- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- A-1333-624/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02001-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skundėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. balandžio 11 d. ir nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d.
3. Nurodė, kad nuo 2015 m. iki 2016 m. jis buvo paskirtas į Alytaus PN 2-ą bendrabutį, kuris nuo 2008 m. yra pripažintas avariniu. Šiame bendrabutyje langai buvo nesandarūs, išpuvę, durys – nesandarios, reikalavimų neatitiko dirbtinė dieninė-naktinė apšvieta, sienos ir lubos buvo apipelijusios nuo drėgmės, neveikė ventiliacija, sanitariniame mazge pisuarai nebuvo atitverti vienas nuo kito.
4. Pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. buvo paskirtas į 8-tą lokalinį sektorių, 18-tame būryje buvo buitinių parazitų, t. y. tarakonų, kurių Alytaus PN nenaikino ir neskirdavo jokių priemonių jiems naikinti, dušuose nebuvo įrengtos persirengimo kabinos.
5. Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. jis bausmę atliko 6-tame lokaliniame sektoriuje, kuriame gyvenamasis plotas neatitiko nustatytos normos kameroms – 3,6 kv. m, be to, dušuose nebuvo persirengimo kabinų, tik pakabos rankšluosčiams.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas teigė dėl tokio Alytaus PN administracijos neveikimo patyręs orumo pažeminimą, pasitikėjimo savimi trūkumą, nepatogumus, stresą, fobiją, depresiją.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Lietuvos valstybe, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą (b. l. 11–17) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsiliepime ir 2018 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 8-9877 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (toliau – ir 2018 m. lapkričio 16 d. raštas, b. l. 57–58) paaiškino, kad visi miegamieji, į kuriuos buvo paskirtas pareiškėjas, yra bendrabučio tipo; pateikė duomenis apie miegamųjų plotus ir juose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą. Paaiškino, kad Alytaus PN užtikrina tinkamą oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį ir dirbtinę apšvietą, gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus. Teigė, kad patalpas pagal vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys. Dėl parazitų nurodė, kad Alytaus PN yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Nurodė, kad Alytaus PN finansuojami iš valstybės biudžeto, skiriant tikslinį finansavimą remonto darbams. 2018 m. liepos mėn. pradėti 2-o bendrabučio rekonstrukcijos darbai. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. 16-to būrio sanitarinis mazgas buvo atskiras nuo miegamųjų, tualetai jame atskirti sienelėmis, ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio. Dėl 12-to būrio 6-o miegamojo paaiškino, kad jis yra bendrabučio tipo, įrengtas pagal kamerų tipo reikalavimus, nes nakčiai buvo rakinamas. Nurodė, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui.
II.
9. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 82–91).
10. Teismas nustatė, kad ne visi pareiškėjo skunde nurodyti laikotarpiai ir gyvenamosios patalpos atitinka atsakovo atstovo pateiktus duomenis. Pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo nurodytų duomenų. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpose ir kokiais laikotarpiais buvo laikomas pareiškėjas, todėl jais vadovavosi. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimus dėl netinkamų laikymo sąlygų, atsižvelgė ir į pareiškėjo, ir į atsakovo nurodytus laikotarpius ir gyvenamąsias patalpas.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpose, tačiau skunde dėl laikymo sąlygų kamerų tipo patalpose būtent tuo laikotarpiu nesiskundė.
12. Teismas nurodė, jog pareiškėjas skundėsi, kad Alytaus PN 2-as bendrabutis, kuriame jis buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., nuo 2008 metų yra pripažintas avariniu, šiame bendrabutyje langai buvo nesandarūs, išpuvę, durys irgi nesandarios. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas šiuo jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas ne tik 2-ame bendrabutyje, bet ir 8-tame lokaliniame sektoriuje. 2-ame bendrabutyje yra 1-as, 2-as ir 3-as lokaliniai sektoriai.
13. Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Atsakovo atstovas į bylą buvo pateikęs Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-436, parengto 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinus Alytaus PN, kopiją, ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), parengto 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinus Alytaus PN, kopiją (toliau abu vadinami Alytaus visuomenės sveikatos centru). Alytaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo metu Alytaus PN nustatė, kad patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatė, kad 2-am bendrabučiui reikalingas kapitalinis remontas. Abiejų patikrinimų metu jokių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas teismui buvo pateikęs Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu akto, gauto Alytaus PN 2008 m. vasario 27 d., kopiją, iš kurio buvo matyti, kad komisija pripažino, kad Alytaus PN 2-as bendrabutis buvo blogos būklės, o ne avarinis. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą 2016 m. gruodžio 7 d., patikrinimo akte nurodė, kad 2-am bendrabučiui reikalingas kapitalinis remontas, tačiau apie tai, kad jis yra avarinis būklės, duomenų nepateikta. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN užtikrina oro temperatūrą pagal HN 134:2015 reikalavimus. Teismas nenustatė pagrindo netikėti patikrinimo aktų ir atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendė, kad Alytaus PN užtikrino tinkamą oro temperatūrą patalpose. Pareiškėjas nors ir teigė, kad langai buvo nesandarūs ir išpuvę, ir kad durys buvo nesandarios, tačiau niekaip nepaaiškino, kuo tai sukėlė jam nepatogumus, kokiu būdu jam trukdė naudotis langais ir durimis. Teismas sprendė, kad jeigu langai būtų išpuvę ir nesandarūs, durys būtų nesandarios, patalpoje galimai būtų žemesnė temperatūra. Tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog temperatūra patalpose neatitiko reikalavimų. Pareiškėjas ir nesiskundė, kad patalpose buvo žema oro temperatūra. Pareiškėjas taip pat skunde nenurodė, kad jis prašė Alytaus PN pareigūnus duoti jam elektrinį oro šildytuvą, nes dėl nesandarių langų ir durų jam buvo šalta, o pareigūnai atsisakė tenkinti tokį jo prašymą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė, kuo jo nurodyta langų ir durų būklė sukėlė jam nepatogumus, į minėtus patikrinimų aktų duomenis, į atsakovo atstovo nurodytus duomenis, teismas sprendė, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pareiškėjas skundėsi, kad Alytaus pataisos namų 2-ame bendrabutyje, kuriame jis buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., neatitiko dirbtinė dieninė-naktinė apšvieta. Teismas nustatė, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas ne tik 2-ame bendrabutyje, bet ir 8-tame lokaliniame sektoriuje. Teismas nurodė, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras nei 2015 m. gruodžio 8 d., nei 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu jokių HN 134:2015 pažeidimų nenustatė. Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus PN užtikrina dirbtinę apšvietą 200 lx ir daugiau. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių patikrinimo aktų pagrįstumu ir atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu, dėl to sprendė, kad Alytaus PN užtikrino tinkamą dirbtinę apšvietą.
15. Pareiškėjas skundėsi, kad Alytaus PN 2-ame bendrabutyje, kuriame jis buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., sienos ir lubos buvo apipelijusios nuo drėgmės, neveikė ventiliacija. Teismas nustatė, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas ne tik 2-ame bendrabutyje, bet ir 8-tame lokaliniame sektoriuje. Teismas nurodė, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo metu nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių; patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, o 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus; kambarių valymui skirtos priemonės. Abiejų patikrinimų metu HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Atsakovo atstovas patvirtino, kad Alytaus PN užtikrina pagal higienos normą santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį. Teismas nenustatė pagrindo netikėti patikrinimo aktų ir atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu, dėl to sprendė, kad Alytaus PN užtikrino tinkamą oro drėgmę. Taip pat sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę išvėdinti gyvenamąsias patalpas atidarydamas langus ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pelėsiu, teismas sprendė, kad už gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo vietų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, ginčo laikotarpiu ir pareiškėjas. Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės gyvenamosios patalpos švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nebuvo, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl drėgmės, pelėsio ir netinkamos ventiliacijos.
16. Pareiškėjas skundėsi, kad Alytaus PN 2-ame bendrabutyje, kuriame jis buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., sanitariniame mazge pisuarai nebuvo atitverti vienas nuo kito. Teismas nustatė, kad pareiškėjas šiuo jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas ne tik 2-ame bendrabutyje, bet ir 8-tame lokaliniame sektoriuje. Bylos duomenimis, 16-to būrio (2-ame bendrabutyje, 2-ame lokaliniame sektoriuje) 4-tas miegamasis (kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 27 d.), to paties 16-to būrio 3-as miegamasis (kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d.), 18-to būrio (8-tame lokaliniame sektoriuje), 10-tas miegamasis (kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 11 d.), 3-o būrio (2-ame bendrabutyje, 1-ame lokaliniame sektoriuje) 1-as miegamasis (kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. spalio 24 d., ir nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. gegužės 24 d.), yra bendrabučio tipo.
17. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 7 punktas reglamentuoja nuteistųjų, gyvenančių ne kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, tualeto aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi, todėl yra taikomas nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje. Šis Aprūpinimo normų 7 punktas nustato, kad tualete įrengiami klozetai (kurie gali būti ir tupiami) arba pisuarai (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m).
Atsiliepimas
18. Atsakovo atstovas 2018 m. lapkričio 16 d. rašte nurodė, kad 16-to būrio (2-ame bendrabutyje) ir 18-to būrio sanitarinis mazgas buvo atskiras nuo miegamųjų, tualetai jame atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio. Iš fotografijų matyti, kad sanitariniame mazge 2-ame bendrabutyje ir 18-tame būryje sanitariniai mazgai yra atskirti nuo miegamųjų. Unitazai sanitariniame mazge 2-ame bendrabutyje atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio, o 18-tame būryje iš šonų visiškai (t. y. iki lubų) atskirti sienelėmis, o iš priekio sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio. Net ir esant unitazams vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau kai jais naudojamasi tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui. Iš fotografijos matyti, kad pisuarai sanitariniame mazge 2-ame bendrabutyje nėra atitverti sienelėmis, tačiau Aprūpinimo normų 7 punkto nuostata nenumato reikalavimo sanitariniame mazge atitverti pisuarus vienas nuo kito sienelėmis. Be to, teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis ne tik pisuaru, bet ir unitazu, o unitazas buvo atitvertas sienele. Nustačius aplinkybę, jog sanitarinis mazgas, kuriuo pareiškėjas naudojosi 16-tame, 3-ame ir 18-tame būriuose, buvo atskirtoje patalpoje, unitazai jame buvo atitverti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 aukščio, ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daryta išvada, kad pareiškėjui naudotis tualetu 16-tame, 3-ame ir 18-tame būriuose buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Todėl šiuo aspektu nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus (neveikimą), ir pareiškėjo skundo argumentas dėl to, kad nebuvo atitverti pisuarai, atmestas kaip nepagrįstas.
19. Pareiškėjas skundėsi, kad 18-tame būryje (8-tame lokaliniame sektoriuje), kuriame jis buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gegužės 25 d., buvo tarakonų, kurių Alytaus PN nenaikino ir neskirdavo jokių priemonių jiems naikinti. Bylos duomenimis, pareiškėjas 18-tame būryje buvo laikomas kitu laikotarpiu, nei jis nurodė – nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., o jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas 3-ame būryje (1-ame lokaliniame sektoriuje), 15-tame būryje (6-tame lokaliniame sektoriuje). Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad Alytaus PN yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kuri Alytaus PN pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus, ir kad minėtos bendrovės paslaugomis Alytaus PN naudojasi nuolat, pagal poreikį. Šią atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę patvirtino į bylą pateikta 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 157 kopija. Byloje nebuvo duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi, o iš paslaugų atlikimo pagal sutartį dokumentų kopijų matyti, kad 2017 m. gruodžio mėn. ir 2018 m. vasario mėn., t. y. ginčo laikotarpiu, UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ atliko dezinsekcijos darbus 3-ame būryje, kuriame minėtomis datomis, kai buvo atlikti šie darbai, buvo laikomas pareiškėjas. Iš minėtų dokumentų kopijų matyti, kad kitomis dienomis dezinsekcijos darbai buvo atlikti 15-tame, 18-tame būriuose (kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas). Sutartis su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ buvo sudaryta 2016 m. gruodžio 27 d., o iš bylos duomenų (Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto) matyti, kad Alytaus PN taip pat buvo sudarę sutartį dėl kenkėjų naikinimo su individualia V. M. įmone. Minėtame patikrinimo akte yra nurodyta, kad Alytaus PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jie naikinami, yra sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su individualia V. M. įmone. Be to, bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, todėl daryta išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl tarakonų buvimo yra nepagrįsti, todėl juos atmetė.
20. Pareiškėjas skundėsi, kad 18-tame būryje (8-tame lokaliniame sektoriuje), kuriame jis buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gegužės 25 d., dušo patalpoje nebuvo įrengtos persirengimo kabinos. Taip pat skundėsi, kad 6-tame lokaliniame sektoriuje, kuriame jis buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., dušo patalpoje nebuvo persirengimo kabinų, tik pakabos rankšluosčiams. Bylos duomenimis, pareiškėjas 18-tame būryje buvo laikomas kitu laikotarpiu, nei jis nurodė – nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., o jo nurodytu laikotarpiu jis buvo 3-ame būryje (1-ame lokaliniame sektoriuje), 15-tame būryje (6-tame lokaliniame sektoriuje). Pareiškėjas 6-tame lokaliniame sektoriuje buvo laikomas trumpesniu laikotarpiu, nei jis nurodė – nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., ir nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., kai buvo 15-ame būryje. O laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 4 d. jis buvo 5-tame lokaliniame sektoriuje, 12-tame būryje, nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 6 d. jis buvo 14-tame būryje.
Atsiliepimas
21. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad nors teisės aktai nereglamentuoja prievolės pataisos namuose dušuose įrengti rūbų kabyklas su pertvaromis, nuteistieji turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti persirengimo kambaryje, dušo patalpose yra įrengtos persirengimo vietos bei kabyklos rūbams. Šias atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, jog yra persirengimo kambarys su kabyklomis rūbams, dušo patalpose įrengtos kabyklos rūbams, patvirtino byloje esančios fotografijos. Kadangi teisės aktai nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti drabužių kabyklų su pertvaromis, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjas dėl persirengimo kabinų įrengimo ir rūbų kabyklų su pertvaromis nebuvimo ir dėl to, jo teigimu, atsiradusių problemų, susijusių su jo privatumo neužtikrinimu, būtų reiškęs pretenzijas įstaigos administracijai, o administracija būtų atsisakiusi šiuos klausimus spręsti. Atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šia apimtimi nekonstatuoti.
22. Pareiškėjas skundėsi, kad 6-tame lokaliniame sektoriuje, kuriame jis buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., gyvenamasis plotas neatitiko nustatytos normos kameroms – 3,6 kv. m vienam asmeniui. Bylos duomenimis, pareiškėjas 6-tame lokaliniame sektoriuje buvo laikomas trumpesniu laikotarpiu, nei jis nurodė.
23. Bylos duomenimis, 15-to būrio (6-tame lokaliniame sektoriuje) 6-tas miegamasis ir 12-to būrio (5-tame lokaliniame sektoriuje) 6-as miegamasis yra bendrabučio tipo, o ne kameros tipo. Atsakovo atstovas dėl 12-to būrio 6-o miegamojo paaiškino, kad šis miegamasis yra bendrabučio tipo (ne kameros tipo), ir kad jis įrengtas kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 73¹ punkte, pagal kamerų tipo reikalavimus, nes nakčiai buvo rakinamas.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuojamas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičius. Teismas nustatė, kad 15-to būrio (6-tame lokaliniame sektoriuje) 6-tame miegamajame vienam asmeniui teko 3,67 kv. m ploto (33,02 / 9), 12-to būrio (5-tame lokaliniame sektoriuje) 6-ame miegamajame vienam asmeniui teko 3,69 kv. m ploto (33,17 / 9), 14-to būrio 5-toje gyvenamojoje patalpoje vienam asmeniui teko 3,69 kv. m ploto (33,18 / 9). Pareiškėjas skunde teigė, kad gyvenamasis plotas neatitiko nustatytos normos kameroms – 3,6 kv. m vienam asmeniui (o ne bendrabučio tipo patalpoms – 3,1 kv. m), tačiau nesiskundė ir nenurodė, kad jis buvo laikomas užrakintas kameroje. Be to, bylos duomenimis, 15-to būrio 6-tas miegamasis ir 12-to būrio 6-as miegamasis yra bendrabučio tipo, o ne kameros tipo, pastarasis miegamasis buvo rakinamas tik nakčiai. 14-to būrio 5-toje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas tik dvi dienas, šios patalpos tipas (bendrabučio ar kameros tipo) nenustatytas. Todėl nagrinėjamu atveju taikoma Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtinta minimali gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos bendrabučio tipo patalpai. Iš pirmiau nurodytų duomenų apie vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą teismas darė išvadą, kad Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtinta minimali gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos bendrabučio tipo patalpai (3,1 kv. m vienam asmeniui) nebuvo pažeista. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų buvęs laikomas užrakintas kameroje (byloje nenustatyta, ar 14-to būrio 5-ta patalpa buvo bendrabučio tipo, ar kameros tipo), iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad minimali gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos kamerų tipo patalpai (3,6 kv. m vienam asmeniui) (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktas) taip pat nebuvo pažeista.
25. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.
26. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą). Nenustačius neteisėtų Alytaus PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Be to, byloje nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas. Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
III.
27. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą panaikinti, skundą tenkinti (b. l. 96–102).
28. Pareiškėjas pabrėžia, kad yra sunkus ligonis, sergantis lėtinėmis, sunkios formos, mirtinai pavojingomis, užkrečiamomis, nepagydomomis ligomis. Tai dar labiau apsunkino jo padėtį.
29. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtas Europos kalinimo įstaigų taisykles ir JTO kongrese patvirtintas Tipines minimalias kalinių režimo taisykles. Jose nustatyta, kad ligoniui (t. y. pareiškėjui) priklauso nuo 5,1 kv. m iki 7 kv. m laisvo ploto atskaičius lovos plotą. Teismas taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalies nuostata.
Šalies argumentai
30. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas nežmoniškomis (kankinančiomis) sąlygomis nuo 2015 m. iki 2016 m. Alytaus PN 2-ojo bendrabučio 1 ir 2 lokaliniuose sektoriuose.
31. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas jį diskriminavo dėl to, kad jis yra ligonis ar dėl kitų priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
32. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ploto, neįvertino, kad 1 ir 2 lokaliniuose sektoriuose miegamuosiuose pareiškėjui teko būti kartu su 10, 12 ar net 14 asmenų, dėl ko nebuvo užtikrinta bent 3,6 kv. m laisvo ploto norma. Be to, buvo antisanitarinės sąlygos bei kiti nepatogumai, išdėstyti skunde.
33. Nurodo, kad 6 lokaliniame sektoriuje pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpą ir iš jos išleidžiamas tik 3 valandoms. Teismo nuosprendyje buvo nurodyta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose. Todėl pareiškėjo manymu, jo negalėjo laikyti užrakinto 21 val. per parą miegamajame, kuris praktiškai paverstas kamera. Dėl tokio pareiškėjo laikymo užrakintoje kameroje buvo ribojamas pasivaikščiojimo laikas, nes per 3 valandas, skirtas pasivaikščiojimui, turėjo spėti atlikti ir kitas veiklas.
34. Taip pat nurodo, kad kameroje nėra įrengta tinkamos ventiliacijos, kamera vėdinama per langus, ant jų yra grotos, langai pilnai neatsidaro.
Atsiliepimas
35. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti (b. l. 112–114).
36. Atsakovas pažymi, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
37. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis jo kalinimo sąlygomis Alytaus PN, atlyginimo.
38. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
39. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.
40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
41. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad dalis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų yra analogiški pareiškėjo nurodytiems 2018 m. lapkričio 29 d. skundo papildyme, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi. Šis teisinis reglamentavimas nustato, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismo priimtame ir nagrinėtame skunde, t. y. susiję su režimu pareiškėjui būnant 6 lokaliniame sektoriuje, kur, pasak pareiškėjo, jis iš esmės buvo laikomas kameros tipo patalpose, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami.
42. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, teismo padarytomis išvadomis, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
43. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Todėl atskirai pasisakytina tik dėl atskirų apeliaciniame skunde išskiriamų argumentų.
44. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo nurodoma aplinkybe dėl jam tekusio minimalaus ploto, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenimis pareiškėjas Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, todėl konkrečiu atveju yra aktualus Taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtintas reikalavimas dėl ne mažesnės kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui ploto normos užtikrinimo, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu buvo pažeista 3,6 kv. m ploto norma, taip pat kad jam, kaip sergančiam sunkiomis ligomis, turėjo būti užtikrintas nuo 5 iki 7 kv. m plotas gyvenamosiose patalpose, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas neteigė, kad dėl sveikatos būklės jam turėjo būti užtikrintos geresnės kalinimo sąlygos, todėl tokio pobūdžio aplinkybės nenagrinėtinos ir apeliacinės instancijos teisme (žr. šios nutarties 41 p.). Šiuo aspektu kolegija tik pažymi, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijose Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių, kurios yra rekomendacinio pobūdžio, pareiškėjo minimų nuostatų dėl ploto nėra, o BVK 173 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimą sudaryti geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems; BVK 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neteigia, kad pagal gydytojų išvadas jam buvo (yra) paskirtas racionalus maitinimas.
45. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93)). Ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas jo kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, padarė, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo nesutikti.
46. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.