ir kuris vėliau „virto“ „infrastruktūros mokesčiu“) nepagrįstumą, anot ieškovės, netinkamai vertino bylos medžiagą, nes „toks mokestis byloje buvo pagrįstas pateiktu rašytiniu įrodymu - 2016 m. gegužės 14 d. Bendrijos narių susirinkime priimtu sprendimu (6 klausimas)“
Žemesnės instancijos teismas
38. Tačiau su tokiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo 27 punkte įvertino ieškovės minimą 2016 m. gegužės 14 d. Bendrijos narių susirinkime priimtą sprendimą (6 klausimas), kuriuo buvo nustatytas stojimo į Bendriją arba infrastruktūros mokestis, ir aiškiai bei argumentuotai pasisakė dėl jo – kad šis mokestis neatitinka LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje ne bendrijos nariams skaičiuojamų mokesčių nustatytų kriterijų, ir todėl ieškovė neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovui minėto mokesčio. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų ir ginčo dėl to nekilo, jog atsakovui ir Bendrijai bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso jokie bendrojo naudojimo objektai, t. y. atsakovas nedalyvavo jokių bendrojo naudojimo objektų sukūrime. Minėtas stojamasis arba infrastruktūros mokestis, kaip ieškovė jį įvardijo jau bylos nagrinėjimo metu, taip pat nėra pagrįstas realiomis Bendrijos išlaidomis.
39. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, infrastruktūros mokestis, kurį ieškovė pradėjo taip vadinti bylos nagrinėjimo metu, yra pripažįstamas ir kasacinio teismo praktikoje. Tačiau sąmoningai ignoruoja jos pačios nurodytos kasacinio teismo 2017-10-11 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-684/2017 28 punkto sekantį sakinį (jo turinį), kuriame aiškiai nurodoma, jog „Būtent sąskaitose apibrėžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės bendrijai turinys, t. y., teismui sprendžiant klausimą dėl neteisėtai nustatytų mokesčių ar jų dydžio, turi būti tiriamas sąskaitų turinys ir lėšų panaudojimo tikslingumas“. Taigi byloje, esant šalių ginčui dėl atsakovo pareigos mokėti infrastruktūros mokestį (kurį ieškovė tik bylos nagrinėjimo metu pradėjo vadinti „infrastruktūros mokesčiu“), turėjo būti aiškinamasi dėl Bendrijos sąskaitų detalumo ir pagrįstumo šiam mokesčiui ir pareigai jį mokėti patvirtinti. Vien tik ieškovės pateikto į bylą 2016 m. gegužės 14 d. Bendrijos narių susirinkime priimto sprendimo (6 klausimas) ar formaliai pateiktos 2022 m. gegužės 16 d. išrašytos sąskaitos–faktūros Serija SBL Nr. 22-02 akivaizdžiai neužtenka tam, kad ieškovė galėtų primesti atsakovui turtinę pareigą mokėti nedetalizuotą, neaiškaus turinio ir neaiškaus panaudojimo tikslingumo mokestį. Esant byloje tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai nurodė, kad SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąskaitos pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 45–46 punktai). Tačiau jokių objektyvių dokumentų dėl šio infrastruktūros mokesčio turinio ir lėšų panaudojimo tikslingumo ieškovė į bylą taip ir nepateikė. Ir čia nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje dėl rengimosi bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu išaiškino šalims pareigą pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje pateikti teismui visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės bylai. Be to, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje įpareigojo ieškovę patikslinti atsakovui paskaičiuotos skolos detalizaciją ir pagrindą. Ieškovei neįsiklausius į teismo išaiškinimus ir įpareigojimus bei nepateikus į bylą skolos detalizacijos ir pagrindo tinkamai patvirtinančių dokumentų, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad minėtas stojamasis arba infrastruktūros mokestis, kaip ieškovė jį įvardijo jau bylos nagrinėjimo metu, nėra pagrįstas jokiomis realiomis ieškovės išlaidomis.
Šalies argumentai
40. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. atsakovui paskaičiuotą mokestį, susijusį su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, kuris sudaro 159,90 Eur (79,95 + 79,95) ir kurį ieškovė byloje grindė vien tik Bendrijos narių 2019 m. gegužės 19 d. susirinkime priimtu sprendimu nustatyti 15,00 Eur už arą dydžio Bendrijos (bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir kt.) mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
41. Teismas pagrįstai konstatavo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė buvo atsakovui pateikusi sąskaitas už minėtu laikotarpiu paskaičiuotus mokesčius, taip pat į bylą nepateikta įrodymų, jog ieškovė buvo pateikusi atsakovui ataskaitą apie avansu surinktas panaudotas lėšas. Taigi, iš ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovui laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. paskaičiuotus mokesčius nėra galimybės atskleisti atsakovo prievolės turinio.
Šalies argumentai
42. Ieškovė nurodo, kad, jos manymu, pirmosios instancijos teismas pagal nagrinėjamos bylos sudėtingumą neva nepagrįstai priteisė tokias dideles atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo 701,97 Eur didesnės už apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kad 2000,00 Eur suma advokato išlaidoms tokioje byloje per didelis išlaidavimas, kurį toleravo pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
43. Nedidelė ginčo suma toli gražu ne visada apsprendžia realų bylos sudėtingumą ir teisinių paslaugų teikimui skirtą laiką. Šioje byloje dėl ieškovės pareikštų didžiąja dalimi nepagrįstų reikalavimų atsakovo atstovė turėjo rengti ne tik atsiliepimą į ieškinį, bet ir tripliką. Byloje esančių Atsakovo atstovės parengtų procesinių dokumentų apimtis nėra maža. Taip pat atsakovo atstovei teko susipažinti su bylos medžiaga, kurios didžioji dalis yra tekstinė, bei atstovauti atsakovą bylos nagrinėjimo metu. Pastebėtina ir tai, kad byloje nagrinėjami klausimai yra gan specifiniai ir nepriskirtini prie lengvų klausimų kategorijos. Bylos sąlyginį sudėtingumą patvirtina ir tas faktas, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, t.y. nė vienos iš šalių pozicija nebuvo pripažinta visiškai teisinga. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo patirtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau –Rekomendacijos), nustatyto maksimalaus dydžio. Be to, šios Atsakovo patirtos išlaidos už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme yra net apie penkis kartų mažesnės už Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
45. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
46. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dėl skolos ne iš sodų bendrijos nario priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
47. Byloje nustatyta, kad ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ administruojamoje sodininkų bendrijos teritorijoje yra išsidėstęs žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio 533/1034 dalys nuosavybės teise pagal 2018 m. lapkričio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartį priklauso atsakovui A. D..
48. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nėra Bendrijos narys.
49. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skola už Bendrijos laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. teiktas paslaugas sudaro 478,74 Eur.
50. Ieškovė atsakovo skolai pagrįsti pateikė Bendrijos 2022 m. gegužės 16 d. išrašytą sąskaitą–faktūrą Serija SBL Nr. 22-02 su mokesčių apskaičiavimo detalizacija 318,84 Eur sumai, iš kurių matyti, jog atsakovui buvo paskaičiuotas 150,00 Eur stojamasis mokestis, taip pat už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Bendrijos turėtų išlaidų proporcingai atsakovo valdomam sklypui dengimas, viso 168,84 Eur (71,64 + 97,20). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas minėtus dokumentus iš ieškovės yra gavęs. Iš ieškovės rašytinių paaiškinimų ir šalių susirašinėjimo taip pat matyti, jog ieškovė siuntė atsakovui mokėjimo pranešimą dėl mokesčio sumokėjimo už Bendrijos suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. mokesčio, kuris sudarė 79,95 Eur sumą. Pažymėtina, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė siuntė atsakovui sąskaitą už Bendrijos paskaičiuotą mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.
51. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. atsakovui paskaičiuotą mokestį, susijusį su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, kuris sudaro 159,90 Eur (79,95 + 79,95), ieškovė grindžia Bendrijos narių 2019 m. gegužės 19 d. susirinkime priimtu sprendimu nustatyti 15,00 Eur už arą dydžio Bendrijos (bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir kt.) mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
52. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies motyvuodamas tuo, kad nors atsakovas nėra Bendrijos narys, tačiau pagal SBĮ jis turi pareigą proporcingai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidų. Iš Bendrijos išlaidų detalizavimo (aprašymo) matyti, kad atsakovui proporcingai jo turimam žemės sklypo plotui buvo paskaičiuotas mokestis už Bendrijai suteiktas paslaugas, Bendrijos mokamus atlyginimus valdybos pirmininkui ir buhalteriui, mokesčius valstybei ir kt. Įvertinęs atsakovui paskaičiuoto mokesčio už Bendrijos išlaidas už laikotarpiu 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. detalizavimą, teismas sprendė, kad minėtame detalizavime nurodytos išlaidos yra susijusios su Bendrijos veikla vykdant bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, todėl yra pagrindas šias Bendrijos turėtas išlaidas už 2020–2021 m. ir 2021–2022 m. pripažinti pagrįstomis. Nurodė, kad atsakovui proporcingai jam priklausančio žemės sklypo daliai tenkanti minėtų Bendrijos išlaidų dalis ieškovės buvo paskaičiuota tinkamai, laikantis SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovės atsakovui paskaičiuotas 150,00 Eur stojamasis arba infrastruktūros mokestis nėra pagrįstas byloje esančiais duomenimis. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. atsakovui paskaičiuotą mokestį, susijusį su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, kuris sudaro 159,90 Eur (79,95 + 79,95), ieškovė grindė tik Bendrijos narių 2019 m. gegužės 19 d. susirinkime priimtu sprendimu nustatyti 15,00 Eur už arą dydžio Bendrijos (bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir kt.) mokestį. Į bylą nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė buvo atsakovui pateikusi sąskaitas už minėtu laikotarpiu paskaičiuotus mokesčius, taip pat į bylą nepateikta įrodymų, jog ieškovė buvo pateikusi atsakovui ataskaitą apie avansu surinktas panaudotas lėšas. Taigi, iš ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovui laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. paskaičiuotus mokesčius nėra galimybės atskleisti atsakovo prievolės turinio.
53. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2025-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. e2-704-1090/2025 dalį, kuria buvo atmesta 309,90 Eur dydžio ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo suma ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo A. D. ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai 478,74 Eur įsiskolinimą bei penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 478,74 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; perskirstyti pirmos instancijos teisme tarp šalių paskirstytų bylinėjimosi išlaidų dydį bei proporcijas.
54. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl pagrindo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą (ne)buvimo
55. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Taigi sodo sklypų savininkai, kaip bendrosios nuosavybės bendraturčiai, remiantis kasacinio teismo praktika, turi įstatyme nustatytą pareigą prisidėti prie tokios nuosavybės išlaikymo.
56. SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė).
57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrijos nariai yra patvirtinę bendrojo naudojimo objektų sąrašą.
58. Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą). Taigi pagal šią teisės normą pareiga atsiskaityti su sodininkų bendrija kyla kiekvienam asmeniui, kuris 1) yra įsigijęs žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje; 2) yra bendrijos teikiamų paslaugų gavėjas ar bendrojo naudojimo objektų naudotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021, 25 punktas). Kasacinio teismo praktika sprendžiant klausimą dėl asmens, nesančio sodininkų bendrijos nariu, prievolės mokėti sodininkų bendrijai atitinkamas įmokas iš esmės suformuota. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąskaitos pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 45–46 punktai). Anot kasacinio teismo, nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 14 punktas).
59. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad lėšos galėtų būti renkamos ir būsimiems darbams, tačiau tokia rinkliava taip ir turėtų būti įvardijama, ji turėtų būti renkama iš visų bendraturčių, o vėliau už panaudotas lėšas turėtų būti atsiskaitoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 16 punktas). Įstatyme nedraudžiama lėšas bendro turto priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą. Dėl įvairių aplinkybių egzistuoja poreikis bendrijai turėti lėšų rezervą, todėl lėšos gali būti kaupiamos kaip rezervas, kuris bus naudojamas būsimiems nenumatytiems ar didelių investicijų reikalingiems darbams, kt. Tokiu atveju įmoka turi būti įvardijama kaip būtent konkrečios paskirties avansas, o ne abstrakčiai – kaip mokestis. Tikslus bendraturčių įmokų įvardijimas ir atsiskaitymas už jų panaudojimą reikšmingas visiems bendraturčiams, jų bendrų lėšų, kaip sudėtinės sklypų savininkų bendrosios nuosavybės dalies, panaudojimo kontrolei. Už avansu surinktų lėšų panaudojimą, jų likutį turi būti atsiskaitoma su visais bendraturčiais, nepriklausomai nuo jų narystės sodininkų bendrijoje. Bendraturtis, manydamas, kad surinktų lėšų rezervas yra pakankamas ir poreikio surinkti didesnę sumą nėra, o jos rinkimas neatitinka įstatyme įtvirtintos paskirties – išlaikyti bendrą turtą, gali teisme ginčyti prievolę toliau mokėti tokios paskirties įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018, 51 punktas).
60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent sąskaitose apibrėžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės bendrijai turinys, t. y., teismui sprendžiant klausimą dėl neteisėtai nustatytų mokesčių ar jų dydžio, turi būti tiriamas sąskaitų turinys ir lėšų panaudojimo tikslingumas.
Dėl 150 Eur infrastruktūros mokesčio
61. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl atsakovo, kaip asmens, nuosavybės teise įsigijusio sodo teritorijoje žemės sklypą, pareigos mokėti Bendrijos nustatytą vienkartinį 150 Eur stojimo į bendriją arba infrastruktūros mokestį, kuris grindžiamas 2016 m. gegužės 14 d. Bendrijos narių susirinkime priimtu sprendimu (6 klausimas) ir buvo nurodytas atsakovui Bendrijos 2022 m. gegužės 16 d. išrašytoje sąskaitoje–faktūroje Serija SBL Nr. 22-02.
62. Iš byloje esančio sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo, įvykusio 2016 m. gegužės 14 d., protokolo matyti, kad narių 2016 m. gegužės 14 d. susirinkime nutarta patvirtinti stojimo į bendriją arba infrastruktūros mokestį – 300 Eur.
63. Nagrinėjamu atveju iš Bendrijos 2022 m. gegužės 16 d. išrašytos sąskaitos–faktūros Serija SBL Nr. 22-02 matyti, kad atsakovui sąskaitoje buvo nurodytas 150,00 Eur stojamasis mokestis, kurį bylos nagrinėjimo metu ieškovė įvardijo kaip infrastruktūros mokestis.
64. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtoje sąskaitoje atsakovui paskaičiuotas 150,00 Eur stojamasis arba infrastruktūros mokestis nėra pagrįstas byloje esančiais duomenimis. Teismas sprendė, kad pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį ne bendrijos nariai proporcingai turimai žemės sklypo daliai moka mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objektų atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu jie dalyvauja sukuriant naują objektą). Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo pareigą mokėti minėtą mokestį grindžia 2016 m. gegužės 14 d. Bendrijos narių susirinkime priimtu sprendimu (6 klausimas), kuriuo buvo nustatytas stojimo į Bendriją arba infrastruktūros mokestis. Byloje nėra įrodymų ir ginčo dėl to nekilo, jog atsakovas nedalyvavo jokių bendrojo naudojimo objektų sukūrime. Minėtas stojamasis arba infrastruktūros mokestis taip pat nėra pagrįstas realiomis Bendrijos išlaidomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad minėtas mokestis neatitinka SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje ne bendrijos nariams skaičiuojamų mokesčių nustatytų kriterijų, o ieškovė neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovui minėto mokesčio.
65. Apeliantė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti apeliantės skundo argumentus pagrįstais.
66. Kaip minėta, pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą).
67. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų ir ginčo dėl to nekilo, jog atsakovas nedalyvavo jokių naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrime.
68. Taigi mokestis, nepriklausomai nuo to, kaip jis įvardijamas, jei jis renkamas nenurodžius konkretaus tikslo, susijusio su bendrosios nuosavybės išlaikymu ar bendraturčiams teikiamomis paslaugomis, yra renkamas be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-554-378/2016).
69. Atsižvelgiant į tai, teismas teisingai sprendė, kad ieškovė, apskaičiuodama atsakovui, kaip ne Bendrijos nariui, stojimo arba infrastruktūros mokestį, nesilaikė SBĮ reikalavimų ir kad minėtas mokestis neatitinka SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje ne bendrijos nariams skaičiuojamų mokesčių nustatytų kriterijų.
70. Nors apeliantė teigia, kad toks mokestis byloje buvo pagrįstas pateiktu 2016 m. gegužės 14 d. Bendrijos narių susirinkime priimtu sprendimu (6 klausimas), pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką vien tik Bendrijos visuotinų narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti Bendrijos reikalavimo teisės dydį iš žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario). Tam būtini įrodymai apie konkrečias ne Bendrijos nariui suteiktas paslaugas, konkrečias Bendrijos turėtas išlaidas. Teismų praktikoje analizuojant sodininkų bendrijos ir sodininkų bendrijos sklypų savininkų teises bei pareigas yra nurodyta, kad įstatyme nedraudžiama lėšas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą, tačiau už tokių lėšų panaudojimą, jų likutį turi būti atsiskaitoma su visais bendraturčiais, nepriklausomai nuo jų narystės sodininkų bendrijoje; iš sodininkų bendrijos sodo sklypų savininkų surinktos kitų asmenų mokamos įmokos už bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą bei šių objektų eksploataciją, bendrojo naudojimo žemės tvarkymą, bendrijos nario mokesčiai, tiksliniai ir kaupiamieji įnašai, kitos pajamos tampa bendrijos turtu (SBĮ 24 straipsnio 1 dalis); bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (SBĮ 24 straipsnio 3 dalis). Šios teisės normos įtvirtina bendrojo naudojimo objektų tiesioginio valdytojo atskaitomybės bendraturčiams už valdymo rezultatus principą ir konkrečius reikalavimus. Šių reikalavimų laikymasis sudaro sąlygas sodininkų bendrijų iš bendraturčių renkamas įmokas panaudoti skaidriai, esant poreikiui – pateikti aiškią informaciją bendraturčiams apie lėšų rinkimo pagrindą, konkrečią paskirtį, jų panaudojimą ir likutį. SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016 17, 19, 21 punktus).
71. Nors apeliantė nurodo, kad iš Bendrijos 2022 m. gegužės 16 d. išrašytos sąskaitos–faktūros Serija SBL Nr. 22-02 matyti, kad atsakovui sąskaitoje buvo nurodytas 150,00 Eur stojamasis mokestis, tačiau ši sąskaita nedetalizuota, nepateikti konkretūs duomenys apie patirtas Bendrijos išlaidas, lėšų panaudojimo tikslingumą.
72. Todėl nagrinėjamu atveju visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėtas stojamasis arba infrastruktūros mokestis taip pat nėra pagrįstas realiomis Bendrijos sąnaudomis, konkrečiais duomenimis.
73. Ieškovė, reikalaudama sodo sklypo savininko mokėti ginčo mokestį, kurį rašytiniuose paaiškinimuose nurodė moka visi nauji sklypų savininkai nuo sklypo įsigijimo momento, nenurodė jo panaudojimo sričių atsakovui, minėtoje sąskaitoje tik įvardijo mokestį ir jo dydį, o pirmosios instancijos teisme teikė paaiškinimus, kad “2022 m. atsakovui nemokant tam momentui susikaupusių mokesčių ir nesutinkant mokėti mokesčių, kurie buvo paskaičiuoti pagal formulę – 15,00 Eur už arą, atsakovo prašymu ieškovė išrašė 2022 m. gegužės 16 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 22-02 – 318,84 Eur sumai dėl 150,00 Eur dydžio stojamojo (infrastruktūros) mokesčio ir 168,84 Eur ieškovės patirtų išlaidų finansinių metų laikotarpiais nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (71,64 Eur) ir 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. (97,20 Eur), kurios buvo apskaičiuotos proporcingai pagal Bendrijoje esančių absoliučiai visų sklypų arų kiekį“. Dėl mokesčio kilus šalių ginčui teisme, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių realias Bendrijos sąnaudas, lėšų panaudojimo tikslingumą (CPK 178 str.).
74. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
75. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).
76. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šiuo atveju vien tik bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2016 m. gegužės 14 d. protokolas ir abstraktaus pobūdžio Bendrijos 2022 m. gegužės 16 d. išrašyta sąskaita–faktūra Serija SBL Nr. 22-02, iš kurios matyti, kad atsakovui buvo paskaičiuotas 150,00 Eur stojamasis mokestis, nėra pakankami įrodymai pagrįsti Bendrijos reikalavimo teisės dydį į atsakovą, t.y. žemės sklypo savininką (ne sodininkų bendrijos narį). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie dokumentai nepatvirtina konkrečių paslaugų suteikimo dėl naudojimosi bendrais objektais, nepatvirtina jokių realių ieškovės patirtų išlaidų, nepatvirtina išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės objektų atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu. Jokių objektyvių dokumentų dėl šio infrastruktūros mokesčio turinio ir lėšų panaudojimo tikslingumo ieškovė į bylą taip ir nepateikė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje dėl rengimosi bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu išaiškino šalims pareigą pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje pateikti teismui visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės bylai. Be to, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje įpareigojo ieškovę patikslinti atsakovui paskaičiuotos skolos detalizaciją ir pagrindą. Ieškovė 2024-10-21 pateikė tik atsakovui priskaičiuotų sumų rašytinį paaiškinimą, o į bylą papildomų įrodymų, pagrindžiančių atsakovui paskaičiuoto mokesčio detalizaciją ir lėšų panaudojimo tikslingumą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad minėtas stojamasis arba infrastruktūros mokestis nėra pagrįstas jokiomis realiomis ieškovės išlaidomis.
77. Kritiškai vertintini apeliantės teiginiai, kad atsakovas Bendrijos 2022 m. gegužės 16 d. išrašytos sąskaitos–faktūros Serija SBL Nr. 22-02 neginčijo, nes iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nuo pat ginčo pradžios nurodė, jog atsisako apmokėti šią sąskaitą dėl to, kad nesutiko su šios sąskaitos turiniu ir pagrįstumu. Sąskaitos ginčijimas nereiškia, kad turi būti dėl to pareikštas savarankiškas ieškinys teisme.
78. Apeliantė nurodo, kad infrastruktūros mokestis yra pripažįstamas ir kasacinio teismo praktikoje. Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-684/2017 28 punkte konstatuota, jog atsakovas laikytinas mokesčių subjektu, turinčiu pareigą mokėti bendrijai mokesčius atsižvelgiant į sodininkų bendrijos pajamas, infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčių tikslingumą, kuris atskleidžiamas sąskaitose. Tačiau šis skundo argumentas nepaneigia pirmosios teismo sprendimo dalies dėl 150,00 Eur stojamojo mokesčio ar infrastruktūros mokesčio pagrįstumo ir teisėtumo, nes apeliantės minimoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad būtent sąskaitose apibrėžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės bendrijai turinys, t. y., teismui sprendžiant klausimą dėl neteisėtai nustatytų mokesčių ar jų dydžio, turi būti tiriamas sąskaitų turinys ir lėšų panaudojimo tikslingumas.
79. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju minėtas mokestis neatitinka SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje ne bendrijos nariams skaičiuojamų mokesčių nustatytų kriterijų, nėra pagrįstas realiomis Bendrijos išlaidomis, todėl ieškovė neturėjo pagrindo skaičiuoti atsakovui minėto mokesčio.
Dėl 159,90 Eur mokesčio
80. Apeliantė laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. atsakovui paskaičiavo mokestį, susijusį su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, kuris sudaro 159,90 Eur (79,95 + 79,95), o šį reikalavimą grindė tik Bendrijos narių 2019 m. gegužės 19 d. susirinkime priimtu sprendimu nustatyti 15,00 Eur už arą dydžio Bendrijos (bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir kt.) mokestį. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė buvo atsakovui pateikusi sąskaitas už minėtu laikotarpiu paskaičiuotus mokesčius, taip pat į bylą nepateikta įrodymų, jog ieškovė buvo pateikusi atsakovui ataskaitą apie avansu surinktas panaudotas lėšas. Todėl pirmos instancijos teismas sprendė, kad iš ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovui laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. paskaičiuotus mokesčius nėra galimybės atskleisti atsakovo prievolės turinio.
81. Apeliantė nesutinka su tokia teismo pozicija ir nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovo mokestį, susijusį su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, kuris sudaro 159,90 Eur (79,95 + 79,95) už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti apeliantės skundo argumentus pagrįstais, nes pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą tinkamai ir išsamiai motyvavo sprendime.
82. Kaip minėta, kasacinio teismo praktika sprendžiant klausimą dėl asmens, nesančio sodininkų bendrijos nariu, prievolės mokėti sodininkų bendrijai atitinkamas įmokas iš esmės suformuota. Pagal formuojamą praktiką nagrinėjamu atveju ieškovė (Bendrija) žemės sklypo savininko (ne bendrijos nario) mokėjimo prievolę turi pagrįsti konkrečiais duomenimis apie Bendrijos turėtas išlaidas, susijusias su konkrečių paslaugų suteikimu bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais. Jeigu mokesčiai renkami avansu, už tokių lėšų panaudojimą, jų likutį turi būti atsiskaitoma su visais bendraturčiais, nepriklausomai nuo jų narystės sodininkų bendrijoje. Taip pat minėta, kad ne bendrijos nariai su Bendrija atsiskaito pagal Bendrijos pateiktas sąskaitas, kuriose turi būti nurodytas aiškus tokio asmens prievolės turinys.
83. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė buvo atsakovui pateikusi sąskaitas už minėtu laikotarpiu paskaičiuotus mokesčius, taip pat į bylą nepateikta įrodymų, jog ieškovė buvo pateikusi atsakovui ataskaitą apie avansu surinktas panaudotas lėšas.
84. Esant byloje tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai nurodė, kad SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąskaitos pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 45–46 punktai).
85. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vien Bendrijos narių sprendimas, kuriuo Bendrijos nariai buvo nustatę ir ne Bendrijos nariams 15,00 Eur už arą metinį mokestį, nesiejant šio mokesčio su realiomis Bendrijos išlaidomis, taip pat neteikiant Bendrijos ir ne Bendrijos nariams informacijos apie 2022–2023 m. Bendrijos turėtas išlaidas, tokiu būdu eliminuojant atsakovo teisę ginčyti savo prievolę toliau mokėti tokios paskirties įmokas, nėra pakankamas tokio mokesčio skaičiavimui pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas teisingai sprendė, kad ieškovė, apskaičiuodama atsakovui, kaip ne Bendrijos nariui mokestį, susijusį su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, kuris sudaro 159,90 Eur (79,95 + 79,95), nepateikė į bylą pakankamų įrodymų, pagrindžiančių mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. paskaičiavimo atsakovui pagrįstumą.
86. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje dėl rengimosi bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu išaiškino šalims pareigą pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje pateikti teismui visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės bylai. Be to, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje įpareigojo ieškovę patikslinti atsakovui paskaičiuotos skolos detalizaciją ir pagrindą. Todėl apeliantė, atstovaujama profesionalaus advokato, nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas yra siurprizinis. Ieškovė 2024-10-21 pateikė tik atsakovui priskaičiuotų sumų rašytinį paaiškinimą, o į bylą papildomų įrodymų, pagrindžiančių atsakovui paskaičiuotų mokesčių, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. nepateikė.
87. Apeliantė teigia, kad nepateikė ataskaitos apie nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. patirtas veiklos sąnaudas, tačiau tokia procesinė situacija susiklostė ne dėl to, kad apeliantė būtų vengusi vykdyti jai numatytą įrodinėjimo pareigą, bet todėl kad šiuo laikotarpiu šios ataskaitos nerengė, nes atsakovas jos net neprašė. Tačiau tokie skundo argumentai vertintini kritiškai.
88. Bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (SBĮ 24 straipsnio 3 dalis), o ne pagal kažkieno norus, pageidavimus ar prašymus – tai yra bendrijos pareiga. Kaip minėta, teismų praktikoje analizuojant sodininkų bendrijos ir sodininkų bendrijos sklypų savininkų teises bei pareigas yra nurodyta, kad įstatyme nedraudžiama lėšas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą, tačiau už tokių lėšų panaudojimą, jų likutį turi būti atsiskaitoma su visais bendraturčiais, nepriklausomai nuo jų narystės sodininkų bendrijoje. Bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (SBĮ 24 straipsnio 3 dalis). Šios teisės normos įtvirtina bendrojo naudojimo objektų tiesioginio valdytojo atskaitomybės bendraturčiams už valdymo rezultatus principą ir konkrečius reikalavimus. Šių reikalavimų laikymasis sudaro sąlygas sodininkų bendrijų iš bendraturčių renkamas įmokas panaudoti skaidriai, esant poreikiui – pateikti aiškią informaciją bendraturčiams apie lėšų rinkimo pagrindą, konkrečią paskirtį, jų panaudojimą ir likutį.
89. Apeliantės skundo teiginiai, kad teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. apeliantės ataskaitomis pagrįstos atsakovui priskaičiuotos sumos sudaro168,84 Eur (71,64 + 97,20) sumai ir laikė jas pagrįstomis, protingomis ir priteisė; tuo tarpu priskaitymui atsakovui nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., kurie sudaro dar net mažesnes sumas nei ankstesnio laikotarpio sąnaudos, t.y. 159,90 Eur (79,95 + 79,95) priteisti atsisakė, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo dalies. Šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, ar Bendrijos reikalaujama suma yra mažesnė negu ankstesniu laikotarpiu priskaičiuota suma, nes vis tiek atsakovui ir teismui turi būti aišku, už ką ši, nors ir mažesnė, suma buvo priskaičiuota, ir teismas negali dėl to daryti prielaidų, nes ne Bendrijos nariai, remiantis paminėta kasacinio teismo praktika, turi pareigą dengti tik faktines Bendrijos išlaidas. Ieškovė turėjo teisę įtraukti jos rašytiniais įrodymais pagrįstas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, tame tarpe išlaidas, skirtas bendrijai, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorei išlaikyti. Tokia yra suformuota ir kasacinio teismo praktika. Dėl laikotarpio nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. apeliantė buvo pateikusi Bendrijos išlaidų detalizavimą (aprašymą), iš kurio buvo matyti, kad atsakovui proporcingai jo turimam žemės sklypo plotui buvo paskaičiuotas mokestis už Bendrijai suteiktas paslaugas, Bendrijos mokamus atlyginimus valdybos pirmininkui ir buhalteriui, mokesčius valstybei ir kt. Tuo tarpu dėl laikotarpio nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. nepateikti rašytiniai įrodymai apie Bendrijos turėtas išlaidas, susijusias su konkrečių paslaugų suteikimu bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais.
90. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik teismo sprendime nurodė, kad jis nepritaria apeliantės kainodarai mokesčius skaičiuojant pagal arą ir pareikalavo apeliantę įrodyti ir tokias aplinkybes, kuriomis net atsakovas nesigynė nuo apeliantės ieškinio; atsakovas bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimų dėl to, kad jam būtų neaiškūs apeliantės taikomi mokesčiai ar jų kainodara ir tokių klausimų byloje nekėlė. Tačiau tokie skundo teiginiai vertintini kritiškai, kadangi atsakovas nuo pat ginčo pradžios teisme procesiniuose dokumentuose nurodė, kad laikosi pozicijos, jog jam, kaip ne Bendrijos nariui, mokėtinos sumos priskaičiuojamos ne pagal faktiškai (realiai) jau patirtas išlaidas, proporcingai jo turimo sklypo plotui, o taikomas fiksuotas 15,00 Eur mokestis už arą, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne bendrijos nariui mokesčiai skaičiuojami pagal jau realiai patirtas išlaidas.
Dėl atsakovui iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų
91. Apeliantė skunde nurodo, kad atsakovas pateikė duomenis, jog bylos nagrinėjimo metu jis patyrė 2 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kadangi teismas atmetė net 64,73 proc. apeliantės pareikštų reikalavimų, tai lėmė, kad iš atsakovo apeliantei teismas priteisė 168,84 Eur skolą, o iš apeliantės atsakovui priteisė 1 294,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios, sudengus jas su apeliantei iš atsakovo priteistomis 465,57 Eur bylinėjimosi išlaidomis, galutinai sudaro 829,03 Eur atsakovo naudai. Apeliantė mano, kad pagal nagrinėjamos bylos sudėtingumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tokias dideles atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nes šioje byloje teikiamų teisinių paslaugų pobūdis nereikalavo tokio ženklaus atsakovo išlaidavimo.
92. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
93. Pažymėtina, kad nedidelė ginčo suma ne visada lemia realų bylos sudėtingumą ir teisinių paslaugų teikimui skirtą laiką. Šioje byloje dėl ieškovės pareikštų reikalavimų atsakovo atstovė turėjo rengti ne tik atsiliepimą į ieškinį, bet ir tripliką. Taip pat atsakovo atstovei teko susipažinti su bylos medžiaga, bei atstovauti atsakovą bylos nagrinėjimo metu keliuose teismo posėdžiuose.
94. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 str., Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau –Rekomendacijos), nenustatė, jog atsakovo prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma viršytų Rekomendacijų 8.3, 8.19 punktuose nustatytus dydžius, todėl, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sprendžia, jog į bylą pateikti išsamūs paskaičiavimai dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Byloje buvo teiktos teisinės paslaugos, rengtas atsiliepimas į ieškinį, triplikas, vyko keli teismo posėdžiai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantės atsakovui priteisė 1 294,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nenurodė argumentų, kad atsakovo prašomos priteisti sumos nebūtų sumokėtos ar nėra įsipareigojimo jas sumokėti atstovui. Todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme pripažintinos pagrįstomis, atsižvelgiant į byloje sprendžiamus teisinius klausimus, advokato darbo laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus ir dalyvaujant teismo posėdžiuose, todėl mažinti jų pagrindo nėra.
95. Pažymėtina, kad ieškovė, kaip procesą inicijavusi šalis, taip pat turi prisiimti finansinę riziką dėl galimų priešingos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareigos, jeigu išnagrinėjus bylą paaiškėtų, kad visi ar dalis ieškovės reikalavimų yra atmestini kaip neįrodyti.
Dėl bylos procesinės baigties
96. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.
97. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
98. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
99. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
100. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, teisinio pagrindo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra (CPK 93 straipsnio 1, 3–4 dalys).
101. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas bei pateikė įrodymus apie 1500 Eur patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Minėtas išlaidas patvirtina 2025 m. kovo 14 d. sąskaita ADKP Nr. 250314-1 už teisines paslaugas, iš kurios matyti, kad už susipažinimą su civilinės bylos Nr. e2-704-1090/2025 medžiaga, konsultavimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir su tuo susijusį atstovavimą mokėtina suma 1500,00 Eur. 2025 m. kovo 31 d. Swedbank mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už teisines paslaugas sumokėta 1 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Rekomendacijose nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis, tačiau teismas, taikydamas Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, sprendžia, kokia suma yra tinkama. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovas apmokėjo 1200 Eur, už tripliko parengimą ir atstovavimą teisme – 800 Eur. Ieškovė ginčija dalį teismo sprendimo, jos nurodytų argumentų apimtis nėra didelė, todėl vertinama, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir teisines konsultacijas dėl apeliacinio skundo atsakovo apmokėta už atstovavimą suma - 1500 Eur, neatitinka tokiam darbui reikalingų darbo ir laiko sąnaudų.
102. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, t. y. tai, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimas nebuvo sudėtingas, ieškinio suma nedidelė, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, daro išvadą, kad atsakovo prašomos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 800 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. D. iš ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.