Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodų bendrijos „duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovams D. M. ir I. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovų I. M. ir D. M. priešieškinį ieškovei sodų bendrijos duomenys neskelbtini dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį po skolininkų prieštaravimų, kuriuo prašė iš atsakovų solidariai priteisti 319,85 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad atsakovams nuo 2014-09-19 priklauso du sodo sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)., kurie yra ieškovės sodininkų bendrijos teritorijoje. Atsakovas nuo 2015 m. yra sodininkų bendrijos narys. Nurodo, kad atsakovai nėra sumokėję 55,85 Eur stojamojo mokesčio bei nario mokesčio už 2018 m. -2021m., kas sudaro 264,00 Eur. Atsakovas yra sumokėjęs tik dalį stojamojo mokesčio, tai yra 2015-05-29 pinigų priėmimo kvitu Nr. 006447 sumokėjo 60,00 Eur.

Atsakovai pateikė atsiliepimą, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįsta ir iš ieškovės priteisti bylinėjimo išlaidas jų naudai. Nurodo, kad jiems kaip, nesantiems bendrijos nariais kyla pareiga tik proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Kad tokia pareiga realiai jiems atsirastų ar būtų atsiradusi, ieškovė SB „duomenys neskelbtini“ turi/turėjo pareigą pateikti detalizuotas sąskaitas, iš kurių būtų matoma, už ką t.y. kokius konkrečiai atliktus darbus, skirtus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomiems objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti ar pagerinti buvo patirtos išlaidos ir kokia dalis nuo tokių išlaidų proporcingai tenka atsakovams, kaip asmenims sodininkų bendrijos teritorijoje turintiems Nekilnojamąjį turtą. Atsakovai nurodo, jog su ieškiniu tokių duomenų ieškovė nepateikė, ko pasėkoje, laikytina, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė turinti reikalavimo teisę į atsakovus kaip ne sodininkų bendrijos narius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijos įstatymo (toliau – SBĮ) 3 straipsnis numato, kad sodininkų bendrija (toliau – bendrija) yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.

SBĮ 15 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai, be kita ko, priskirta spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas minėtą nuostatą yra pažymėjęs, jog bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai), plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai. Kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad atsakovams, nuo 2014-09-19 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso du sklypai, kurių bendras plotas 16 a., esantys ieškovės teritorijoje ir atsakovai, jiems priklausančiuose sklypuose nuolat gyvena.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo 2021-09-03 nustatyta, kad SB „duomenys neskelbtini“ įsteigta 1991-12-19, o įregistruota 1999-03-18. Pagal išduotą juridinio asmens registravimo pažymėjimą Nr. 051536, nuo 2005-02-17 juridinio asmens vardu veikia valdyba. Ieškovės įstatai nauji įregistruoti 2021-09-03. Nuo 2020-09-15 ieškovės valdybos pirmininkė yra J. J..

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pagal 2014-08-25 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. BV8-4524, priklauso 0,1000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatas-sodo pastatas, kurio bendras plotas 91.12 kv. m., bei 0,060 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Iš SB „duomenys neskelbtini“ įstatų nustatyta, kad bendrija veikia 62,7 ha žemės plote, bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas, bendrijos valdyba ir revizijos komisija.

SB „duomenys neskelbtini“ įstatuose 5.1. punkte numatyta, kad „Bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Jeigu mėgėjų sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų.“ 5.2. punkte numatyta, kad „Į bendrijos narius įstojama ir iš bendrijos narių išstojama bendrijos valdybai pateikus prašymą, kuris svarstomas artimiausiame valdybos posėdyje nuo prašymo pateikimo dienos. Į Bendrijos narius įstojama sumokėjus negrąžintiną vienkartinį Bendrijos narių susirinkimo nustatytą stojamąjį mokestį.“ Iš SB „duomenys neskelbtini“ įstatų, matyti sodų bendrijos nariu gali būti sodininkas turintis žemės sklypą sodų bendrijos teritorijoje ir juo gali tapti sumokėjęs vienkartinį stojamąjį mokestį.

Įstatų 13.2 punktas numato, kad mokestį ne bendrijos nariams už naudojimąsi bendro naudojimosi objektais/plotais, jų nuolatinę techninę priežiūrą, teritorijos nuolatinę priežiūrą, bendrojo naudojimo objektų administravimą nustato bendrijos narių susirinkimas. Mokestis yra fiksuotas vienam valdomo sklypo ploto vienetui 1 (vienam ) arui ir mokamas pagal bendrijos narių susirinkimo nutarimą.

Iš pinigų priėmimo kvito Nr. 006447 nustatyta, kad 2015-05-29 D. M. sumokėjo 50,98 Eur už 2015 m. metinį nario mokestį ir stojamojo nario mokesčio dalį 60,00 Eur, iš viso 110,98 Eur. Iš pinigų priėmimo kvito Nr. 0192485 nustatyta, kad 2016-07-01 D. M. sumokėjo 50,98 Eur už 2016 m. metinį nario mokestį. Iš pinigų priėmimo kvito Nr. 0193033 matyti, kad 2017-07-25 D. M. sumokėjo 56,00 Eur už 2017 m. metinį nario mokestį.

2007-05-12 SB „duomenys neskelbtini“ sodininkų bendrijos narių pakartotinis susirinkimo protokolas patvirtina, kad buvo priimtas sprendimas, kad nuo 2007-01-01 metinis nario mokestis mokamas atsižvelgiant į sklypo dydį, tai yra 10,00 litų už vieną arą. Sklypų savininkams, nepageidaujantiems tapti bendrijos nariais arba dėl kokių nors priežasčių pašalinus iš bendrijos narių, jiems metinis mokestis už 6 arų sklypą 200,00 litų.

2017-06-27 SB „duomenys neskelbtini“ susirinkimo protokolas Nr. 5 patvirtina, kad 4.2 klausimu buvo nuspręsta, kad nuo 2017-06-01 metinis nario mokestis yra 3,5 Eur už vieną arą.

Iš SB „duomenys neskelbtini“ pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad 2022-05-23 atsakovu atžvilgiu yra susidariusi 1022,40 Eur dydžio skola už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2021 m., dėl nesumokėtų metinių mokesčių.

Iš revizijos komisijos 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m. aktų matyti kokios buvo SB „duomenys neskelbtini“ pajamos ir išlaidos, iš ko susidarė išlaidos.

Iš 2021-06-25 SB „duomenys neskelbtini“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo akto nustatyta, kad 2020-01-01 kasoje 1317,68, banko sąskaitoje 10742,44 Eur, viso 12 060,12 Eur pinigų likutis 2021-12-31. 2021-06-25 ūkinės finansinės veiklos patikrinimo akta patvirtina, kad kasoje – 562,51 Eur, sąskaitoje 9 953,15 Eur, viso 10 505,66 Eur. Iš šio akto taip pat nustatyta, kad 2020 m. pajamos 15 865,50 Eur nario mokestis, 210,38 Eur ne nario mokestis, 1 530,87 – stojamasis mokestis ir 269,90 Eur kiti mokesčiai. Veiklos sąnaudos sudarė 20 383,13 Eur ir iš jų 15791,65 darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos, 3 763,25 Kelių ir aplinkos tvarkymui, 295,88 Eur ryšio priemonėms (UAB „Bitė“), 180,96 Eur internetinės svetainės kūrimas, 128,88 Eur kanceliarinės išlaidos, 91,62 Eur banko paslaugos, 64,43 Eur transporto išlaidos, administracinės sąnaudos (duomenų keitimas VĮ Registrų centras) – 50,24 Eur; skelbimai laikraštyje 10,13 Eur ir pašto išlaidos 5,53, 0,53 VMI, GPM suderinimas. Veiklos rezultatas 2 506,48 Eur.

2021-07-31 SB „duomenys neskelbtini“ visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2021-2 patvirtina, kad buvo patvirtinta 2020 m. bendrijos veiklos ataskaita bei 2020 m. revizijos komisijos patikrinimo aktas apie bendrijos valdybų ūkinę finansinę veiklą.

2022-05-07 visuotiniame narių susirinkime patvirtintas ieškovės bendrojo naudojimo objektų sąrašas/aprašas Nr. 1 patvirtina, kad yra šie bendrojo naudojimo objektai: sodininkų bendrijos pastatas, parduotuvė, vandentiekio bokštas, vaikų žaidimo aikštelė, 2 priešgaisriniai baseinai, transformatorinė, vandens baseinas (laistymui), esami miškeliai, žalios zonos, automašinų stovėjimo aikštelės, šiukšlių surinkimo vieta, autobusų stotelė, aštuoni komunalinių atliekų konteineriai, sausinimo grioviai, vandens telkiniai, pakelės, keliai.

Ieškovės 2022-05-23 buhalterinė pažyma patvirtina, kad atsakovai už 16 a sklypą turėjo sumokėti 154,40 metinį ne nario mokestį už 2015 m., 2016 m., 2017 m. 2018 m. 2019 m. ir 2020 m., o 2021 m. turėjo sumokėti 96,00 Eur., viso 1 022,40 Eur.

Iš 2015-07-27 Swedbank AB mokėjimo nurodymo Nr. 07 nustatyta, kad ieškovė UAB „Paulėja“ pervedė 14 965,09 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą serija PAU Nr. 15033 u-ž atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą. Iš atliktų darbų akto nustatyta, kad buvo atlikti duobių remontas, kai asfalto storis 5 cm darbai. Iš 2016 m. Swedbank AB mokėjimo nurodymas Nr. 07 patvirtina, kad sumokėta 132,00 Eur UAB „Vaidmina“, o 2016-06-20 PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad buvo parduotas stulpas 60x40x1200 cinkuotas ir auselės grandinėms tvirtinti. 2016-08-16 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1906679 patvirtina, kad ieškovė UAB „Simuva“ sumokėjo 135,00 Eur už 7,03 t žvirgždą su atvežimu. 2016-08-12 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1906676 patvirtina, kad ieškovė UAB „Simuva“ sumokėjo 129,93 Eur už 7,34 t žvirgždą su atvežimu.

2016-08-12 ieškovės aktas patvirtina, kad J. G. su savo nuosava technika 3 valandas lygino atvežtą žvyro skaldą ir jam sumokėta 60,00 Eur už kurą pagal 2016-08-12 kasos išlaidų orderį Nr. 13. Iš 2017-04-18 PVM sąskaitos – faktūros Nr. VP002771 nustatyta, kad ieškovė sumokėjo už statybin. konteinerio transportavimą 400,00 Eur. Iš UAB „KESKO SENUKAI LITHUANIA“ PVM sąskaitos – faktūros nustatyta, kad už 71,34 Eur buvo pirktos prekės. 2017-05-15 PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad ieškovė iš UAB „Pamario grupės“ pirko betono mišinį su atvežimu ir sumokėjo 234,74 Eur. 2018-05-31 UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ PVM sąskaita – faktūra serija Nr. KP18 Nr. 0227 patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 165,17 Eur už mišrių ir didžiųjų atliekų išvežimą. Iš kasos pajamų orderio Serija KP18 Nr. 53 ir 2018-06-16 pinigų priėmimo kvito Nr. 1 ieškovė R. P., kuris verčiasi individualia veikla sumokėjo 100,00 Eur už žolės nupjovimą. 2018-08-31 UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ PVM sąskaita – faktūra serija Nr. KP18 Nr. 0420 patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 197,39 Eur už mišrių ir didžiųjų atliekų išvežimą. 2018-09-10 sąskaita – faktūra ir 2018-09-10 aktas patvirtina, kad ieškovė R. P., kuris verčiasi individualia veikla sumokėjo 130,00 Eur už žolės nupjovimą (pakelės ir kelkraščiai). 2019-05-23 UAB „Ekonovus“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr.EKOKL19000912 292,82 Eur už statybinių atliekų transportavimą GAK ir didelių atliekų atliekas. 2019-07-04 sąskaita – faktūra ir 2019-05-05 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad ieškovė R. P., kuris verčiasi individualia veikla, sumokėjo 198,00 Eur už ilgos žolės, šlaitų pjovimą. 2020-12-16 Swedbank AB mokėjimo nurodymas Nr. 5 patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 2 499,99 Eur UAB „Dvaro keliai“ pagal 2020 m. atliktų darbų aktą už kelio remonto darbus. Ieškovė 2021-08-05 sumokėjo 1 929,10 Eur UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ pagal 2021-07-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija KP21 Nr. 00000404 už žvyruotų gatvių remontą. 2021-08-05 AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 45 ieškovė sumokėjo 423,50 Eur UAB „Ecoservice Klaipėda“ už gatvių šlavimą ir laistymą pagal 2021-07-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija Nr. KLP067051. 2021-09-20 AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 55 ieškovė sumokėjo 574,75 Eur UAB „Ecoservice Klaipėda“ už žolės pjovimą pagal aktą Nr. 2 ir pagal 2021-09-15 PVM sąskaitą – faktūrą serija Nr. KLP068966. 2021-12-16 AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 75 ieškovė sumokėjo 1814,50 Eur UAB „Ecoservice Klaipėda“ už sniego valymą, pagal 2021-12-15 PVM sąskaitą – faktūrą serija Nr. KLP072519.

Pažymėtina, kad narystė bendrijoje yra grindžiama laisva valia. Tai reiškia, jog niekas negali būti verčiamas prieš savo valią stoti į bendrijas ar kitokius susivienijimus. Pagal SBĮ 21 str. 1 d., bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka (SBĮ 21 straipsnio 2 dalį).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė pateikiant ieškinį laikė, kad vienas iš atsakovų yra sodininkų bendrijos narys, nes 2015 m. buvo sumokėjęs pusę stojimo mokesčio, tačiau atsakovams ginčijant aplinkybes, kad jie yra teikę prašymą dėl įtraukimo juos į sodinukų bendrijos narius, tarp šalių neliko ginčo, kad atsakovai nėra sodininkų bendrijos nariai, nes ieškovė neturi vieno iš atsakovo, kaip bendraturčio prašymo įtraukti į sodininkų bendrijos narius ir negali pateikti sprendimo dėl pripažinimo sodininkų bendrijos nariu, todėl esant tarp šalių kilusiam ginčui ir nesant įrodymų, kad buvo pilnai sumokėtas stojimo mokestis bei pateiktas prašymas įtraukti atsakovą į sodininkų bendrijos narius, laikytina, kad atsakovai nėra ieškovės sodininkų bendrijos nariai, o tik turi jiems nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus, patenkančius į ieškovės aptarnaujamą teritoriją.

Nagrinėjamojoje byloje keliamas klausimas dėl atsakovų, kurie nėra sodininkų bendrijos nariais, tačiau jiems priklausantys du žemės sklypai yra sodininkų bendrijos teritorijoje, pareigos mokėti ieškovės nustatytą metinį mokestį.

SBĮ 7 straipsnio 1 dalis nurodo, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.). Šio straipsnio 5 ir 6 dalys nurodo, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Sodininkai ir kiti asmenys mėgėjų sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti mėgėjų sodo teritorijos bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas tikslingai juridinių asmenų valdymo organų priimamų sprendimų ginčijimo pagrindus atskyrė nuo sandorių negaliojimo pagrindų. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 str. 4 d., juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu CK ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Taigi, iš minėtos teisės normos turinio matyti, jog juridinių asmenų valdymo organų priimami sprendimai, kaip šiuo atveju, teismo tvarka gali būti pripažįstami negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu suinteresuoti asmenys dėl to pareiškia ieškinį.

Atsakovai neginčija šiuo metu galiojančio, tai yra 2017-06-27 SB „duomenys neskelbtini“ susirinkimo protokolu Nr. 5 patvirtino sprendimo, kuriuo yra nustatytas metinis nario mokestis už 1 arą, kuris yra 3,5 Eur ir yra skaičiuojamas nuo 2017-06-01. Atsakovai taip pat neginčijo iki tol ieškovės 2007-05-12 narių pakartotinio susirinkimo protokolu patvirtino metinio nario mokesčio, kuris numatę, kad nuo 2007-01-01 metinis nario mokestis mokamas atsižvelgiant į sklypo dydį, tai yra 10,00 litų už vieną arą, o sklypų savininkams, nepageidaujantiems tapti bendrijos nariais arba dėl kokių nors priežasčių pašalinus iš bendrijos narių, jiems metinis mokestis už 6 arų sklypą 57,92 Eur (200,00 Lt).

Byloje nėra duomenų, kad šie sprendimai būtų panaikinti, ar apskųsti.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad ieškovė turi bendro naudojimo objektus ir juos tvarko ir prižiūri, tai yra pjauna žolę, pagal galimybes ir turimas lėšas tvarko kelius, valo sniegą ir kt. Atsakovas 2014 m. įsigijęs žemės sklypus ieškovės nustatytą metinį nario mokestį iš pradžių mokėjo o vėliau nebemokėjo, motyvuodamas tuo, kad jis nesupranta už ką jis turi mokėti šį mokestį bei tai, kad jis pats tvarko savo gatvę ir pjauna žolę apie savo žemės sklypą. Atsakovas iš esmės neginčija savo pareigos prisidėti prie bendrų objektų administravimo.

Teismas pažymi, kad sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi CK, Sodininkų bendrijų įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (SBĮ 3 straipsnio 1, 3 dalys). Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje. Tai – sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Pagal SBĮ 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Taigi, sodo sklypų savininkai, kaip bendrosios nuosavybės bendraturčiai, remiantis kasacinio teismo praktika, turi įstatyme nustatytą pareigą prisidėti prie tokios nuosavybės išlaikymo.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų priėmusi sprendimą pagerinti bendrojo naudojimo objektus ar sukurti naujus bendro naudojimo objektus. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų susidariusią skolą, ne už bendrijos bendro naudojimo objektų priežiūrai skirtas lėšas, o nustatytą metinį ne nario mokestį, kuris yra nustatyta visuotinio susirinkimo sprendimu, tai yra dėl tikslinių mokesčių, todėl atsakovai neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovė jam išrašytų sąskaitą, nes atsakovams yra žinoma, kad toks mokestis yra nustatytas ieškovės susirinkimuose ir yra galiojantis. Tai, kad atsakovams buvo žinoma apie metinio mokesčio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, nes atsakovas keletą metų mokėjo mokestį. Vien tai, kad atsakovai raštu nebuvo supažindinti su mokesčio dydžiu nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė neturi teisęs reikalauti šio mokesčio. Jei atsakovams neaišku kur ir kaip yra panaudojamos surinktos įmokos, atsakovai turi teisę kreiptis į ieškovę, prašydami pateikti duomenis kur ir kokiais tikslais yra panaudojamos surinktos tikslinės įmokos. Atsakovas neginčijo, kad jis raštu į ieškovę nesikreipė, kad jam būtų pateikti duomenys kur yra panaudojamos surinktas mokestis. Be to, pats patvirtino, kad jis dalyvavo 2017m. -2018 m. visuotiniuose susirinkimuose, o kaip patvirtina prie ieškinio pateikti ieškovės susirinkimų protokolai, kas metai yra teikiamos ir tvirtinamos ataskaitos kiek ir kur buvo panaudota tikslinių įmokų ir kiek jų buvo surinkta ir kiek asmenų nėra sumokėję. Atsakovai kaip žemės sklypų savininkai turi teisę ginčyti ieškovės nustatytą tikslinę įmoką, tačiau to nėra padarė. Tai, kad atsakovai nėra bendrijos nariai taip pat neatleidžia jų nuo pareigos mokėti ieškovės nustatytos įmokos, nes jie yra savininkas nekilnojamojo turto, kuris patenka į ieškovės administruojamą teritoriją. Atkreiptinas atsakovų dėmesys į tai, kad nustatytos metinio mokesčio dydis nėra šios bylos dalykas, nes atsakovai nereiškė priešieškinio ir nepateikė įrodymų, kad ieškovės sprendimai, kurių pagrindu yra nustatyti metiniai mokesčiai, kurių pagrindu paskaičiuota skola atsakovams būtų panaikinti ar pakeisti.

Teismas sutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad tuo atveju jei ieškovė priimtų sprendimą sukurti naują bendrojo naudojimo objektą ar iš esmės atlikti kokius darbus, kuriems yra būtinos papildomos lėšos, tuo atveju bendrija privalėtų kiekvienam ne sodininkų bendrijos nariui konkrečiai nurodyti ir paskaičiuoti kokio dydžio sumą jie turėtų prisidėti proporcingai pagal sodininkų bendrijoje esančių sklypų skaičių už suteiktas paslaugas, kurias pirko bendrija. Šiuo atveju tai yra metinis mokestis, kuris teismo vertinimu labiau atitinka kaupiamojo mokesčio paskirtį bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir išlaikymui. Pagal šiuo metu patvirtintą metinį mokestį atsakovai už 16 a. per metus turėtų sumokėti 56,00 Eur. Atsakovai mano, kad ieškovė turėtų pateikti jiems sąskaitas dėl šių lėšų paskirstymo, tačiau įvertinus metinio mokesčio dydį, darytina išvada, kad vien sąskaitų išrašymas kiekvieną mėnesį apie tai, kur buvo panaudotos šios lėšos kainuotų brangiau, nes kainuoja ne tik pašto išlaidos, bet ir būtina kiekvieną mėnesį paskaičiuoti ir išrašyti šias sąskaitas, todėl vargu ar šios sumos pakaktų vien kanceliarinėms prekėms.

Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Minėta, kad SBĮ 7 straipsnio 1 dalis išvardytas turtas, priklausantis visiems sodo sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, šioje yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovai iš esmės neginčija, kad laikotarpiu nuo 2015 m. nemoka metinio mokesčio, kurį privalo mokėti ir ne bendrijos nariai ir neginčija nustatyto mokesčio dydžio, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti, nes ieškovė įrodė, kad atsakovai būdami ne sodininkų bendrijos nariai nevykdė pareigos mokėti ieškovės nustatyto dydžio metinio mokesčio ir šiai dienai yra susidaręs 804,44 Eur įsiskolinimas, kuris solidariai priteistinas ieškovės naudai iš atsakovų. Ieškinį tenkinus atsakovų priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.210 straipsnio 1 dalį, ieškovės naudai solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 804,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-03-23 (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, tai yra 9,00 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 9,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį po skolininkų prieštaravimų ir 1 411,60 Eur atstovavimo išlaidų, tai yra iš viso 1 429,60 Eur. Ieškinį tenkinus yra pagrindas iš atsakovų lygiomis dalimis, tai yra iš kiekvieno atsakovo priteisti po 714,80 Eur ieškovės naudai (93 straipsnio 1 dalis ir 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259 straipsnis, 269-270 straipsniai, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. M. ir I. M. 804,44 Eur (aštuonis šimtus keturis Eur ir 44 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 804,44 Eur sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos, tai yra nuo 2022-03-23 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovės sodininkų bendrijos duomenys neskelbtini naudai.

Priteisti iš atsakovo D. M. 714,80 Eur (septynis šimtus keturiolika Eur ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei sodininkų bendrijai duomenys neskelbtini.

Priteisti iš atsakovės I. M. 714,80 Eur (septynis šimtus keturiolika Eur ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei sodininkų bendrijai duomenys neskelbtini.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.