Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo atstovui Dmitrijui Michailovui (Dmitrij Michailov),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas 2024 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsisako reikalavimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjam kalėjimui dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią jo teigimu jis patyrė nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. birželio 13 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnis suteikia teisę pareiškėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.

Nustatyta, kad pareiškėjas pasinaudojo įstatymo jam suteikta galimybe atsisakyti skundo nurodytam asmeniui, atsisakymas nuo skundo ir dalies administracinės bylos nutraukimas šiuo atveju nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui (ABTĮ 55 straipsnio 2 dalis), todėl bylos dalis pagal skundo reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas). Pareiškėjui išaiškinama, jog pagal ABTĮ 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I1-1762-8160/2023 pagal E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namų ir trečiojo suinteresuoto asmens Pravieniškių PN-AK teisių ir pareigų perėmėjos), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino, be kita ko, ir iš to, kad neturtinė žala jam padaryta dėl pataisos įstaigos netinkamai organizuoto užimtumo ir privatumo duše neužtikrinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu įvertino pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. balandžio 14 d. Vilniaus PN teiktus skundus dėl jo užimtumo, 2022 m. balandžio 11 d. skundą dėl privatumo duše. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. birželio 28 d. Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo teismas įvertino pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. balandžio 14 d. Vilniaus PN teiktus skundus dėl užimtumo (šio skundo priedai Nr. 67, 69, 71), 2022 m. balandžio 11 d. skundą dėl privatumo duše (skundo priedas Nr. 77) teismas vertina, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl jo užimtumo bei privatumo užtikrinimo duše, šiose dalyse yra išnagrinėti įsiteisėjusiu sprendimu, t. y. keliamas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nagrinėjamos administracinės bylos dalis dėl netinkamų kalinimo sąlygų (užimtumo neužtikrinimo) pagal 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. balandžio 11 d., 2022 m. balandžio 14 d. skundus, (privatumo duše neužtikrinimo) pagal 2022 m. balandžio 11 d. skundą, nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas).

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Dėl pareiškėjo teikto skundo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui

Pareiškėjas skundo 9.1 papunktyje aprašo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. birželio 10 d. pažymą Nr. 4D-2019/1-544 ,,Dėl E. V. skundo prieš Vilniaus pataisos namus, Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją ir Alytaus pataisos namus“ (skundo priedas Nr. 11). Teismas šios pažymos byloje nevertina, nes iš pažymos turinio matyti, kad čia buvo sprendžiami klausimai pagal 2019 m. balandžio 25 d. gautą pareiškėjo skundą ir jo papildymo raštą, t. y. čia išspręsti klausimai nenusiję su nagrinėjamoje byloje (ginčo laikotarpis nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2022 m. gegužės 13 d.) pareiškėjo pateiktais reikalavimais.

Dėl pareiškėjo teiktų skundų Vilniaus PN, kitoms valstybinėms institucijoms

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų teikė skundus (prašymus) Vilniaus PN (skundo 7 punktas bei kitoms valstybinėms institucijoms (skundo 9 punktas). Pareiškėjas skundo 10 punkte taip pat nurodo jo manymu reikšmingus kalinimo sąlygų pažeidimus Vilniaus PN. Iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, kad 7, 9 ir 10 punktuose nurodyti pažeidimai yra susiję su Vilniaus PN, todėl teismas šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN nagrinėja vienu metu.

Dėl privatumo neužtikrinimo

Lietuvos kalėjimų tarnybos byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN gyvenamajame korpuse esantys dušai vieni nuo kitų yra atskirti pertvaromis.

Teismas pažymi, kad naujausioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-104-1062/2021; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-980-1047/2022; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-260-822/2023). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų (fotonuotraukų) matyti, kad Vilniaus PN dušo patalpose nuo lubų iki grindų yra įrengtos pertvaros, visiškai atskiriančios vieną nuo kito besimaudančius asmenis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo privatumas besinaudojant dušu Vilniaus PN nebuvo pažeistas.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad Vilniaus PN nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis pisuarais, teismas pažymi, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigoms tarp pisuarų įrengti pertvaras, todėl šis pareiškėjo skundo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad iš byloje esančio Vilniaus PN 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakymo į skundą matyti, kad pareiškėjas nuo 2020 m. birželio 22 d. įrašytas į nuteistųjų linkusių užpulti įskaitą, todėl pareiškėjo nusiskundimą, kad pareigūnas dalyvavo pareiškėjui teikint medicinines paslaugas, tikslinga vertintinti atsižvelgiant į pareiškėją charakterizuojančią informaciją, taip siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų, kitų nuteistųjų, saugumą.

Iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2022 m. gegužės 12 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 4.80Mr)2-26717 (skundo priedas Nr. 82) matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinęs šeimos gydytojo, gydytojo odontologo, procedūrų kabinetus nustatė, kad žmogaus orumas ir privatumas teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų metu užtikrinamas netinkamai – gydytojų, procedūrų kabinetuose nėra vizualinį paciento privatumą užtikrinančių priemonių – širmų, langų uždengimų ir pan. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šeimos gydytojo, odontologo paslaugas nuteistiesiems teikia Laisvės atėmimo vietų ligoninė, o ne Vilniaus PN, todėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju pripažinti nėra pagrindo.

Dėl higienos normų pažeidimų

Iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022 m. gegužės 12 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 4.80Mr)2-26717 (skundo priedas 82), 2022 m. gegužės 27 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 4.80Mr)2-29196 (skundo priedas Nr. 95) matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams išmatavus Vilniaus PN patalpų dirbtinį apšvietimą, nustatyta, kad jis neatitinka Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, kad Vilniaus PN patalpų apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų, laikomi pagrįstais, todėl nagrinėjamu atveju konstatuojami neteisėti Vilniaus PN veiksmai.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad Vilniaus PN patalpose buvo nešvaru, teismas pažymi, jog šiems savo skundo argumentams pareiškėjas pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, priešingai byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022 m. gegužės 12 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 4.80Mr)2-26717 (skundo priedas Nr. 82) įrodo, kad patikrinus Vilniaus PN patalpas, jokių pažeidimų susijusių su nešvara, nenustatyta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, susiję su Vilniaus PN patalpų nešvara, laikomi deklaratyviais, todėl yra atmetami.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neteisėtų Vilniaus PN veiksmų pripažinti nėra pagrindo, nes byloje nustatyta, kad pataisos įstaiga į nusiskundimus dėl sulūžusių baldų (įrangos) reaguoja bei imasi priemonių šiuos trūkumus pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimų, susijusių su tuo, kad pareiškėjui galimai laikinai Vilniaus PN teko naudotis sulūžusiais baldais (įranga).

Pareiškėjas byloje skundžiasi ir tuo, jog Vilniaus PN jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 7 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022 m. gegužės 12 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 4.80Mr)2-26717 (skundo priedas 82) matyti, kad atlikus patikrinimą Vilniaus PN, nustatyta, jog Vilniaus PN yra įrengta rūkymo vieta, kuri yra atskirta nuo gyvenamųjų patalpų ir tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 7 punkto reikalavimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad jis pataisos įstaigoje buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas byloje skundžiasi ir tuo, kad Vilniaus PN nieko nepranešę atjungė vandenį. Iš byloje pateikto Vilniaus PN atsakymo (skundo priedo Nr. 34) matyti, kad pataisos įstaigoje vanduo buvo atjungtas laikinai dėl remonto darbų. Teismo vertinimu, remonto darbai yra neatsiejama tinkamo vandentiekio eksploatavimo dalis, todėl dėl to pripažinti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų byloje pagrindo nėra.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelio netinkamo įrengimo

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN įrengdama pasivaikščiojimo kiemelį, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundo teiginys dėl netinkamo jų įrengimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl kameroje neveikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos

Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN byloje pateiktų duomenų teisingumu, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog kameroje neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, tačiau savo skunde pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kad dėl tokio trūkumo jam būtų kilę problemų ir (ar) neigiamų padarinių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys dėl kameroje neveikiančios pareigūno iškvietimo sistemos, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl maisto kokybės

Pareiškėjas byloje skundžiasi tuo, kad Vilniaus PN buvo prasta tiekiamo maisto kokybė.

BVK 173 straipsnio 4 dalis (iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) numatė, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, ir kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN maitinimą užtikrina VšĮ ,,Bruneros“, kuri laikosi maitinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sąlygų ir reikalavimų. Bylos duomenimis Vilniaus PN administracija reguliariai vykdė įstaigai teikiamų maitinimo paslaugų kokybės kontrolę, reguliariai užsakydama maisto davinio cheminius laboratorinius tyrimus maisto davinio energetinei vertei nustatyti.

Teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos kalėjimų tarnybos byloje pateiktų duomenų teisingumu, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad Vilniaus PN buvo prasta tiekiamo maisto kokybė, tačiau jokių įrodymų tam pagrįsti pareiškėjas byloje nepateikė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, byloje nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimų, susijusių su jo netinkamu maitinimu Vilniaus PN.

Dėl užimtumo organizavimo

Pareiškėjas skunde teigia, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN neorganizavo ir nevykdė jokio pareiškėjo užimtumo, nesudarė galimybių pozityviai leisti laisvą laiką.

BVK 126 straipsnis (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatė, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems BVK nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla; nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos: 1) darbinė veikla; 2) darbas už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų; 3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; 4) individuali veikla; 5) dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje. BVK 127 straipsnio 1 dalis (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatė, jog organizuodama nuteistųjų užimtumą, pataisos įstaigos administracija privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip aštuonias valandas per parą užsiimtų BVK 126 straipsnio 2 dalyje nurodytų formų veikla.

Iš Vilniaus PN atsakymų 2022 m. balandžio 15 d., 2022 m. gegužės 4 d., 2022 m. gegužės 5 d. 2022 m. gegužės 23 d. (pvz., skundo priedo Nr. 55, 67, 92, 94) matyti, kad pareiškėjui su skundais kreipusis į Vilniaus PN administraciją dėl užimtumo galimybių nesuteikimo, pareiškėjui nurodytos visos esamos galimybės užsiimti tam tikra pozityvia veikla ir praturtinti savo laisvalaikį, pasiūlytos įvairios užimtumo formos, galimybe pasinaudoti riboto interneto prieiga (teisinis švietimas). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dalyvavo užimtumo programose ar kitose organizuojamose veiklose. Teismas sprendžia, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta ir išaiškinta galimybė pasinaudoti įvairiomis veiklomis, tačiau iš byloje pateiktos medžiagos galima daryti išvadą, jog pareiškėjas šiomis galimybėmis nepasinaudojo savo iniciatyva.

Teismas pažymi, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų ir iniciatyvos. Jei pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su prašymu dėl to turėjo kreiptis į pataisos namų administraciją. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją su prašymu dėl dalyvavimo konkrečioje užimtumo programoje ar priemonėje ir toks jo prašymas nebūtų patenkintas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai dėl laisvalaikio užimtumo galimybių neužtikrinimo laikomi deklaratyviais ir abstraktaus pobūdžio, todėl yra atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl netinkamai organizuojamo mokymo

BVK 148 straipsnio 1 dalis (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) numatė, kad nuteistųjų profesinis mokymas gali būti organizuojamas kalėjimuose, pataisos namuose, taip pat šiose pataisos įstaigose laikomus nuteistuosius įdarbinusiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, ūkininkų ūkiuose arba kitos teisinės formos juridiniuose asmenyse. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui Vilniaus PN buvo užtikrinama teisė įgyti profesinį išsilavinimą (pareiškėjas mokėsi oro kondicionavimo montuotojo specialybės).

Byloje nustatyta, kad dėl netinkamai organizuojamo profesinio mokymo pareiškėjas su skundais kreipėsi į Vilniaus PN administraciją (pvz., skundo priedo Nr. 76, 84, 101).

Iš byloje pateikto Vilniaus PN atsakymo (skundo priedo Nr. 84) į pareiškėjo skundą dėl netinkamai nustatyto pamokų laiko, dėl ko pareiškėjas lieka be vakarienės, matyti, kad šį skundą Vilniaus PN persiuntė Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklai. Teismo vertinimu, konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų dėl šio pareiškėjo skundo teiginio byloje pagrindo nėra, nes pareiškėjo mokslų laiką organizavo mokymo įstaiga, o ne pataisos įstaiga.

Iš byloje pateikto Vilniaus PN atsakymo (skundo priedas 101) matyti, kad pataisos įstaiga pripažino, kad dėl žmogiškos klaidos pareiškėjas vieną kartą nebuvo išvestas į profesijos mokymo užsiėmimus. Teismo vertinimu, nors pataisos įstaiga ir pripažino savo klaidą dėl pažeistos šios pareiškėjo teisės, tačiau byloje nenustatyta, kad dėl šio įvykio pareiškėjas patyrė kokius nors neigiamus išgyvenimus, t. y. pareiškėjas nepatyrė jokios neturtinės žalos.

Likę pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamai organizuojamų mokslų, atimtos galimybės mokytis, laikomi deklaratyviais ir abstraktaus pobūdžio, t. y. neįrodantys jo teisių pažeidimo.

Dėl teisės pasivaikščioti

BVK 103 straipsnis (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatė, jog nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Lietuvos kalėjimų tarnybos byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN užtikrina nuteistųjų teisę į pasivaikščiojimą gryname ore.

Teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos kalėjimų tarnybos byloje pateiktų duomenų teisingumu, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog Vilniaus PN netinkamai organizavo jo teisę į pasivaikščiojimą, tačiau jokių įrodymų tam pagrįsti pareiškėjas byloje nepateikė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad Vilniaus PN tinkamai neužtikrino jo teisės į pasivaikščiojimą, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl laisvalaikio užimtumo, maisto produktų kambarių įrengimo

Iki 2020 m. gruodžio 21 d. galiojusių Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 8 d.) 5.8 papunktis numatė, jog lengvajai ir paprastajai grupėms priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui), kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (5.10 papunktis). Šios Taisyklės drausmės grupei įrengti laisvalaikio kambario nenumatė, tačiau pagal šių taisyklių 7.10 papunktį nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose esant techninėms galimybėms įrengiamos kambarys maisto produktams laikyti.

Nuo 2020 m. gruodžio 21 d. galiojančių Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.8 papunktis numato, kad lengvajai ir paprastajai grupėms priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui), kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (6.9 papunktis). Šių Taisyklių 8.9 papunktis numato, kad ir nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengtas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui); kambario vieta maisto produktams laikyti (8.8 papunktis).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas byloje nepaneigė pareiškėjo skundo teiginių, kad Vilniaus PN paprastoje ir drausmės grupėse nebuvo laisvalaikio kambario su televizoriumi, kuris pagal nustatytų Aprūpinimo normų 3.6 papunktį yra privalomas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl pareiškėjo teisės į tinkamai įrengtus laisvalaikio kambarius, atsakovės atstovei byloje neįrodžius, jog pareiškėjo skunde keliamo aspekto kalinimo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų nuostatas.

Byloje atsakovės atstovas taip pat nepaneigė pareiškėjo skundo teiginio, kad drausmės grupėje nebuvo kambario skirto maisto produktams laikyti, kaip tą numato ginčo laikotarpiu galiojusių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 7.10 papunktis, 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-389 8.8 papunktis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju konstatuojami neteisėti Vilniaus PN veiksmai.

Dėl ilgalaikių pasimatymų COVID-19 metu

Pareiškėjas byloje skundžiasi tuo, jog Vilniaus PN nepagrįstai atėmė jo teisę į ilgalaikius pasimatymus COVID-19 metu.

Iš į bylą pateiktų Vilniaus PN atsakymų (pvz., skundo priedo Nr. 31, 32, 39) matyti, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su skundais dėl nesuteiktos teisės į ilgalaikius pasimatymus. Vilniaus PN minėtuose atsakymuose nurodė, kad ilgalaikiai pasimatymai negalėjo būti vykdomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje paskelbtą ekstremalią situaciją.

Teismo vertinimu, Vilniaus PN pagrįstai pareiškėjui esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliai situacijai nesuteikė teisės į ilgalaikius pasimatymus, taip siekiant užtikrinti nuteistųjų saugumą. Pažymėtina, kad nustatytam draudimui buvo taikoma alternatyva, t. y. vietoj ilgalaikių pasimatymų, kurie buvo uždrausti, pareiškėjas galėjo pasirinkti trumpalaikius pasimatymus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad Vilniaus PN nepagrįstai atėmė jo teisę į ilgalaikius pasimatymus COVID-19 metu, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl priešgaisrinių saugos reikalavimų pažeidimų

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN buvo pažeidžiami priešgaisriniai saugos reikalavimai.

Vadovaujantis 2016 m. spalio 27 d. statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kurį patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu Nr. D1- 713, 7.16 papunktyje yra nurodyta, kad specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai. Taigi, Vilniaus kalėjimas priskiriamas specialiosios paskirties statiniams, todėl priešgaisriniai reikalavimai statinio patalpoms turi būti nustatyti minėtai pastatų paskirčiai.

Vadovaujantis 2005 m. vasario 18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 64 patvirtintomis „Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės“ 1 punktas, kuriame yra nurodyta, kad bendrosios gaisrinės saugos taisyklės nustato bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys. Minėtų taisyklių 88.5 papunktyje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų savininkai gyvenamosiose patalpose privalo įrengti autonominius dūmų signalizatorius (dūmų detektorius), išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Patalpose įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, autonominius dūmų signalizatorius (dūmų detektorius) įrengimas gyvenamosios paskirties patalpose privalomas, tačiau Vilniaus VP patalpos ne.

Teismas pažymi, kad nors byloje pateikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sprendimai patvirtina, kad Vilniaus PN yra nustatyti tam tikri priešgairiniai saugos reikalavimų pažeidimai, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjas byloje nepateikė jokių duomenų, kad dėl šių pažeidimų jam būtų kilusi grėsmė gyvybei ar kilusios kitos neigiamos pasekmės (byloje nėra duomenų, kad pataisos įstaigoje buvo kilęs gaisras). Remiantis tuo, kas išdėstyta, byloje nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimų, susijusių su priešgaisrinių saugos reikalavimų pažeidimais Vilniaus PN.

Dėl aplinkos taršos

Pareiškėjas byloje skundžiasi tuo, kad dėl aplinkos taršos pablogėjo jo sveikata.

Vertinant šį pareiškėjo skundo teiginį, teismas pažymi, kad Vilniaus PN nėra atsakingi už aplinkos taršą. Iš byloje pateikto Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. gegužės 3 d. atsakymo Nr. (23)-A4E-5135 (skundo priedo Nr. 66) matyti, jog aplinkos taršą lemia daugybė veiksnių (oras, metų laikas, vietovė ir pan.), kas nepriklauso nuo Vilniaus PN veiksmų, todėl šiuo atveju konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, pagrindo byloje nėra.

Dėl odontologinių, psichologinių paslaugų užtikrinimo

Lietuvos kalėjimų tarnybos byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN tinkamai užtikrina medicinių paslaugų teikimą nuteistiesiems. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą.

Teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos kalėjimų tarnybos byloje pateiktų duomenų teisingumu, todėl jais remiasi. Iš byloje pateiktų Vilniaus PN atsakymų (skundo priedo Nr. 36, 40, 48) matyti, jog pareiškėjui odontologinės paslaugos buvo užtikrintos, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros specialistų apsaugą, odontologo paslaugos jam buvo teikiamos prižiūrint pareigūnams. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys dėl tinkamai neužtikrinamų odontologinių paslaugų teikimo Vilniaus PN, atmetamas kaip nepagrįstas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN psichologines paslaugas teikia Psichologinių paslaugų komanda. Nuteistiesiems yra sudaromos galimybės kreiptis į įstaigoje dirbančius psichologus. Iš byloje pateiktų Vilniaus PN atsakymų (skundo priedo Nr. 59, 86) matyti, kad pareiškėjui buvo užtikrintos psichologinės paslaugos, išaiškinta šių paslaugų teikimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad Vilniaus PN netinkamai teikė psichologines paslaugas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl Vilniaus PN teikiamų atsakymų ir įrodymų užtikrinamumo

Iš byloje pateikto pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas skundžiasi tuo, jog Vilniaus PN jam nepateikia informacijos susipažinimui dėl jo vertinimo pagal rizikos įvertinimo sistemą OASys bei netinkamai pateiktavo atsakymus į jo prašymus suteikti informaciją.

Iš Vilniaus PN atsakymo į pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymą matyti, kad pataisos įstaiga pareiškėjui pateikė informaciją apie pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, kuri yra suformuota kaip teisės pažeidėjo įvertinimo priemonė specialistams, taip pat nurodė, jog jam pageidaujant, jis gali gauti OASys protokolų suvestinių lentelių kopijas, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad šiuo klausimu informacija nebuvo suteikta.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvimo Vilniaus PN metu dažnai kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją raštu, siekdamas išsiaiškinti rūpimus klausimus (skundo priedai 38, 45, 50, 55, 68, 89 ir kt). Iš byloje pateiktų Vilniaus PN atsakymų matyti, jog skudai registruojami „Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų apskaitos žurnale“.

Bylos duomenimis nustatyta, jog į pareiškėjo pateiktus prašymas (skundus) buvo reaguojama, pareiškėjui pateiktuose atsakymuose į skundus buvo išaiškinta BVK 183 straispnyyje nustatyta jų apskundimo tvarka.

Teismas pažymi, kad nors Vilniaus PN suteikdavo pareiškėjui jo prašomą informaciją, tačiau byloje pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. liepos 4 d. pažyma Nr. 4D-2022/1-449 ,,Dėl E. V. skundo prieš Vilniaus pataisos namus“ patvirtina, jog Vilniaus PN buvo nustatytas pažeidimas susijęs su informacijos teikimu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad Vilniaus PN netinkamai pateiktavo atsakymus į jo prašymus suteikti informaciją, laikomas pagrįstu.

Be to, pareiškėjas tvirtina, kad Vilniaus PN nebuvo užtikrinimas įrodymų pasiekiamumas, pataisos įstaiga tyčia neišsaugojo vaizdo registratoriuose užfiksuotos medžiagos ir jo skundus pripažindavo nepagrįstais.

Pagal Kalėjimo departamento direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 ,,Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 1 punktą tarnybiniai vaizdo registratoriai Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose ir Lietuvos probacijos tarnyboje naudojami siekiant užtikrinti įstaigos darbuotojų saugumą, suimtųjų (nuteistųjų) ir kitų asmenų apsaugą ir priežiūrą, jų pareigų ir draudimų vykdymo kontrolę bei nustatytų suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo užtikrinimo priemonių, režimo reikalavimų laikymąsi, taip pat užtikrinant turto apsaugą įstaigose. Aprašo 16 punkte nustatyta, kad atsakingas pareigūnas, gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą saugo 10 darbo dienų, negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina. Pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), 215 punktu, atsakingas pataisos pareigūnas gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą saugo savaitę, negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo išsaugojimo – ją sunaikina.

Pareiškėjui pateiktuose atsakymuose į 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. balandžio 1 d., 2022 m. gegužės 16 d. skundus (skundo priedai 63, 65, 87) buvo išaiškinta vizdo įrašų saugojimo tvarka, o tinkamam skundų išnagrinėjimui, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, buvo apklausti pataisos įstaigos specialistai. Teismas šiuo atveju neįžvelgia neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų, todėl pareiškėjo argumentai, jog pataisos įstaiga sunaikino faktinius duomenis, pareiškėjo vertinimu, pagrindžiančius jo reikalavimo pagrįstumą, yra nepagrįsti.

Dėl Vilniaus PN atsakymų panaikinimo

Vertinant šį pareiškėjo pateiktą prašymą, teismas pažymi, jog šis pareiškėjo prašymas yra nekonkretus ir abstraktus (neaišku kokius atsakymus pareiškėjas nori panaikinti, pareiškėjas skunde nenurodo kokios yra nesutikimo su jam pateiktais atsakymais priežastys). Byloje taip pat nėra duomenų ar pareiškėjas gautus atsakymus yra tinkamai apskundęs, kaip tą numatė BVK 183 straipsnis (iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas panaikinti visus Vilniaus PN atsakymus (pateiktus nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. gegužės 13 d.), atmetamas kaip nepagrįstas.

Likusieji pareiškėjo skundo teiginiai (skundo 10.16, 10.25, 10.43, 10.49 papunkčiai) laikytini deklaratyviais ir abstrakčiais, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje M. S. prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). LVAT taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas netinkamomis sąlygomis (pažeistos higienos normos reglamentuojančios patalpų apšvietimą, pataisos įstaiga neužtikrino laisvalaikio kambario aprūpinimo televizoriumi bei maisto produktų kambario įrengimo, pataisos įstaiga netinkamai pateiktavo atsakymus į pareiškėjo prašymus suteikti informaciją). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vien pažeidimų pripažinimai negalėtų būti pakankama satisfakcija dėl pareiškėjo patirtų teisių pažeidimų, todėl pareiškėjo patirta žala atlyginama pinigais. Teismo vertinimu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma laikytina 200 Eur.

Teismas, nustatydamas žalos dydį, vertina tai, kad kiti žymūs ir labai neigiamai įtakoję pareiškėjo būseną pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat nenustatyta ir tai, jog būtent dėl šių pažeidimų pareiškėjui būtų kilę sveikatos sutrikimai ar kitos neigiamos pasekmės. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT nutartis Nr. A-1730-858/2018, Nr. A-1748-492/2018, Nr. A-2108-415/2018, Nr. A-1890-756/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straispnio 2 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 103 straispnio 1 dalies 2, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

priimti pareiškėjo E. V. atsisakymą nuo skundo reikalavimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų: užimtumo neužtikrinimo pagal E. V. 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. balandžio 14 d. skundus Vilniaus pataisos namams bei privatumo duše neužtikrinimo pagal E. V. 2022 m. balandžio 11 d. skundą Vilniaus pataisos namams, nutraukti.

Pareiškėjo E. V. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.