- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-231-513/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00477-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- D. M., I. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.1Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodų bendrijos „Agluona“ ieškinį atsakovams D. M. ir I. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovų I. M. ir D. M. priešieškinį ieškovei sodų bendrijai „Agluona“ dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė sodų bendrija „Agluona“ (toliau – SB „Agluona“, Bendrija) ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų I. M. ir D. M. 804,44 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovai I. M. ir D. M.priešieškiniu prašė iš ieškovės SB „Agluona“ priteisti 217,96 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas ieškovės sodininkų bendrijos „Agluona“ naudai solidariai iš atsakovų D. M. ir I. M. priteisė 804,44 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 804,44 Eur sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2022 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei po 714,80 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.
4. Teismas nustatė, kad atsakovams nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai – 0,1000 ha ir 0,60 ha ploto, iš viso 16 arų, esantys ieškovės teritorijoje (duomenys neskelbtini), ir atsakovai jiems priklausančiuose sklypuose nuolat gyvena. SB „Agluona“ veikia 62,7 ha žemės plote, bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas, bendrijos valdyba ir revizijos komisija.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad atsakovai nėra sumokėję 55,85 Eur stojamojo mokesčio bei 264 Eur nario mokesčio už 2018–2021 m., atsakovas 2015 m. gegužės 29 d. sumokėjo tik dalį – 60 Eur – stojamojo mokesčio. Atsakovai argumentavo, kad jie nėra sodininkų bendrijos nariai, nes nėra pateikę prašymo jais tapti, nėra sumokėję stojimo mokesčio, o 2015, 2016 ir 2017 metais mokėjimus, iš viso 217,96 Eur, atliko įsitikinę, kad moka metinę rinkliavą už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą; vėlesnių mokesčių nemokėjo, nes negavo ieškovės paaiškinimų, kur yra naudojami surinkti pinigai, be to, patys savo lėšomis atliko kelio, reikalingo privažiuoti prie jų turto, tvarkymo darbus, nors juos turėtų atlikti ieškovė. Atsakovai priešieškinio reikalavimą dėl 217,96 Eur priteisimo iš ieškovės grindė aplinkybėmis, kad 2015–2017 m. mokėjimus atliko ne kaip bendrijos nariai, kadangi nėra nariai, o iš ieškinio tapo aišku, kad ieškovė jų atliktus mokėjimus laiko bendrijos nario mokesčiu. Dėl to mano, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo ir sumokėtą sumą turėtų jiems grąžinti.
6. Teismas nurodė, kad SB „Agluona“ įstatų 5.1 punkte numatyta, kad bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Jeigu mėgėjų sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų, o pagal 5.2 punktą į bendrijos narius įstojama bendrijos valdybai pateikus prašymą ir sumokėjus negrąžintiną vienkartinį Bendrijos narių susirinkimo nustatytą stojamąjį mokestį. Įstatų 13.2 punktas numato, kad mokestį ne bendrijos nariams už naudojimąsi bendro naudojimosi objektais / plotais, jų nuolatinę techninę priežiūrą, teritorijos nuolatinę priežiūrą, bendrojo naudojimo objektų administravimą nustato bendrijos narių susirinkimas. Mokestis yra fiksuotas vienam valdomo sklypo ploto vienetui 1 (vienam) arui ir mokamas pagal Bendrijos narių susirinkimo nutarimą.
7. Teismas nustatė, jog 2007 m. gegužės 12 d. SB „Agluona“ narių pakartotinis susirinkimas nusprendė, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. metinis nario mokestis mokamas pagal sklypo dydį ir sudaro 10,00 litų už vieną arą, o sklypų savininkams, nepageidaujantiems tapti bendrijos nariais arba pašalintiems iš bendrijos narių, metinis mokestis už 6 arų sklypą yra 200,00 litų (57,92 Eur). SB „Agluona“ narių 2017 m. birželio 27 d. susirinkimas nusprendė, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. metinis nario mokestis yra 3,5 Eur už vieną arą. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad šie sprendimai būtų panaikinti ar apskųsti, atsakovai jų taip pat neginčija. SB „Agluona“ buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad 2022 m. gegužės 23 d. atsakovai turėjo 1 022,40 Eur dydžio nesumokėtų metinių mokesčių įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2021 m., t. y. už 16 a sklypą turėjo sumokėti po 154,40 Eur metinio ne nario mokesčio už 2015–2020 m., o 2021 m. turėjo sumokėti 96,00 Eur.
8. Teismas pažymėjo, kad narystė bendrijoje yra grindžiama laisva valia ir niekas negali būti verčiamas prieš savo valią stoti į bendrijas ar kitokius susivienijimus, o pagal Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Teismas nurodė, jog nors ieškovė laikė, kad atsakovas yra sodininkų bendrijos narys, nes 2015 m. buvo sumokėjęs pusę stojimo mokesčio, tačiau atsakovams ginčijant šią aplinkybę ir argumentuojant, kad niekada neteikė prašymo tapti Bendrijos nariais, o Bendrija nėra priėmusi sprendimo dėl jų narystės, byloje nebeliko ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovai nėra sodininkų bendrijos nariai. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl sodininkų bendrijos nariais nesančių atsakovų, kuriems priklauso du sodininkų bendrijos teritorijoje esantys žemės sklypai, pareigos mokėti ieškovės nustatytą metinį mokestį.
9. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.). Šio straipsnio 5 ir 6 dalys nurodo, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Sodininkai ir kiti asmenys mėgėjų sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti mėgėjų sodo teritorijos bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų. Teismas nustatė, kad 2022 m. gegužės 7 d. visuotiniame narių susirinkime patvirtintas ieškovės bendrojo naudojimo objektų sąrašas / aprašas Nr. 1: sodininkų bendrijos pastatas, parduotuvė, vandentiekio bokštas, vaikų žaidimo aikštelė, 2 priešgaisriniai baseinai, transformatorinė, vandens baseinas (laistymui), miškeliai, žalios zonos, automašinų stovėjimo aikštelės, šiukšlių surinkimo vieta, autobusų stotelė, 8 komunalinių atliekų konteineriai, sausinimo grioviai, vandens telkiniai, pakelės, keliai. Teismas pažymėjo, jog ieškovė pateikė įrodymus, kad tvarko ir prižiūri bendrojo naudojimo objektus, t. y. pjauna žolę, pagal galimybes ir turimas lėšas tvarko kelius, valo sniegą ir pan. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas iš esmės neginčija savo pareigos prisidėti prie bendrų objektų administravimo ir priežiūros, tačiau teigė, jog nesupranta, už ką jis turi mokėti šį mokestį, nes pats tvarko savo gatvę, pjauna žolę apie savo žemės sklypą.
10. Teismas nurodė, kad sodo sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis).
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovų susidariusią skolą ne už bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, o Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu nustatytą metinį ne bendrijos nario mokestį, t. y. tikslinį mokestį, apie kurį atsakovams yra žinoma, ir jie neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovė jiems išrašytų sąskaitas. Teismas vertino, kad vien aplinkybė, jog atsakovai raštu nebuvo supažindinti su mokesčio dydžiu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė neturi teisės reikalauti šio mokesčio, o dėl jo panaudojimo pagrindimo atsakovai turi teisę kreiptis į ieškovę, taip pat turi teisę ginčyti ieškovės nustatytą tikslinę įmoką, tačiau to nėra padarę. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovai nėra bendrijos nariai, neatleidžia jų nuo pareigos mokėti ieškovės nustatytą įmoką, nes jie yra nekilnojamojo turto, kuris patenka į ieškovės administruojamą teritoriją, savininkai. Teismas vertino, kad šiuo atveju metinis mokestis labiau atitinka kaupiamojo mokesčio paskirtį bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir išlaikymui. Be to, atsakovai už 16 arų sklypą per metus turėtų mokėti 56 Eur, todėl, įvertinęs mokesčio dydį, teismas nurodė, kad atskirų sąskaitų išrašymas kiekvieną mėnesį su informacija apie lėšų panaudojimą, kanceliarinės ir pašto išlaidos kainuotų brangiau nei atsakovų mokėtina metinė suma.
12. Teismas nurodė, kad atsakovai praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jų priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
13. Atsakovas D. M. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.
14. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus įrodymus, neįsigilinus į bylos esmę, netinkamai pritaikius ir aiškinus Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, 22¹ straipsnio 4 dalies 3 punktą ir nukrypus nuo teismų praktikos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai nusprendė, jog atsakovams pareiga atsiskaityti su ieškove kyla ne daiktinės teisės pagrindu, o išskirtinai ieškovės vidinių visuotinių narių susirinkimo sprendimų pagrindu, nepagrįstai nurodė, kad tai abstraktus mokestis ne bendrijos nariams, o ne avansas būsimiems darbams, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai, nesantys bendrijos nariais, neturi pagrindo reikalauti, jog ieškovė jiems pateiktų detalizuotas sąskaitas už atliktus darbus, kuriose atsispindėtų reikalaujamų lėšų pagrindimas, nors tai yra esminė bendrijos pareiga, reikalaujant lėšų mokėjimo iš ne bendrijos narių.
15. Nurodo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog jie nėra sodininkų bendrijos nariai, todėl prievolė apmokėti bendrijai bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas jiems gali kilti tik daiktinės teisės pagrindu, laikantis konkrečių nustatytų reikalavimų: pateikiant žemės sklypo savininkui detalizuotas sąskaitas, ataskaitas ir kt., o ne vidinių SB „Agluona“ visuotinio narių susirinkimų sprendimų pagrindu. Ne bendrijos nariai neturi pareigos mokėti bendrijos nustatyto bendrijos nario mokesčio, o pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir 22¹ straipsnio 2 dalį, 4 dalies 3 punktą kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas. Taigi, asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti. Žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis. Ieškovė tokių duomenų nepateikė ir neįrodė, kad turi reikalavimo teisę, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams pareiga mokėti ieškovės reikalaujamas sumas kyla vien dėl to, kad galioja ieškovės priimti visuotinio narių susirinkimo sprendimai dėl įmokų mokėjimo ne bendrijos nariams, yra nepagrįsta ir prieštarauja nurodytam reglamentavimui bei teismų praktikai.
16. Pažymi, kad iki patikslinto ieškinio pareiškimo iš viso nežinojo, kad ieškovė yra nustačiusi tariamą mokestį ne bendrijos nariams, aplinkybę, kad jie nebuvo informuoti apie tokius mokesčius, patvirtino ir pati ieškovė. Taigi, pati ieškovė neatliko pareigos informuoti apie egzistuojančius mokesčius ir iki patikslinto ieškinio pareiškimo sumokėti šį mokestį niekada neprašė, o priešingai, reikalavo nario mokesčio. Mano, kad ieškovės elgesys neatitinka bendrųjų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismo išvada, esą vien tai, kad atsakovai nėra Bendrijos nariai, neatleidžia jų nuo pareigos mokėti ieškovės nustatytos įmokos, nes jie yra nekilnojamojo turto, kuris patenka į ieškovės administruojamą teritoriją, savininkai, yra visiškai nepagrįsta, neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo, prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai ir be pagrindo išplečia atsakovų, kaip ne sodininkų bendrijos narių, pareigas sodininkų bendrijai. Ieškovei nepateikus detalizuotos sodų bendrijoje atliktų darbų sąmatos ir kainų, neatlikus savo pareigos tinkamai informuoti ne bendrijos narius apie atliktus darbus, konstatuotina, kad nėra pagrindo priteisti ieškovės reikalaujamą įsiskolinimą.
18. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog jie neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovė išrašytų sąskaitas, ir kad sąskaitų išrašymo sąnaudos būtų neproporcingos. Teigia, kad tokia teismo išvada prieštarauja Įstatymo 7 straipsnio 5 daliai bei kasacinio teismo praktikai.
19. Sutinka, kad lėšos galėtų būti renkamos būsimiems darbams, tačiau tokia rinkliava taip ir turėtų būti įvardijama, ji turėtų būti renkama iš visų bendraturčių, o vėliau už panaudotas lėšas turėtų būti atsiskaitoma. Tokiu atveju įmoka turi būti įvardijama kaip konkrečios paskirties avansas, o ne abstraktus mokestis. Tikslus bendraturčių įmokų įvardijimas ir atsiskaitymas už jų panaudojimą reikšmingas visiems bendraturčiams, o bendraturtis, manydamas, kad surinktų lėšų rezervas yra pakankamas ir poreikio surinkti didesnę sumą nėra, gali teisme ginčyti prievolę toliau mokėti tokios paskirties įmokas.
Atsiliepimas
20. Ieškovė SB „Agluona“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
21. Teigia, kad ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų susidariusią skolą už laiku nesumokėtą Bendrijos visuotiniame susirinkime numatytą įmoką, skirtą tiksliniams mokesčiams, t. y. bendrojo naudojimo objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti, todėl, kaip ir teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovai apie tokį tikslinį mokestį žinojo. Sprendimai dėl tikslinių mokesčių ir įmokų yra priimti visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose, sprendimai nėra apskųsti ir yra galiojantys, todėl kiekvienas žemės sklypo savininkas privalo laikytis Bendrijos įstatų, vykdyti Bendrijos narių susirinkimo, Bendrijos valdymo organo sprendimus (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies l punktas). Pažymi, kad visos išlaidos bei pinigų panaudojimas kiekvienais metais yra pristatomi ir tvirtinami Bendrijos visuotiniuose narių susirinkimuose, apie juos viešai skelbiama ir juose apeliantai taip pat turi teisę dalyvauti, domėtis, klausti, tačiau jie nė karto į Bendriją dėl mokamų tikslinių mokesčių bei jų panaudojimo nesikreipė.
22. Ieškovė turi bendro naudojimo objektų ir juos tvarko bei prižiūri, t. y. pjauna žolę, tvarko kelius, valo sniegą ir pan. Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra bendrijos bendrojo naudojimo objektų bendraturtis.
23. Ieškinio dalykas yra reikalavimas priteisti iš atsakovų skolą vadovaujantis narių susirinkimo sprendimu. Bendrija iš kiekvieno asmens, turinčio (valdančio) žemės sklypą bendrijos teritorijoje, renka mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą, jo administravimą. Nurodo, kad išlaidos pagrįstos finansiniais dokumentais ir visos yra susijusios su Bendrijos veikla ir bendro naudojimo objektų priežiūra, finansinės ataskaitos patvirtintos visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose, atliktos revizijos. Pažymi, kad prie išlaidų, būtinų bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti, gali būti priskiriamos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys Bendrijos administruojamoje teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė byloje esančius įrodymus ir konstatavo, kad tiksliniai mokesčiai teisingai ir pagrįstai nustatyti bei skirti bendro naudojimo objektams sukurti, išlaikyti, eksploatuoti.
Žemesnės instancijos teismas
24. Nurodo, kad atsakovui apeliacinės instancijos teisme atstovauja advokato padėjėjas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 15 d.) 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Teisinių bei procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai. Įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Dėl to prašo nepriteisti apeliantui jo patirtų advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir atmestas atsakovų priešieškinis dėl nepagrįsto praturtėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
28. Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovams nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai – 0,1000 ha ir 0,60 ha ploto, iš viso 16 arų, (duomenys neskelbtini), kuriuose atsakovai nuolat gyvena, esantys ieškovės SB „Agluona“ administruojamoje teritorijoje, kurios plotas 62,7 ha. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai nėra sodų bendrijos nariai, apeliacinėje instancijoje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Ieškovė SB „Agluona“ argumentuoja, kad atsakovai turi 804,44 Eur laiku nesumokėtų Bendrijos visuotiniame susirinkime patvirtintų ne Bendrijos nariams taikomų įmokų, skirtų tiksliniams mokėjimams, t. y. bendrojo naudojimo objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti, įsiskolinimą. Apeliantas apeliaciniu skundu savo prievolės prisidėti prie Bendrijos administruojamų bendrojo naudojimo objektų priežiūros neneigia, tačiau argumentuoja, kad tokia prievolė jam kyla tik daiktinės teisės pagrindu, todėl Bendrija privalo jam pateikti detalizuotas sąskaitas apie proporcingai jo turimai nuosavybei mokėtinas įmokas ir sumokėtų pinigų panaudojimą, o Bendrijos narių susirinkimo sprendimai jam, kaip ne bendrijos nariui, nėra privalomi ir jokie mokesčiai susirinkimo sprendimu negali būti nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka.
29. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą). Įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiti asmenys turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai, taip pat jie privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus (Įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies 1 punktas); pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas ir proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas (Įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies 3 punktas).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo normose ir CK 4.76 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą konstatuota, kad kiti asmenys (ne sodininkų bendrijos nariai), įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti; žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016). Nurodytas „kitas asmuo“ – fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo mėgėjų sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021). Minėta, jog atsakovai nėra Bendrijos nariai, o pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės nėra tapatinamos vien tik su bendrosios nuosavybės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021). Todėl atsakovų pareiga atlyginti tam tikras išlaidas gali būti kildinama ne tik iš daiktinės teisės (CK 4.76 straipsnio), nes minėta, kad Įstatyme įtvirtintos kitų asmenų pareigos sietinos ne tik su bendrosios nuosavybės objektų, priklausančių Bendrijai ir jos nariu nesančiam kitam asmeniui, išlaikymu, bet ir su kitokia bendrojo naudojimo objektų eksploatacija, tvarkymu ir jų priežiūros organizavimu (Įstatymo 7 straipsnio 5 dalis).
31. Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas D. M. 2015 m. gegužės 29 d. sumokėjo 50,98 Eur metinį nario mokestį už 2015 m. ir stojamojo nario mokesčio dalį – 60,00 Eur, iš viso 110,98 Eur; 2016 m. liepos 1 d. sumokėjo 50,98 Eur metinį nario mokestį už 2016 m.; 2017 m. liepos 25 d. sumokėjo 56,00 Eur metinį nario mokestį už 2017 m. Atsakovas pripažįsta, kad kitų įmokų Bendrijai nebemokėjo, nes, jo nuomone, Bendrija neatliko darbų, kuriuos turi atlikti, nepateikė jam detalizuotų sąskaitų ir ataskaitų apie surinktų lėšų panaudojimą.
32. Nustatyta, kad 2007 m. gegužės 12 d. SB „Agluona“ narių pakartotinis susirinkimas nusprendė, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. metinis nario mokestis mokamas pagal sklypo dydį ir sudaro 10,00 litų už vieną arą, o sklypų savininkams, nepageidaujantiems tapti bendrijos nariais arba pašalintiems iš bendrijos narių, metinis mokestis už 6 arų sklypą yra 200,00 litų (57,92 Eur). SB „Agluona“ narių 2017 m. birželio 27 d. susirinkimas nusprendė, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. metinis nario mokestis yra 3,5 Eur už vieną arą. SB „Agluona“ buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad 2022 m. gegužės 23 d. atsakovai turėjo 1 022,40 Eur dydžio nesumokėtų metinių mokesčių įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2021 m., t. y. už 16 a sklypą turėjo sumokėti po 154,40 Eur metinio ne nario mokesčio už 2015–2020 m., o 2021 m. turėjo sumokėti 96,00 Eur. Minėta, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalį kiti asmenys turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai, taip pat jie privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus (Įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies 1 punktas). Taigi, teisinis reglamentavimas paneigia apelianto teiginius, kad Bendrijos narių susirinkimo sprendimai jam nėra privalomi ir kad narių susirinkimas ne bendrijos nariui negali nustatyti jokių mokesčių. Priešingai, pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tikslinius įnašus, bendrijos nario mokestį ar kitų asmenų įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti. Tokie mokesčiai ir įmokos buvo patvirtinti 2007 m. gegužės 12 d. ir 2017 m. birželio 27 d. susirinkimuose, sprendimai nėra panaikinti ar apskųsti, atsakovai jų taip pat neginčijo, todėl susirinkimų sprendimai atsakovams ne Bendrijos nariams taip pat yra privalomi. Pažymėtina, jog ir pats apeliantas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1669-163/2016 konstatuota, jog galiojantys visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose priimti sprendimai privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje.
33. Nors apeliantas teigia apie jokius ne Bendrijos nariams nustatytus mokesčius ir įmokas nežinojęs, bylos duomenys patvirtina priešingai. Nustatyta, kad 2015 m. gegužės 29 d., 2016 m. liepos 1 d. ir 2017 m. liepos 25 d. sumokėjo Bendrijai iš viso 217,98 Eur. Pinigų priėmimo kvituose aiškiai nurodyta, kad tai „stojamasis nario mokestis (dalinis), metinis nario mokestis“, nors apeliantas tvirtina buvęs įsitikinęs, jog mokėjo metinę rinkliavą už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą. Taigi, akivaizdu, jog atsakovai žinojo apie savo prievolę mokėti įmokas Bendrijai. Pažymėtina ir aplinkybė, kad pats atsakovas pirmosios instancijos teismui patvirtino dalyvavęs 2017 m. ir 2018 m. Bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose, o įmokas nustojo mokėti ne dėl to, kad apie jas nežinojo, bet būtent dėl to, kad, atsakovo manymu, Bendrija neatlieka darbų, kuriuos turėtų atlikti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog atsakovai atskirai raštu nebuvo supažindinti su mokesčio dydžiu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė neturi teisės reikalauti šio mokesčio iš atsakovų.
34. Apeliantas teigia, jog vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydį, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovų skolą grindė ne tik pateiktais visuotinių narių susirinkimų protokolais, bet ir duomenimis apie bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tvarkymą (įrengimą) ir administravimą, už atliktus darbus sumokėtomis sąskaitomis, kurios patvirtina mokesčių panaudojimą, detaliais paaiškinimais, kokios sumos ir už kokias paslaugas sudaro reikalaujamą mokėti mokestį. Šiuo aspektu pažymėtina, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pakankamai detaliai aptarti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys bendrijos patirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir tvarkymo išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai detaliai jų neperrašo. Pateikti įrodymai pagrindžia 2015–2021 m. Bendrijos įsigytas paslaugas, atliktus darbus, administracinės veiklos sąnaudas. Nustatyta, kad 2015 m. atliktas kelio remontas užtaisant duobes, 2016 m. atvežta žvirgždo, išlyginta žvyro skalda, 2017 m. nuomotas statybinis konteineris, pirkta statybinių medžiagų, betono mišinio, 2018 m. išvežtos mišrios ir didžiosios atliekos, pakelėse ir kelkraščiuose nupjauta žolė, 2019 m. išvežtos statybinės ir didžiosios atliekos, nupjauta žolė, 2020 m. atlikti kelio remonto darbai, 2021 m. remontuotos žvyruotos gatvės, mokėta už gatvių šlavimą, žolės pjovimą, laistymą, sniego valymą ir pan. Taigi, kilus šalių ginčui dėl atsakovų mokėtinų mokesčių, ieškovė teikė įrodymus, patvirtinančius surinktų lėšų panaudojimą bendro turto priežiūrai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas detaliai ištyrė ieškovės pateiktus įrodymus, susijusius su Bendrijos turėtomis išlaidomis bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti ir eksploatuoti bei kitiems bendriesiems poreikiams tenkinti, analizavo faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal į bylą teiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad išlaidos, dėl kurių buvo pareikšti ieškinio reikalavimai, buvo būtinos bendrajai nuosavybei ir bendrojo naudojimo objektams eksploatuoti ir prižiūrėti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad ieškovė nepagrindė, jog iš atsakovų prašomos priteisti lėšos buvo panaudotos sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektams pagerinti, prižiūrėti, išlaikyti, aptarnauti. Pažymėtina, kad 2022 m. gegužės 7 d. visuotiniame narių susirinkime patvirtintas (atnaujintas) ieškovės bendrojo naudojimo objektų sąrašas / aprašas.
35. Be to, pažymėtina, kad atsakovai turi pareigą dengti ne tik bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, tvarkymo, priežiūros organizavimo išlaidas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prie išlaidų, būtinų bendrajai nuosavybei, bendrojo naudojimo objektams eksploatuoti ir prižiūrėti, gali būti priskiriamos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., kanceliarinėms reikmėms, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021). Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą bei reikšmingus kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, kad atsakovams pagrįstai buvo nustatyta ir prievolė proporcingai atlyginti ir bendrijos administracines ūkio išlaidas; darbo užmokestį samdomiems darbuotojams už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir pan.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrijoje yra sudaryta revizijos komisija, kuri kontroliuoja Bendrijos ūkinę finansinę veiklą (Įstatymo 19 straipsnis), kiekvienais metais tikrina bendrijos ūkinę finansinę veiklą ir narių susirinkimui pateikia išvadą dėl bendrijos metinės finansinės atskaitomybės, patikrinimai atlikti 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m., patikrinimo aktuose nurodyta, kokios buvo SB „Agluona“ pajamos ir išlaidos, iš ko susidarė išlaidos, revizijos komisijos ataskaitos patvirtintos visuotiniuose narių susirinkimuose.
37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad Bendrija turėtų teikti konkrečias sąskaitas, tačiau vertina, jog aptariamoje faktinėje situacijoje sąskaitų neteikimas atsakovams savaime nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą dėl 804,44 Eur įsiskolinimo priteisimo, juo labiau kad atsakovai pripažįsta savo prievolę prisidėti prie bendrosios nuosavybės ir bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama ir tai, kad įstatyme nedraudžiama lėšas bendro turto priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą. Dėl įvairių aplinkybių egzistuoja poreikis bendrijai turėti lėšų rezervą, todėl lėšos gali būti kaupiamos kaip rezervas, kuris bus naudojamas būsimiems nenumatytiems ar didelių investicijų reikalingiems darbams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016). Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad, bendrijai renkant lėšas, visais atvejais iš anksto turi būti pateikiami įrodymai apie patirtas išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindė, kad prašomos priteisti lėšos buvo panaudotos bendrai nuosavybei, bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti, Bendrijos administracijai išlaikyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovų priteisė skolą, o pateikta buhalterinė pažyma patvirtina, kad atsakovų mokėtina suma apskaičiuota proporcingai jų nuosavybės teise turimų sklypų plotui. Atsakovai, nesutikdami su jiems priskaičiuota skola, nepateikė konkrečių argumentų ir kitų skaičiavimų bei įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus skaičiavimus.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog nagrinėjamu atveju nekilo ginčų dėl informacijos apie Bendrijos veiklą, lėšų naudojimą ar pan. neteikimo. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, juo labiau kad atsakovas pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog į Bendriją dėl informacijos pateikimo niekada nesikreipė, o Bendrijos valdymo organų sprendimai yra vieši. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ne ieškovės, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojos, tinkamo pareigų vykdymo, bet atsakovų, kaip sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų, pareigos mokėti mokesčius bendrojo naudojimo objektų priežiūrai tinkamo vykdymo klausimas.
39. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovų priteisė skolą Bendrijai, išdėstytų motyvų pagrindu nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovų priešieškinį Bendrijai dėl nepagrįsto praturtėjimo, t. y. atsakovų Bendrijai sumokėtos sumos priteisimo.
40. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apelianto (atsakovo) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam sprendimui dėl materialiųjų reikalavimų įtakos nedaro. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, o teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartoja, taip pat ir šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą. Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
42. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė SB „Agluona“ patyrė 726 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, išlaidos patirtos realiai, pagrįstos įrodymais, todėl ieškovei iš apelianto priteistinas 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovės sodininkų bendrijos „Agluona“ naudai priteisti 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo D. M.