Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namuose buvo laikomas jo nurodytu laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., ir nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. (su pertraukomis, kai būdavo išvykęs į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą) (b. l. 12, 19-20, 23-24) (toliau - ginčo laikotarpis).

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Alytaus PN buvo laikomas nuo 2015 m. iki 2016 m. (t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d.) – 2-ame bendrabutyje, nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. – 18-tame būryje, 8-tame lokaliniame sektoriuje, nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. – 6-tame lokaliniame sektoriuje (b. l. 2), iš atsakovės atstovo Alytaus PN pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas: nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 27 d. - 16-tame būryje (2-ame bendrabutyje, 2-ame lokaliniame sektoriuje), 4-tame miegamajame; nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. - 16-tame būryje (2-ame bendrabutyje, 2-ame lokaliniame sektoriuje), 3-ame miegamajame; nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. - 18-tame būryje (8-tame lokaliniame sektoriuje), 10-tame miegamajame; nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. spalio 24 d., ir nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. - 3-ame būryje (2-ame bendrabutyje, 1-ame lokaliniame sektoriuje), 1-ame miegamajame; nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. - 15-ame būryje (6-tame lokaliniame sektoriuje), 6-tame miegamajame; nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 4 d. - 12-tame būryje (1-ame bendrabutyje, 5-tame lokaliniame sektoriuje), 6-tame miegamajame; nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 6 d. – 14-tame būryje, 5-tame miegamajame; nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. - 15-tame būryje (6-tame lokaliniame sektoriuje), 6-tame miegamajame (b. l. 12, 20, 24, 57).

Pareiškėjas skundėsi, kad Alytaus pataisos namų 2-as bendrabutis, kuriame jis buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., nuo 2008 metų yra pripažintas avariniu, šiame bendrabutyje langai buvo nesandarūs, išpuvę, durys irgi nesandarios.

Pareiškėjas šituo jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas ne tik 2-ame bendrabutyje, bet ir 8-tame lokaliniame sektoriuje (b. l. 12). 2-ame bendrabutyje yra 1-as, 2-as ir 3-as lokaliniai sektoriai (b. l. 11).

Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 13). Atsakovės atstovas į bylą yra pateikęs Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-436, parengto 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinus Alytaus pataisos namus, kopiją (b. l. 32–34), ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), parengto 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinus Alytaus pataisos namus, kopiją (b. l. 28–31) (toliau abu vadinami Alytaus visuomenės sveikatos centru). Abu minėti patikrinimai patenka į ginčo laikotarpį. Vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Abiejų patikrinimų metu buvo patikrinti Alytaus pataisos namai bendrai. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo metu Alytaus pataisos namuose nustatė, kad patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (b. l. 33), o 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatė, kad 2-am bendrabučiui reikalingas kapitalinis remontas (b. l. 29). Abiejų patikrinimų metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 34, 31). Pareiškėjas teismui yra pateikęs Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu akto, gauto Alytaus pataisos namuose 2008 m. vasario 27 d., kopiją (b. l. 3–4). Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad šiame Pripažinimo avariniu akte komisija pripažino, kad statinys yra ne avarinis, o tik blogos būklės (b. l. 13). Iš šio Pripažinimo avariniu akto iš tiesų matyti, kad jame komisija pripažino, kad Alytaus pataisos namų 2-as bendrabutis buvo blogos būklės, o ne avarinis (b. l. 4). Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą 2016 m. gruodžio 7 d., patikrinimo akte nurodė, kad 2-am bendrabučiui reikalingas kapitalinis remontas, tačiau apie tai, kad jis yra avarinis būklės, duomenų nepateikta (b. l. 29). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus pataisos namai užtikrina oro temperatūrą pagal Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 13). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti minėtų patikrinimo aktų ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamą oro temperatūrą patalpose. Pareiškėjas nors ir teigė, kad langai buvo nesandarūs ir išpuvę, ir kad durys buvo nesandarios, tačiau niekaip nepaaiškino, kuo tai sukėlė jam nepatogumus, kokiu būdu jam trukdė naudotis langais ir durimis. Teismas sprendžia, kad jeigu langai būtų išpuvę ir nesandarūs, durys būtų nesandarios, patalpoje galimai būtų žemesnė temperatūra. Tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog temperatūra patalpose neatitiko reikalavimų. Pareiškėjas ir nesiskundė, kad patalpose buvo žema oro temperatūra. Pareiškėjas taip pat skunde nenurodė, kad jis prašė Alytaus pataisos namų pareigūnus duoti jam elektrinį oro šildytuvą (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8, 13.12, 16.10 papunkčiai), nes dėl nesandarių langų ir durų jam buvo šalta, o pareigūnai atsisakė tenkinti tokį jo prašymą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė, kuo jo nurodyta langų ir durų būklė sukėlė jam nepatogumus, į minėtus patikrinimų aktų duomenis, į atsakovės atstovo nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.

Pareiškėjas skundėsi, kad Alytaus pataisos namų 2-ame bendrabutyje, kuriame jis buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., neatitiko dirbtinė dieninė-naktinė apšvieta.

Bylos duomenimis, pareiškėjas šituo jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas ne tik 2-ame bendrabutyje, bet ir 8-tame lokaliniame sektoriuje (b. l. 12).

Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Higienos normos HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Jos 23 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10–20 lx. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos norma HN 134:2015 neišskiria reikalavimų atskirai dieninei ir naktinei apšvietai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.6 papunktis, reglamentuojantis lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus, nustato, kad juose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Tokios pat normos yra Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.8 ir 16.7 papunkčiuose, reglamentuojančiuose drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių bei kamerų įrengimo reikalavimus.

Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 13). Į bylą pateikti minėti 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktai (b. l. 28–34), vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Alytaus visuomenės sveikatos centras nei 2015 m. gruodžio 8 d., nei 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 34, 31). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina dirbtinę apšvietą 200 lx ir daugiau (b. l. 13). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių patikrinimo aktų pagrįstumu ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, dėl to teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamą pagal nurodytas teisės normas dirbtinę apšvietą. Todėl teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas skundėsi, kad Alytaus pataisos namų 2-ame bendrabutyje, kuriame jis buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., sienos ir lubos buvo apipelijusios nuo drėgmės, neveikė ventiliacija, nors ji buvo įrengta.

Bylos duomenimis, pareiškėjas šituo jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas ne tik 2-ame bendrabutyje, bet ir 8-tame lokaliniame sektoriuje (b. l. 12).

Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Higienos normos HN 76:2010 56 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Jos 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jos 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpose šiltuoju metų periodu santykinė oro drėgmė turi būti 35–65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų periodu santykinė oro drėgmė – 35–60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 m/s. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Higienos normos HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Jos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jos 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis, reglamentuojantis lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus, nustato, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Tokios pat normos yra Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.12 ir 16.10 papunkčiuose, reglamentuojančiuose drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių bei kamerų įrengimo reikalavimus. Higienos normos HN 76:2010 58 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose; tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos turi būti švarios, valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Jos 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 13). Į bylą pateikti minėti 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktai (b. l. 28–34), vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Alytaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo metu Alytaus pataisos namuose nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių; patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 33), o 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus; kambarių valymui skirtos priemonės (b. l. 29). Abiejų patikrinimų metu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 34, 31). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina pagal Higienos norma santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį (b. l. 13). Teismas nenustatė pagrindo netikėti minėtų patikrinimo aktų ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, dėl to teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamą oro drėgmę. Teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę išvėdinti gyvenamąsias patalpas atidarydamas langus ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę (aptartas teisinis reglamentavimas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema). Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pelėsiu, atsižvelgtina ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018, todėl teismas sprendžia, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 58 punkto, Higienos normos HN 134:2015 34 ir 35 punktų nuostatas, už gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo vietų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiškėjas. Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys (b. l. 13). Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės gyvenamosios patalpos švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl drėgmės, pelėsių ir netinkamos ventiliacijos.

Pareiškėjas skundėsi, kad Alytaus pataisos namų 2-ame bendrabutyje, kuriame jis buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., sanitariniame mazge pisuarai nebuvo atitverti vienas nuo kito, kad atliekant gamtinius reikalus, kiti nuteistieji nežemintų pareiškėjo orumo.

Bylos duomenimis, pareiškėjas šituo jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas ne tik 2-ame bendrabutyje, bet ir 8-tame lokaliniame sektoriuje (b. l. 12). Bylos duomenimis, 16-to būrio (2-ame bendrabutyje, 2-ame lokaliniame sektoriuje) 4-tas miegamasis (kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 27 d.), to paties 16-to būrio 3-as miegamasis (kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d.), 18-to būrio (8-tame lokaliniame sektoriuje), 10-tas miegamasis (kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 11 d.), 3-o būrio (2-ame bendrabutyje, 1-ame lokaliniame sektoriuje) 1-as miegamasis (kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. spalio 24 d., ir nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. gegužės 24 d.), yra bendrabučio tipo (b. l. 12, 20, 24, 57).

Pagal tarptautinių žodžių žodyną, klozetas – tai išvietė su kanalizacijos įrenginiu (Vaitkevičiūtė, Vilija. Vilnius: „Žodynas“, 2007, 4-asis patais. ir papild. leid., p. 554), unitazas – tai klozeto puodas (kriauklė) išmatoms ir kitoms nešvarybėms nutekėti išvietėse, kur įrengta kanalizacija (ten pat, p. 1131), o pisuaras - tai: 1) specialusis vyrų klozetas viešuosiuose tualetuose su įtaisu nuplauti šlapimą, 2) specialaus vyrų klozeto kriauklė šlapimui nutekėti (ten pat, p. 853). Lietuvos higienos normoje HN 55:2001 „Viešieji tualetai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 622, galiojusioje iki 2016 m. birželio 27 d., „klozetas“ apibrėžiamas kaip „išvietė su kanalizacijos įrenginiu“ (3.7 papunktis), „unitazas“ – kaip „tualeto kriauklė išmatoms ir nešvariam vandeniui nutekėti“ (3.4 papunktis), „pisuaras“ - kaip „specialus vyrų klozetas su įtaisu nuplauti šlapimą“ (3.5 papunktis).

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktas nustato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 7 punktas reglamentuoja nuteistųjų, gyvenančių ne kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, tualeto aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi, todėl yra taikomas nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje. Šis Aprūpinimo normų 7 punktas nustato, kad tualete įrengiami klozetai (kurie gali būti ir tupiami) arba pisuarai (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m).

Pareiškėjas skundėsi, kad 18-tame būryje (8-tame lokaliniame sektoriuje), kuriame jis buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gegužės 25 d., buvo tarakonų, kurių Alytaus pataisos namai nenaikino ir neskirdavo jokių priemonių jiems naikinti.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 18-tame būryje buvo laikomas kitu laikotarpiu, nei jis nurodė – nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., o jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas 3-ame būryje (1-ame lokaliniame sektoriuje), 15-tame būryje (6-tame lokaliniame sektoriuje) (b. l. 12, 20, 24).

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Alytaus pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kuri Alytaus pataisos namuose pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus, ir kad minėtos bendrovės paslaugomis Alytaus PN naudojasi nuolat, pagal poreikį (b. l. 15). Pareiškėjo nurodytų tarakonų naikinimas vadinamas dezinsekcija (Dezinsekcija – kenksmingų vabzdžių ir voragyvių naikinimas (Vaitkevičiūtė, Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 236), o žalingų graužikų naikinimas vadinamas deratizacija (ten pat, p. 231). Šią atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę patvirtina į bylą pateikta 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 157 kopija (b. l. 38–40). Minėta sutartimi UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ įsipareigojo parduoti, o Alytaus pataisos namai įsipareigojo nupirkti deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugas pagal poreikį (b. l. 38). Pagal minėtos sutarties priedą Nr. 1, vieną kartą per mėnesį Alytaus pataisos namuose atliekama deratizacija, tris kartus per mėnesį gyvenamosiose patalpose atliekama dezinsekcija (b. l. 40). Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi, o iš paslaugų atlikimo pagal sutartį dokumentų kopijų (b. l. 41–45) matyti, kad 2017 m. gruodžio mėn. (b. l. 42) ir 2018 m. vasario mėn. (b. l. 41), t. y. ginčo laikotarpiu, UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ atliko dezinsekcijos darbus 3-ame būryje, kuriame minėtomis datomis, kai buvo atlikti šie darbai, buvo laikomas pareiškėjas. Iš minėtų dokumentų kopijų matyti, kad kitomis dienomis dezinsekcijos darbai buvo atlikti 15-tame, 18-tame būriuose (kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas). Sutartis su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ buvo sudaryta 2016 m. gruodžio 27 d. (b. l. 38), o iš bylos duomenų (Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto) matyti, kad Alytaus pataisos namai taip pat buvo sudarę sutartį dėl kenkėjų naikinimo su individualia V. Mulersko įmone. Minėtame patikrinimo akte yra nurodyta, kad Alytaus pataisos namuose atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jie naikinami, yra sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su individualia V. Mulersko įmone (b. l. 33). Be to, bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 13), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl tarakonų buvimo yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.

Pareiškėjas skundėsi, kad 18-tame būryje (8-tame lokaliniame sektoriuje), kuriame jis buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gegužės 25 d., dušo patalpoje nebuvo įrengtos persirengimo kabinos, kad niekas netrukdytų apsirengti, tai sukėlė didelius nepatogumus. Taip pat skundėsi, kad 6-tame lokaliniame sektoriuje, kuriame jis buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., dušo patalpoje nebuvo persirengimo kabinų, tik pakabos rankšluosčiams.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 18-tame būryje buvo laikomas kitu laikotarpiu, nei jis nurodė – nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. (b. l. 12, 20), o jo nurodytu laikotarpiu jis buvo 3-ame būryje (1-ame lokaliniame sektoriuje), 15-tame būryje (6-tame lokaliniame sektoriuje). Pareiškėjas 6-tame lokaliniame sektoriuje buvo laikomas trumpesniu laikotarpiu, nei jis nurodė – nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., ir nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., kai buvo 15-ame būryje. O laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 4 d. jis buvo 5-tame lokaliniame sektoriuje, 12-tame būryje, nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 6 d. jis buvo 14-tame būryje (b. l. 12, 20, 24).

Teismas pažymi, kad Higienos normos, jog HN 134:2015 16 punkte yra nustatyta pataisos įstaigose persirengimo kambariuose privaloma užtikrinti oro temperatūra, tačiau šių patalpų įrengimas nenurodytas. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja persirengimo kambarių ar kabyklų su pertvaromis duše įrengimo. Aprūpinimo normų 13.5 papunktis numato, kad dušo patalpos aprūpinamos sienine pakaba drabužiams, tačiau Aprūpinimo normos neįtvirtina reikalavimo dušuose įrengti persirengimo kabinas. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad nors teisės aktai nereglamentuoja prievolės pataisos namuose dušuose įrengti rūbų kabyklas su pertvaromis, nuteistieji turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti persirengimo kambaryje, dušo patalpose yra įrengtos persirengimo vietos bei kabyklos rūbams (b. l. 14). Šias atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes, jog yra persirengimo kambarys su kabyklomis rūbams, dušo patalpose įrengtos kabyklos rūbams, patvirtina byloje esančios fotografijos (b. l. 47-49, 61-63). Kadangi teisės aktai nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti drabužių kabyklų su pertvaromis, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl persirengimo kabinų įrengimo ir rūbų kabyklų su pertvaromis nebuvimo ir dėl to, jo teigimu, atsiradusių problemų, susijusių su jo privatumo neužtikrinimu, būtų reiškęs pretenzijas įstaigos administracijai, o administracija būtų atsisakiusi šiuos klausimus spręsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai šia apimtimi nekonstatuoti.

Pareiškėjas skundėsi, kad 6-tame lokaliniame sektoriuje, kuriame jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., gyvenamasis plotas neatitiko nustatytos normos kameroms - 3,6 kv. m vienam asmeniui.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 6-tame lokaliniame sektoriuje buvo laikomas trumpesniu laikotarpiu, nei jis nurodė – nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., ir nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., kai buvo 15-ame būryje, 6 miegamajame. O laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 4 d. jis buvo 5-tame lokaliniame sektoriuje, 12-tame būryje, 6 miegamajame, nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 6 d. jis buvo 14-tame būryje 5-tame miegamajame (b. l. 12, 20, 24, 57–58). (Lentelėje „Perkėlimai (15840 K. R.) ties data 2018-06-04, 14-tu būriu, stulpelyje „Lova“ esantis skaičius „5.2“ reiškia 5-tą gyvenamąją patalpą, 2-ą lovą) (b. l. 24).