Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, Olgai Fadejevai, Vaivai Gurnikaitei, dalyvaujant ieškovo V. T. atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovo UAB „E. Naujienos“ atstovui advokatui Dževaldui Joneliūnui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. T. ieškinį atsakovui UAB „E. Naujienos“ dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pripažinti, kad straipsnyje „Jūros“ banga iškilo Druskininkuose“ paskleisti teiginiai, kuriais, atsižvelgiant į visą straipsnio kontekstą, neadekvačiai vertinami įvykę faktai, siekiama sukurti neigiamą ieškovo V. T. įvaizdį („Tačiau ar tai – tikros verslininko ašaros, ar tik pretekstas paaimanuoti pradėjus politinę karjerą – įstojus į Liberalų sąjūdį?“), kuriais ieškovas kaltinamas padaręs ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalies pažeidimą („Ne paslaptis – verslas yra toks, kad ne kiekvienas centas gula į oficialius buhalterių dokumentus. V. T. ginasi, kad vokelių dalyba jis neužsiima“, „Konstatuota, kad vienas padavėjas nelegaliai dirbo mėnesį, trys – maždaug pusę mėnesio, o dar vienas – vieną dieną“) ir ATPK 45 straipsnio 1 dalies pažeidimą („Tad redakcija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, bandydama išsiaiškinti, ruošiasi bausti ar ne V. T. žemėtvarkininkai“), neatitinka tikrovės pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006, pateiktą išaiškinimą bei žemina ieškovo V. T. garbę ir orumą;

pripažinti, kad straipsnyje „Į merus – dėl blogų santykių“ paskleisti teiginiai, kuriais, atsižvelgus į visą straipsnio kontekstą, ieškovas V. T. kaltinamas padaręs ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalies pažeidimą („Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus inspektoriai šių metų pradžioje vykdė reidus dėl neteisėto ir nelegalaus darbo. <...> Konstatuota, kad vienas padavėjas nelegaliai dirbo mėnesį, trys – maždaug pusę mėnesio, o dar vienas – vieną dieną“ ir ATPK 45 straipsnio 1 dalies pažeidimą („Šios tarnybos Druskininkų skyriaus vyriausiasis specialistas V. B. nustatė, kad privačią namų valdą Druskininkuose turintis V. T. papildomai naudojasi valstybės žeme, iš tvenkinio pusės įrengta atraminė sienelė apsodinta tujų gyvatvore, įrengtas įvažiavimas ir aikštelė. <...> Teismai niekaip negalėjo išspręsti rebuso, ar V. T. nusipelnė baudos, ar jis privalo iš valstybinės žemės iškelti dujų rezervuarą.“), neatitinka tikrovės pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006, pateiktą išaiškinimą bei žemina ieškovo V. T. garbę ir orumą;

Ieškinyje nurodyta, kad, interneto svetainės www.balsas.lt duomenimis, UAB „E. Naujienos“ yra šios interneto svetainės, taip pat dienraščio „balsas.lt SAVAITĖ“ valdytojas. Interneto puslapyje www.balsas.lt 2014-06-24 buvo paskelbtas straipsnis „Jūros“ banga iškilo Druskininkuose“ (toliau – Straipsnis 1), kurio autorius – žurnalistas V. K.. Ieškovo teigimu, Straipsnyje 1 naudojamomis frazėmis, žodžių junginiais ir samprotavimais siekiama sudaryti neigiamą ieškovo įvaizdį, pažeminti jo garbę ir orumą. Straipsnio 1 pradžioje nurodyta, kad Druskininkų savivaldybė nusprendė padidinti „pagalvės mokestį“, o tokius savivaldybės veiksmus kritikuoja ieškovas. Pasak ieškovo, Straipsnyje 1 keliamas klausimas „Tačiau tai – tikros verslininko ašaros, ar tik pretekstas paaimanuoti pradėjus politinę karjerą – įstojus į Liberalų sąjūdį?“ skaitytoją nuteikia neigiamai prieš pagrįstą kritiką Druskininkų savivaldybei išsakiusį ieškovą, nurodant, kad 73 proc. padidintą rinkliavą ieškovas kritikuoja vien dėl politinių tikslų. Ieškovo teigimu, siekiant sudaryti neigiamą jo įvaizdį, Straipsnyje 1 pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, neva ieškovo vadovaujamoje įmonėje yra nelegaliai dirbančių asmenų: „Ne paslaptis – verslas yra toks, kad ne kiekvienas centas gula į oficialius buhalterių dokumentus. V. T. ginasi, kad vokelių dalyba jis neužsiima.“, „Konstatuota, kad vienas padavėjas nelegaliai dirbo mėnesį, trys – maždaug pusę mėnesio, o dar vienas – vieną dieną“. Ieškinyje pažymėta, kad, siekiant sudaryti neigiamą ieškovo, kaip nelegaliai asmenis įdarbinančio asmens įvaizdį, remiamasi informacija, kurią Druskininkų savivaldybės administracijai yra pateikęs Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjas V. G.. Ieškovui Valstybinė darbo inspekcija atsakė, kad jokių panašių duomenų Straipsnį 1 parengusiam V. K. nebuvo teikta. Ieškinyje pabrėžta, kad atsakovui pateikta informacija apie ieškovui surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo konfidencialaus pobūdžio. Duomenys Druskininkų miesto savivaldybei pateikti remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 24 straipsnio nuostatomis; pagal šio straipsnio 4 dalį tokie duomenys yra konfidencialūs. Straipsnio 1 paskelbimo dieną vis dar vyko teismo procesas dėl administracinio teisės pažeidimo, kurio padarymu ieškovas buvo kaltinamas Straipsnyje 1. Taigi ieškovo kaltė dėl tokio pažeidimo nebuvo įrodyta. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-11-14 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.1.-77-418/2014 nuspręsta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą ieškovo atžvilgiu dėl ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Šis nutarimas paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-61-175/2015. Ieškovo teigimu, Straipsnyje 1, pažeidžiant ieškovo nekaltumo prezumpciją, dar prieš teismui išsprendžiant ieškovo kaltės klausimą, buvo nurodyta, neva nėra abejonių, kad ieškovas padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje. Pasak ieškovo, Straipsnyje 1 formuojama neigiama nuomonė, neva ieškovas nepagrįstai išvengė administracinės atsakomybės už ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Straipsnyje 1 netgi nurodyta, kad valstybės institucijoms buvo daromas spaudimas, kad ieškovas būtų nubaustas už pažeidimą, dėl kurio jo kaltė neįrodyta: „Tad redakcija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, bandydama išsiaiškinti, ruošiasi bausti ar ne V. T. žemėtvarkininkai“. Tyčiojamasi iš Nacionalinės žemės tarnybos ir teismo dėl to, kad ieškovas nebuvo nubaustas – Straipsnio 1 skyrius pavadintas „Impotencija“, teigiama, jog „teisėjas A. Š. nepuolė nagrinėti bylos“. Ieškovo teigimu, Straipsnyje 1 pateikiami samprotavimai perša skaitytojui išvadas, neva ieškovas iš tiesų yra kaltas dėl ATPK 45 straipsnio 1 dalies pažeidimo, tačiau atsakomybės išvengia dėl valstybės institucijų neveikimo. Straipsnio 1 paskelbimo metu vyko teismo procesas Druskininkų miesto apylinkės teisme (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-504-314/2014), apie šį procesą žinojo Straipsnio 1 autorius, nes apie tai nurodyta Straipsnyje, tačiau, žinodamas, jog ieškovo kaltė neįrodyta, vis tiek skleidė tikrovės neatitinkančias žinias, pažeidžiančias ieškovo nekaltumo prezumpciją. Kauno apygardos teismas 2015-01-06 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-2-348/2015 nenustatė ieškovo kaltės. Ieškinyje pažymėta, kad ieškovas el. paštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, pabrėždamas, jog aplinkybė, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nereiškia nelegalaus darbo fakto konstatavimo, kol to nėra patvirtinęs teismas, tačiau atsakovo atsakymo negavo. Ieškovas, siekdamas apginti savo garbę ir orumą, dėl Straipsnyje 1 pateiktos informacijos kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių, kuris 2014-09-09 sprendimu ieškovo skundą pripažino nepagrįstu, be kita ko, nurodydamas, kad nors informacija ir nėra pateikta tiksliai ir dėl to skaitytojas galėjo neteisingai interpretuoti paskelbtą teiginį, tačiau, atsižvelgiant į kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, informacijos (saviraiškos) laisvės ribų peržengimas negali būti nustatytas; pareiškėjas savo viešu elgesiu pats save iškėlė į viešumą, taip atsisakydamas dalies savo privatumo.

Ieškinyje pažymėta, kad atsakovas, neišsiaiškinęs administracinių teisės pažeidimo protokolų dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų surašymo aplinkybių ir pagrindų, tolesnio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo eigos, nepagrįstai visuomenės informavimo priemonėje paskelbė, jog ieškovas yra padaręs ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Straipsniuose neadekvačiai įvertinti įvykiai – administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo faktas, taip pat jų turinys. Pasak ieškovo, straipsniuose siekiama įtikinti skaitytoją, kad ieškovas yra padaręs nurodytus administracinės teisės pažeidimus, tuo tarpu straipsniuose pateiktas aplinkybių vertinimas neturi jokio pagrindo ir įtikina skaitytoją, kad yra aplinkybės, kurių iš tiesų nėra, t. y. ieškovo kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo. Ieškovas pabrėžta, kad administracinėse bylose priimti teismų sprendimai patvirtina, jog ieškovas nepadarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų, taigi ginčo Straipsniuose ieškovas nepagrįstai apkaltintas nelegaliai įdarbinęs asmenis ir užėmęs valstybinę žemę. Ieškovo teigimu, jis atsakovo veiksmus vertina kaip siekį politiškai susidoroti su ieškovu, sumenkinti visuomenės požiūrį į ieškovą, kuris pateikė pagrįstą Druskininkų miesto savivaldybės sprendimo padidinti rinkliavą kritiką ir siekia Druskininkų miesto savivaldybės mero posto. Pasak ieškovo, atsakovas piktnaudžiauja informacijos laisve ir siekia ne supažindinti visuomenę su ieškovu ir jo veikla, bet suformuoti neigiamą jo įvaizdį, neva ieškovas yra padaręs administracinių teisės pažeidimų. Straipsniai buvo paskelbti prieš rinkimus į Druskininkų miesto savivaldybės merus, šiuo laikotarpiu ieškovui buvo itin svarbus visuomenės požiūris į jį. Straipsniuose nėra pateikta objektyvi ieškovo kritika. Priešingai, faktai interpretuojami taip, kad būtų suformuota tikrovės neatitinkanti nuomonė apie ieškovą, kad jis būtų pažemintas ir sumenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Dėl garbės ir orumo gynimo būdų ir sąlygų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl asmens garbės ir orumo gynimo būdų pasisakyta, kad asmuo, kurio garbė ir orumas yra pažeisti paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, gali ginti savo teises: 1) prašydamas įpareigoti atsakingą asmenį paneigti tokius duomenis; 2) teismo sprendimu pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės; 3) priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas kaip toks arba taikomi keli teisių gynimo būdai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti, kad ieškinyje jo įvardyti teiginiai neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę bei orumą ir prašo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją asmens garbė ir orumas ginami nustačius tokių sąlygų visumą: 1) duomenų paskleidimą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) paskleistų duomenų neatitiktį tikrovei; 4) faktą, kad paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Dėl paskleistų duomenų kvalifikavimo žinia ar nuomone

Kartu pažymėtina tai, kad būtina nustatyti, ar ieškovo įvardytais teiginiais yra paskleistos žinios, ar pareikšta nuomonė, nes žiniai ir nuomonei vertinti bei atsakomybei už jų paskleidimą taikyti yra skirtingi kriterijai.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Kaip neatitinkantį tikrovės ir žeminantį ieškovo garbę bei orumą teiginį ieškovas nurodo Straipsnio 1 sakinį - „Konstatuota, kad vienas pardavėjas nelegaliai dirbo mėnesį, trys – maždaug pusę mėnesio, o dar vienas – vieną dieną“. Ieškovo teigimu, pažeidžiant jo nekaltumo prezumpciją, nelaukiant, kol teismas išspręs ieškovo kaltės klausimą, jis apkaltintas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymu, nepaliekant dėl to skaitytojui jokios abejonės.

Dėl ieškovo argumentų, kad informacija apie jam surašytą Administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo konfidenciali, todėl atsakovas neturėjo teisės jos skelbti, pažymėtina tai, kad visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti apie viešam asmeniui surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Viešas asmuo turi didesnes galimybes pateikti savo poziciją dėl jam surašyto protokolo, taip pat pranešti visuomenei apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo eigą ir teismo priimtą procesinį sprendimą dėl administracinės atsakomybės netaikymo.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad Straipsnyje 1, pažeidžiant ieškovo nekaltumo prezumpciją, teismui dar neišsprendus ieškovo kaltės klausimo, buvo nurodyta, jog neva nėra abejonių, kad ieškovas yra padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Straipsnyje nėra tokio teiginio, ieškovas neapkaltintas administracinio teisės pažeidimo padarymu, tik pateikta informacija apie jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, kartu pacituojant patį ieškovą, kad šiame protokole nurodyti faktai ir ieškovo kaltė turi būti pripažinti teismo.

Pažymėtina, kad pats ieškovas pripažįsta, jog ginčo Straipsnyje jo autorius pateikia savo nuomonę dėl ieškovui surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo už valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimą bei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo eigos. Straipsnio autorius turi teisę reikšti savo nuomonę, jei tai daroma korektiškai, remiantis tikrais faktais, neiškraipant duomenų, nenutylint svarbių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju Straipsnyje aptarta administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ieškovui Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus specialisto surašytus administracinio teisės pažeidimo protokolus nagrinėjimo eiga, pacituoti bylą nagrinėjusio teisėjo motyvai, kad administracinės atsakomybės taikymo ar netaikymo ieškovui klausimas negali būti išspręstas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų. Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog teismo nurodyti protokolo trūkumai nebuvo pašalinti pakankamai ilgą laiką, redakcija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama suteikti informaciją, ketinama perduoti administracinio teisės pažeidimo protokolą teismui ar ne.

Nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad Straipsnyje 1, pažeidžiant ieškovo nekaltumo prezumpciją, ieškovas kaltinamas ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymu. Straipsnyje tik pateikta informacija, kad Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus specialistas surašė ieškovui administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame konstatuota, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių dalis yra valstybinėje žemėje, taip pat aptartas teismo procesas, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, pateikti Nacionalinės žemės tarnybos atstovo paaiškinimai, tačiau nėra išvadų dėl ieškovo kaltės buvimo.

Dėl nurodytų teiginių jau pasisakyta šiame teismo sprendime. Ir Straipsnyje 2 pateikiama informacija, grindžiama Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus inspektoriaus ieškovui surašytu 2014-02-06 administracinio teisės pažeidimo protokolu dėl nelegaliai dirbusių asmenų. Straipsnyje remiamasi faktais, nurodytais administracinio teisės pažeidimo protokole. Be to, pacituotas ieškovo paaiškinimas dėl protokole konstatuotų faktų: „Neteko girdėti. Tokių atvejų pas mus gyvenime nebuvo“.

Pasak ieškovo, Straipsnyje 2 pateikiamas ciniškas tikrovės neatitinkantis teismo proceso dėl ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo vertinimas: neva ieškovas neabejotinai padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau už jį lieka nenubaustas – „Šios tarnybos Druskininkų skyriaus vyriausiasis specialistas V. B. nustatė, kad privačią namų valdą Druskininkuose turintis V. T. papildomai naudojasi valstybės žeme, iš tvenkinio pusės įrengta atraminė sienelė apsodinta tujų gyvatvore, įrengtas įvažiavimas ir aikštelė. <...> Teismai niekaip negalėjo išspręsti rebuso, ar V. T. nusipelnė baudos, ar jis privalo iš valstybinės žemės iškelti dujų rezervuarą.“ Ieškovo nuomone, šiame straipsnyje pateiktas neadekvatus aplinkybių vertinimas, kad ieškovas yra padaręs administracinių teisės pažeidimų.

Išanalizavus Straipsnio 2 turinį, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovo argumentų, kad šiame straipsnyje ieškovas kaltinamas ATPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymu. Straipsnyje pateikta informacija apie Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus specialisto nustatytus faktus dėl tam tikrų statinių buvimo valstybės žemėje ir ieškovui surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kartu straipsnyje pateikta informacija apie teismo procesą dėl surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir išsakyta Straipsnio autoriaus nuomonė, kad teismai negali išspręsti, ar yra pagrindas bausti ieškovą. Ši pozicija pagrįsta prieš tai nurodytų teismo argumentų, konstatuojant administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus, dėl kurių teismas negali priimti procesinio sprendimo, vertinimu. Iš ginčo Straipsnio pakankamai aišku, kad dėl ieškovui surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame konstatuotų valstybės žemės užėmimo faktų teismas nėra priėmęs sprendimo, ieškovo kaltė nekonstatuota ir jis nenubaustas.

Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nurodė, kad dėl valstybinės žemės užėmimo Straipsnyje remiamasi duomenimis, nurodytais Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2014-09-12 rašte Druskininkų miesto apylinkės teismui. Šis raštas buvo pateiktas Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-504-314/2014, b. l. 1-5. Aptariamo Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus rašto turinio analizė patvirtina, kad ginčo Straipsnyje pateikti duomenys dėl tam tikrų ieškovui nuosavybės teise priklausiusių statinių buvimo valstybės žemėje buvo nustatyti Tarnybos specialistų.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad ginčo Straipsniuose paskelbti duomenys, net jei jie yra autoriaus nuomonė, pateikti tokiu žurnalistinio rašymo stiliumi, jog pripažintini neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą. Ginčo Straipsniuose autoriaus nuomonė pateikiama pakankamai korektiškai. Ieškovas, būdamas viešas asmuo, turi būti tolerantiškesnis ir atsparesnis apie jį reiškiamai nuomonei, be to, turi galimybę viešai atsakyti, išdėstydamas savo poziciją ir situacijos vertinimą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015; kt.).

Pagal EŽTT jurisprudenciją saviraiškos laisvė taikoma ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios yra priimamos palankiai ar laikomos nekaltomis, ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo (žr. De Haes, Gijsels v. Belgium, no. 19983/92, judgment of 24 February 1997). Skundžiama saviraiškos forma turi būti pasiekusi tam tikrą „sunkumo“ lygį. Jei saviraiškos laisvės įgyvendinimu siekiama nepagrįstai pulti asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teisę į saviraiškos laisvę (žr., pvz., Wojtas-Kaleta v. Poland, no. 20436/02, 16 July 2009). Žeminimo samprata – vertinimo dalykas, todėl svarbios skundžiamo pasisakymo formuluotės, situacijos detalizavimas, nustatymas, ar pasisakymas tėra pareikštas pyktis, nepasitenkinimas, ar pateikiamos šį pyktį paaiškinančios priežastys.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, trečiasis asmuo pagrindė, kad ginčo Straipsniuose apie ieškovą pateikti duomenys gauti iš konkrečių, pakankamai patikimais laikytinų šaltinių – ieškovo atžvilgiu surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų, Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2014-09-12 rašto, remtasi teismo procesų eigos duomenimis. Bylos medžiagos analizė neteikia pagrindo spręsti, kad atsakovas, paskelbdamas ginčo Straipsnius, nesąžiningai naudojosi teise skleisti informaciją ir reikšti nuomonę dėl ieškovo, kaip viešo asmens.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovo įvardytų teiginių, įvertinus juos visos ginčo Straipsniuose pateiktos informacijos kontekste, nėra pagrindo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo, kuris yra viešas asmuo, garbę bei orumą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos fakto įrodytumo

Ieškovas, remdamasis garbės ir orumo pažeidimu bei reikalaudamas dėl to patirtos neturtinės žalos atlyginimo, turi pareigą įrodyti neturtinės žalos faktą bei nurodyti ir pagrįsti kuo daugiau kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl bendrųjų reikalavimų ir kriterijų neturtinės žalos faktui nustatyti, yra nurodyta, kad neturtinė žala yra ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Kasacinio teismo, atsižvelgiant į EŽŽT praktiką, yra pabrėžta, kad tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie publikacijos difamacinį pobūdį nėra pakankamas pagrindas nustatyti, ar asmuo buvo paveiktas rašinio (žr. A/S Diena, Ozolinš v. Latvia, no. 16657/03, 12 July 2007) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, grįsdamas neturtinės žalos faktą, nurodė, kad ginčo Straipsniuose paskleisti duomenys sukėlė nemalonių išgyvenimų, pakenkė santykiams šeimoje, sumažėjo bendravimo galimybių, pažemino kolegų akyse, neigiamai paveikė rinkimų į merus kompaniją. Tačiau, be paaiškinimų, kurie iš esmės yra bendro pobūdžio, nepateikė kitokių konkrečius neigiamus padarinius, atsiradusius dėl Straipsniuose paskelbtų ginčo duomenų, patvirtinančių įrodymų. Vien nepalankių ieškovui duomenų paskelbimas, kritiškos nuomonės apie jį pareiškimas nėra pakankamas pagrindas nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimo faktą bei dėl to ieškovo patirtų išgyvenimų, nepatogumų, neturtinio pobūdžio praradimų faktą. Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to ir tuo atveju, jeigu ginčo teiginiai būtų pripažinti žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, nebūtų pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal atsakovo UAB „E. Naujienos“ pateiktus įrodymus dėl ieškovo inicijuoto teismo proceso atsakovas patyrė iš viso 1150 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b. l. 110-118).

Spręsdamas dėl atsakovui atlygintinų advokato pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovo atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Atsakovas pateikė išlaidų detalizavimą, nurodydamas, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo 800 Eur, atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje (0,5 val.) – 50 Eur, atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą – 150 Eur, atstovavimą nagrinėjant bylą iš esmės (1,5 val.) – 150 Eur (b. l. 110-118).

Pagal Rekomendacijų 7, 8.2 punkto nuostatas už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalus atlygis – 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Nagrinėjamoje byloje išlaidas dėl atsiliepimo į ieškinį parengimo atsakovas patyrė 2015-06-10. Užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2014 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje šalies ūkyje buvo 714,50 Eur. Taigi maksimalus atlygis už atsiliepimo parengimą būtų 1786,25 Eur. Įvertinus bylos pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas jam parengti, pagrįsta pripažintina 600 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą suma.

Atsiliepimo į patikslintą ieškinį išlaidas atsakovas patyrė 2015-08-04. Užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2015 m. I ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje šalies ūkyje buvo 699,80 Eur. Taigi maksimalus atlygis už atsiliepimo parengimą būtų 1749,50 Eur. Atsakovo už atsiliepimą į patikslintą ieškinį sumokėta 150 Eur suma, įvertinus tai, kad parengiamajame posėdyje konstatuota būtinybė konkretizuoti ieškinio dalyką, taip pat atsižvelgus į atsiliepimo turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas jam parenti, pripažintina pagrįsta, todėl atlygintina.

Pagal Rekomendacijų 7, 8.19 punktų nuostatas, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus atlygis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Nagrinėjamu atveju atstovavimo parengiamajame teismo posėdyje išlaidas atsakovas patyrė 2015-06-10. Užpraėjusio, t. y. 2014 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje buvo 714,50 Eur. Taigi maksimalus rekomenduojamas priteisti atlygis advokatui už bylos analizę, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme – 71,45 Eur už vieną valandą. 2015-06-11 parengiamasis posėdis truko 35 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 min. atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovo priteistina visa jo patirta išlaidų suma – 50 Eur.

Atstovavimo nagrinėjant bylą iš esmės išlaidas atsakovas patyrė 2015-08-04. Užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2015 m. I ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje šalies ūkyje buvo 699,80 Eur. Taigi maksimalus atlygis už atstovavimo teisme vieną valandą būtų 69,98 Eur. Teismo posėdis truko 2 val. 50 min. pagal Rekomendacijas apskaičiuotas maksimalus atlygis būtų 209,94 Eur. Dėl to atsakovui iš ieškovo priteistina visa jo patirta atstovavimo teismo posėdyje išlaidų suma – 150 Eur.

Apibendrinant, atsakovui iš ieškovo priteistina iš viso 950 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nutarė:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovo V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „E. Naujienos“ (juridinio asmens kodas 301534782) naudai 950 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovo V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.