- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- eTA-36-442/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01351-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Dainius Raižys, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, priteisti 55 000 Eur neturtinę žalą.
2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:
2.1. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. birželio 13 d. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (po reorganizacijos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) bei Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) (po reorganizacijos Vilniaus kalėjimas).
2.2. Pravieniškių PN-AK pareiškėjui buvo uždrausta įsigyti manikiūro žirklutes, pataisos įstaigoje pareiškėjas jautė grėsmę, kad prieš jį gali smurtauti pareigūnai, Pravieniškių PN-AK pareiškėjui buvo netinkamai užtikrinama teisė naudotis ribota interneto prieiga (skambinti vaizdo skambučiu, skaityti teisės aktus), pataisos įstaigoje buvo sugedęs kompiuteris, pareiškėjui buvo ribojama teisė susirašinėti laiškais su savo šeimos nariais.
2.3. Pareiškėjas pataisos įstaigoje nepagrįstai buvo uždarytas į kamerą, kameroje buvo netinkamos būklės baldai, Pravieniškių PN-AK pareiškėjas negalėjo tęsti kondicionavimo montuotojo specialybės mokslų. Pareiškėjas į savo pateiktus skundus (prašymus) gavo Pravieniškių PN-AK atsakymus, tačiau pareiškėjo skundai (prašymai) nebuvo išspręsti.
2.4. Vilniaus PN nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas duše, tualete, pataisos įstaigoje netikėtai buvo atjungtas vandens tiekimas, Vilniaus PN buvo tiekiamas netinkamos kokybės maistas. Pareiškėjas į savo pateiktus skundus (prašymus) gavo Vilniaus PN atsakymus, tačiau jo skundai (prašymai) nebuvo išspręsti.
2.5. Pareiškėjas skundus (prašymus) dėl netinkamų kalėjimo sąlygų teikė Pravieniškių PN-AK, Vilniaus PN ir kitoms valstybinėms institucijoms (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, Kalėjimų departamentui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (toliau – ir NVSC), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai, Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklai).
2.6. Vilniaus PN patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, jos buvo nešvarios, pataisos įstaigoje, nieko nepranešus, buvo atjungtas vanduo; Vilniaus PN patalpos yra netinkamai įrengtos, patalpose trūko įvairaus inventoriaus, baldai buvo sulūžę. Vilniaus PN netinkamai užtikrino pareiškėjo teisę mokytis, neužtikrino jo užimtumo, tinkamos teisės pasivaikščioti, pataisos įstaigos administracija netinkamai reaguodavo į jo pateiktus skundus, nesuteikė jam reikalingos informacijos, pataisos įstaigos kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, Vilniaus PN netinkamai užtikrino jo sveikatos priežiūrą, pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, Vilniaus PN nesilaikė priešgaisrinės saugos, aplinkos taršos reikalavimų.
2.7. Dėl tokių neteisėtų Pravieniškių PN-AK ir Vilniaus PN veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė depresija, orumo pažeminimu, sveikatos suprastėjimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. 2020 m. birželio 2 d. pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus buvo perkeltas į Vilniaus PN, o 2022 m. gegužės 13 d. pareiškėjas išvyko į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas, nurodydamas, kad jis teikė skundus Pravieniškių PN-AK, neįvardina, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė gauti atsakymai. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK ir Vilniaus PN atsakymų į jo pateiktus skundus neskundė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –ir BVK) nustatyta tvarka.
3.3. Vilniaus PN pastatai atitinka visus galiojančių teisės aktų bei higienos normų reikalavimus, visos Vilniaus PN patalpos yra įrengtos vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, jose užtikrinti higienos normų reikalavimai, patalpos tinkamai aprūpintos baldais.
3.4. Visos Vilniaus PN gyvenamajame korpuse esančios dušo patalpos yra įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų, prausimosi vietos viena nuo kitos atskirtos pertvaromis, todėl maudantis duše nuteistųjų privatumas yra užtikrinamas.
3.5. Vilniaus PN nuteistiesiems yra sudaromos visos galimybės užsiimti tikslinga veikla, išreiškus norą dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos programose, naudotis riboto interneto prieiga, kurios naudojimosi tvarką nustato teisės aktai.
3.6. Vilniaus PN psichologines paslaugas teikia Psichologinių paslaugų komanda, kurią sudaro tiek psichologai, tiek psichologų padėjėjai. Nuteistiesiems yra sudaromos galimybės kreiptis į įstaigoje dirbančius psichologus. Vilniaus PN užtikrina medicininių paslaugų teikimą nuteistiesiems. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą.
3.7. Vilniaus PN esančiose gyvenamosiose kamerose buvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, Vilniaus PN yra įrengta gaisrinė signalizacija, gaisriniai čiaupai.
3.8. Maitinimą pagal sudarytas maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį, Vilniaus PN teikia viešosios įstaigos ,,Bruneros. Vilniaus PN administracija reguliariai vykdo įstaigai teikiamų maitinimo paslaugų kokybės kontrolę.
3.9. Pareiškėjas dažnai kreipėsi į įstaigos administraciją raštu, siekdamas išsiaiškinti rūpimus klausimus. Pareiškėjo rašytiniai kreipimaisi buvo tinkamai užregistruoti dokumentų valdymo sistemoje, buvo pateikti atsakymai į juos. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis pataisos įstaigoje patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus dėl pareiškėjo vizitų pas sveikatos priežiūros specialistus, dėl priešgaisrinių reikalavimų, dėl suteiktos galimybės mokytis ir užimtumo užtikrinimo ir kt.
5. 2024 m. vasario 8 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas atsisakė skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo.
II.
6. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. kovo 7 d. sprendimu nusprendė: priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo reikalavimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti; bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų: užimtumo neužtikrinimo pagal E. V. 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. balandžio 14 d. skundus Vilniaus pataisos namams bei privatumo duše neužtikrinimo pagal E. V. 2022 m. balandžio 11 d. skundą Vilniaus pataisos namams, nutraukti; pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies: priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, atmesti kaip nepagrįstą.
7. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2024 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu pareikštą atsisakymą nuo skundo reikalavimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjam kalėjimui dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nutraukė šią bylos dalį.
8. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą Vilniaus PN dėl neužtikrintų tinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I1-1762-8160/2023, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino, be kita ko, iš to, kad pataisos įstaigos netinkamai organizavo užimtumą ir neužtikrino privatumo duše, ir minimame sprendime teismas įvertino pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. balandžio 14 d. skundus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl jo užimtumo bei privatumo užtikrinimo duše jau yra išnagrinėti kitoje byloje, nutraukė bylos dalį dėl netinkamų kalinimo sąlygų (užimtumo neužtikrinimo) pagal 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. balandžio 11 d., 2022 m. balandžio 14 d. skundus (privatumo duše neužtikrinimo) pagal 2022 m. balandžio 11 d. skundą.
9. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
10. Teismas nevertino Seimo kontrolieriaus 2020 m. birželio 10 d. pažymoje Nr. 4D-2019/1-544 ,,Dėl E. V. skundo prieš Vilniaus pataisos namus, Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją ir Alytaus pataisos namus“ nurodytų aplinkybių, kaip neaktualių ginčo laikotarpiui.
11. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl privatumo naudojantis dušu ir tualetu pažeidimo, nenustatęs, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ir tualetu.
12. Teismas, vertindamas skundo teiginį, kad Vilniaus PN nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis pisuarais, pažymėjo, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigoms tarp pisuarų įrengti pertvaras, todėl atmetė šį pareiškėjo skundo teiginį.
13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl jo privatumo neužtikrinimo šeimos gydytojo, odontologo kabinetuose, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. birželio 22 d. įrašytas į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą. Teismas taip pat nustatė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, patikrinęs šeimos gydytojo, gydytojo odontologo, procedūrų kabinetus, nustatė, kad žmogaus orumas ir privatumas teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų metu užtikrinamas netinkamai – gydytojų, procedūrų kabinetuose nėra vizualinį paciento privatumą užtikrinančių priemonių – širmų, langų uždengimų ir pan. Teismas nurodė, kad šeimos gydytojo, odontologo paslaugas nuteistiesiems teikia Laisvės atėmimo vietų ligoninė, o ne Vilniaus PN, todėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju pripažinti nėra pagrindo.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo apšvietimo, nustatė, kad NVSC 2022 m. gegužės 12 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 4.80Mr)2-26717 ir 2022 m. gegužės 27 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 4.80Mr)2-29196 nurodyta, kad Vilniaus PN patalpų dirbtinis apšvietimas neatitinka higienos normų reikalavimo, todėl dėl šioje pareiškėjo skundo dalyje konstatavo neteisėtus Vilniaus PN veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, teigdamas, jog Vilniaus PN patalpose buvo nešvaru, šiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, be to, šias aplinkybes paneigia NVSC 2022 m. gegužės 12 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 4.80Mr)2-26717, todėl atmetė šiuos skundo argumentus kaip deklaratyvius.
16. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad dušuose nebuvo pildomi prausiklių dozatoriai, pažymėjęs, kad pareiškėjas nepateikia šiuos teiginius patvirtinančių duomenų, be to, NVSC nėra nustatęs pažeidimų, susijusių su higienos priemonių trūkumu dušo patalpoje.
17. Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad kameroje esantys baldai (įranga) buvo sulūžę, įvertino pareiškėjo teiktus skundus Vilniaus PN administracijai, atsakovo paaiškinimus, ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neteisėtų Vilniaus PN veiksmų pripažinti nėra pagrindo, nes pataisos įstaiga į nusiskundimus dėl sulūžusių baldų (įrangos) reaguoja bei imasi priemonių šiuos trūkumus pašalinti.
18. Teismas, atsižvelgdamas į NVSC atlikto patikrinimo išvadas dėl rūkymo vietos Vilniaus PN įrengimo, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo teiginį, kad jis pataisos įstaigoje buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
19. Teismas, spręsdamas dėl skundo argumento, kad Vilniaus PN nieko nepranešę atjungė vandenį, nustatė, kad pataisos įstaigoje vanduo buvo atjungtas laikinai dėl remonto darbų, ir pažymėjo, kad remonto darbai yra neatsiejama tinkamo vandentiekio eksploatavimo dalis, todėl pripažinti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų byloje nėra pagrindo.
20. Teismas, spręsdamas dėl skundo argumentų dėl pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo, įvertino aktualias teisės aktų nuostatas, atsakovo paaiškinimus, jog Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemelių uždengimas metaliniu tinklu atitinka teisės aktų reikalavimus, konstatavo, kad Vilniaus PN, įrengdamas pasivaikščiojimo kiemelį, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl atmetė pareiškėjo skundo teiginį dėl netinkamo jų įrengimo kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
21. Teismas įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl neveikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos, atsakovo pateiktus paaiškinimus, ir konstatavo, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog kameroje neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, tačiau nepateikė jokių argumentų, kad dėl tokio trūkumo jam būtų kilę problemų ir (ar) neigiamų padarinių. Teismas atmetė šį skundo teiginį.
22. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog Vilniaus PN buvo prasta tiekiamo maisto kokybė, tačiau jokių įrodymų tam pagrįsti pareiškėjas byloje nepateikė, todėl, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis dėl maisto kokybės tikrinimo, padarė išvadą, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimų, susijusių su jo netinkamu maitinimu Vilniaus PN.
23. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN neorganizavo ir nevykdė jokio pareiškėjo užimtumo, nesudarė galimybių pozityviai leisti laisvą laiką, įvertino BVK 126, 127 straipsnių nuostatas, pareiškėjo teiktus skundus pataisos įstaigos administracijai, atsakovo paaiškinimus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta ir išaiškinta galimybė pasinaudoti įvairiomis veiklomis, tačiau pareiškėjas šiomis galimybėmis nepasinaudojo savo iniciatyva.
24. Teismas akcentavo, kad jei pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su prašymu dėl to turėjo kreiptis į pataisos namų administraciją, tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėjo prašymas dėl dalyvavimo konkrečioje užimtumo programoje ar priemonėje nebūtų patenkintas. Teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl laisvalaikio užimtumo galimybių neužtikrinimo laikė deklaratyviais ir abstraktaus pobūdžio, todėl atmetė kaip nepagrįstus.
25. Teismas, spręsdamas dėl skundo teiginio, kad Vilniaus PN netinkamai organizavo pareiškėjo profesinį mokymą (dėl netinkamai nustatyto pamokų laiko), nurodė, kad pareiškėjo mokslų laiką organizavo mokymo įstaiga, o ne pataisos įstaiga, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų dėl šio pareiškėjo skundo teiginio. Teismas nustatė, kad atsakovas pripažino, jog dėl žmogiškos klaidos pareiškėjas vieną kartą nebuvo išvestas į profesijos mokymo užsiėmimus, tačiau pažymėjo, kad dėl šio įvykio pareiškėjas nepatyrė jokios neturtinės žalos.
26. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Vilniaus PN tinkamai neužtikrino jo teisės į pasivaikščiojimą, pažymėjo kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog Vilniaus PN netinkamai organizavo jo teisę į pasivaikščiojimą, tačiau jokių įrodymų tam pagrįsti nepateikė, todėl atmetė šiuos pareiškėjo skundo teiginius kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas nustatė, kad atsakovas byloje nepaneigė pareiškėjo skundo teiginių, kad Vilniaus PN paprastoje ir drausmės grupėse nebuvo laisvalaikio kambario su televizoriumi, kuris pagal teisės aktų nuostatas yra privalomas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus dėl pareiškėjo teisės į tinkamai įrengtus laisvalaikio kambarius, bei į kambario, skirto maisto produktams laikyti, įrengimą.
28. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo teiginius, kad Vilniaus PN nepagrįstai atėmė jo teisę į ilgalaikius pasimatymus COVID-19 metu, konstatavęs, kad ilgalaikiai pasimatymai buvo ribojami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje paskelbtą ekstremalią situaciją, be to, vietoj ilgalaikių pasimatymų pareiškėjas galėjo pasirinkti trumpalaikius pasimatymus.
29. Teismas, spręsdamas dėl skundo nurodytų priešgaisrinių saugos reikalavimų pažeidimų, įvertino Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1- 713, 7.16 punkto, Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 1, 88.5 punkto nuostatas, ir pažymėjo, kad įkalinimo įstaigų pastatai pagal statinių naudojimo paskirtį yra priskirti specialiosios paskirties pastatams, kuriems teisės aktai nenumato prievolės įrengti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą.
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismas konstatavo, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sprendimai patvirtina, jog Vilniaus PN yra nustatyti tam tikri priešgaisriniai saugos reikalavimų pažeidimai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas byloje nepateikė jokių duomenų, kad dėl šių pažeidimų jam būtų kilusi grėsmė gyvybei ar kilusios kitos neigiamos pasekmės, todėl sprendė, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimų, susijusių su priešgaisrinių saugos reikalavimų pažeidimais Vilniaus PN.
31. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginį, kad dėl aplinkos taršos pablogėjo jo sveikata, pažymėjo, kad Vilniaus PN nėra atsakinga už aplinkos taršą, todėl šiuo atveju konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nėra pagrindo.
32. Teismas atmetė pareiškėjo skundo teiginį dėl tinkamai neužtikrinamų odontologinių paslaugų teikimo Vilniaus PN, taip pat atmetė pareiškėjo skundo teiginį, kad Vilniaus PN netinkamai teikė pareiškėjui psichologines paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismas nustatė, kad pataisos įstaiga pareiškėjui pateikė informaciją apie pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys (angl. The Offender Assesment System (pažeidėjų vertinimo sistema)), kuri yra suformuota kaip teisės pažeidėjo įvertinimo priemonė specialistams, taip pat nurodė, jog jis gali gauti OASys protokolų suvestinių lentelių kopijas, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog šiuo klausimu informacija pareiškėjui nebuvo suteikta.
34. Teismas nurodė, kad Vilniaus PN nuteistųjų skundus raštu Resocializacijos skyriaus specialistai registruoja vadovaudamiesi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Teismas nustatė, kad į pareiškėjo pateiktus prašymas (skundus) buvo reaguojama, pareiškėjui pateiktuose atsakymuose į skundus buvo išaiškinta jų apskundimo tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į Seimo kontrolieriaus 2022 m. liepos 4 d. pažymą Nr. 4D-2022/1-449, kurioje konstatuota, jog Vilniaus PN buvo nustatytas pažeidimas, susijęs su informacijos teikimu, laikė pagrįstu pareiškėjo skundo teiginį, kad Vilniaus PN netinkamai pateikdavo atsakymus į jo prašymus suteikti informaciją.
35. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad Vilniaus PN nebuvo užtikrinimas įrodymų pasiekiamumas, pataisos įstaiga tyčia neišsaugojo vaizdo registratoriuose užfiksuotos medžiagos ir jo skundus pripažindavo nepagrįstais, įvertino aktualių teisinį reglamentavimą, atsakovo pareiškėjui teiktus atsakymus, ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų, todėl pareiškėjo argumentus vertino kaip nepagrįstus.
36. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti visus Vilniaus PN atsakymus pateiktus nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. gegužės 13 d., pažymėjo, kad šis pareiškėjo prašymas yra nekonkretus ir abstraktus (neaišku kokius atsakymus pareiškėjas nori panaikinti, pareiškėjas skunde nenurodo kokios yra nesutikimo su jam pateiktais atsakymais priežastys). Teismas nurodė nenustatęs, ar pareiškėjas gautus atsakymus yra tinkamai apskundęs, todėl šį pareiškėjo skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
37. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašomo 55 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas netinkamomis sąlygomis (pažeistos higienos normos reglamentuojančios patalpų apšvietimą, pataisos įstaiga neužtikrino laisvalaikio kambario aprūpinimo televizoriumi bei maisto produktų kambario įrengimo, pataisos įstaiga netinkamai pateikdavo atsakymus į pareiškėjo prašymus suteikti informaciją). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju vien pažeidimų pripažinimai negalėtų būti pakankama satisfakcija dėl pareiškėjo patirtų teisių pažeidimų, todėl pareiškėjo patirta žala atlyginama pinigais, ir protinga suma pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms yra 200 Eur.
III.
38. Pareiškėjas apeliaciniame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilnai.
39. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
39.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo privatumo pažeidimu naudojantis dušu, nes pertvaros iš šono pakankamo privatumo neužtikrina. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam kalint drausmės grupėje, dušo vietos iš šonų nebuvo atskirtos pertvaromis nuo grindų iki lubų, o iš nuotraukų, pateiktų į bylą, negalima nustatyti, kokia patalpa yra nufotografuota.
39.2. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kad atsakovas užtikrino privatumą naudojantis tualetu. Tualete esančios pertvaros nėra vientisos, jose įrengti tarpai tarp konstrukcijų, pro kuriuos matosi, kas naudojasi tualetu.
39.3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie teisės aktai reglamentuoja pertvarų tarp pisuarų neįrengimą. Pertvarų nebuvimas pažeidžia pareiškėjo privatumą naudojantis pisuarais.
39.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjo teisės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo pažeistos. Pataisos įstaigos pareigūnai neturėjo prievolės stebėti pareiškėjo sveikatos patikrinimą, jie galėjo palaukti už durų. Pirmosios instancijos teismas pilnai neištyrė šių aplinkybių. Be to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo į bylą įtraukti tinkamą atsakovą – Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjo skundas buvo susijęs su Vilniaus PN esančių medicinos kabinetų įrengimu, bei su pareigūnų buvimu patalpoje teikiant pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas, taigi pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė pareiškėjo skundo reikalavimus.
Šalies argumentai
39.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepažeidė higienos normų reikalavimų dėl švaros pataisos įstaigoje užtikrinimo, nes vadovavosi tik NVSC pažyma, kuri neatspindi situacijos visu ginčo laikotarpiu. Pareiškėjas nuolat teikė skundus dėl higienos normų nesilaikymo, dėl inventoriaus, bet pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimų dėl to, kad pareiškėjas negalėjo naudotis spintele.
39.6. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl rūkymo vietų įengimo, nes nėra aišku, kokioje vietoje buvo įrengtos NVSC patikrintos rūkymo vietos.
39.7. Atsakovas iš anksto nepranešė, kad bus atjungiamas vanduo, taip buvo pažeistos pareiškėjo teisės.
Žemesnės instancijos teismas
39.8. Pirmosios instancijos teismas šališkai vertino pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimų kiemelių įrengimo. Pareiškėjas neturėjo pretenzijų dėl to, kad kiemelis uždengtas tinklu, bet teigė, kad jis nepagrįstai dengiamas grotomis ir ne vienu vienetu tinklo. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo reikiamų įrodymų, ir padarė nepagrįstas išvadas šioje pareiškėjo skundo dalyje.
39.9. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl kameroje neveikusios pareigūnų iškvietimo mygtuko, nenurodė, kokius įrodymus pareiškėjas turėjo pateikti dėl šio pažeidimo.
39.10. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl maisto kokybės, nepagrįstai vadovavosi atsakovo argumentais.
39.11. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo užimtumo organizavimo, neatsižvelgė į pareiškėjo teiktus skundus atsakovui, Kalėjimų departamentui, kad Vilniaus PN neorganizuoja užimtumo aštuonias valandas per dieną.
39.12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimus dėl jo mokymo organizavimo, ir nustatęs, kad už paskaitų laiko nustatymą atsakinga mokymo įstaiga, turėjo spręsti dėl tinkamo atsakovo šioje byloje įtraukimo.
39.13. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo pasivaikščiojimo gryname ore neužtikrinimo, dėl ilgalaikių pasimatymų per Covid-19 pandemiją neužtikrinimo, dėl priešgaisrinių reikalavimų pažeidimo, dėl aplinkos taršos (šiuo atveju teismas irgi galėjo spręsti dėl tinkamo atsakovo įtraukimo).
Žemesnės instancijos teismas
39.14. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjui buvo tinkamai teikiamos odontologo paslaugos, nes jos buvo teikiamos stebint pareigūnams, be to, pareiškėjui nebuvo užtikrinamos psichologo paslaugos kiekvieną savaitę.
39.15. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybė skųsti OASys rezultatus, bei netinkama ištyrė aplinkybes dėl vaizdo registratoriaus naudojimo ir jo duomenų pateikimo.
39.16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti atsakovo pateiktus atsakymus, nustatęs, kad skundas neatitinka reikalavimų, turėjo nustatyti skundo trūkumus, o to nepadaręs, nepagrįstai atmetė šį pareiškėjo skundo reikalavimą.
39.17. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo pretenzijų dėl sulūžusio gulto, dėl apšvietimo, dėl galimybės atidaryti langą.
39.18. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą ir priteisė nepagrįstai mažą žalos atlyginimą.
40. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepimas
41. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais, nes pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi paaiškinimai yra tik bendro bei deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais; pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 55 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2022 m. gegužės 13 d.
43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu įvertinimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus vertino tinkamai.
46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių bylos faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pilnai ir visapusiškai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ginčui reikšmingo teisinio reguliavimo aspektu. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kalinimo sąlygų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad ginčo laikotarpiu nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-109-502/2021, 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024). Byloje esančios pirmosios instancijos teismui atsakovo atstovo pateiktos nuotraukos (IV t., b. l. 27–29) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN buvo įrengtos dušo kabinos su pertvaromis iš abiejų pusių; pertvaros yra gana aukštos, užtikrinančios pareiškėjo teisę į privatumą.
48. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog ginčo laikotarpiu nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu ir pisuarais. Pažymėtina, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 7 punkto nuostata nenumato reikalavimo sanitariniame mazge atitverti pisuarus vieną nuo kito sienelėmis ar nuo likusio patalpos ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1333-624/2020, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje TA-326-815/2023).
49. Pagal CK 6.738 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas teikia sveikatos priežiūros paslaugas nedalyvaujant jokiems kitiems asmenims, išskyrus patį pacientą, nebent pacientas būtų sutikęs, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas dalyvautų pašaliniai stebėtojai. Pareiškėjo teigimu, jam teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų metu nepagrįstai dalyvauja pataisos įstaigos pareigūnai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nuo 2020 m. birželio 22 d. yra įrašytas į nuteistųjų linkusių užpulti įskaitą (III t., b. l. 48-50), todėl pagrįstai konstatavo, kad pataisos įstaigos pareigūnai tokiu būdu siekė užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų, kitų nuteistųjų, saugumą, t. y. nenustatė pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų.
50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų netinkamai užtikrinant privatumą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (šis pažeidimas konstatuotas NVSC), taip pat nustatant profesinio mokymo paskaitų grafiką, dėl oro taršos, turėjo spręsti dėl tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą nagrinėjamoje byloje kildino iš, jo nuomone, neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik šio atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą).
51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytus higienos normų pažeidimus (dėl per retai valomų dušų, nešvarių langų, bendrojo naudojimo patalpų ir kt.), nepagrįstai vadovavosi tik NVSC patikrinimo aktais, kuriuose nebuvo nustatyta pažeidimų, kadangi jie neatspindi ginčo laikotarpiu buvusios situacijos. Pažymėtina, kad vertinant higienos sąlygas įkalinimo įstaigose, analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; kt.). Pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išanalizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl higienos normų pažeidimo (nešvarių patalpų, sulūžusių baldų, neužpildomų prausiklių dozatorių ir kt.) bei nustatė, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, nepateikdamas konkrečių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Nors pareiškėjas ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigą dėl švaros užtikrinimo, dėl baldų ir kt., tačiau byloje esantys duomenys (NVSC, atsakovo atsakymai) patvirtina, kad į pareiškėjo nusiskundimus buvo atsižvelgiama, nurodyti trūkumai, pažeidimai ištaisomi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimų, susijusių su sulūžusių baldų naudojimu, švara ir kt.
52. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl užimtumo organizavimo, neįvertino aplinkybės, jog pataisos įstaigoje nebuvo užtikrintas kasdieninis užimtumo organizavimas aštuonias valandas per dieną, pažymi, jog, vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusiomis Bausmių vykdymo kodekso 126 ir 127 straipsnių nuostatomis, nuteistųjų užimtumo organizavimas siejamas taip pat ir su pačių nuteistųjų iniciatyva bei suinteresuotumu užsiimti įvairiomis (tarp jų – ir individualiomis) veiklomis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją su prašymu dėl dalyvavimo konkrečioje užimtumo programoje ar priemonėje ir toks jo prašymas nebūtų patenkintas, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo teisė į užimtumą būtų ribojama, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius apie neturtinę žalą, kilusią dėl Vilniaus PN veiksmų (neveikimo), neužtikrinant veiklos bei užimtumo sąlygų.
53. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą panaikinti visus Vilniaus PN atsakymus, pateiktus nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. gegužės 13 d., nes teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundo reikalavimai šioje dalyje neatitinka ABTĮ reikalavimų, turėjo nustatyti skundo trūkumus.
54. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui reiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nebuvo suformulavęs savarankiško reikalavimo dėl konkrečių administracinių aktų panaikinimo. Teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina skundo pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės, o tik įvertina, ar skundas atitinka formaliuosius reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011). Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino abstrakčių, nekonkrečių pareiškėjo skundo argumentų dėl jam laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. pateiktų Vilniaus PN atsakymų.
55. Pareiškėjas taip pat nurodo kitas skundo aplinkybes (dėl netinkamo pasivaikščiojimų kiemelio ir rūkymo vietos įrengimo, netinkamos maisto kokybės, neveikiančio iškvietimo mygtuko, dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų ir kt.), kurias, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, tačiau nenurodo konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad visos pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pakartotinai dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepasisako.
56. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo aspekto pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai atliktas situacijos vertinimas, tačiau šie jo teiginiai nėra pagrįsti, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas.
57. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas Vilniaus PN ginčo laikotarpiu buvo laikomas netinkamomis sąlygomis (pažeistos higienos normos, reglamentuojančios patalpų apšvietimą, pataisos įstaiga neužtikrino laisvalaikio kambario aprūpinimo televizoriumi bei maisto produktų kambario įrengimo, pataisos įstaiga netinkamai pateikdavo atsakymus į pareiškėjo prašymus suteikti informaciją), bei priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad toks žalos atlyginio dydis nėra pakankamas, jis leidžia pataisos įstaigoms toliau piktnaudžiauti.
58. Teisėjų kolegija pažymi, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.
59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius faktinius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.