- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- ATP-61-175/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00055-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Advokatai
- Justas Vilys
- Kategorijos
- 41.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimo V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla V. T. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, nutraukta. V. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad pagal 2013 m. gruodžio 27 d. VDI Alytaus skyriuje gautą D. K. skundą dėl nelegalaus darbo bei pagal papildomai surinktą patikrinimo medžiagą buvo nustatyta, kad UAB ,,R.“, vykdančiai veiklą D. (duomenys neskelbtini), Druskininkai, įvairiu laiku nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. sausio mėnesio nelegaliai padavėjais restorane dirbo D. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. P., gim. (duomenys neskelbtini), T. F., gim. (duomenys neskelbtini), M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad V. T. būdamas įmonės generaliniu direktoriumi ir atsakingu už darbuotojų įdarbinimą, leido dirbti nelegalų darbą nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki rugsėjo 13 d. D. K., nuo 2013 m. spalio 18 d. iki spalio 29 d. T. F., nuo 2013 m. spalio 25 d. iki lapkričio 7 d. M. C., nuo 2013 m. spalio 5 d. iki lapkričio 4 d. G. P., 2014 m. sausio 22 d. M. P., nesudaręs su šiais darbuotojais rašytinių darbo sutarčių, apie jų darbo pradžią nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui prieš vieną dieną numatyto darbo pradžios, leido jiems dirbti nelegalų darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo (toliau – DK) kodekso 93 str., 98 str. 1 d.1 p., 98 str. 3 d. reikalavimus.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – V. T. skirti administracinę nuobaudą ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytose ribose.
Skunde nurodoma, kad teismas nesivadovavo pirminiais rašytiniais liudytojų D. K., G. P. ir M. P. parodymais, o tik jų parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nesiremta tiek rašytiniais, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotais liudytojo K. G. ir rašytiniais N. G. parodymais. Nors darbuotojai D. K. bei G. P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jie ATP protokole nurodytu laiku dirbo nelegaliai ir nepasirašinėjo su darbdaviu jokių mokymų sutarčių, teismas vis tiek padarė išvadą, kad šie darbuotojai neatliko darbinių funkcijų, o mokėsi neatlygintinai pagal paslaugų teikimo sutartį, nors tokių sutarčių darbdavys nei teisminio nagrinėjimo metu, nei įmonės patikrinimo metu nepateikė. Patikrinimo metu buvo nurodyta, kad darbdavys mokymo paslaugų sutartis sudaro tik su kai kuriais darbuotojais, šių sutarčių apskaita nevedama ir jos yra saugomos įmonės personalo skyriuje.
M. P., rastas dirbantis padavėjo darbą 2014 m. sausio 22 d. paaiškinime, duotame patikrinimo metu, nurodė, kad dirba restorane pirmą dieną, darbo sutarties su darbdaviu nėra sudaręs (pasirašęs), nenurodė ir kad jo atžvilgiu yra vykdoma mokymo programa, nes turi nemažai darbo patirties dirbdant kitose maitinimo įstaigose. Teisminio nagrinėjimo metu M. P. pakeista pozicija prieštarauja šiems parodymams, ir manytina, yra duoti siekiant sumažinti ar eliminuoti darbdavio kaltę ir ateityje tikintis dirbti įmonėje ir būti „lojaliu“ darbuotoju.
Teismas nesivadovavo ir pirminiais rašytiniais įrodymais pateiktais su administracinės bylos medžiaga. Medžiagoje yra T. F. darbo sutartis Nr. 1121 pasirašyta darbdavio V. T. ir darbuotojo T. F., tačiau darbdavio advokato Justo Vilio, teismui pateiktoje T. F. darbo sutartyje tuo pačiu numeriu 1121, nurodyta, kad ją sudarė ir pasirašė restorano direktorius R. L.. Teisminio nagrinėjimo metu T. F. teigė, kad darbo sutartį sudarė su restorano vadovu R. L., o darbdavys V. T. nurodė, kad darbo sutarčių su darbuotojais nepasirašinėjo, nes tai buvo pavesta restorano vadovui R. L.. Apelianto nuomone, tai vertintina kaip darbdavio gynybinė pozicija, nes visos darbo sutartys pateiktos administracinėje byloje (D. K., T. F., M. C.) buvo sudarytos ir pasirašytos UAB „R.“ direktoriaus V. T.. Tokiu būdu buvo siekiama suklaidinti ir įtikinti teismą, kad už restorano darbą įmonėje, darbuotojų įdarbinimą buvo atsakingas restorano vadovas. Nors akivaizdu, kad UAB „R.“ direktorius V. T. pats nesitarė su protokole nurodytais asmenimis dėl darbo sąlygų, darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, nes tam buvo įgaliotas restorano vadovas R. L., tačiau darbdavys privalo kontroliuoti ir užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarčių sudarymą atsako darbdavys.
Apelintas mano, kad teisminio nagrinėjimo metu duoti restorano vadovo R. L. parodymai turi būti vertintini kritiškai. Nors R. L. paaiškino, kad visi į restoraną priimami darbuotojai praeina mokymus, jis su jais pasirašo darbo sutartis, mokymo sutartis, o mokiniai įmonei sumoka už mokymo procesą ir programos atlikimą, tačiau teismui nebuvo pateiktas nei vienas dokumentas, įrodantis mokėjimą už mokymą. R. L. bandė įtikinti teismą, kad mokymo sutartys būdavo saugojamos jo kabinete ir galimai jas galėjo pasiimti K. G., kai buvo atleistas iš darbo. M. C. atveju buvo teigiama, kad ši darbuotoja buvo dirbusi anksčiau įmonėje, todėl jos mokyti nereikėjo, tačiau apelianto nuomone M. C. teisminio nagrinėjimo metu ji įmonėje nedirbo ir jos rasti nepavyko. Iš teismui pateiktos medžiagos (darbo grafikų) bei liudytojo K. G. parodymų nustatyta, kad M. C. pradėjo dirbti UAB „R.“ nuo 2013 m. spalio 25 d., o darbo sutartis su ja buvo sudaryta ir darbuotoja legaliai dirbti pradėjo tik nuo 2013 m. lapkričio 8 d. Teismui buvo pateiktos tik iki šiol įmonėje dirbančių darbuotojų T. F. ir M. P. mokymo sutartys, nes jas buvo galima sudaryti ir atgaline data, kadangi jokia šių sutarčių registracija nebuvo vedama, o tai 2014 d. sausio 22 d. patvirtino įmonės UAB „R.“ administratorė I. A.. Elektroniniu būdu registruojamų mokymo sutarčių sąrašas (registras) buvo pateiktas tik paskutiniame teismo posėdyje, 2014 m. lapkričio 10 d., nors jo buvo prašoma jau per pirmą posėdį, vykusį 2014 m. kovo 27 d. Apelianto nuomone, šis žurnalas buvo sukurtas tik teisminio nagrinėjimo metu ir mokymo sutartys įtrauktos jau vėliau. D. K., G. P., K. G. mokymo sutartys taip pat įtrauktos į el. žurnalą, nors šie liudytojai teigė, kad jokių mokymo sutarčių nepasirašinėjo ir tokių sutarčių nebuvo. Byloje pateiktas D. K. papildomas susitarimas prie 2013-09-13 darbo sutarties Nr. 1115 dėl darbuotojo mokymo, kvalifikacijos kėlimo stažuočių, kuris įrodo, kad sudarius su darbuotoju darbo sutartį darbdavys iš savo lėšų apmoka darbuotojo mokymosi, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių išlaidas, o ne neva darbuotojas susimoka už atliktą mokymo programą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad įmonėje UAB „R.“ (restorano padalinyje) buvo įteisinta ydinga tvarka, kurios metu restorano darbuotojai (padavėjai) buvo įdarbinami nesudarant su jais rašytinių darbo sutarčių, pridengiant šią veiklą vykdomu jų mokymu, bandomuoju laikotarpiu ir pan. Bet kokie darbuotojų mokymai, kvalifikacijos kėlimas, stažuotės turėjo būti vykdomos įmonėje tik darbo sutarties rėmuose ir darbuotojus įdarbinus legaliai. Darbuotojai (D. K., G. P.) nurodė, kad jų darbas nebuvo sudėtingas. Jau sudarius darbo sutartį D. K. nurodė, kad jį restorano vadovas buvo supažindinęs su alkoholiniais gėrimais, nors tuo metu jis buvo nepilnametis ir su alkoholiu negalėjo dirbti. Be to, jam negalėjo būti taikomas ir bandomasis laikotarpis, kuris buvo nustatytas 2013 m. rugsėjo 14 d. sudarytoje darbo sutartyje. Teismui pateiktų darbo sutarčių l0 p. yra ir numatyta prievolė darbuojui nutraukus darbo sutartį darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties arba dėl darbuotojo kaltės, atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius 1 darbo metus darbuotojo mokymų, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Tokią nuostatą patvirtino ir teismo posėdyje pasisakęs V. T., tačiau tai gali būti daroma tik sudarius su darbuotoju darbo sutartis.
Apeliantas taip pat mano, kad pats administracinės bylos procesas buvo vilkinamas per ilgai – teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad byla būtų išnagrinėta kaip galima greičiau ir objektyviau, nuo administracinio protokolo ir bylos pateikimo teismui bei nutarimo paskelbimo praėjo 9 mėnesiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. T. atstovas advokatas Justas Vilys nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo apeliacinio skundo netenkinti, Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, o Institucijos skunde nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, kad D. K., G. P., T. F., M. C. ir M. P. UAB ,,R.“ dirbo nelegalų darbą, bei, kad dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo privalo atsakyti V. T..
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19-2013).
Priešingai nei Institucija, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kad D. K., G. P., T. F., M. C. ir M. P. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais laikotarpiais dirbo nelegaliai – kad jų santykis su UAB ,,R.“ atitiko visus darbo sutarties požymius, tačiau prieš pradedant darbą su jais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. nepripažino jam inkriminuoto pažeidimo, tvirtino, kad UAB ,,R.“ teikia mokymo paslaugas – vykdo neformalius mokymus ir žmonėms, kurie ateina iš miesto. Kadangi restorane šita veikla vystėsi intensyviausiai, 2013 m. jis priėmė įsakymą, suteikdamas teisę restorano administracijai pačiai rūpintis personalo priėmimu, kvalifikacijos kėlimu, mokymais ir visais kitais su tuo susijusiais dalykais. Nuo 2013 m. sausio mėnesio R. L. buvo atsakingas už bendrą administravimą ir vadybą, o V. A. buvo atsakinga už mokymus. Iš protokole nurodytų žmonių, jis pažinojo tik K. G., kuris dirbo administratoriumi ir kuriam ne vieną kartą jis buvo išsakęs pretenzijas, nes buvo nemažai nusiskundimų. D. K. ir G. P. buvo priimti apmokymui pagal K. G. prašymą, nei vieno šių asmenų pats V. T. nepažinojo. Kartais jis pasirašinėdavo darbo sutartis, kai nebūdavo restorano direktoriaus, o reikėdavo priimti žmogų, sudaryti sutartį ir prieš dieną pranešti SODRAI. Įmonė keletą metų vykdo mokymo programas, gauna Europinius pinigus už mokymą. Darbo sutartyje yra įrašyta, kad jeigu 12 mėnesių laikotarpyje žmogus mokosi bet kokius profesinius mokymus, ir jeigu jis nutraukia darbo sutartį anksčiau, negu 12 mėnesių, jie turi iš jo išskaičiuoti mokymams išleistus pinigus.
Liudytojas R. L. patvirtino, kad į jo, kaip UAB „R.“ restorano vadovo pareigas įeina ir darbuotojų priėmimas į darbą, darbo sutarčių ir mokymo sutarčių pasirašymas, todėl maitinimo padalinyje būtent jis sudarinėdavo darbo sutartis, spręsdavo ar žmogus gali dirbti. Jis buvo atsakingas dėl D. K., T. F., M. C., M. P. ir G. P. priėmimo į darbą. Generalinis direktorius V. T. darbo sutartis pasirašydavo tik tuo atveju, jei liudytojas būdavo išvykęs.
Su D. K., M. P., T. F. ir G. P. buvo sudarytos mokymosi sutartys. Jeigu mokymo metu, praėję tam tikrus mokymus, mokiniai puikiai pasirodo, išlaiko testus ir atitinka jų kvalifikaciją, su jais gali būti sudaromos darbo sutartys. Mokinys turėjo nešioti specialų ženkliuką. Dėvėti specialią aprangą, nes tokie yra higienos reikalavimai. Mokiniams už darbą nemokama, tačiau mokiniai sumoka už mokymo procesą. Mokymu metu yra numatomas tam tikras mokymo valandų skaičius, jiems yra priskiriami lektoriai, suderinamas mokymų grafikas kiekvienam asmeniui individualiai. D. K. ir G. P. mokymai vyko pagal jiems palankų grafiką. Išėjus iš darbo K. G., D. K. ir G. P. mokymų sutarčių nerado, nors kitų mokinių visos sutartys segtuve yra iki šiol. Įmonėje mokymo paslaugos teikiamos jau seniai, 2013 m. buvo pasirašytas didelis bendradarbiavimo projektas kartu su ugdymo plėtros centru, Pramonininkų konfederacija, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. Jame kvalifikacijas kėlė profesinių mokyklų mokytojai. Įmonė ne su visais baigusiais mokymus sudaro darbo sutartis, nes jiems ne visada reikia naujų darbuotojų. Mokymosi paslaugas jie teikia bet kam, kas nori įgyti padavėjo kvalifikaciją ar pagilinti žinias. Mokymo sutarties metu mokiniams galioja elementarios galiojančios drausminės taisyklės, kada mokinys neateina pagal mokymų sutartį net į mokymus, jie nutraukia su juo sutartį. Toks atvejis buvo su G. P. – trečią savaitgalį jinai neatėjo į mokymus pagal grafiką. V. A. jai skambino mobiliu telefonu, jinai parašė žinutę, kad „aš išvykusi“.
M. C. atveju mokymo sutarties nebuvo, kadangi ji prieš tai pas juos buvo dirbusi, buvo gera darbuotoja, todėl sugrįžo iš užsienio ir iš karto buvo priimta dirbti.
Liudytoja V. A. patvirtino liudytojo R. L. parodymus, kad būtent jis atsakingas už darbuotojų priėmimą į darbą. Taip pat nurodė, kad į įmonę priimami mokiniai, sudaromos mokymo sutartys. Jas taip pat sudaro R. L.. Patvirtino, kad su D. K., G. P., M. P., su visais šiais mokiniais iš pradžių buvo sudaromos mokymosi sutartys, kurios truko apie dvi savaites. M. C. buvo priimta iš karto į darbą, su ja nebuvo sudaryta mokymosi sutartis, kadangi jinai jau buvo dirbusi įmonėje anksčiau.
Kaip pirmosios instancijos teisme nurodė liudytojas M. P., jis UAB ,,R.“ be darbo sutarties nedirbo, su juo sutartis buvo sudaryta 2014-01-27 ir nuo tada jis pradėjo dirbti. Patikrinimo metu, 2014-01-22 jis buvo pradėjęs apmokymus, siekiant įgyti kvalifikaciją ir įsidarbinti restorane. Už mokslą jam nebuvo mokama, priešingai – už tai jis turėjo susimokėti pats. Mokymosi metu, jis gavo specialią aprangą ir specialų ženkliuką „M. mokinys“. Baigus mokslą, reikėjo laikyti testą. Jis mokslus baigė sėkmingai ir buvo įdarbintas.
Šiuos liudytojo parodymus patvirtino ir medžiagoje esanti „Mokymo paslaugų teikimo sutartis Nr. 2014/01/22“, sudaryta 2014-01-22 tarp UAB ,,R.“ ir M. P. (1 t. b. l. 17-19). Darbo sutartis su M. P. sudaryta 2014-01-27, joje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2014-01-28 (1 t., b. l. 56-57).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas T. F. analogiškai nurodė, kad nuo spalio 18 iki spalio 30 d. jis nedirbo, o mokinosi. Nuo 2013 m. spalio 18 d. jis sudarė mokymo sutartį. Jam buvo išduota kortelė, kurioje buvo užrašyta „T. mokinys“. Datos nepamena, bet po dviejų savaičių su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Už mokslą jis turėjo susimokėti, baigus mokslus, buvo laikomas testas.
Byloje yra pateikta „Mokymo paslaugų teikimo sutartis Nr. 2013/10/14“ sudaryta 2014-10-14 tarp UAB ,,R.“ ir T. F. (1 t. b. l. 61-63), taip pat, mokymo programos baigimo pažymėjimas (1 t., b. l. 58). Darbo sutartis su T. F. sudaryta 2013-10-29, joje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2013-10-30.
Liudytojas D. K. taip pat neneigė, kad nuo rugpjūčio 22 d. jis buvo mokinys, darbo sutartis su juo pasirašyta 2013-09-13, iki to laiko jis atlyginimo negavo. Tuo laikotarpiu jis nešiojo ženkliuką su užrašu ,,Mokinys‘‘. Mokymų metu jis buvo prižiūrimas, stebima kaip jis atlieka darbą, tikrinama. Prižiūrėdavo V. A. ir kiti seniau dirbantys padavėjai. Tikrino ir jo žinias. Jis dirbo kaip ir padavėjai, tik mažiau. Liudytojas patvirtino, kad ir G. P., panašiai kaip ir jis, buvo priimta mokytis.
Nors liudytoja G. P. parodė, kad ji buvo įsitikinusi, jog dirbo UAB „R.“ nuo spalio 5 d. iki lapkričio 4 d. kaip darbuotoja ir buvo sutarusi dėl atlyginimo, tačiau ir ji nurodė, kad jai buvo pasakyta, jog ji mokinė, nors mokymosi sutartis nebuvo sudaryta ir mokinio kortelė nebuvo išduota. Atlyginimas už darbą taip pat nebuvo mokamas. Liudytoja taip pat patvirtino, kad jos ir D. K. buvo visiškai tokios pačios sąlygos, jie tą patį darė. Liudytoja nurodė, kad T. F. turėjo kortelę „Mokinys“ ir su ja dirbo, jos ir T. darbo funkcijos taip pat visiškai sutapo. Nors žinojo, kad yra laikomas egzaminas, jo ji nespėjo išlaikyti.
Liudytojas K. G. neneigė, jog UAB „R.“ buvo teikiamos mokymo paslaugos, restorane mokiniai mokėsi padavėjo pareigų, jie nešiojo korteles su užrašu „Mokinys“ ir vardu. Kas spręsdavo, kas bus mokinys, o kas darbuotojas, jis nežino, tai nebuvo jo pareiga. Liudytojo teigimu, D. K. buvo įdarbintas, tačiau jis neneigė, kad įmonės politika buvo tokia, kad prieš įdarbinimą asmuo turi mokytis, todėl D. K. taip pat turėjo iš pradžių būti apmokytas, nors mokymosi sutartis nebuvo sudaryta. Liudytojas patvirtino ir tai, kad T. F. buvo mokinys. Mokinių ir darbuotojų pareigos ir darbo funkcijos, nesiskyrė.
Analizuojami liudytojų parodymai iš esmės patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. T. paaiškinimus, kad UAB „R.“ teikė mokymo paslaugas, ruošė kvalifikuotus darbuotojus ne tik savo, bet ir kitoms viešojo maitinimo įmonėms. Tai patvirtina ir UAB „R.“ generalinio direktoriaus 2013-01-14 įsakymas Nr. P13-7 dėl mokymo paslaugų teikimo, kuriame nurodyta, kad UAB „R.“ pradeda mokymo paslaugų teikimą. Restorano direktorius R. L. ir restorano direktoriaus pavaduotoja aptarnavimui V. A. skirti atsakingais už programų parengimą, tvirtinimą ir dėstymą. R. L. įgaliotas pasirašyti mokymo paslaugų teikimo sutartis, vesti preliminarias derybas dėl įdarbinimo su perspektyviais galimais darbuotojais ir kita.
Kad UAB „R.“ turėjo patirties ir kompetencijos profesiniame mokyme patvirtina ir 2012-08-06 tarp Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir UAB „R.“ sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (1 t. b. l. 66-68), pagal kurią UAB „R.“ įsipareigojo vykdyti profesijos mokytojų ir dėstytojų mokymus pagal parengtą programą, taip pat eilė praktinių mokymo sutarčių su įvairiais mokymo centrais (1 t. b. l. 69-93).
Taigi, aptarti įrodymai, priešingai nei teigia apeliantas, nepatvirtina, kad tarp administracinio teisės pažeidimo protokole išvardintų asmenų ir UAB „R.“ buvo susiklostę nelegalaus darbo santykiai. Nors liudytojai D. K., G. P., K. G. teigė, kad D. K., G. P. dirbo tam tikrą laiką nelegaliai, su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys, tačiau tai yra tik jų subjektyvus vertinimas, nes patys šie liudytojai pripažino, kad jiems buvo paaiškinta, jog pirmiausia jie bus apmokomi dirbti, jų darbas buvo stebimas ir vertinamas, vertinamos ir įgytos žinios. K. G. patvirtino, jog įmonė visada pirmiau atlieka naujų darbuotojų apmokymą, o tik tada įdarbina.
Liudytojai T. F., M. P. taip pat paaiškino, kad pirmiausia buvo vykdomas jų apmokymas pagal mokymosi sutartį ir tik jiems pasibaigus ir išlaikius testą buvo sprendžiamas klausimas dėl įdarbinimo. Pabaigus mokymo programą su T. F. ir M. P. buvo sudarytos darbo sutartys, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Šie parodymai sutampa ir su R. L., V. A., V. T. parodymais.
Taigi spręsti, kad tarp T. F., M. P., D. K. ir D. P. protokole nurodytais laikotarpiais ir UAB „R.“ buvo susiklostę santykiai, kurie atitiko darbo sutarties požymius, tačiau nesudarius darbo sutarties, nėra pagrindo. Nors formaliai šie asmenys ir atliko tam tikros kvalifikacijos darbą ir pakluso tam tikrai nustatytai tvarkai, tačiau jie nedirbo darbdavio naudai ir jo interesais, o priešingai, būtent jie naudojosi UAB „R.“ teikiamomis mokymo paslaugomis kvalifikacijai įgyti, pakluso ne darbo, o mokymosi sąlygoms, su darbo susijusius veiksmus atliko siekdami įsisavinti žinias ir įgyti patirties, su jais nebuvo sutarta ir dėl atlyginimo, kurio už mokymosi laiką jie negavo.
Kad nelegaliai būtų dirbusi M. C. byloje taip pat nėra pakankamai duomenų. Institucija vadovaujasi tik K. G. pateiktu darbo grafiku, kuris yra visiškai neaiškus, ir darbo sutartimi, sudaryta 2013-11-07, tačiau pati M. C. nebuvo apklausta nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu. Institucijos patikrinimo metu nebuvo užfiksuota, jog ji realiai dirbo protokole nurodytu laikotarpiu nuo 2013-10-25 iki 2013-11-08, taigi šiais prieštaringais įrodymais negalima remtis siekiant konstatuoti pažeidimo faktą.
Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovautis ir N. G. paaiškinimu, nes ji nebuvo UAB ,,R.“ darbuotoja, o situaciją vertino nežinodama visų D. K. įdarbinimo aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kuriais būtų galima patvirtinti, kad D. K., G. P., T. F., M. C. ir M. P. UAB ,,R.“ dirbo nelegalų darbą. Tokią išvadą suponuoja ne tik, Institucijos nuomone, darbdaviui lojalių asmenų parodymai, tačiau visumoje įvertinti ir darbdavio nubaudimu suinteresuotų asmenų parodymai.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne tam asmeniui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami keli asmenys: tiek įmonės vadovas, padaręs administracinį teisės pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas, tačiau kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-568/2012).
Nagrinėjamu atveju, kaip ir konstatuota skundžiamame nutarime, priimti ir atleisti darbuotojus, sudarant su jais darbo sutartis, buvo pavesta R. L.. UAB ,,R.“ generalinio direktoriaus 2013-01-15 įsakymu Nr. P-13-8 restorano direktorius R. L. buvo įgaliotas bendrovės vardu pasirašyti mokymo ir darbo sutartis (T.1, b. l. 101). Nei vienas iš protokole nurodytų ir apklaustų asmenų nenurodė bendravęs su generaliniu direktoriumi V. T., nei vienas iš jų nesitarė su juo dėl darbo vietos, darbo sąlygų, darbo apmokėjimo ir pan. Priešingai, šie liudytojai patvirtino, kad dėl šių sąlygų ir mokymosi sutarčių tarėsi būtent su R. L.. Pats R. L. neneigia, kad būtent jis buvo atsakingas už darbuotojų priėmimą maitinimo padalinyje, jis sudarinėdavo darbo sutartis, spręsdavo ar žmogus gali dirbti. Restorano direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB ,,R.“ generalinio direktoriaus 2013-02-01 įsakymu Nr. P13-13, II dalies 2 punkte nurodyta, kad restorano direktorius privalo užtikrinti darbo teisės aktų laikymąsi Bendrovės padalinyje – Restorane, tinkamai įforminti priimamų ir atleidžiamų darbuotojų darbo sutartis (2 t. b. l. 53-56). Byloje nėra ginčo, kad R. L. pažeidimo nustatymo 2013-12-27 ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu ėjo restorano direktoriaus pareigas. Šiame protokole taip pat užfiksuota, kad D. K. dėl darbo tarėsi būtent su R. L., šią aplinkybę nurodė ir M. P.. Darbo sutartį ir mokymo paslaugų teikimo sutartį su M. P. taip pat pasirašė R. L.. Taigi, nors V. T. buvo generalinis įmonės direktorius, tačiau įgaliojimus priimti naujus darbuotojus į maitinimo padalinį jis buvo delegavęs R. L., o pats šiuo klausimu vykdė tik formalią veiklą – nesant restorano direktoriaus ir esant skubiam atvejui darbo sutartis pasirašydavo pats. Šių aplinkybių Institucija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesiaiškino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju ne V. T. turėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, o R. L..
Apeliaciniame skunde nurodyti galimi kitokie darbo tvarkos ar darbo sutarties sudarymo neatitikimai – tai, kad buvo leista nepilnamečiui dirbti su alkoholiu, ar jam buvo nustatytas bandomasis laikotarpis, ką draudžia Darbo kodeksas, taip pat, kad įmonėje galimai neužtikrinamas tinkamas dokumentų valdymas, nėra šios bylos dalykas, todėl šios aplinkybės nevertintinos.
Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog V. T. padarė administracinį teisės pažeidimą. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.