- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- TA-326-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00793-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Pareiškėjas
- M. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba), ir atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. B. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 500 Eur neturtinės žalos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam būnant Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2022 m. vasario 14 d. nebuvo užtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso būriui buvo įrengtas tik vienas tualetas ir vienas pisuaras, nors būryje yra 22 nuteistieji. Pareiškėjas teigė, kad patyrė nepatogumus laukdamas eilėje, kad galėtų pasinaudoti tualetu ar pisuaru. Pareiškėjas pažymėjo, kad patalpose nėra įrengtos tinkamos ventiliacijos ir apšvietimo. Rūbų džiovinimo patalpa drėgna, todėl išskalbti rūbai likdavo drėgni ir buvo nemalonaus kvapo. Duše įrengtas nereguliuojamas vandens maišytuvas, todėl pareiškėjui dažnai teko praustis per šaltu vandeniu. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso patalpose neįrengtas poilsio kambarys, todėl pareiškėjas negalėjo turiningai praleisti savo laisvalaikio (skaityti, žaisti stalo žaidimus ir pan.). Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN atliekant minėtų patalpų remontą buvo galima naudotis tik vienu sanitariniu mazgu. Pareiškėjas pažymėjo, kad Departamentas tinkamai nevykdė Vilniaus PN priežiūros ir kontrolės, todėl pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, dėl to patyrė neigiamas emocijas, pažeminimą ir dvasinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus PN esančios nuteistiesiems skirtos gyvenamosios ir kitos su kalinimu susijusios patalpos yra įrengtos vadovaujantis Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) patvirtintomis normomis ir reikalavimais. Atsakovas pažymėjo, jog siekiant gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas nuo 2022 m. pradžios yra atliekami Vilniaus PN 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose esančių sanitarinių mazgų remonto darbai, t. y. atliekami tualetų, prausyklos bei dušo remonto darbai. Atsakovas paaiškino, kad remonto metu Vilniaus PN 1-ojo būrio nuteistieji laikinai naudojasi vienu klozetu bei bendra įstaigoje esančia dušų patalpa. Atsakovas nurodė, kad iki minėtų remonto darbų Vilniaus PN 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose buvo įrengti du tvarkingi sanitariniai mazgai. Viename sanitariniame mazge buvo įrengtas vienas klozetas, kitame sanitariniame mazge buvo įrengtas vienas pisuaras, dušas, kriauklės bei prausykla, todėl jokie teisės aktai nebuvo pažeisti.
5. Atsakovas nurodė, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Sumontuotų apsauginių grotų įrengimas yra numatytas Taisyklėse, jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Atsakovas pažymėjo, kad patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Šaltuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia šildymo sistema, todėl gyvenamosiose patalpose yra užtikrinama optimali oro temperatūra. Vilniaus PN bendrabučio gyvenamųjų patalpų virtuvėlės – poilsio kambariai aprūpinami inventoriumi: šiukšlių dėže (1 vnt.), valymo inventoriumi (1 komplektas), sienine rankšluosčio pakaba (2 vnt.), indų džiovykla (1 vnt.), virduliu (1 vnt.), mikrobangų krosnele (1 vnt.), indais. Esant poreikiui ir techninėms galimybėms įrengiama elektrinė viryklė bei garų surinktuvas. Kitas inventorius (stalas, spintelė, suolas arba kėdė, arba taburetė, plautuvė, buitinis šaldytuvas, lentyna bei maisto gaminimo įrankiai) įrengiami pagal plotą ir poreikį. Virtuvėlėse – laisvalaikio kambariuose yra televizoriai. Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai, kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus PN pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Be to, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturinės žalos dydžio, todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Departamente per pareiškėjo skundžiamą kalinimo laikotarpį Vilniaus PN buvo gautas vienas pareiškėjo skundas dėl laikymo sąlygų. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio nuostatomis, surinko ir išsamiai išnagrinėjo visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą ir pareiškėjui pateikė 2022 m. kovo 4 d. atsakymą, kuriuo Vilniaus PN buvo rekomenduojama užtikrinti nuteistiesiems orias be eilių lankymosi sanitariniame mazge sąlygas, įvertinti laisvalaikio patalpų įrengimo kiekviename būryje galimybes ir apie tai informuoti pareiškėją, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą, įstaigų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos dydį, todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad patalpos (tualetas ir dušas), kuriomis naudojosi Vilniaus PN 1–ojo būrio nuteistieji remonto metu, yra tvarkingos ir prižiūrimos. Dušai atskirti sienelėmis, įrengtos darbužių kabyklos, veidrodis ir lentynėlės higienos reikmenims pasidėti. Iš byloje pateiktos drabužių džiovinimo patalpos nuotraukų teismas nustatė, kad ji yra tvarkinga, matomo pelėsio joje nėra, pro langus patenka šviesa, langą galima atidaryti ir vėdinti patalpas.
10. Teismas nustatė, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) 2021 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. (10.12 15 15.4.8 Mr) (toliau – ir Aktas) nurodyta, kad buvo atliktas Vilniaus PN 1–ojo būrio patalpų patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad prausykloje užfiksuota žemesnė temperatūra nei reikalauja teisės aktai, tačiau buvo atidarytas langas, kas sąlygojo žemesnę temperatūrą. Vilniaus PN 1–ojo gyvenamojo korpuso 1–ojo būrio drabužių džiovinimo patalpoje matomo pelėsio nebuvo, patalpos atitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimą. Akte nurodyta, kad Vilniaus PN 1–ojo gyvenamojo korpuso 1 būrio bendro naudojimo tualeto, prausyklos ir dušo patalpose matomi drėgmės požymiai, dalis sienų paviršių buvo nutrupėję, tačiau pelėsio požymių nenustatyta, tai atitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimą. Akte taip pat nurodyta, kad Vilniaus PN 1–ojo gyvenamojo korpuso 1 būrio sekcijoje Nr. 203, gyvenamoje patalpoje Nr. 211-7, gyvenamoje patalpoje Nr. 112 nustatytas per mažas dirbtinis apšvietimas, tuo yra pažeidžiamas HN 13:4:2015 14 punktas.
11. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN 2022 m. sausio 18 d. atsakymu į pareiškėjo skundą informavo pareiškėją, jog Vilniaus PN 1–ojo gyvenamojo korpuso 1–ojo būrio tualeto, prausyklos, dušo ir rūbų džiovinimo patalpose artimiausiu metu bus atliekami remonto darbai ir šių patalpų trūkumai bus pašalinti. Departamento 2022 m. kovo 4 d. atsakyme Nr. 2S-586 į pareiškėjo skundą nurodyta, kad Departamentas Vilniaus PN rekomendavo užtikrinti nuteistiesiems orias be eilių lankymosi sanitariniame mazge sąlygas, įvertinti laisvalaikio patalpų įrengimo kiekviename būryje galimybes ir apie tai informuoti pareiškėją, tačiau pažeidimų nenustatė.
12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog žala jam atsirado dėl to, kad Vilniaus PN įrengtų pisuarų ar klozetų skaičius mažesnis nei numato teisės aktai, teismas vadovavosi Taisyklių 6.7 punktu, Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 7.4, 7.6 punktais, nustatė, kad Vilniaus PN 1 –jame gyvenamajame korpuse buvo laikomi 22 nuteistieji, minėtose patalpose buvo įrengtas vienas atskiras tualetas ir vienas pisuaras. Atlikus patalpų remontą yra įrengti du atskiri sanitariniai mazgai (tualetai). Teismas konstatavo, jog Vilniaus PN buvo įrengtas tinkamas skaičius sanitarinių mazgų (bent po vieną tualetą arba pisuarą 15 asmenų), todėl neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.
13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jo teisės yra pažeidžiamos Vilniaus PN atliekant remontą, todėl nuteistieji naudojasi tik vienu sanitariniu mazgu, nustatė, kad Vilniaus PN 1–jame gyvenamajame korpuse remontas pradėtas 2022 m. sausio 17 d. Iš atsakovo paaiškinimų teismas nustatė, kad Vilniaus PN 1–ojo būrio nuteistieji (22 asmenys) laikinai naudojasi vienu klozetu bei bendra įstaigoje esančia dušų patalpa. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal Aprūpinimo normos 7.4 ir 7.6 punktus Vilniaus PN turėjo užtikrinti, kad vienu klozetu naudotųsi ne daugiau kaip 15 asmenų, ir konstatavo, kad pareiškėjas remonto metu buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Aprūpinimo normų 7.6 p.).
14. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jo teisės buvo pažeistos, nes pisuaras nebuvo atitvertas sienele, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, teismas pažymėjo, kad Aprūpinimo normų 7 punkto nuostata nenumato reikalavimo sanitariniame mazge atitverti pisuarus vieną nuo kito sienelėmis ar nuo likusio patalpos ploto. Be to, patalpoje buvo įrengtas alternatyvus sanitarinis mazgas – unitazas, kuris buvo atitvertas nuo likusio patalpos ploto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu būtų pažeistas. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad buvo pažeistos jo teisės dėl pisuaro neatitvėrimo sienele.
15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad prausykloje nėra įrengta lentynėlė higienos priemonėms sudėti, rūbų džiovinimo patalpa drėgna, nėra tinkamų sąlygų patalpoms vėdinti, teismas vadovavosi HN 134:2015 12, 16 punktais, nustatė, kad Centras 2021 m. gruodžio 14 d. atliko ginčo patalpų patikrinimą ir nustatė, jog prausykloje užfiksuota žemesnė temperatūra nei reikalauja teisės aktai, tačiau patalpose buvo atidarytas langas. Centras patikrinimo metu patalpų temperatūros ir drėgmės normų pažeidimų nenustatė, matomo pelėsio patalpose taip pat nebuvo. Teismas nurodė, kad byloje pateiktos patalpų nuotraukos patvirtina, jog patalpos (dušai, rūbų džiovinimo patalpa) yra tvarkingos, dušo patalpose yra įrengtas veidrodis, dušai atskirti sienelėmis, yra įrengtos lentynėlės higienos reikmenims. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (patalpų temperatūros ir drėgmės).
16. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Vilniaus PN nėra įrengto poilsio kambario, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės turiningai praleisti laisvalaikio, teismas vadovavosi Taisyklių 6.8, 6.9, 6.10, 7, 8.8, 8.9 punktais, nustatė, kad Vilniaus PN 1–ojo gyvenamojo korpuso būryje yra įrengta virtuvėlė, tačiau atskiro laisvalaikio (užsiėmimų kambario) nėra. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus PN 1–ojo gyvenamojo korpuso būryje įrengti poilsio kambario nėra galimybės. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad laisvalaikio kambario negalima įrengti dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos ypatumų, ploto trūkumo ar kitų išimtinių aplinkybių. Teismas vertino, kad virtuvėlė negali būti laikoma poilsio kambariu Taisyklių prasme, kadangi Taisyklėse yra numatytos atskiros skirtingų paskirčių patalpos: virtuvėlė ir poilsio kambarys. Be to, Departamentas savo raštuose taip pat buvo nurodęs Vilniaus PN administracijai įvertinti laisvalaikio patalpų įrengimo galimybes kiekviename būryje. Teismas konstatavo, kad atlikus Vilniaus PN 1–ojo gyvenamojo korpuso remontą, poilsio kambarys nebuvo įrengtas. Teismas darė išvadą, jog Vilniaus PN, neįrengdami poilsio kambario 1–ojo gyvenamojo korpuso būryje, pažeidė teisės aktų reikalavimus.
17. Teismas nustatė, kad atsakovo Vilniaus PN neteisėti veiksmai (sanitarinių mazgų trūkumas remonto metu ir neįrengtas poilsio kambarys) pablogino pareiškėjo teisės aktais garantuotą minimalią gyvenimo kokybę, sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl, teismo vertinimu, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos byloje įrodytas. Teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę (sanitarinių mazgų trūkumas buvo tik remonto metu), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų (sanitarinių mazgų trūkumo remonto metu ir neįrengto poilsio kambario) pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 300 Eur, todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje teismas atmetė pareiškėjo skundą.
18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, teismas vadovavosi BVK 183 straipsnio 2 dalimi, teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1, 7, 8.1, 8.3 punktais, nustatė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2022 m. vasario 14 d. Departamente buvo gautas vienas 2022 m. sausio 24 d. pareiškėjo skundas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN. Teismas nurodė, kad, vadovaudamasis BVK 183 straipsniu, Departamentas išsamiai išnagrinėjo visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą ir 2022 m. kovo 4 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame Vilniaus PN rekomendavo užtikrinti nuteistiesiems orias be eilių lankymosi sanitariniame mazge sąlygas, įvertinti laisvalaikio patalpų įrengimo kiekviename būryje galimybes ir apie tai informuoti pareiškėją. Teismas nurodė, kad Departamento 2022 m. kovo 4 d. atsakymas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų. Teismo vertinimu, Departamentas veikė savo kompetencijos ribose, neteisėtų veiksmų neatliko, pareiškėjo teisių ginčo laikotarpiu nepažeidė, pareiškėjo skundas išspręstas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas sprendė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių Departamento neteisėtus veiksmus, o nenustačius bent vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (ABTĮ 56 str. 1 d.). Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento.
III.
19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, nepriteisiant jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Atsiliepimas
20. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl teismo poziciją vertino kaip neargumentuotą. Atsakovo teigimu, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Atsakovas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su jame nurodytais argumentais bei juos palaiko ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina, be kita ko, iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
23. Pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir priteisė jam 300 Eur neturtinės žalos, konstatavęs Vilniaus PN neteisėtus veiksmus dėl sanitarinių mazgų trūkumo remonto metu ir neįrengto poilsio kambario.
24. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN. Iš apeliacinio skundo matyti, kad Vilniaus PN neginčija teismo nustatytų pažeidimų fakto, tačiau nesutinka su teismo spendimu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
25. Byloje nustatyta, kad Vilniaus PN teises ir pareigas nuo 2023 m. sausio 1 d. perėmė Lietuvos kalėjimų tarnyba, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamas apeliacinis skundas, paduotas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
27. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus PN veiksmų neteisėtumą, neužtikrinant, kad remonto metu vienu klozetu naudotųsi ne daugiau kaip 15 asmenų, nustatė atsižvelgęs į atsakovo paaiškinimus, kad Vilniaus PN 1–ojo būrio nuteistieji (22 asmenys) laikinai naudojasi vienu klozetu bei bendra įstaigoje esančia dušų patalpa. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Aprūpinimo normų 7.6 punkto pažeidimą. Byloje taip pat nėra ginčo, kad Vilniaus PN 1–ojo gyvenamojo korpuso būryje yra įrengta virtuvėlė, tačiau nėra atskiro laisvalaikio (užsiėmimų kambario), todėl Vilniaus PN, neįrengdami poilsio kambario 1–ojo gyvenamojo korpuso būryje, pažeidė teisės aktų (Taisyklių) reikalavimus.
28. Vertindama atsakovo argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo, teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).
29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
30. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteista 300 Eur dydžio neturtinė žala. Priteistos piniginės kompensacijos, remiantis apeliacinio skundo argumentais, mažinti nėra pagrindo.
32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namų teisių ir pareigų perėmėja), apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.