- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- I-466-739/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02001-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN) 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis skundžiasi dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. balandžio 11 d. ir nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2016 m. jis buvo paskirtas į Alytaus PN 2-ą bendrabutį, kuris nuo 2008 m. yra pripažintas avariniu. Pažymėjo, kad šiame bendrabutyje langai buvo nesandarūs, išpuvę, durys irgi nesandarios, neatitiko dirbtinė dieninė-naktinė apšvieta, sienos ir lubos apipelijusios nuo drėgmės, neveikė ventiliacija, nors ji buvo įrengta, sanitariniame mazge pisuarai nebuvo atitverti vienas nuo kito, kad atliekant gamtinius reikalus, kiti nuteistieji nežemintų pareiškėjo orumo. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. jis buvo paskirtas į 8-tą lokalinį sektorių, 18-tame būryje, kuriame buvo buitinių parazitų, t. y. tarakonų, kurių Alytaus PN nenaikino ir neskirdavo jokių priemonių jiems naikinti, dušuose nebuvo įrengtos persirengimo kabinos, kad niekas netrukdytų apsirengti, tai sukėlė didelius nepatogumus. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. jis bausmę atliko 6-tame lokaliniame sektoriuje, kuriame gyvenamasis plotas neatitiko nustatytos normos kameroms - 3,6 kv. m, be to, dušuose nebuvo persirengimo kabinų, tik pakabos rankšluosčiams. Pareiškėjas teigė dėl tokio Alytaus PN administracijos neveikimo patyręs orumo pažeminimą, pasitikėjimo savimi trūkumą, nepatogumus, stresą, fobiją, depresiją. Nurodytą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 30 000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės (b. l. 2).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 11–17) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir 2018 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 8-9877 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (toliau - 2018 m. lapkričio 16 d. raštas) (b. l. 57–58) nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. spalio 27 d. buvo paskirtas į 16-tą būrį (2-ame bendrabutyje, 2-ame lokaliniame sektoriuje), 4-tą miegamąjį; nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. – į 16-tą būrį (2-ame bendrabutyje, 2-ame lokaliniame sektoriuje), 3-ią miegamąjį, nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. – į 18-tą būrį (8-tame lokaliniame sektoriuje), 10-tą miegamąjį; nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. spalio 24 d., ir nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. – į 3-ą būrį (2-ame bendrabutyje, 1-ame lokaliniame sektoriuje), 1-ą miegamąjį; nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., ir nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. - į 15-ą būrį (6-tame lokaliniame sektoriuje), 6-tą miegamąjį; nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 4 d. - į 12-tą būrį (1-ame bendrabutyje, 5-tame lokaliniame sektoriuje), 6-tą miegamąjį (b. l. 12, 57). Atsiliepime ir 2018 m. lapkričio 16 d. rašte paaiškino, kad visi minėti miegamieji yra bendrabučio tipo, o ne kameros tipo. Atsiliepime ir 2018 m. lapkričio 16 d. rašte pateikė duomenis apie minėtų miegamųjų plotus ir juose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą. Dėl kitų pareiškėjo laikymo sąlygų atsiliepime paaiškino, kad Alytaus PN užtikrina tinkamą pagal Higienos normą oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį ir dirbtinę apšvietą gyvenamosiose patalpose, gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus, kaip numato Higienos norma. Teigė, kad patalpas pagal vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys. Dėl parazitų nurodė, kad Alytaus PN yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus, šios bendrovės paslaugomis Alytaus PN naudojasi nuolat, pagal poreikį, todėl pareiškėjo teiginys apie buitinius parazitus atmestinas. Nurodė, kad Alytaus PN finansuojami iš valstybės biudžeto, skiriant tikslinį finansavimą remonto darbams. 2018 m. liepos mėn. pradėti 2-o bendrabučio rekonstrukcijos darbai. Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 13–15). 2018 m. lapkričio 16 d. rašte, be to, nurodė, kad 16-to būrio sanitarinis mazgas buvo atskiras nuo miegamųjų, tualetai jame atskirti sienelėmis ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio, dėl 12-to būrio 6-o miegamojo paaiškino, kad jis yra bendrabučio tipo (ne kameros tipo), ir kad jis įrengtas pagal kamerų tipo reikalavimus, nes nakčiai buvo rakinamas (b. l. 57-58). Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui (b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namuose buvo laikomas jo nurodytu laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., ir nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. (su pertraukomis, kai būdavo išvykęs į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą) (b. l. 12, 19-20, 23-24) (toliau - ginčo laikotarpis).
Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Alytaus PN buvo laikomas nuo 2015 m. iki 2016 m. (t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d.) – 2-ame bendrabutyje, nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. – 18-tame būryje, 8-tame lokaliniame sektoriuje, nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. – 6-tame lokaliniame sektoriuje (b. l. 2), iš atsakovės atstovo Alytaus PN pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas: nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 27 d. - 16-tame būryje (2-ame bendrabutyje, 2-ame lokaliniame sektoriuje), 4-tame miegamajame; nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. - 16-tame būryje (2-ame bendrabutyje, 2-ame lokaliniame sektoriuje), 3-ame miegamajame; nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. - 18-tame būryje (8-tame lokaliniame sektoriuje), 10-tame miegamajame; nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. spalio 24 d., ir nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. - 3-ame būryje (2-ame bendrabutyje, 1-ame lokaliniame sektoriuje), 1-ame miegamajame; nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. - 15-ame būryje (6-tame lokaliniame sektoriuje), 6-tame miegamajame; nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 4 d. - 12-tame būryje (1-ame bendrabutyje, 5-tame lokaliniame sektoriuje), 6-tame miegamajame; nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 6 d. – 14-tame būryje, 5-tame miegamajame; nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. - 15-tame būryje (6-tame lokaliniame sektoriuje), 6-tame miegamajame (b. l. 12, 20, 24, 57).
Žemesnės instancijos teismas
Iš nurodytų duomenų matyti, kad ne visi pareiškėjo skunde nurodyti laikotarpiai ir gyvenamosios patalpos atitinka atsakovės atstovo pateiktus duomenis. Pareiškėjas neginčijo šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpose ir kokiais laikotarpiais buvo laikomas pareiškėjas, todėl jais vadovaujasi. Kadangi ne visi pareiškėjo skunde nurodyti laikotarpiai ir gyvenamosios patalpos atitinka atsakovės atstovo pateiktus duomenis, teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimus dėl netinkamų laikymo sąlygų, atsižvelgia ir į pareiškėjo, ir į atsakovo nurodytus laikotarpius ir gyvenamąsias patalpas.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kitomis dienomis - nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpose, kadangi atliko paskirtą nuobaudą (b. l. 12, 24), tačiau skunde dėl laikymo sąlygų kamerų tipo patalpose būtent tuo laikotarpiu pareiškėjas nesiskundė, jokių aplinkybių, susijusių su tuo, nenurodė.
Pareiškėjas skundėsi, kad Alytaus pataisos namų 2-as bendrabutis, kuriame jis buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., nuo 2008 metų yra pripažintas avariniu, šiame bendrabutyje langai buvo nesandarūs, išpuvę, durys irgi nesandarios.
Pareiškėjas šituo jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas ne tik 2-ame bendrabutyje, bet ir 8-tame lokaliniame sektoriuje (b. l. 12). 2-ame bendrabutyje yra 1-as, 2-as ir 3-as lokaliniai sektoriai (b. l. 11).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad jeigu langų ir durų būklė būtų tokia, kaip nurodė pareiškėjas, tai patalpose galimai būtų žemesnė oro temperatūra. Tačiau pareiškėjas, pareikšdamas šį nusiskundimą, nesiskundė dėl žemos oro temperatūros.
Ginčo laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010), o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 76:2010 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18–28 °C, šaltuoju metų periodu – 18–22 °C. Jos 6 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti 18–28 °C. Jos 3 punktas nustato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Jos 16 punkto redakcija, galiojusi iki 2018 m. lapkričio 1 d., numatė, kad prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Nuo 2011 m. kovo 9 d. galioja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės). Jų 11.8 papunktis (reglamentuojantis lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus) nustato, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais. Analogiškos normos yra Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.12 ir 16.10 papunkčiuose (reglamentuojančiuose drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių bei kamerų įrengimo reikalavimus).
Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 13). Atsakovės atstovas į bylą yra pateikęs Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-436, parengto 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinus Alytaus pataisos namus, kopiją (b. l. 32–34), ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), parengto 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinus Alytaus pataisos namus, kopiją (b. l. 28–31) (toliau abu vadinami Alytaus visuomenės sveikatos centru). Abu minėti patikrinimai patenka į ginčo laikotarpį. Vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Abiejų patikrinimų metu buvo patikrinti Alytaus pataisos namai bendrai. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo metu Alytaus pataisos namuose nustatė, kad patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (b. l. 33), o 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatė, kad 2-am bendrabučiui reikalingas kapitalinis remontas (b. l. 29). Abiejų patikrinimų metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 34, 31). Pareiškėjas teismui yra pateikęs Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu akto, gauto Alytaus pataisos namuose 2008 m. vasario 27 d., kopiją (b. l. 3–4). Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad šiame Pripažinimo avariniu akte komisija pripažino, kad statinys yra ne avarinis, o tik blogos būklės (b. l. 13). Iš šio Pripažinimo avariniu akto iš tiesų matyti, kad jame komisija pripažino, kad Alytaus pataisos namų 2-as bendrabutis buvo blogos būklės, o ne avarinis (b. l. 4). Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą 2016 m. gruodžio 7 d., patikrinimo akte nurodė, kad 2-am bendrabučiui reikalingas kapitalinis remontas, tačiau apie tai, kad jis yra avarinis būklės, duomenų nepateikta (b. l. 29). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus pataisos namai užtikrina oro temperatūrą pagal Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 13). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti minėtų patikrinimo aktų ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamą oro temperatūrą patalpose. Pareiškėjas nors ir teigė, kad langai buvo nesandarūs ir išpuvę, ir kad durys buvo nesandarios, tačiau niekaip nepaaiškino, kuo tai sukėlė jam nepatogumus, kokiu būdu jam trukdė naudotis langais ir durimis. Teismas sprendžia, kad jeigu langai būtų išpuvę ir nesandarūs, durys būtų nesandarios, patalpoje galimai būtų žemesnė temperatūra. Tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog temperatūra patalpose neatitiko reikalavimų. Pareiškėjas ir nesiskundė, kad patalpose buvo žema oro temperatūra. Pareiškėjas taip pat skunde nenurodė, kad jis prašė Alytaus pataisos namų pareigūnus duoti jam elektrinį oro šildytuvą (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8, 13.12, 16.10 papunkčiai), nes dėl nesandarių langų ir durų jam buvo šalta, o pareigūnai atsisakė tenkinti tokį jo prašymą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė, kuo jo nurodyta langų ir durų būklė sukėlė jam nepatogumus, į minėtus patikrinimų aktų duomenis, į atsakovės atstovo nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.
Pareiškėjas skundėsi, kad Alytaus pataisos namų 2-ame bendrabutyje, kuriame jis buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., neatitiko dirbtinė dieninė-naktinė apšvieta.
Bylos duomenimis, pareiškėjas šituo jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas ne tik 2-ame bendrabutyje, bet ir 8-tame lokaliniame sektoriuje (b. l. 12).
Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Higienos normos HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Jos 23 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10–20 lx. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos norma HN 134:2015 neišskiria reikalavimų atskirai dieninei ir naktinei apšvietai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.6 papunktis, reglamentuojantis lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus, nustato, kad juose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Tokios pat normos yra Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.8 ir 16.7 papunkčiuose, reglamentuojančiuose drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių bei kamerų įrengimo reikalavimus.
Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 13). Į bylą pateikti minėti 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktai (b. l. 28–34), vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Alytaus visuomenės sveikatos centras nei 2015 m. gruodžio 8 d., nei 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 34, 31). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina dirbtinę apšvietą 200 lx ir daugiau (b. l. 13). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių patikrinimo aktų pagrįstumu ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, dėl to teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamą pagal nurodytas teisės normas dirbtinę apšvietą. Todėl teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas skundėsi, kad Alytaus pataisos namų 2-ame bendrabutyje, kuriame jis buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., sienos ir lubos buvo apipelijusios nuo drėgmės, neveikė ventiliacija, nors ji buvo įrengta.
Bylos duomenimis, pareiškėjas šituo jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas ne tik 2-ame bendrabutyje, bet ir 8-tame lokaliniame sektoriuje (b. l. 12).
Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Higienos normos HN 76:2010 56 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Jos 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jos 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpose šiltuoju metų periodu santykinė oro drėgmė turi būti 35–65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų periodu santykinė oro drėgmė – 35–60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 m/s. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Higienos normos HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Jos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jos 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis, reglamentuojantis lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus, nustato, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Tokios pat normos yra Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.12 ir 16.10 papunkčiuose, reglamentuojančiuose drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių bei kamerų įrengimo reikalavimus. Higienos normos HN 76:2010 58 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose; tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos turi būti švarios, valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Jos 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.
Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 13). Į bylą pateikti minėti 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktai (b. l. 28–34), vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Alytaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo metu Alytaus pataisos namuose nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių; patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 33), o 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus; kambarių valymui skirtos priemonės (b. l. 29). Abiejų patikrinimų metu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 34, 31). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina pagal Higienos norma santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį (b. l. 13). Teismas nenustatė pagrindo netikėti minėtų patikrinimo aktų ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, dėl to teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamą oro drėgmę. Teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę išvėdinti gyvenamąsias patalpas atidarydamas langus ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę (aptartas teisinis reglamentavimas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema). Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pelėsiu, atsižvelgtina ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018, todėl teismas sprendžia, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 58 punkto, Higienos normos HN 134:2015 34 ir 35 punktų nuostatas, už gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo vietų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiškėjas. Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys (b. l. 13). Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės gyvenamosios patalpos švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl drėgmės, pelėsių ir netinkamos ventiliacijos.
Pareiškėjas skundėsi, kad Alytaus pataisos namų 2-ame bendrabutyje, kuriame jis buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., sanitariniame mazge pisuarai nebuvo atitverti vienas nuo kito, kad atliekant gamtinius reikalus, kiti nuteistieji nežemintų pareiškėjo orumo.
Bylos duomenimis, pareiškėjas šituo jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas ne tik 2-ame bendrabutyje, bet ir 8-tame lokaliniame sektoriuje (b. l. 12). Bylos duomenimis, 16-to būrio (2-ame bendrabutyje, 2-ame lokaliniame sektoriuje) 4-tas miegamasis (kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 27 d.), to paties 16-to būrio 3-as miegamasis (kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d.), 18-to būrio (8-tame lokaliniame sektoriuje), 10-tas miegamasis (kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 11 d.), 3-o būrio (2-ame bendrabutyje, 1-ame lokaliniame sektoriuje) 1-as miegamasis (kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. spalio 24 d., ir nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. gegužės 24 d.), yra bendrabučio tipo (b. l. 12, 20, 24, 57).
Pagal tarptautinių žodžių žodyną, klozetas – tai išvietė su kanalizacijos įrenginiu (Vaitkevičiūtė, Vilija. Vilnius: „Žodynas“, 2007, 4-asis patais. ir papild. leid., p. 554), unitazas – tai klozeto puodas (kriauklė) išmatoms ir kitoms nešvarybėms nutekėti išvietėse, kur įrengta kanalizacija (ten pat, p. 1131), o pisuaras - tai: 1) specialusis vyrų klozetas viešuosiuose tualetuose su įtaisu nuplauti šlapimą, 2) specialaus vyrų klozeto kriauklė šlapimui nutekėti (ten pat, p. 853). Lietuvos higienos normoje HN 55:2001 „Viešieji tualetai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 622, galiojusioje iki 2016 m. birželio 27 d., „klozetas“ apibrėžiamas kaip „išvietė su kanalizacijos įrenginiu“ (3.7 papunktis), „unitazas“ – kaip „tualeto kriauklė išmatoms ir nešvariam vandeniui nutekėti“ (3.4 papunktis), „pisuaras“ - kaip „specialus vyrų klozetas su įtaisu nuplauti šlapimą“ (3.5 papunktis).
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktas nustato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 7 punktas reglamentuoja nuteistųjų, gyvenančių ne kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, tualeto aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi, todėl yra taikomas nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje. Šis Aprūpinimo normų 7 punktas nustato, kad tualete įrengiami klozetai (kurie gali būti ir tupiami) arba pisuarai (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas 2018 m. lapkričio 16 d. rašte nurodė, kad 16-to būrio (2-ame bendrabutyje) ir 18-to būrio sanitarinis mazgas buvo atskiras nuo miegamųjų, tualetai jame atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio (b. l. 57). Iš fotografijų matyti, kad sanitariniame mazge 2-ame bendrabutyje ir 18-tame būryje sanitariniai mazgai yra atskirti nuo miegamųjų. Unitazai sanitariniame mazge 2-ame bendrabutyje atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio, o 18-tame būryje iš šonų visiškai (t. y. iki lubų) atskirti sienelėmis, o iš priekio sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio (b. l. 64–65). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad net ir esant unitazams vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018); esant nustatytoms aplinkybėms (t. y., kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Iš fotografijos matyti, kad pisuarai sanitariniame mazge 2-ame bendrabutyje nėra atitverti sienelėmis (b. l. 57), tačiau minėta Aprūpinimo normų 7 punkto nuostata nenumato reikalavimo sanitariniame mazge atitverti pisuarus vienas nuo kito sienelėmis. Be to, teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis ne tik pisuaru, bet ir unitazu, o unitazas buvo atitvertas sienele. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius aplinkybę, jog sanitarinis mazgas, kuriuo pareiškėjas naudojosi 16-tame, 3-ame ir 18-tame būriuose, buvo atskirtoje patalpoje, unitazai jame buvo atitverti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 aukščio, ir atsižvelgiant nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjui naudotis tualetu 16-tame, 3-ame ir 18-tame būriuose buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus atstovo veiksmus (neveikimą), ir pareiškėjo skundo argumentas dėl to, kad nebuvo atitverti pisuarai, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skundėsi, kad 18-tame būryje (8-tame lokaliniame sektoriuje), kuriame jis buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gegužės 25 d., buvo tarakonų, kurių Alytaus pataisos namai nenaikino ir neskirdavo jokių priemonių jiems naikinti.
Bylos duomenimis, pareiškėjas 18-tame būryje buvo laikomas kitu laikotarpiu, nei jis nurodė – nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., o jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas 3-ame būryje (1-ame lokaliniame sektoriuje), 15-tame būryje (6-tame lokaliniame sektoriuje) (b. l. 12, 20, 24).
Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Higienos normos HN 76:2010 60 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų; esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Alytaus pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kuri Alytaus pataisos namuose pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus, ir kad minėtos bendrovės paslaugomis Alytaus PN naudojasi nuolat, pagal poreikį (b. l. 15). Pareiškėjo nurodytų tarakonų naikinimas vadinamas dezinsekcija (Dezinsekcija – kenksmingų vabzdžių ir voragyvių naikinimas (Vaitkevičiūtė, Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 236), o žalingų graužikų naikinimas vadinamas deratizacija (ten pat, p. 231). Šią atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę patvirtina į bylą pateikta 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 157 kopija (b. l. 38–40). Minėta sutartimi UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ įsipareigojo parduoti, o Alytaus pataisos namai įsipareigojo nupirkti deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugas pagal poreikį (b. l. 38). Pagal minėtos sutarties priedą Nr. 1, vieną kartą per mėnesį Alytaus pataisos namuose atliekama deratizacija, tris kartus per mėnesį gyvenamosiose patalpose atliekama dezinsekcija (b. l. 40). Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi, o iš paslaugų atlikimo pagal sutartį dokumentų kopijų (b. l. 41–45) matyti, kad 2017 m. gruodžio mėn. (b. l. 42) ir 2018 m. vasario mėn. (b. l. 41), t. y. ginčo laikotarpiu, UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ atliko dezinsekcijos darbus 3-ame būryje, kuriame minėtomis datomis, kai buvo atlikti šie darbai, buvo laikomas pareiškėjas. Iš minėtų dokumentų kopijų matyti, kad kitomis dienomis dezinsekcijos darbai buvo atlikti 15-tame, 18-tame būriuose (kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas). Sutartis su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ buvo sudaryta 2016 m. gruodžio 27 d. (b. l. 38), o iš bylos duomenų (Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto) matyti, kad Alytaus pataisos namai taip pat buvo sudarę sutartį dėl kenkėjų naikinimo su individualia V. Mulersko įmone. Minėtame patikrinimo akte yra nurodyta, kad Alytaus pataisos namuose atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jie naikinami, yra sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su individualia V. Mulersko įmone (b. l. 33). Be to, bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 13), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl tarakonų buvimo yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.
Pareiškėjas skundėsi, kad 18-tame būryje (8-tame lokaliniame sektoriuje), kuriame jis buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gegužės 25 d., dušo patalpoje nebuvo įrengtos persirengimo kabinos, kad niekas netrukdytų apsirengti, tai sukėlė didelius nepatogumus. Taip pat skundėsi, kad 6-tame lokaliniame sektoriuje, kuriame jis buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., dušo patalpoje nebuvo persirengimo kabinų, tik pakabos rankšluosčiams.
Bylos duomenimis, pareiškėjas 18-tame būryje buvo laikomas kitu laikotarpiu, nei jis nurodė – nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. (b. l. 12, 20), o jo nurodytu laikotarpiu jis buvo 3-ame būryje (1-ame lokaliniame sektoriuje), 15-tame būryje (6-tame lokaliniame sektoriuje). Pareiškėjas 6-tame lokaliniame sektoriuje buvo laikomas trumpesniu laikotarpiu, nei jis nurodė – nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., ir nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., kai buvo 15-ame būryje. O laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 4 d. jis buvo 5-tame lokaliniame sektoriuje, 12-tame būryje, nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 6 d. jis buvo 14-tame būryje (b. l. 12, 20, 24).
Teismas pažymi, kad Higienos normos, jog HN 134:2015 16 punkte yra nustatyta pataisos įstaigose persirengimo kambariuose privaloma užtikrinti oro temperatūra, tačiau šių patalpų įrengimas nenurodytas. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja persirengimo kambarių ar kabyklų su pertvaromis duše įrengimo. Aprūpinimo normų 13.5 papunktis numato, kad dušo patalpos aprūpinamos sienine pakaba drabužiams, tačiau Aprūpinimo normos neįtvirtina reikalavimo dušuose įrengti persirengimo kabinas. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad nors teisės aktai nereglamentuoja prievolės pataisos namuose dušuose įrengti rūbų kabyklas su pertvaromis, nuteistieji turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti persirengimo kambaryje, dušo patalpose yra įrengtos persirengimo vietos bei kabyklos rūbams (b. l. 14). Šias atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes, jog yra persirengimo kambarys su kabyklomis rūbams, dušo patalpose įrengtos kabyklos rūbams, patvirtina byloje esančios fotografijos (b. l. 47-49, 61-63). Kadangi teisės aktai nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti drabužių kabyklų su pertvaromis, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl persirengimo kabinų įrengimo ir rūbų kabyklų su pertvaromis nebuvimo ir dėl to, jo teigimu, atsiradusių problemų, susijusių su jo privatumo neužtikrinimu, būtų reiškęs pretenzijas įstaigos administracijai, o administracija būtų atsisakiusi šiuos klausimus spręsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai šia apimtimi nekonstatuoti.
Pareiškėjas skundėsi, kad 6-tame lokaliniame sektoriuje, kuriame jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., gyvenamasis plotas neatitiko nustatytos normos kameroms - 3,6 kv. m vienam asmeniui.
Bylos duomenimis, pareiškėjas 6-tame lokaliniame sektoriuje buvo laikomas trumpesniu laikotarpiu, nei jis nurodė – nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., ir nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., kai buvo 15-ame būryje, 6 miegamajame. O laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 4 d. jis buvo 5-tame lokaliniame sektoriuje, 12-tame būryje, 6 miegamajame, nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 6 d. jis buvo 14-tame būryje 5-tame miegamajame (b. l. 12, 20, 24, 57–58). (Lentelėje „Perkėlimai (15840 K. R.) ties data 2018-06-04, 14-tu būriu, stulpelyje „Lova“ esantis skaičius „5.2“ reiškia 5-tą gyvenamąją patalpą, 2-ą lovą) (b. l. 24).
Bylos duomenimis, 15-to būrio (6-tame lokaliniame sektoriuje) 6-tas miegamasis ir 12-to būrio (5-tame lokaliniame sektoriuje) 6-as miegamasis yra bendrabučio tipo, o ne kameros tipo (b. l. 12, 57). Atsakovės atstovas dėl 12-to būrio 6-o miegamojo paaiškino, kad šis miegamasis yra bendrabučio tipo (ne kameros tipo), ir kad jis įrengtas kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 73¹ punkte, pagal kamerų tipo reikalavimus, nes nakčiai buvo rakinamas.
Vidaus tvarkos taisyklių 11¹ punktas (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), jo 11¹.1 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2 papunktis). Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad: 15-to būrio (6-tame lokaliniame sektoriuje) 6-tas miegamasis, kuriame buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, yra 33,02 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 12, 26); 12-to būrio (5-tame lokaliniame sektoriuje) 6-as miegamasis, kuriame buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, yra 33,17 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 12, 57); 14-to būrio 5-ta gyvenamoji patalpa, kurioje buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, yra 33,18 kv. m ploto, joje įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 24, 27). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuojamas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičius. Taigi, 15-to būrio (6-tame lokaliniame sektoriuje) 6-tame miegamajame vienam asmeniui teko 3,67 kv. m ploto (33,02 / 9 = 3,67), 12-to būrio (5-tame lokaliniame sektoriuje) 6-ame miegamajame vienam asmeniui teko 3,69 kv. m ploto (33,17 / 9 = 3,69), 14-to būrio 5-toje gyvenamojoje patalpoje vienam asmeniui teko 3,69 kv. m ploto (33,18 / 9 = 3,69). Pareiškėjas skunde teigė, kad gyvenamasis plotas neatitiko nustatytos normos kameroms - 3,6 kv. m vienam asmeniui (o ne bendrabučio tipo patalpoms - 3,1 kv. m), tačiau nesiskundė ir nenurodė, kad jis buvo laikomas užrakintas kameroje. Be to, aptartais bylos duomenimis, 15-to būrio 6-tas miegamasis ir 12-to būrio 6-as miegamasis yra bendrabučio tipo, o ne kameros tipo, pastarasis miegamasis buvo rakinamas tik nakčiai. 14-to būrio 5-toje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas tik dvi dienas (b. l. 24, 27), šios patalpos tipas (bendrabučio ar kameros tipo) nenustatytas. Todėl nagrinėjamu atveju taikoma Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtinta minimali gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos bendrabučio tipo patalpai. Iš pirmiau nurodytų duomenų apie vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą teismas daro išvadą, kad Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtinta minimali gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos bendrabučio tipo patalpai (3,1 kv. m vienam asmeniui) nebuvo pažeista. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų buvęs laikomas užrakintas kameroje (byloje nenustatyta, ar 14-to būrio 5-ta patalpa buvo bendrabučio tipo, ar kameros tipo), iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad minimali gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos kamerų tipo patalpai (3,6 kv. m vienam asmeniui) (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktas) taip pat nebuvo pažeista.
Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai (b. l. 14), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą). Nenustačius neteisėtų Alytaus pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Be to, bylos medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl jo nurodyto streso, fobijos, depresijos ar kitokių sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo lemti netinkamos kalinimo sąlygos, ir kad jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Bylos medžiagoje yra pareiškėjo medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopija (b. l. 46), kurioje yra gydytojo įrašas, kad pareiškėjas lankosi pas gydytoją dėl jam diagnozuotų ligų, tačiau šis įrašas neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo sveikata sutriko ir jam buvo diagnozuotos ligos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, ir kad jam buvo nustatyti tokie sveikatos sutrikimai. Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.
Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.