- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- e2-704-1090/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00642-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Ieškovas
- Sodininkų bendrijos „Lakštingala“
- Atsakovas
- A. D.
- Advokatai
- Gražina Versockienė, Jūratė Radzevičienė
- Kategorijos
- 2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės Sodininkų bendrijos „Lakštingala“ atstovams bendrijos valdybos pirmininkui M. K. ir advokatei Gražinai Versockienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „Lakštingala“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė Sodininkų bendrija „Lakštingala“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui A. D., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 478,74 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog yra sodininkų bendrai įsteigta atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis. Ieškovės administruojamoje sodininkų bendrijos teritorijoje yra išsidėstęs žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio 533/1034 dalys yra registruotos kaip atsakovo nuosavybė. Atsakovui, turinčiam nuosavybės teisę ieškovės administruojamame administraciniame vienete (sodininkų bendrijoje), buvo priskaičiuota 478,74 Eur priskaitymų, kuriuos sudaro atsakovui nuosavybės teise priklausančiai sklypo daliai priskaičiuotos ieškovės administruojamų bendro naudojimo objektų išlaikymo, jų administravimo ir priežiūros išlaidos, susidariusios už laikotarpį nuo 2020 m. iki 2023 m. imtinai.
3. Ieškovės žiniomis, atsakovas nesutinka vykdyti prievolės ieškovei, tvirtindamas, jog savo sklypą ir namą įsigijo 2018 metais, ir prie jokių naujų bendro naudojimo objektų sukūrimo nėra prisidėjęs, todėl jam neatsiranda pareiga atlyginti naujai įsigytų objektų priežiūros ir eksploatacijos organizavimo išlaidas, jis nėra Bendrijos narys, o Bendrija nustatyta tvarka nėra patvirtinusi jokio kitų asmenų, t. y. ne Bendrijos narių, įmokos dydžio, atsakovas neturi galimybės pasinaudoti ir nesinaudoja jokiomis Bendrijos teikiamomis paslaugomis. Nors atsakovui, kuriam priklausanti sklypo dalis yra sudedamoji Bendrijai priklausančių sklypų dalis, buvo paaiškinta dėl jam priskaitytų sumų ir jų sudedamųjų dalių, taip pat, kokiu teisiniu pagrindu jam yra vykdomi nurodyti priskaitymai, bei pateikti nurodytą teisinį pagrindą patvirtinantys dokumentai, atsakovas savo prievolės nepripažįsta. Ieškovė pažymi, jog atsakovo žemės sklypas yra sudedamoji ieškovės administruojamo administracinio vieneto dalis, o ieškovės administracinio vieneto ribos yra nustatytos bei įregistruotos VĮ Registrų centre. Atitinkami renkamų mokesčių dydžiai yra patvirtinti į bylą pateiktuose sprendimuose, tačiau atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų ieškovei, todėl yra susidariusi skola.
4. Ieškovės teigimu, atsakovas, įsigydamas sklypo dalį ieškovės administruojamame administraciniame vienete, iš ankstesnių savininkų sukurtų (apmokėtų) bendrojo naudojimo objektų gauna atitinkamą naudą (arba turi galimybę ją gauti), todėl yra atsakingas už mokesčių Bendrijai mokėjimą. Buvusiam savininkui netekus nuosavybės teisės į Bendrijos teritorijoje esantį turtą, turtinės teisės į jau sukurtus bendro naudojimo objektus nėra prarandamos, tačiau lieka naujajam savininkui. Ieškovė yra įsteigta, siekiant tenkinti viešuosius jos teritorijoje nuosavybę turinčių asmenų interesus, kurti bendruomenės teritorijos gerbūvį, infrastruktūrą, komunikacijas, organizuojant ir vykdant komunalines ir kitas reikalingas paslaugas ir veiksmus, ginant bendruomenės narių interesus santykiuose su trečiaisiais asmenimis, siekiant sudaryti normalias gyvenimo sąlygas Bendrijos nariams. Ši ieškovės veikla sukuria naudą visiems savininkams, kurie turi nuosavybę šioje sodininkų bendrijoje, todėl vadovaujantis asmenų lygiateisiškumo pagrindais, taip pat siekiant užtikrinti, kad nepagrįstai atsisakantys mokėti jiems priskirtas išlaidas asmenys nepraturtėtų kitų šios bendruomenės gyventojų sąskaitą, visi savininkai privalo apmokėti ieškovės patirtas išlaidas, tenkinant viešuosius poreikius (el. b. apyrašas, b. l. 11–17).
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, jog 2018 m. lapkričio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijus butą ir 533/1034 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jam buvo suteikta teisė laisvai disponuoti šia žemės sklypo dalimi. Atsakovui nebuvo perleista jokia Bendrijos bendrojo naudojimo objektų bendros nuosavybės dalis, atsakovas iki šiol prie jokių naujų bendro naudojimo objektų sukūrimo neprisidėjo. Nors atsakovo nekilnojamasis turtas yra ieškovės administruojamo administracinio vieneto dalis, tačiau dėl savo dislokacijos vietos yra visiškai atsietas nuo visos ieškovės teritorijos, dėl ko atsakovas neturi galimybės pasinaudoti ir nesinaudoja jokiomis ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl neturi jokių neįvykdytų prievolių ieškovei.
6. Atsakovas laikosi pozicijos, jog jam, kaip ne Bendrijos nariui, mokėtinos sumos priskaičiuojamos ne pagal faktiškai (realiai) jau patirtas išlaidas, proporcingai jo turimo sklypo plotui, o taikomas fiksuotas 15,00 Eur mokestis už arą, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne bendrijos nariui mokesčiai skaičiuojami pagal jau realiai patirtas išlaidas. Atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimas mokėti mokestį vienodai taikomą tiek Bendrijos nariams, tiek ir kitiems asmenims, tiek prisidėjusiems, tiek ir ne prie bendro naudojimo objektų sukūrimo, net nustatyta tvarka nepatvirtinus šių objektų aprašo, vertintinas kaip akivaizdžiai neteisėtas ir pažeidžiantis jo teises. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nėra ieškovės Bendrijos narys, ieškovė neturi teisinio pagrindo iš atsakovo reikalauti sumokėti stojamojo mokesčio, kuris „virto“ infrastruktūros mokesčiu, o ieškovės pateikti valdymo organų sprendimai nesuteikia teisinio pagrindo tokio mokesčio reikalauti iš atsakovo. Dėl bendro naudojimo objektų išlaikymo išlaidų atsakovas teigia, jog sklypą ir namą įsigijęs 2018 metais, jis prie jokių naujų bendro naudojimo objektų sukūrimo nėra prisidėjęs, todėl jam neatsiranda pareiga atlyginti naujai įsigytų objektų priežiūros ir eksploatacijos organizavimo išlaidų. Įsigijus nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, jam nebuvo perleista jokia ieškovės bendrojo naudojimo objektų bendros nuosavybės dalis. Ieškovės Bendrijos narių susirinkimas nustatyta tvarka net nėra patvirtinęs bendro naudojimo objektų aprašo, ir jam yra visiškai nesuprantama, kokiais teisiniais pagrindais remiantis į bendro naudojimo objektų sąrašą, kurio pagrindu turėjo būti parengtas bendrojo naudojimo objektų aprašas, yra įtrauktas spausdintuvas („printeris“), yra visiškai neaiški ne tik kad šiame sąraše išvardintų objektų buvimo vieta, bet ir jų sukūrimo laikas, ar juos sukūrę asmenys ir t.t., be to, ieškovė savo reikalavimams pagrįsti pateikė 2017 m. birželio 3 d. bendrojo naudojimo objektų sąrašą, kuriame nurodyta: papildyta 2022 m. rugpjūčio 22 d., t. y. jau kilus ginčui į šį sąrašą įtraukti nauji bendrojo naudojimo objektai. Atsakovas pažymi, jog bendro naudojimo objektų sąraše, kurio pagrindu turėjo būti parengtas bendrojo naudojimo objektų aprašas, yra taip pat nurodyti tokie objektai: pagrindiniai automatizuoti įvažiavimo vartai, antri automatizuoti įvažiavimo vartai su integruotais varteliais ir pan., kuriais atsakovas niekada nesinaudojo ir nesinaudoja. Net jei ieškovė nustatyta tvarka ir būtų patvirtinusi bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame būtų nurodyti šie objektai, ieškovės reikalavimai atsakovui dėl šių objektų remonto bei priežiūros būtų nepagrįsti ir nesąžiningi jau vien dėl tos priežasties, jog atsakovas jais nesinaudoja ir net negali naudotis ir apie tai ieškovei yra akivaizdžiai žinoma. Bendrijos narių susirinkimas nėra nustatyta tvarka nustatęs jokios kitų asmenų, t. y. ne Bendrijos narių, įmokos, skirtos bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti (el. b. apyrašas, b. l. 64–71).
Šalies argumentai
7. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, jog atsakovo pareiga vykdyti prievoles ieškovei kyla ne dėl to, kokiu intensyvumu jis naudojasi ieškovės administruojamame teritorijos vienete įrengta infrastruktūra, bet dėl to, kad nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį ieškovės sodininkų Bendrijos teritorijoje. Atsakovas nėra Bendrijos narys, tačiau ši jo teisinė padėtis nereiškia, kad jo prievolės ieškovei išnyksta ar atitinkamu būdu sumažėja. Ieškovė vienodai vykdo visoje teritorijoje įrengtos infrastruktūros priežiūros pareigas. Kiti asmenys (šiuo atveju tokiu laikytinas atsakovas) su Bendrija atsiskaito ne tik už gautas paslaugas, bet ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu. Taigi, atsakovo pozicija, akcentuojant tik jo gautas paslaugas ar atitinkamą naudojimąsi jomis, yra teisiškai nepagrįsta. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad jo sklypo dalis yra ieškovės administruojamo administracinio vieneto dalis, tačiau jokie teisės aktai nediferencijuoja sodininkų bendrijos teritorijoje nuosavybę turinčių savininkų mokestinių prievolių pagal jų nuosavybės išsidėstymą bendrijos administruojamoje teritorijoje ir juo labiau nesieja šios pareigos išimtinai su naudojimosi ar nesinaudojimu kokiomis nors paslaugomis/naudos gavimo faktu, todėl atsakovo argumentas, kad jo sklypas yra atokiau nuo centrinės Bendrijos administruojamo administracinio vieneto dalies ar pan., yra teisiškai nereikšmingas. Ieškovė nėra privačių sklypų pageidavimus įgyvendinantis subjektas, bet bendrąsias sodininkų teises ir pareigas įgyvendinantis juridinis asmuo, todėl atsakovas turi mokėti mokestį bendrijos reikmėms, o ne tikslines įmokas konkrečių darbų atlikimui. Ieškovė nustatė fiksuoto dydžio įmokas, kurios nepriklauso nuo konkrečių darbų atlikimo, todėl pretenzijos dėl to, kad konkretūs darbai (jų vykdymas) turėtų nulemti atsakovo pareigą mokėti, yra nepagrįstas. Atsakovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, kad Bendrijos lėšos nėra naudojamos Bendrijos turto išlaikymui ir kitoms su Bendrijos veikla susijusioms išlaidoms, o Bendrijos susirinkimo sprendimas, kai mokestis patvirtinamas tiek nariams, tiek ir ne nariams, yra laikomas privalomas. Nagrinėjamu atveju Bendrijos narių susirinkimo sprendimas yra nenuginčytas ir galioja, todėl atsakovui jis privalomas. Vien tai, kad šie mokesčiai yra vienodi tiek Bendrijos nariams, tiek ir savininkams, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo teisės kokiu nors būdu yra pažeidžiamos. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai buvimas ar nebuvimas Bendrijos nariu suteiktų savininkui privilegijuotą padėtį kitų asmenų atžvilgiu. Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tarp jų, ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidoms padengti. Aplinkybė, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas su statiniais turi nuosavą inžinerinę infrastruktūrą ir jis nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais, nėra pagrindas atleisti atsakovo nuo bendrojo naudojimo objektų savininko pareigų vykdymo. Atsakovo kasmetinė pareiga buvo apskaičiuota proporcingai jo nuosavybės daliai mokėti ieškovės bendro turto išlaikymo bei išsaugojimo išlaidas, rinkliavas ir kitokias įmokas nepriklausomai nuo to, naudojosi atsakovas bendru turtu ar ne. Šiuo atveju ieškovė dėl atsakovo nemokėtų ir šiam momentui nesumokėtų mokesčių buvo priversta vykdyti veiklą mažesne apimtimi, nei iš anksto suplanuota, ir veiklą nuo 2018 metų vykdyti su mažesne sąmata, nei būdavo oficialiai suplanuojama Bendrijos narių susirinkimų protokolais. Visa atsakovo sklypo dalis yra ieškovės administruojamo administracinio vieneto sudedamoji dalis, o šią teritoriją ieškovė puoselėja pagal sodininkų bendrijos bendruomenės einamuosius lūkesčius ir objektyvius pageidavimus, patvirtinant tam metines sąmatas arba numačius veiklą, nepatiriant tam finansinių sąnaudų. Ieškovė pažymi, kad atsakovas, kaip sklypo savininkas, turi galimybę naudotis ir (ar) naudojasi visa Bendrijoje esantiems sklypams ir Bendrijoje esančių sklypų savininkams sukurta infrastruktūra (el. b. apyrašas, b. l. 118–124).
Atsiliepimas
8. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės dublike nurodytus motyvus, pateiktame triplike teigia, jog teisėtai reikalauti tam tikrų išlaidų atlyginimo galima tik esant aiškiam teisiniam pagrindui, o šiuo atveju pagal teisinį reglamentavimą, priešingai, nei teigia ieškovė, tais atvejais, kai sukuriamas naujas bendrojo naudojimo objektas, jis įtraukiamas į bendrojo naudojimo objektų aprašą pažymint, kokie asmenys prisidėjo prie jo sukūrimo. Šis objektas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tiems savininkams, kurie dalyvavo jį sukuriant, o ne automatiškai, kaip nurodo ieškovė, visiems bendraturčiams. Pažymi, jog iš 2017 m. birželio 3 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolo matyti, jog šiame susirinkime Bendrijos narių susirinkimas patvirtino bendro naudojimo objektų sąrašą ir jo pagrindu įgaliojo naują valdybą paruošti bendrojo naudojimo objektų aprašą, tačiau įrodymų, jog nustatyta tvarka Bendrijos narių susirinkimas patvirtino ši dokumentą, nepateikta. Atsakovo vertinimu, ieškovė neturi nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto bendro naudojimo objektų aprašo, o jo nesant, nėra aišku, kokie objektai yra bendro naudojimo, kam jie priklauso, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti atsakovo atlyginti jų priežiūros ir eksploatacijos organizavimo išlaidas. Ieškovė ignoruoja atsakovo poziciją, jog Bendrijos narių susirinkimas nėra nustatyta tvarka nustatęs jokios kitų asmenų, t. y. ne Bendrijos narių, įmokos, skirtos bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti. Dėl ieškovės reikalaujamų mokesčių pagrįstumo atsakovas tvirtina, jog teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl asmens, kuris nėra sodininkų bendrijos nariu, prievolės mokėti sodininkų bendrijai atitinkamas įmokas iš esmės suformuota. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne bendrijos nariui mokesčiai skaičiuojami pagal jau realiai patirtas išlaidas. Ginčo atveju atsakovui mokėtinos sumos priskaičiuojamos ne pagal faktiškai (realiai) jau patirtas išlaidas, proporcingai jo turimo sklypo plotui, o taikomas fiksuotas mokestis už arą, todėl toks ieškovės reikalavimas yra neteisėtas ir nepagristas bei atmestinas. Be kita ko, ieškovės pozicija dėl mokesčių skaičiavimo yra nenuosekli ir nepagrįsta, Bendrijos narių susirinkimo sprendime nėra nustatyta, jog 15,00 Eur už arą įmoka yra taikoma ir ne Bendrijos nariams. Atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimas mokėti mokestį vienodai taikomą tiek Bendrijos nariams, tiek ir kitiems asmenims, tiek prisidėjusiems, tiek ir neprisidėjusiems prie bendro naudojimo objektų sukūrimo, net nustatyta tvarka nepatvirtinus šių objektų aprašo, vertintinas kaip akivaizdžiai neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nėra Bendrijos narys, ieškovė neturi teisinio pagrindo iš atsakovo reikalauti sumokėti stojamąjį mokestį, kaip atsakovui yra nurodoma pateiktoje apmokėjimui sąskaitoje-faktūroje Nr. SBL Nr. 22-02, o ieškovės pateikti valdymo organų sprendimai nesuteikia teisinio pagrindo tokio mokesčio reikalauti iš atsakovo (el. b. apyrašas, b. l. 131–137).
Šalies argumentai
9. Ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėl atsakovui priskaičiuotų sumų apskaičiavimo būdo nurodo, jog ieškinio suma yra 478,74 Eur, kurią sudaro: 150,00 Eur dydžio stojamasis (infrastruktūros) mokestis, kurį moka visi nauji sklypų savininkai nuo sklypo įsigijimo momento, 168,84 Eur atsakovo įsiskolinimas ieškovei už ieškovės dvejų finansinių metų laikotarpius iki 2022 m. balandžio 30 d., 71,64 Eur už ieškovės išlaidas finansinių metų laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., 97,20 Eur už ieškovės išlaidas finansinių metų laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., 79,95 Eur sklypo savininko metinė įmoka už ieškovės finansinių metų laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., 79,95 Eur sklypų savininko metinė įmoka už ieškovės finansinių metų laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Ieškovė pažymi, jog nuo 2019 metų Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu sklypų savininkams yra nustatyta sklypų savininkų metinė įmoka, t. y. visiems vienodo dydžio suma – 15,00 Eur už arą. 2022 m. atsakovui nemokant tam momentui susikaupusių mokesčių ir nesutinkant mokėti mokesčių, kurie buvo paskaičiuoti pagal formulę – 15,00 Eur už arą, atsakovo prašymu ieškovė išrašė 2022 m. gegužės 16 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 22-02 – 318,84 Eur sumai dėl 150,00 Eur dydžio stojamojo (infrastruktūros) mokesčio ir 168,84 Eur ieškovės patirtų išlaidų finansinių metų laikotarpiais nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (71,64 Eur) ir 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. (97,20 Eur), kurios buvo apskaičiuotos proporcingai pagal Bendrijoje esančių absoliučiai visų sklypų arų kiekį, detalizuojant absoliučiai visas ieškovės išlaidas. Už ieškovės finansinių metų laikotarpius nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. (5.33 arų x 15,00 Eur už 1 arą = 79,95 Eur) ir nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. (5.33 arų x 15,00 Eur už 1 arą = 79,95 Eur). Nurodo, jog, minėta 2022 m. gegužės 16 d. sąskaita-faktūra Nr. 22-02 atsakovui yra išimtinė, to prašant pačiam atsakovui, joje atsispindi teisingi ir šiam momentui nekoreguotini duomenys, kiek tai susiję su laikotarpiu iki 2022 m. balandžio 30 d., jei minėtų finansinių metų įmokos būtų pagal arų kiekį, tai įmokos būtų atitinkamai po 79,95 Eur, o ne kaip šiuo metu yra atitinkamai 71,64 Eur ir 97,20 Eur. Be to, sklypų savininkų metinės įmokos yra mokamos ieškovei finansinių metų pradžioje ir būtent iš jų esamų surinktų sumų ieškovė vykdo teisės aktų nustatytą veiklą visų Bendrijoje esančių sklypų atžvilgiu (el. b. apyrašas, b. l. 193–194).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
10. Teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Šalies argumentai
11. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
12. Atsakovas A. D. į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai ir yra atstovaujamas advokato, atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, byla išnagrinėta atsakovui A. D. nedalyvaujant (CPK 51 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
13. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovės Sodininkų bendrijos „Lakštingala“ administruojamoje sodininkų bendrijos teritorijoje yra išsidėstęs žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio 533/1034 dalys nuosavybės teise pagal 2018 m. lapkričio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartį priklauso atsakovui A. D. (el. b. apyrašas, b. l. 25–26). Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nėra Bendrijos narys.
14. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės mokėti Bendrijai už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kitus mokesčius (ne)egzistavimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skola už Bendrijos laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. teiktas paslaugas sudaro 478,74 Eur. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydamas, jog jis nėra Bendrijos narys, jam kartu su Bendrija nepriklauso jokie bendrojo naudojimo objektai, taip pat Bendrija jam neteikia jokių paslaugų, kadangi atsakovo žemės sklypas yra nutolęs nuo bendros Bendrijos teritorijos, be to, Bendrija nėra sudariusi bendrojo naudojimo objektų aprašą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 7 straipsnio 4 dalis. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, atsakovas mano, jog jam nekyla prievolė mokėti Bendrijai mokesčius.
15. Ieškovė atsakovo skolai pagrįsti pateikė Bendrijos 2022 m. gegužės 16 d. išrašytą sąskaitą–faktūrą Serija SBL Nr. 22-02 su mokesčių apskaičiavimo detalizacija 318,84 Eur sumai, iš kurių matyti, jog atsakovui buvo paskaičiuotas 150,00 Eur stojamasis mokestis, taip pat už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Bendrijos turėtų išlaidų proporcingai atsakovo valdomam sklypui dengimas, viso 168,84 Eur (71,64 + 97,20) (el. b. apyrašas, b. l. 18–20). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas minėtus dokumentus iš ieškovės yra gavęs (el. b. apyrašas, b. l. 72–74, 95–97, 101–104). Iš ieškovės rašytinių paaiškinimų (el. b. apyrašas, b. l. 193–194) ir šalių susirašinėjimo (el. b. apyrašas, b. l. 21–24, 95–97, 101–108, 179) taip pat matyti, jog ieškovė siuntė atsakovui mokėjimo pranešimą dėl mokesčio sumokėjimo už Bendrijos suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. mokesčio, kuris sudarė 79,95 Eur sumą. Pažymėtina, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė siuntė atsakovui sąskaitą už Bendrijos paskaičiuotą mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.
16. Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), SBĮ bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (SBĮ 3 straipsnio 1, 3 dalys). Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje. Tai – sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
17. Pagal SBĮ 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis SBĮ reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).
18. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktika dėl ne bendrijos nario pareigos prisidėti prie sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų sukūrimo, priežiūros ir išlaikymo yra pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant SBĮ normose ir CK 4.76 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatuota, kad: kiti asmenys (ne sodininkų bendrijos nariai), įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti; žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 38 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 10 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, 15 punktas). Nurodytas „kitas asmuo“ – fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo mėgėjų sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje. Pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės nėra tapatinamos tik su bendrosios nuosavybės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021, 24 punktas).
19. Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą). Taigi pagal šią teisės normą pareiga atsiskaityti su sodininkų bendrija kyla kiekvienam asmeniui, kuris 1) yra įsigijęs žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje; 2) yra bendrijos teikiamų paslaugų gavėjas ar bendrojo naudojimo objektų naudotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021, 25 punktas). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąskaitos pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 45–46 punktai). Anot kasacinio teismo, nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 14 punktas).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad lėšos galėtų būti renkamos ir būsimiems darbams, tačiau tokia rinkliava taip ir turėtų būti įvardijama, ji turėtų būti renkama iš visų bendraturčių, o vėliau už panaudotas lėšas turėtų būti atsiskaitoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 16 punktas). Įstatyme nedraudžiama lėšas bendro turto priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą. Dėl įvairių aplinkybių egzistuoja poreikis bendrijai turėti lėšų rezervą, todėl lėšos gali būti kaupiamos kaip rezervas, kuris bus naudojamas būsimiems nenumatytiems ar didelių investicijų reikalingiems darbams, kt. Tokiu atveju įmoka turi būti įvardijama kaip būtent konkrečios paskirties avansas, o ne abstrakčiai – kaip mokestis. Tikslus bendraturčių įmokų įvardijimas ir atsiskaitymas už jų panaudojimą reikšmingas visiems bendraturčiams, jų bendrų lėšų, kaip sudėtinės sklypų savininkų bendrosios nuosavybės dalies, panaudojimo kontrolei. Už avansu surinktų lėšų panaudojimą, jų likutį turi būti atsiskaitoma su visais bendraturčiais, nepriklausomai nuo jų narystės sodininkų bendrijoje. Bendraturtis, manydamas, kad surinktų lėšų rezervas yra pakankamas ir poreikio surinkti didesnę sumą nėra, o jos rinkimas neatitinka įstatyme įtvirtintos paskirties – išlaikyti bendrą turtą, gali teisme ginčyti prievolę toliau mokėti tokios paskirties įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018, 51 punktas).
21. Spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo teismas, pirma, turi išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018, 54 punktas).
22. Paminėtina ir tai, kad SBĮ 7 straipsnio 4 dalis įtvirtina Bendrijos valdymo organo pareigą sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia bendrijos nariams ir kitiems asmenims. Šį aprašą tvirtina bendrijos narių susirinkimas.
23. Nagrinėjamu atveju iš Bendrijos narių 2017 m. birželio 3 d. susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad Bendrijos nariai minėto susirinkimo metu balsų dauguma patvirtino Bendrijos bendrojo naudojimo objektų sąrašą bei įpareigojo naują Bendrijos valdybą parengti Bendrijos bendrojo naudojimo objektų aprašą (el. b. apyrašas, b. l. 32–40). Taip pat nustatyta, kad Bendrijos nariai 2022 m. rugpjūčio 28 d. susirinkime patvirtino atnaujintą Bendrijos bendrojo naudojimo objektų sąrašą (el. b. apyrašas, b. l. 41–45). Ieškovė įrodymų, jog Bendrijos valdymo organas (valdyba) yra sudaręs Bendrijos bendrojo naudojimo objektų aprašą, nurodant jame bendrojo naudojimo objektų techninė būklę, į bylą nepateikė. Kita vertus, ieškovė aplinkybės, jog Bendrijos valdyba nėra sudariusi SBĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodyto bendrojo naudojimo objektų aprašo, byloje neginčijo.
24. Atsakovas savo prievolę, mokėti Bendrijai su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu susijusius mokesčius, ginčija aplinkybe, jog Bendrija nėra sudariusi bendrojo naudojimo objektų aprašo ir nėra jo viešai paskelbusi Bendrijos nariams ir kitiems asmenims, kaip savarankišku pagrindu. Vis dėl to, teismo vertinimu, vien bendrojo naudojimo objektų aprašo neparengimas savaime neeliminuoja atsakovo pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrijos nariai yra patvirtinę bendrojo naudojimo objektų sąrašą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovui Bendrijos bendrojo naudojimo objektų aprašas nebuvo pateiktas, tačiau į bylą nepateikti įrodymai, jog atsakovas apskritai nežinojo apie Bendrijos bendrojo naudojimo objektus, ypač tokius, kurie gali būti matomi vizualiai, pvz., tvora vartai, tvenkinys, apšvietimo stulpai, skelbimų lentos ir pan. Taigi, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog Bendrija nebuvo sudariusi bendrojo naudojimo objektų aprašo, savaime neeliminuoja atsakovo pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Tokia atsakovo prievolė turi būti vertinama kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
25. Pažymėtina, jog ne bendrijos nario prievolė prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidų gali būti susijusi ne tik su išlaidomis konkrečioms paslaugoms apmokėti. Prie šių išlaidų gali būti priskirtos ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., atlyginimams ir mokesčiams sumokėti, kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt.
26. Nagrinėjamu atveju iš Bendrijos 2022 m. gegužės 16 d. išrašytos sąskaitos–faktūros Serija SBL Nr. 22-02 matyti, kad atsakovui buvo paskaičiuotas mokestis už laikotarpiu 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Bendrijos turėtas išlaidas viso 168,84 Eur (71,64 + 97,20), taip pat 150,00 Eur stojamasis mokestis, kurį bylos nagrinėjimo metu ieškovė įvardijo kaip infrastruktūros mokestis. Iš Bendrijos išlaidų detalizavimo (aprašymo) matyti, kad atsakovui proporcingai jo turimam žemės sklypo plotui buvo paskaičiuotas mokestis už Bendrijai suteiktas paslaugas, Bendrijos mokamus atlyginimus valdybos pirmininkui ir buhalteriui, mokesčius valstybei ir kt. (el. b. apyrašas, b. l. 19–20). Įvertinęs atsakovui paskaičiuoto mokesčio už Bendrijos išlaidas už laikotarpiu 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. detalizavimą, teismas sprendžia, kad minėtame detalizavime nurodytos išlaidos yra susijusios su Bendrijos veikla vykdant bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, todėl yra pagrindas šias Bendrijos turėtas išlaidas už 2020–2021 m. ir 2021–2022 m. pripažinti pagrįstomis. Paminėtina ir tai, kad atsakovui proporcingai jam priklausančio žemės sklypo daliai tenkanti minėtų Bendrijos išlaidų dalis ieškovės buvo paskaičiuota tinkamai, laikantis SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos.
27. Tuo tarpu ieškovės minėtoje sąskaitoje atsakovui paskaičiuotas 150,00 Eur stojamasis arba infrastruktūros mokestis nėra pagrįstas byloje esančiais duomenimis. Minėta, kad pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį ne bendrijos nariai proporcingai turimai žemės sklypo daliai moka mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objektų atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu jie dalyvauja sukuriant naują objektą). Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo pareigą mokėti minėtą mokestį grindžia 2016 m. gegužės 14 d. Bendrijos narių susirinkime priimtu sprendimu (6 klausimas), kuriuo buvo nustatytas stojimo į Bendriją arba infrastruktūros mokestis (el. b. apyrašas, b. l. 30–31). Byloje nėra įrodymų ir ginčo dėl to nekilo, jog atsakovui ir Bendrijai bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso jokie bendrojo naudojimo objektai, t. y. atsakovas nedalyvavo jokių bendrojo naudojimo objektų sukūrime. Minėtas stojamasis arba infrastruktūros mokestis taip pat nėra pagrįstas realiomis Bendrijos išlaidomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad minėtas mokestis neatitinka SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje ne bendrijos nariams skaičiuojamų mokesčių nustatytų kriterijų. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog ieškovė neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovui minėto mokesčio.
28. Paminėtina, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
29. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė (Bendrija) žemės sklypo savininko (ne bendrijos nario) mokėjimo prievolę turi pagrįsti konkrečiais duomenimis apie Bendrijos turėtas išlaidas, susijusias su konkrečių paslaugų suteikimu bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais. Jeigu mokesčiai renkami avansu, už tokių lėšų panaudojimą, jų likutį turi būti atsiskaitoma su visais bendraturčiais, nepriklausomai nuo jų narystės sodininkų bendrijoje. Taip pat minėta, kad ne bendrijos nariai su Bendrija atsiskaito pagal Bendrijos pateiktas sąskaitas, kuriose turi būti nurodytas aiškus tokio asmens prievolės turinys.
30. Minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą atsakovui išrašytą sąskaitą už laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Bendrijos turėtas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu. Atsakovo prievolės turinys buvo atskleistas kartu su sąskaita pateiktame išlaidų detalizavime (aprašyme). Minėta, teismas Bendrijos 2022 m. gegužės 16 d. išrašytoje sąskaitoje atsakovui paskaičiuotų mokesčių sumą, susijusią su realiomis Bendrijos išlaidomis, pripažino pagrįsta. Tuo tarpu atsakovui paskaičiuotą stojimo arba infrastruktūros mokestį (150,00 Eur) teismas pripažino nepagrįstu. Savo ruožtu laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. atsakovui paskaičiuotą mokestį, susijusį su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, kuris sudaro 159,90 Eur (79,95 + 79,95), ieškovė grindžia tik Bendrijos narių 2019 m. gegužės 19 d. susirinkime priimtu sprendimu nustatyti 15,00 Eur už arą dydžio Bendrijos (bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir kt.) mokestį (el. b. apyrašas, b. l. 46–49). Į bylą nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė buvo atsakovui pateikusi sąskaitas už minėtu laikotarpiu paskaičiuotus mokesčius, taip pat į bylą nepateikta įrodymų, jog ieškovė buvo pateikusi atsakovui ataskaitą apie avansu surinktas panaudotas lėšas. Taigi, iš ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovui laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. paskaičiuotus mokesčius nėra galimybės atskleisti atsakovo prievolės turinio.
31. Pažymėtina, kad teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje dėl rengimosi bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu išaiškino šalims pareigą pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje pateikti teismui visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės bylai. Paminėtina ir tai, jog teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje įpareigojo ieškovę patikslinti atsakovui paskaičiuotos skolos detalizaciją ir pagrindą. Nepaisant to, ieškovė į bylą papildomų įrodymų, pagrindžiančių atsakovui paskaičiuotų mokesčių už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. turinį, t. y. sąskaitų arba, pvz., kaip buvo panaudotos Bendrijos lėšos 2023–2024 m., nepateikė (CPK 178 straipsnis).
32. Kita vertus, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė apie mokestį paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. atsakovui siuntė tik mokėjimo pranešimą, t. y. nesiuntė atsakovui sąskaitos. Tačiau byloje apskritai nėra jokių įrodymų, jog ieškovė siuntė atsakovui kokį nors pranešimą ar sąskaitą dėl mokesčio paskaičiuoto laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi galimybių įvertinti tokio ieškovės reikalavimo atsakovui turinio, taip pat negali nustatyti tokio ieškovės reikalavimo atsakovui pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien Bendrijos narių sprendimas, kuriuo Bendrijos nariai buvo nustatę ir ne Bendrijos nariams 15,00 Eur už arą metinį mokestį, nesiejant šio mokesčio su realiomis Bendrijos išlaidomis, taip pat neteikiant Bendrijos ir ne Bendrijos nariams informacijos apie 2022–2023 m. Bendrijos turėtas išlaidas, tokiu būdu eliminuojant atsakovo teisę ginčyti savo prievolę toliau mokėti tokios paskirties įmokas, nėra pakankamas tokio mokesčio skaičiavimui pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė, apskaičiuodama atsakovui, kaip ne Bendrijos nariui, stojimo arba infrastruktūros mokestį, nesilaikė SBĮ reikalavimų, taip pat ieškovė nepateikė į bylą pakankamų įrodymų, pagrindžiančių mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. paskaičiavimo atsakovui pagrįstumą.
33. Remdamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti pagrįstu ir įrodytu ieškovės ieškinio dalį dėl ieškovės paskaičiuoto atsakovui mokesčio už Bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. 168,84 Eur (71,64 + 97,20) sumai. Kitą ieškinio dalį teismas pripažįsta neįrodyta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 168,84 Eur skolą. Kita ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.
34. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kiti ieškovės ir atsakovo išdėstyti argumentai, kaip antai, atsakovo argumentai, kad jis nesinaudojo Bendrijos teikiamomis paslaugomis, kad jo žemės sklypas buvo nutolęs nuo pagrindinės Bendrijos teritorijos, kad jis turėjo savo vandens gręžinį ir pan., pripažintini teisiškai nereikšmingais šios bylos išsprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinių palūkanų
35. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
36. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant ieškovės prašymui, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (168,84 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. teismo įsakymo išdavimo dienos (2024 m. vasario 22 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).
39. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė viso patyrė 1 320,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 22,00 Eur žyminis mokestis (el. b. apyrašas, b. l. 50) (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis) ir 1 298,03 Eur teisinės pagalbos išlaidos (el. b. apyrašas, b. l. 51–52, 166–167).
40. Atsakovas pateikė duomenis, jog bylos nagrinėjimo metu jis patyrė 2 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (el. b. apyrašas, b. l. 170–172).
41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atsakovo atžvilgiu patenkintas iš dalies (35,27 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 465,57 Eur (1 320,03 x 0,3527) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 1 294,60 Eur (2 000,00 x 0,6473) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 829,03 Eur (1 294,60 - 465,57) bylinėjimosi išlaidų.
42. Kiekvienai šaliai tenkanti byloje patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos sumos (8,00 Eur), todėl iš šalių nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Lakštingala“, j. a. k. 191489299, iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 168,84 Eur (šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 84 ct) skolos ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (168,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės sodininkų bendrijos „Lakštingala“, j. a. k. 191489299, 829,03 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus 03 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.