Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui R. G., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovės L. G. atstovei- kuratorei Eglei Grucytei, išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Evelinai Talalienei, nedalyvaujant atsakovei L. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakove L. G., tretieji asmenys antstolė J. Ž., UAB „Diamond Dolls“, išvadą duodanti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su šiuo susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)civilinės metrikacijos skyriuje užregistruota jo ir atsakovės santuoka, kurioje gimė du vaikai: dukra G., - (duomenys neskelbtini)ir sūnus D. - (duomenys neskelbtini)Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes sutuoktinė iš esmės nevykdė savo kaip sutuoktinės moralinių, materialinių pareigų - paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Santuokos nutraukti abipusiu sutarimu neįmanoma, nes jau porą metų nėra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, nėra palaikomas joks ryšys. Ieškovas su atsakove santuokoje pragyveno 6,5 metų, susilaukė dviejų vaikų, kai netikėtai, niekam nepranešusi 2014 m. sausio 20 d. L. G. paliko šeimą ir nebegrįžo po darbo iš UAB „Stoties turgus" namo. Kadangi tai ne pirmas jos toks poelgis, kuomet ji dingsta kuriam laikui niekam nepranešus. Ieškovas nesikreipė į policiją. L. G. visuomet pasižymėjo lengvabūdiškumu, neatsakingumu šeimos atžvilgiu, jos nepakeitė net ir santuokoje gimę du vaikai. Atsakovė atsainiai vertino savo, kaip motinos, žmonos pareigas, jų nepripažino ir nuolat reiškė nepasitenkinimą, priekaištus dėl įsipareigojimais ribojamo jos gyvenimo. Nors ieškovas nesikreipė į policiją dėl sutuoktinės paieškos, tačiau jai negrįžus namo, pradėjo ieškoti pas draugus, gimines. Kadangi L. G. abu tėvai yra mirę, o vienintelė jos artima giminaitė, su kuria palaiko artimus ryšius, yra močiutė, gyvenanti Airijoje, anot kurios, 2014 m. L. G. išvyko į Kipro Respubliką, ten dirba, gyvena. Kiek ieškovas žino, sutuoktinės močiutė buvo nuvykusi pas atsakovę, lankė ją Kipre, kartu atostogavo. Ar Šiuo metu L. G. vis dar gyvena Kipro Respublikoje, R. G. nežino – atsakovė nesusisiekia, nepalaiko jokio ryšio nei su ieškovu, nei su savo vaikais. Esant šioms aplinkybėms atsakovė kalta dėl santuokos iširimo. Ieškovas buvo labai sukrėstas dėl tokio staigaus šeimos iširimo, sutuoktinės dingimo, dėl to, kad daug metų turėjo teisėtą lūkestį sukurti darnią šeimą, o atsakovė jį yra palikusi jau du metus su mažamečiais vaikais ir visa ūkio, mokesčių našta. Taigi dėl atsakovės kaltės ne tik iširo šeima, tačiau patirti labai dideli išgyvenimai, stresas, įtampa, nepatogumai, todėl iš atsakovės priteistina neturtinės žalos atlyginimui 3000 eurų.

Šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su ieškovu – jų tėvu. Tarp ieškovo ir vaikų yra ypač artimas, glaudus ryšys. Kadangi jau porą metų R, G. vienintelis jais rūpinasi, išlaiko, nuolat kartu leidžia laisvalaikį, vaikai nori gyventi su juo. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų: dukros G. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus D. G. gim. (duomenys neskelbtini), amžių, poreikius, interesus, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu - R. G., iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikams - po 150 Eur kiekvienam, įvertinant vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Atsakovė nuo 2014 m. sausio 20 d. yra palikusi šeimą, vaikams išlaikymo neteikia, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas: nuo 2014 m. sausio 20 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. - po 3406,48 Lt (986,58 Eur) vaikui (skaičiuojant po 300 Lt/mėn. vienam vaikui); nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2016 m. balandžio 11 d. - po 1844 Eur abiem vaikams (skaičiuojant po 120 Eur/mėn.). Viso, išlaikymo įsiskolinimo abiem vaikams: po 2830,58 Eur. Santuokos metu įgyto dalintino turto nėra. Išlaikymo ieškovas iš atsakovės nereikalauja. Nutraukus santuoką R. G. paliktina – G. pavardė, L. G. ikisantuokinė – P. pavardė. Ieškovas kreditorių neturi, o atsakovės kreditoriai UAB „Diamond Dolls“. Teismo prašo: R. G. ir L. G. santuoką, įregistruotą 2007 m. rugpjūčio 10 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 185, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl sutuoktinės kaltės; nutraukus santuoką R. G. palikti jo – G., pavardę, L. G., ikisantuokinę – P. pavardę; nustatyti nepilnametės dukros G. G., gyvenamąją vietą su tėvu, R. G.; nustatyti nepilnamečio sūnaus D. G., gyvenamąją vietą su tėvu, R. G.. G. G. išlaikymui iš L. G. priteisti po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. balandžio 12 d., iki dukros pilnametystės, paskirti lėšų tvarkytoju uzufrukto teise tėvą R. G.; D. G. išlaikymui iš L. G. priteisti po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. balandžio 12 d., iki sūnaus pilnametystės, paskirti lėšų tvarkytoju uzufrukto teise tėvą R. G.; priteisti iš L. G. R. G. išlaikymo įsiskolinimą dukrai G. G. 2830,58 Eur; priteisti iš L. G. R. G. išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. G. 2830,58 Eur; R. G. iš L. G. priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; Kreditorinį įsipareigojimą UAB „Diamond Dolls“ dėl 304,48 Eur, kurio išieškojimą vykdo antstolės J. Ž. kontora, pripažinti asmenine L. G. prievole Iš L. G., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su atsakove kartu negyvena jau treji metai nuo 2014 metų sausio 20 dienos, nes atsakovė nieko nesakiusi šią dieną dingo iš namų, jo žiniomis atsakovė išvyko į Kiprą dirbti šokėja ar kitą darbą, negali tiksliai pasakyti. Jam paskambino jos močiutė ir pasakė, kad ji išskrido. Atsakovė ir prieš tai buvo dingusi iš namų, tačiau jai atleido šį poelgį dėl vaikų. Jis dirbo, su atsakove nelabai gerai sugyveno, nes ji nenorėjo dirbti. Jam padeda auginti vaikus jo močiutė. Jo gaunamos pajamos apie 600-700 Eur, vaikų išlaikymui reikia po 300 Eur kiekvienam vaikui, ir jam pačiam pragyventi taip pat reikia apie 300 Eur. Ieškinį prašė tenkinti.

Atsakovei byloje 2016-05-13 nutartimi buvo paskelbta paieška, kurios vykdymas nedavė rezultatų, todėl byloje 2017-01-17 paskirta atsakovės kuratorė advokatė Eglė Grucytė, kuri pateikė byloje atsiliepimą. Atsiliepime nurodo, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, todėl santuoka turi būti nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir netenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų tėvu- ieškovu byloje. Nepagrįstas įrodymais byloje ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės kiekvieno vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį. Vaikų išlaikymui turi pakakti 100 Eur kas mėnesį, todėl iš atsakovės turi būti priteista po 50 Eur kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui, nes kita dalimi prie vaikų išlaikymo turi prisidėti vaikų tėvas. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 2830,58 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nes byloje nepateikti į rodymai patvirtinantys ieškovo patirtas išlaidas vaikų išlaikymui. Sutinka, kad nebūtų priteisiamas išlaikymas sutuoktiniams vienas iš kito. Nesutinka su reikalavimu, kad kreditorinis įsipareigojimas UAB „Diamond Dolls“ būtų pripažintas atsakovės L. G. asmenine prievole, nes įsiskolinimas susidarė sutuoktiniams gyvenant santuokoje, byloje nėra įrodymų, kad kreditas nebuvo naudojamas šeimos interesų tenkinimui, todėl pareiga kreditoriams turi būti solidari ieškovo ir atsakovės prievolė. Nesutinka, kad atsakovei būtų palikta ikisantuokinė P. pavardė, nes atsakovės kaltė dėl santuokos nutraukimo byloje neįrodyta, sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, todėl atsakovei turi būti palikta santuokinė pavardė. Teismo prašo: tenkinti ieškinį iš dalies. Nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti santuokines pavardes- G. ir G.. Tenkinti reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, iš dalies tenkinti reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, priteisiant iš atsakovės vaikų išlaikymui po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kreditorinius reikalavimus UAB „Diamond Dolls“ bei visas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas laikyti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos iš atsakovės priteisimo.

Trečiasis asmuo UAB „Diamond Dolls“ pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi R. G. jokių pretenzijų dėl jo sutuoktinės įsiskolinimo. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 94).

Trečiasis asmuo antstolė J. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta.

Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje byloje 2016-05-04 išvadoje ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ši institucija neturi duomenų apie L. G., nes ji negyvena Kauno rajone, jos dabartinė gyvenamoji vieta nežinoma. R. G. kartu su vaikais D. ir G. gyvena jo močiutei priklausančiame individualiame name, kurio plotas 60 kv. m. Šiame name vaikams skirtas 20 kv. m. kambarys, kuriame sudarytos sąlygos jų gyvenimui. R. G. dirba UAB „Kvintencija“ saugos darbuotoju, darbo užmokestis viršija 400 Eur per mėnesį, jis rūpinasi vaikais, jų auklėjimu, lavinimu, sveikata. Vaikų motina L. G. per dvejus metus nėra domėjusi vaikais, neatsiuntusi laiško, dovanų, nepasveikinusi švenčių proga, neteikia išlaikymo. R. G. šeima nėra įrašyta į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu atitinka vaikų interesus. Iš atsakovės – vaikų motinos tikslinga priteisti išlaikymą vaikams.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad R. G. ir L. P. (po santuokos G.) susituokė (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas). Jų santuokoje gimė vaikai: G. G. (duomenys neskelbtini)D. G. – (duomenys neskelbtini). Jų gimimo liudijimuose nurodytas tėvas - R. G., motina L. G. . VĮ Registrų centro 2016-04-08 pažymoje nurodyta, kad R. G. neturi nekilnojamųjų daiktų. VĮ „Regitra“ 2016-04-01 pažymose nurodyta, kad R. G. ir L. G. neturi transporto priemonių registruotų šioje įstaigoje. R. G. kartu su vaikais D. G. ir G. G. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Kauno rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). R. G. dirba UAB „Kvintencija“, jo gaunamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 205 m. sausio mėn. – 2016 sausio mėn. sudarė nuo 215 Eurų iki 662 Eur per mėnesį Garliavos apylinkių seniūnijos 2016-04-04 pažymoje nurodyta, kad L. G. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Kauno rajono savivaldybės nuo 2010-11-08, jos gyvenamoji vieta nežinoma. Tai patvirtina ir išrašo apie asmenį iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM (b. l. 8). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje apie asmens įdarbinimu už 2015-05-01 – 2016-03-31 laikotarpį nėra duomenų apie L. G. įdarbinimus (b. l. 30). Kauno apylinkės teismo 2016-05-13 nutartimi buvo paskelbta atsakovės L. G. paieška, tačiau paieškos vykdymas nedavė rezultatų, todėl 2016-10-27 nutartimi jos paieška nutraukta.

Dėl santuokos nutraukimo. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas tokių duomenų byloje nenurodė. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nurodė, jog, jų santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė palikusi šeimą išvyko iš namų nieko nepranešusi 2014 m. sausio 20 d. ir negrįžo į namus iki šiol, nepranešė apie savo buvimo vietą, nesidomėjo ir nesirūpino vaikais, ir tai yra santuokos iširimo priežastis. Atsakovės kuratorė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas neįrodė šių aplinkybių, ir dėl santuokos iširimo, ir santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas ištyręs byloje įrodymus vertina, kad atsakovės kuratorės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas neįrodė atsakovės kaltės – nepagrįstos. Byloje buvo paskelbta atsakovės paieška, institucijoms vykdžiusioms atsakovės paiešką atsakovės nepavyko surasti. Garliavos apylinkių seniūnijos 2016-04-04 pažymoje nurodyta, kad L. G. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Kauno rajono savivaldybės nuo 2010-11-08, jos gyvenamoji vieta nežinoma. Tai patvirtina ir išrašo apie asmenį iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje apie asmens įdarbinimu už 2015-05-01 – 2016-03-31 laikotarpį nėra duomenų apie L. G. įdarbinimus. Išvadą teikianti institucija pateiktoje byloje išvadoje ir atstovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad L. G. buvimo vieta nežinoma, su vaikais kartu gyvena ir jais tinkamai rūpinasi jų tėvas R. G.. Šie ištirti įrodymai pagrindžia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad kalta dėl santuokos iširimo yra jo sutuoktinė, kuri paliko šeimą ir jau daugiau kaip dveji metai visiškai nesidomi šeima ir savo nepilnamečiais vaikais, nenurodo savo gyvenamosios vietos, neteikia vaikams išlaikymo. Todėl kalta dėl santuokos iširimo pripažintina atsakovė L. G., nes ji pažeidė santuoka prisiimtas pareigas būti lojalia savo sutuoktiniui, jį gerbti, remti moraliai ir materialiai ir prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, atsakovė nevykdo pareigos išlaikyti, auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata (CPK 185 str., 3.27, 3.30str.str.). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms šalių santuoka nutrauktina, kalta dėl jos iširimo pripažįstant atsakovę (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovas prašo atsakovei po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę Paninos pavardę. Atsakovės kuratorė pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu nesutiko su šiuo ieškovo reikalavimu, nes šalys turi nepilnamečių vaikų ir atsakovė gali turėti santuokinę pavardę Lietuvos Respublikos CK 3.69 str.2d. nustatyta, kad jeigu santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam sutuoktiniui dėl santuokos iširimo pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Šiuo atveju sutuoktiniai turi bendrų vaikų, atsakovės kuratorė nesutinka, kad atsakovei būtų palikta ikisantuokinė pavardė, todėl po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokinė G. pavardė, ieškovui G. pavardė.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai gyvena bute kartu su tėvu, jų motinos atsakovės byloje gyvenamoji vieta nežinoma. Ieškovas prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, t. y. vaikų tėvu. Atsakovės kuratorė su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko, prieštaravimų nereiškė. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje byloje išvadoje ir atstovės paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu R. G. atitinka vaikų interesus. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu - ieškovu, prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečių vaikų D. G. ir G. G. gyvenamoji vieta nustatytina su jų tėvu R. G..

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovui ir atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi ar kitokiomis priežastimis. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tačiau kartu pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nes vaiko poreikiai yra 300 Eur per mėnesį. Šios išlaidos sudaro – maistui – 100 Eur, maisto papildams ir vaistams – 10 Eur, higienos ir švaros reikmėms – 10 Eur, būsto išlaikymo išlaidos – 15 Eur, drabužiai, batai - 55 Eur, lavinimo priemonės 20 Eur, pramogos, kultūriniai renginiai – 30 Eur, transporto išlaidos – 15 Eur, atostogos, kelionės – 30 Eur, nenumatytos išlaidos 15 Eur. Atsakovės kuratorė šį išlaidų dydį ginčijo, nurodė, kad vaikų išlaikymui priteistina suma po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė Lietuvoje nedirbanti, duomenų apie jos gaunamas pajamas kitose šalyse byloje nepateikta, tačiau ji yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad negali dirbti, byloje nepateikta, ir tai atsakovės neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad nepilnamečiams šalių vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnamečių fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, į tai, kad atsakovė visiškai nesirūpina vaikais ir jais nesidomi, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės jų nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, yra pagrįstas, ir tenkintinas. (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Vadovaujantis LR CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovas nurodo, kad atsakovė šeimą paliko nuo 2014 m. sausio 20 d., ir nuo to laiko visiškai nepalaiko jokio ryšio su šeima, nesirūpina vaikais, jiems išlaikymo neteikia, jos gyvenamoji vieta nežinoma. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro: nuo 2014-01-20 iki 2014-12-31 - 3406,48Lt (986,58 Eur) vaikui (skaičiuojant po 300 Lt vienam vaikui per mėnesį nuo 2015m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2016-04-11 1844 Eur abiems vaikams (skaičiuojant po 120 Eur kas mėnesį), iš viso išlaikymo įsiskolinimas vaikams sudaro po 2830,58 Eur kiekvienam vaikui. Teismo vertinimu šis ieškovo reikalavimas pagrįstas, nes byloje atsakovė nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad ji nuo 2014-01-20 palikusi šeimą visiškai nesirūpino vaikais ir jiems neteikė jokio išlaikymo.

Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas vaikų tėvas R. G. su kuriuo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.).

Dėl neturtinės žalos.

Pagal CK 6. 250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šiame straipsnyje įtvirtinti neturtinės žalos nustatymo kriterijai, kuriame nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Lietuvos Respublikos CK 3.70 str.2 d. nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad patyrė didelius išgyvenimus, buvo sukrėstas dėl tokio staigaus atsakovės pasišalinimo iš šeimyninio gyvenimo, dėl to, kad daug metų turėjo teisėtą lūkestį sukurti darnią šeimą, o atsakovė jį palikusi daugiau kaip dvejus metus su mažamečiais vaikais, ir visa namų ūkio, mokesčių našta, kuri tenka jam, dėl to ieškovas patyrė labai didelius išgyvenimus, stresą, įtampą, nepatogumus. Prašo iš atsakovės priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teismui ištyrus ieškinio reikalavimus, pripažįstant kalta dėl santuokos iširimo atsakovę, kuri jau apie trejus metus yra palikusi sutuoktinį R. G. kartu su jų mažamečiais vaikais, nepranešusi apie savo išvykimą, neteikia sutuoktiniui jokios paramos, išlaikymo vaikams, yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo pareikštą ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti iš atsakovės ieškovui neturtinės žalos atlyginimui 1000 Eur.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovas sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Atsakovės kuratorė sutinka su tuo, kad išlaikymas sutuoktiniams vienas iš kito nebūtų priteistas. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto ir įsiskolinimų.

Byloje pateikti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu neįgijo dalintino nekilnojamojo turto, registruotino turto( transporto priemonių), bei kito turto, kuris santuokos nutraukimo byloje būtų dalintinas. Atsakovės kuratorė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje nurodė, kad šalys jokio turto neįgijo

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra skolinga kreditoriui UAB „Diamond Dolls“. Antstolė J. Ž. 2016-12-28 turto arešto aktu Nr. S16-60149 vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo Vykdomąjį raštą Nr. 2-322-639/2015, kuriame skolininkė L. G., išieškotojas UAB “Diamond Dolls“, areštavo pinigines lėšas, t. y. L. G. sutuoktinio R. G. darbo užmokestį (b. l. 63). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-322-639/2015 pagal ieškovo UAB „Diamond Dolls” ieškinį atsakovei L. G., nustatė, kad 2014-01-12 ieškovas su atsakove sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo surasti atsakovei darbą užsienyje klube ir suteikti pagalbą sudarant darbo sutartį, o atsakovė įsipareigojo teikti sutartimi numatytas paslaugas. Ieškovė atsakovei nupirko bilietą 2014-01-21 skrydžiui Vilnius-Varšuva-Larnaka. Priteisė ieškovui iš atsakovės L. G. 121,06Eur skolą,5procentų metines palūkanas ir 3,63 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo pripažinti skolą asmenine atsakovės prievole. Kreditoriaus pateiktame atsiliepime nurodyta, kad ši kredito įstaiga neturi R. G. jokių pretenzijų dėl jo sutuoktinės įsiskolinimo, t. y. kreditorius nereiškia jokio reikalavimo ieškovui dėl atsakovės kreditorinio įsipareigojimo. Atsakovės kuratorė nurodė, kad santuokoje įgyti kreditoriniai įsipareigojimai turi būti pripažinti sutuoktinių solidaria prievole Teismo vertinimu atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į skolos prigimtį, iš kurios matyti, kad skola kilo iš ieškovės asmeninio intereso išvykti į užsienį, ir negali būti pripažinta, kad šie pinigai buvo naudojami šeimos interesų tenkinimui, todėl pareiga kreditoriui po santuokos nutraukimo turi būti palikta atsakovei L. G., nes ši skola yra asmeninė atsakovės prievolė ir negali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto(CK 3.109str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovas 2016-12-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-03-14 sprendimu 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, šios tarnybos Kauno skyriaus 2017-02-09 pažymoje Nr. NTP-7-1742 nurodyta, kad R. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 162,31 Eur (b. l. 95), todėl iš atsakovės valstybei ši suma priteistina. Iš atsakovės valstybei priteistinas 41 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 108 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, 169,83 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 30 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo , iš viso: 348,83 Eur (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 str.). Iš atsakovės taip pat priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu 5,91 Eur valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 185, nutraukti.

Kalta dėl santuokos iširimo pripažinti L. G..

Po santuokos nutraukimo R. G. palikti G., pavardę, L. G., santuokinę – G.pavardę.

Nustatyti nepilnametės dukros G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu, R. G..

Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu, R. G..

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. balandžio 12 d., iki dukros pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti R. G..

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. balandžio 12 d., iki sūnaus pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti R. G.;

Priteisti iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) R. G. išlaikymo įsiskolinimą dukrai G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). 2830,58 Eur.

Priteisti iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) R. G. išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)2830,58 Eur;

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Kreditorinį įsipareigojimą UAB „Diamond Dolls“, kurio išieškojimą vykdo antstolės J. Ž. kontora, pripažinti asmenine L. G. prievole.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš L. G., priteisti valstybei 348,83 Eur žyminį mokestį; 5,91 Eur teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.