- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1347-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00091-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- V. C., A. Č., I. K.
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovams V. C., A. Č. ir I. K. dėl paskleistų, tikrovės neatitinkančių duomenų, ir informacijos, žeminančios garbę ir orumą, paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė: 1) įpareigoti atsakovą V. C. paneigti apie ieškovą paskleistą melagingą ir žeminančią informaciją, tai yra: „iš T. P. sulaukiau tokio paklausimo, cituoju – „Ar J. tikrai dulkinasi su A. <...> Taip pat galiu paminėti, kad T. P. priekabiauja ne tik prie J., bet ir prie kitų moterų, dirbančių (duomenys neskelbtini) administracijoje“, ir paskelbti (duomenys neskelbtini) bendroje elektroninėje sistemoje tokį tekstą: a) „Iš T. P. nesulaukiau tokio paklausimo, cituoju – „Ar J. tikrai dulkinasi su A.“, apie minėtą teiginį melavau, apie paminėtą moterį su T. P. nebendravau, todėl savo paskleistą informaciją paneigiu“; b) „Frazę „Taip pat galiu paminėti, kad T. P. priekabiauja ne tik prie J., bet ir prie kitų moterų, dirbančių (duomenys neskelbtini)“ paneigiu kaip neatitinkančią tikrovės“, priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos, pripažinti 685,38 Eur bylinėjimosi išlaidas neturtine žala ir priteisti ieškovui;
2. 2) įpareigoti atsakovą A. Č. paneigti apie ieškovą paskleistą melagingą ir žeminančią informaciją, nurodytą atsakovo 2016 m. vasario 24 d. paaiškinime, tai yra, kad atsakovas kada nors įspėjo ieškovą ir kalbėjo su ieškovu dėl jo nederamo ir nepagarbaus elgesio darbuotojos J. S.-M. atžvilgiu, kad ieškovas neva prie minėtos darbuotojos priekabiavo ar ją persekiojo, kad ieškovas atėjęs į atsakovo kabinetą atsakovui pačiam matant ir girdint ištarė frazę: „ar nereikėtų pakabinti užrašo prostitutėms įeiti draudžiama ir tai (šią frazę) adresavo darbuotojai J. S.-M. bei po šios frazės minėta darbuotoja apsiverkė. Įpareigoti atsakovą šią informaciją paneigti tokiu būdu, kokia ji paskleista – vidiniu įstaigos dokumentu – tarnybiniu pranešimu (duomenys neskelbtini) vadovybei bei tokią informaciją perduoti užregistruoti (duomenys neskelbtini) gautų dokumentų registruose (tam, kad ji būtų prieinama ir matoma visiems darbuotojams) nurodant dokumente (informacijoje) tokius teiginius: a) kad atsakovas A. Č. niekada su ieškovu T. P. nekalbėjo, jo nei rašytine, nei žodine prasme neįspėjo dėl to, kad ieškovas valstybės tarnybos darbo teisiniuose santykiuose elgdavosi nederamai ir neetiškai darbuotojos J. S.-M. atžvilgiu, – būtent prie jos priekabiaudavo, ją įžeidinėdavo; b) kad taip suformuluota ir ištarta frazė: „Ar nereikėtų pakabinti užrašo: prostitutėms įeiti draudžiama“ ieškovo T. P. nebuvo ištarta arba jis, A. Č., klydo dėl tokios frazės formuluotės „Ar nereikėtų pakabinti užrašo: prostitutėms įeiti draudžiama“ bei tai, kad ši frazė nebuvo adresuota darbuotojai J. S.-M.“ arba dėl to atsakovas iškraipė faktus, bei nurodė faktus, kurių nebuvo dėl paminėtos frazės. Taip pat paneigti atsakovo teiginius, kad darbuotoja J. S.-M. būtų apsiverkusi arba tai būtų sukėlę ieškovo nederami veiksmai. Įpareigoti atsakovą A. Č. paneigti apie ieškovą paskleistą melagingą ir žeminančią informaciją, nurodytą atsakovo 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. sausio 3 d. raštuose, kad ieškovas turi psichinių sutrikimų – grafomaniją, jam būdingas potraukis liguistai rašyti nepagrįstus raštus, kad ieškovas darbo metu atliko su darbu nesusijusias funkcijas, pateikti tai paneigiančią informaciją registruotais laiškais (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nurodant: „T. P. neturi psichinių sutrikimų, jam nėra būdingas liguistas potraukis rašyti, ir darbo metu su darbu nesusijusia veikla neužsiima, dėl šių aplinkybių melavau“. Priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinę žalą, pripažinti 685,38 Eur bylinėjimosi išlaidas neturtine žala ir priteisti jas iš atsakovo ieškovui;
3. 3) įpareigoti atsakovę I. K. paneigti apie ieškovą paskleistą melagingą ir žeminančią informaciją, kad 2015 m. lapkričio-gruodžio mėn. T. P., sėdėdamas savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini) atsidaręs duris, kaskart vis pakeldamas galvą ir kreipdamas dėmesį į kiekvieną praeinančius žmones <...> laukdavo momento, kai pro kabinetą, kuriame jis dirbo, praeidavo J. S.-M.. Kaskart ją pasitikdavo koridoriuje prie savo kabineto durų ir pakeltu tonu, piktu, suirzusiu balsu jai kažką sakydavo, o ji vis prašydavo palikti ją ramybėje. Jos žodžiai būdavo maždaug tokie: ,,T., palik mane ramybėje, atstok nuo manęs. Kodėl tu mane įžeidinėji, kodėl tu mane persekioji, ką aš tau bloga padariau?; kad 2016 m. sausio 27-28 d., praeinančią pro T. P. kabinetą J. S.-M. sustabdė T. P.. Pokalbis tarp jų vyko maždaug taip: T. P. sako: ,,Vėl kažkur išeini? <...> Kur eini? <...>“. J. S.-M. praeidama: ,,T., atstok tu nuo manęs. Palik mane ramybėje. Man nusibodo, kad tu mane persekioji, aš skųsiuosi direktoriui <...>“. T. P. vejasi, eina paskui ir vėl kažką pakeltu tonu sako. Atidariusi savo kabineto duris pamatau, kaip J. S.-M. atsidaro (duomenys neskelbtini) išėjimo duris, o T. P. jai, beeinančiai pro duris, išrėkia: ,, <...> Na, ir eik, bėk, dulkinkis su kuo nori. Dulkinkis su visais <...>“. Nieko neatsakiusi J. S.-M. išeina iš (duomenys neskelbtini), o T. P. nueina laiptinės link. Įpareigoti atsakovę paneigti šią melagingą informaciją tokiu būdu, kokia ji paskleista – vidiniu įstaigos dokumentu tarnybiniu pranešimu teikiant jį (duomenys neskelbtini) vadovybei ir tokią informaciją perduoti užregistruoti (duomenys neskelbtini) gautų dokumentų registruose (tam, kad ji būtų prieinama ir matoma visiems darbuotojams) nurodant dokumente (informacijoje) tokius konkrečius teiginius: a) T. P. neatliko atsakovės nurodytų šių veiksmų: nebuvo savo valia atsidaręs durų ir nelaukdavo momento, kol pro kabinetą, kuriame jis dirbo, praeis J. S.-M., jos nepasitikdavo koridoriuje prie savo kabineto, jai nieko nesakydavo, su ja nekalbėdavo, jos neįžeidinėdavo ir nepersekiodavo; b) T. P. neatliko jokių veiksmų 2016 m. sausio 27-28 d. J. S.-M. atžvilgiu. Tarp jų nevyko jokio pokalbio. T. P. minėtos darbuotojos nieko neklausė, jos neįžeidinėjo, nerėkė pakeltu tonu, nesekė iš paskos ir jai benueinant pro duris nesakė, <...> Na, ir eik, bėk, dulkinkis su kuo nori. Dulkinkis su visais <...>“, taip pat nevartojo kitų įžeidžiančių žodžių ar frazių J. S.-M. atžvilgiu, bei jokių kitų neigiamų veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Priteisti iš atsakovės 2 500 Eur neturtinės žalos, pripažinti 685,38 Eur bylinėjimosi išlaidas neturtine žala ir priteisti jas ieškovui iš atsakovės.
Šalies argumentai
5. Ieškovas neklausė atsakovo nurodytos informacijos, taip pat jokios moterys (duomenys neskelbtini) nesiskundė, kad ieškovas būtų prie jų priekabiavęs. Dėl paskleistos melagingos informacijos ieškovas patyrė 500 Eur neturtinę žalą, jį pasmerkė aplinkiniai, ieškovas pradėjo nepasitikėti savimi, pablogėjo jo bendravimo galimybės bei reputacija, suprastėjo jo, kaip teisininko įvaizdis. Ieškovas iki šiol vartoja raminamuosius vaistus, o jo sveikata sutrikusi. Ieškovas procesinius dokumentus parengė pats, nesikreipdamas į advokatą dėl teisinės pagalbos. Todėl ieškovo skirtas laikas ieškinio parengimui turėtų būti pripažintas neturtine žala. Kadangi maksimalus užmokestis už advokato teisines paslaugas sudaro 2 741,55 Eur, ieškovui priteistinas ketvirtadalis šios sumos – 685,38 Eur.
7. Ieškovas 2016 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu dėl informacijos, susijusios su paties atsakovo inicijuotu jo pareigybės panaikinimu ir atleidimu iš valstybės tarnautojo pareigų, pateikimo. Vietoj prašytos gauti informacijos, atsakovas 2016 m. lapkričio 28 d. raštu nurodė, jog: „Skubu pranešti, kad nieko aš jums neteiksiu, nes šį tarnybinį pranešimą vertinu kaip rašymas dėl rašymo, t. y. rašliavą, mano manymu būdingą grafomanams <...> pačiam tur but juokinga <...> Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad jūs, mano manymu, per daug užsiimate rašliavomis, nesusietomis su darbo funkcijų atlikimu, tačiau naudojant skirtą jums darbo funkcijoms atlikti kompiuterį, administracijos funkcijoms atlikti skirtą popierių, spausdinimo techniką ir kt. <...> Siūlau užsiimti tiesioginiais darbais pagal savo funkcijas ir neužsiimti darbo metu rašliavomis bei netrukdyti dirbti kitiems.“
Šalies argumentai
8. Ieškovas 2016 m. gruodžio 28 d. tarnybiniu pranešimu nurodė, kad jokios informacijos ir atsakymo negavo, o vietoj to buvo išvadintas psichikos ligomis sergančiu asmeniu. Atsakovas 2017 m. sausio 3 d. paaiškinime nurodė, jog: „<...>T. P. siekia keršto už mano inicijuotą Administracijos direktoriaus sprendimą panaikinti T. P. pareigybę. <...>Mano manymu visi jo tarnybiniai pranešimai, skundai yra rašyti asmens, turinčio liguistą potraukį rašymams dėl rašymo, turinčio charakterio bruožų sutrikimų, todėl aš neturiu ką tai konkrečiai aiškintis dėl jo pateiktų tarnybinių pranešimų“. Ieškovas jokiomis psichikomis ligomis neserga ir nesirgo, tačiau turėjo gintis dėl trijų jam neteisėtai paskirtų tarnybinių nuobaudų, atleidimo iš pareigų. Atsakovas informaciją, žeminančią ieškovo garbę ir orumą, paskleidė 2016 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) vadovybei. Ši informacija 2018 m. birželio 12 d. buvo pateikta ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl nurodytų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą, taip pat jam priteistina iš atsakovo 385,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, pripažintinų neturtine žala.
Šalies argumentai
11. Atsakovas V. C. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas nepagrindė ir neįrodė visų juridinių faktų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir asmens garbę bei orumą žeminanti informacija, bei neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Ieškovo padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nusižengimą tyrusi komisija nurodė atsakovui pateikti paaiškinimus dėl ieškovo išsakytų nepagarbių žodžių, paklausimų apie kolegę J. S.-M. bei žinomas aplinkybes dėl jų konflikto. Todėl atsakovas 2016 m. vasario 26 d. komisijai pateikė liudijimą (paaiškinimą). Ieškovas elgiasi nesąžiningai, reikalaudamas, kad atsakovas pateiktų įrodymus to, ko būtent jis jo teiravosi privataus pokalbio metu. Nurodydamas, jog ieškovas priekabiauja ir prie kitų moterų, dirbančių (duomenys neskelbtini), atsakovas perteikė tik savo nuomonę apie tai, ką girdėjo iš kitų bendradarbių ir ką matė, ieškovui bendraujant su kitomis kolegėmis. Atsakovui komisijos nurodymas pateikti paaiškinimus, liudijimą yra privalomas. Atsakovas jokios informacijos apie ieškovą neperdavė tretiesiems asmenims.
12. Atsakovas A. Č. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog reiškiami kaltinimai yra grindžiami iš esmės vien paties ieškovo deklaratyviais, nenuosekliais teiginiais, prielaidomis, keliamomis nepagrįstomis versijomis. Ieškovas taip pat neįrodo visų šių faktinių aplinkybių egzistavimo asmens garbės ir orumo pažeidimui konstatuoti bei taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovas paaiškinimą teikė, vykdydamas tarnybinį nusižengimą tyrusios komisijos privalomą nurodymą. Komisija nustatė, kad tarnybiniame pranešime nurodyti, ieškovo ginčijami teiginiai, buvo įrodyti. Komisija pripažino, kad ieškovas nusižengė tarnybinei drausmei, o įstaigos vadovas ieškovui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, kurios teisėtumą įvertino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-445-790/2017. Ieškovas beveik nuolat rašydavo skundus, pranešimus, nesusijusius su jo tiesioginiu darbu darbo metu, naudodamas jo darbo funkcijoms skirtą kompiuterį. Pats ieškovas įvardijo grafomaniją, kaip psichinę ligą. Ieškovas turėjo įrodyti realiai patirtą tokią žalą ir jos dydį, tačiau tokių įrodymų nepateikė.
13. Atsakovė I. K. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog dėl ieškovo padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija įpareigojo atsakovę pateikti paaiškinimus dėl ieškovo išsakytų nepagarbių žodžių apie kolegę J. S.-M. bei žinomas aplinkybes dėl jų konflikto. Todėl atsakovė 2016 m. vasario 25 d. tyrimą atlikusiai komisijai pateikė liudijimą, dėl kurio turinio ieškovas dabar atsakovę nepagrįstai kaltina paskleidus apie jį tariamai tikrovės neatitinkančią ir jo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės liudijime pateiktą informaciją sužinojo asmenys, kurie nebuvo susiję su tarnybiniu patikrinimu. Atsakovei, kaip dirbančiai (duomenys neskelbtini), komisijos nurodymas pateikti paaiškinimus, liudijimą yra privalomas. Liudijimo pateikimas komisijai, esant pastarosios privalomam nurodymui pateikti visas žinomas aplinkybes, nelaikytinas informacijos paskleidimu pagal CK 2.24 straipsnį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį atsakovams V. C., I. K. ir A. Č. atmetė ir priteisė iš ieškovo T. P. atsakovui V. C. 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo T. P. valstybei 305 Eur žyminio mokesčio.
15. Teismas nustatė, jog byloje yra kilęs ginčas, ar yra teisinis pagrindas konstatuoti esant duomenų paskleidimo faktą. Ieškovui teigiant tokį faktą buvus, būtent jam tenka šios faktinės aplinkybės įrodinėjimo pareiga. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad jų liudijimai (paaiškinimai) Komisijai, raštai, teikti teismui, negali būti laikomi duomenų apie ieškovą paskleidimu pagal CK 2.24 straipsnį. Pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo laikoma, kad žinios (faktai ir duomenys) yra paskleistos, kai jas, be asmens, apie kurį jos paskleistos, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Šios taisyklės išimtis taikoma tik dėl asmens garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių perdavimo pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems asmenims. Ši išimtis taikytina ir tų profesijų atstovams, kurie yra valstybės įgalioti vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, kurios metu jiems paaiškėjusių kitų asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių atskleisti neturi teisės, jeigu šių profesijų atstovai nepažeidė įstatymų reikalavimų ir asmeninio gyvenimo aplinkybės, susijusios su asmens garbę ir orumą žeminančia, tikrovės neatitinkančia informacija, netapo žinomos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).
Atsiliepimas
16. Atsakovų liudijimai (paaiškinimai) adresuoti tik tarnybinį nusižengimą tyrusiai komisijai. Atsakovo A. Č. 2016 m. lapkričio 25 d. pranešimas buvo skirtas tik pačiam ieškovui, o A. Č. 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. sausio 3 d. raštų pateikimas teismui, atsižvelgiant į teismų praktiką, nepripažintinas žinių apie ieškovą paskleidimu pagal CK 2.24 straipsnį. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovų liudijimai (paaiškinimai), raštai būtų buvę dėl atsakovų kaltės pateikti ne asmenims, įgaliotiems vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, o kitiems asmenims. Byloje nėra duomenų, jog sekretorė, vykdydama savo pareigas ir registravusi raštus, susipažino su jų turiniu, kad tarnybinį nusižengimą tyrusios komisijos nariai arba teismas būtų ieškovo ieškinyje nurodytą informaciją skleidę tretiesiems asmenims be tarnybinio būtinumo. Byloje esama duomenų, kad pats ieškovas kalbėjosi apie jo atžvilgiu atliekamus tarnybinius patikrinimus su trečiaisiais asmenimis. Atsakovų liudijimai ir paaiškinimai buvo duoti ne atsakovų iniciatyvą, o atliekant tyrimą dėl ieškovo galimai padaryto tarnybinio pažeidimo, tyrimą atliekančiai komisijai pranešimais nurodant atsakovams pateikti visas žinomas aplinkybes. Atsakovai turėjo pareigą teikti komisijai liudijimus (paaiškinimus) dėl ieškovo elgesio su J. S.-M.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad garbės ir orumo gynimo bylose galioja prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), tačiau pažymėjo, kad atsakovai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, turi pareigą įrodyti paskelbtų duomenų apie ieškovą atitiktį tikrovei tik esant nustatytam duomenų paskleidimo faktui pagal CK 2.24 straipsnį. Atsakovai teikė į bylą įrodymus, siekdami patvirtinti, jog ieškovo įvardyti ir prašomi paneigti duomenys atitinka tikrovę. Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai J. S.-M., O. M.-S., N. P., kurie patvirtino atsakovų liudijimuose nurodytas aplinkybes. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo jurisprudenciją už išsakytos nuomonės paskelbimą civilinė atsakomybė paprastai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008).
18. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes liudytojai juos davė prisaikdinti teismo posėdyje ir byloje nenustatyta svarių priežasčių, dėl kurių visi liudytojai galėtų būti šališki ar siekti apkalbėti būtent ieškovą. Teismas pripažino, kad atsakovas V. C. liudijime nurodydamas, jog ieškovas priekabiauja ir prie kitų moterų, dirbančių (duomenys neskelbtini), išsakė savo nuomonę, kurią susidarė stebėdamas ieškovo elgesį darbovietėje su kitomis kolegėmis. Nors atsakovės I. K. rašto sakinių konstrukcijos primena labiau teiginius nei abejones ar dvejones, tačiau tiek jos paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek sakinių konstrukcija bei rašto sisteminis įvertinimas, struktūra patvirtina, kad iš esmės atsakovė dėstė jos susiformuotą nuomonę apie atsakovo elgesį su bendradarbe. Iš informacijos pateikimo konstrukcijos spręstina, jog nurodyta informacija galėtų būti suprasta kaip atsakovės subjektyvus atitinkamų aplinkybių ar įvykių vertinimas. Teismas nenustatė, jog atsakovė siekė įžeisti ar kitaip kaip nors sumenkinti ieškovą. Ieškovo prašomų paneigti duomenų dalį, tai yra žinias apie tai, ką pati atsakovė girdėjo, realiai buvus patvirtino liudytoja J. S.-M.. Aplinkybė, ar pats ieškovas, ar jo viršininkas palikdavo praviras kabineto duris ryte, ieškovui atvykus į darbą, iš esmės nėra reikšminga ir neįrodo, jog atsakovas negalėjo atsakovės nurodytų veiksmų atlikti vėlesniu paros metu.
19. Teismas pripažino, kad atsakovo A. Č. surašytame rašte (paaiškinime) buvo išdėstytas situacijos, susiklosčiusios darbo aplinkoje, subjektyvus įvertinimas, tuo pačiu šį vertinimą, pagrindžiant faktinėmis aplinkybėmis. Konfliktinės situacijos išdėstymas bei esamos situacijos įvertinimas laikytina subjektyvia, kritiška rašto autoriaus vertinamojo pobūdžio informacija apie ieškovo elgesį su bendradarbe. Aplinkybę, kad atsakovas yra kalbėjęs su ieškovu apie jo elgesį su bendradarbe J. S.-M., teismo posėdžio metu patvirtino ir pati liudytoja. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo rašte tarnybinį patikrinimą atlikusiai komisijai išdėstytą susiklosčiusios situacijos įvertinimą galėjo sąlygoti tame pačiame rašte kartu išdėstyti ir objektyvūs faktai, kas vertintina kaip pagrįstos nuomonės išdėstymas, bet ne neetiškos, nesąžiningos nuomonės sklaida ar melagingų faktų (duomenų) konstatavimas. Ieškovas, būdamas valstybės tarnautoju, turėjo ir galėjo suprasti, kad užimamos pareigos gali sąlygoti kritiškos nuomonės jo atžvilgiu susiformavimo galimybę dėl besitęsiančių konfliktų.
20. Teismas, vertindamas atsakovo A. Č. teiginį dėl ieškovo polinkio į grafomaniją, pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovas neneigė šio teiginio, bet dar kartą išreiškė savo subjektyvią, jo turimais duomenimis (ieškovas yra jo buvęs pavaldinys) pagrįstą nuomonę, įvertinimą, kad atsakovas yra linkęs rašyti įvairius raštus. Atsakovas šį ieškovo polinkį vadina grafomanija, bet tai nelaiko psichine liga ar sutrikimu. Subjektyvi nuomonė nesukelia teisinių pasekmių, nes atsakovo subjektyviam požiūriui į ieškovą netaikomas tiesos kriterijus ir subjektyvios nuomonės negalima ginčyti, prašant ją paneigti, kaip neatitinkančios tikrovės. Vidutinis (eilinis) informacijos gavėjas išgirdęs tokį teiginį, nebūtinai turi įvertinti kaip pateikiamą tiesą, objektyvius duomenis. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad subjektyvus atsakovo samprotavimas dėl to, kad ieškovas rašo įvairus raštus, gali būti vertinamas kaip neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais reiškiama nuomonė, pažeidžianti asmens garbę ir orumą.
21. Teismas pripažino, jog atsakovų raštuose buvo išreikšta nuomonė ir ta nuomonė turėjusi objektyvų pagrindą, jų liudijimai (paaiškinimai) buvo sąžiningi, o ne melagingi. Teismas vertino įrodymus pagal nagrinėjamoje byloje esamą medžiagą. Prijungtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-445-790/2017 liudytojais buvo apklausti A. Č., I. K., J. S.-M., kurie davė iš esmės analogiškus parodymus tiek šioje civilinėje byloje duotiems paaiškinimams bei parodymams, tiek tarnybinio nusižengimo metu duotiems liudijimams (paaiškinimams). Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog šių asmenų parodymai, duoti teismui, būtų buvę melagingi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnis). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovas nepalankiai jam teisme liudijusių asmenų atžvilgiu siekė pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka pagal BK 154 straipsnį, tačiau teismai atsisakė pradėti šį procesą. Todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovus paneigti ieškovo ieškinyje nurodytus duomenis, teismui nenustačius būtinų sąlygų visumos asmens garbei ir orumui ginti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
22. Ieškovas T. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 2.24 straipsnio 1 dalį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovai paskleidė ne faktus apie pareiškėją, bet nuomonę. Prie nagrinėjamos bylos buvo prijungta administracinė byla Nr. I-445-790/2017, kurioje teismo sprendimu pareiškėjo (ieškovo) skundas atmestas. Šis sprendimas buvo pagrįstas tų pačių liudytojų teiktais parodymais, dėl kurių, kaip neatitinkančių tikrovės ir žeminančių garbę ir orumą, ieškovas pareiškė ieškinį nagrinėjamoje byloje. Administracinis teismas iš esmės rėmėsi tais pačiais atsakovų liudijimais, kurie yra ginčijami nagrinėjamoje byloje, netyręs jų tikrumo. Šie liudytojų parodymai buvo įvertinti, kaip faktai, todėl nagrinėjamoje byloje jie negalėjo būti pripažinti nuomone.
22.2. Administracinėje byloje Nr. I-445-790/2017 priimtas sprendimas neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes administracinėje byloje nebuvo analizuojamas liudytojų (atsakovų nagrinėjamoje byloje) parodymų tikrumas. Teismas nepagrįstai nenustatė atsakovų kaltės, motyvuodamas, kad liudijimose jie nurodė informaciją, kurią buvo priversti pateikti Komisijai, nes vykdė Komisijos pavedimus. Tokia teismo pozicija neatitinka šios bylos aplinkybių. Ieškovas pateikė įrodymus, kad prašė Komisijos, jog būtų apklausti visi, bent to aukšto, kuriame ieškovas dirbo, darbuotojai, kurie bent dalį atsakovų nurodytų melagingų faktų galėtų patvirtinti. Teismas šioje byloje šių įrodymų nevertino. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį atsakovai turi įrodyti, kad jų paskleista žinia atitinka tikrovę. Tačiau atsakovai nebandė paneigti prezumpcijos, tai yra neįrodinėjo, jog tai, ką jie nurodė liudijimuose iš tikrųjų buvo.
22.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2003; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Atsakovų A. Č. ir I. K. liudijimai buvo melagingi ir neatitinkantys tikrovės. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai buvo verčiami duoti atitinkamus parodymus. Tai jie darė savo valia, todėl jie atsako pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį. Žinios, neatitinkančios tikrovės, galėjo būti paskleistos ir oficialiu liudijimu.
22.4. Atsakovų A. Č. ir I. K. nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, jog jie, davę liudijimus, dalyvavo profesinės sąjungos posėdyje, kaip valdybos nariai, nuo jo nenusišalindami balsavo už tai, kad ieškovui būtų paskirta nuobauda. Todėl tokie asmenys dėl profesinės ar tarnybinės pareigos nėra ginami, o jų tarnybiniai ir profesiniai pažeidimai atsispindi bylose. Profesinei sąjungai priklausė ir ieškovas. A. Č. įtakojo kitus Komisijos narius skirti tarnybinę nuobaudą ieškovui, paskleidė melagingą informaciją kitiems profesinės sąjungos nariams. Be to, patys atsakovai balsuodami pritarė nuobaudos skyrimui, o vienas iš nuobaudos skyrimo pagrindų buvo jų pačių liudijimai. Atsakovas A. Č. buvo Komisijos narių, kurie pateikė išvadą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ieškovui, viršininkas, todėl pats sudarė tarnybinio patikrinimo tyrimo komisiją, kuriai vėliau pats pateikė liudijimą. Analogiškų ieškovo veiksmų neteisėtumas buvo konstatuotas teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-4389-756/2018.
22.5. Atsakovo A. Č. liudijime paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovą neparemta jokiais objektyviais įrodymais, nes atsakovas jų pateikti negali. Atsakovas nekorektiškai elgėsi ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog „jei būtų norėjęs, būtų dar ne vienas tarnybinis patikrinimas prieš ieškovą atliktas“. Tai akivaizdžiai patvirtina atsakovo tyčinius ir neteisėtus siekius. Atsakovas apie įžeidžiančio turinio žinutes ieškovo niekada neįspėjo, jokių moralinių priekaištų niekada nereiškė. Atsakovo liudijime nurodytų aplinkybių nepatvirtino tuo metu šalia buvę žmonės. Liudytojos J. S.-M. parodymai nesutapo su aplinkybėmis, nurodytomis jos tarnybiniame pranešime, kuriame teigė, kad tą įvykį matė ir gali patvirtinti kiti žmonės. Tačiau nei vienas asmuo to patvirtinti negalėjo. Ši liudytoja buvo šališka, nes prieš ją pačią iškelta byla dėl akivaizdžiai melagingos informacijos paskleidimo.
22.6. Teismas neįvertino atsakovo A. Č. galimai kartu su J. S.-M. ieškovui siųstų žinučių po 2017 m. balandžio 28 d. laimėtos bylos. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas A. Č. ieškovą išvadino grafomanu bei šiuos duomenis pateikė teismams. Pažymėtina, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės. Ieškovas jokiomis ligomis neserga ir grafomanijos sutrikimo neturi, o savo raštais ir procesiniais dokumentais gynėsi nuo neteisėtų (duomenys neskelbtini) veiksmų. Jei ieškovas turi liguistų potraukių, tai atsakovas privalėjo juos įrodyti. Atsakovas tokios informacijos neįrodė, tačiau teismas atmetė ieškovo reikalavimus. Atsakovo paskleista informacija sukėlė itin neigiamas pasekmes – ieškovo raštai netiriami Administracijos, teismai į ieškovą gali nebereguoti tinkamai, nes informacija paskleista autoritetą turinčio – vedėjo pareigas užimančio – asmens vertinama kaip faktas.
22.7. Atsakovė I. K. neįrodė jos paskleistos informacijos apie ieškovą teisingumo. Atsakovė, kaip ir A. Č., pažeidė jai teisės aktuose nustatytas pareigas, nes ji yra skyriaus vedėja. Atsakovė elgėsi tyčia ir tendencingai ieškovo atžvilgiu. Atsakovė, būdama profesinės sąjungos pirmininke, nuolatos sutikdavo su tarnybinių nuobaudų, kurios akivaizdžiai buvo nepagrįstos ir šiuo metu yra panaikintos, skyrimu ieškovui. Skiriant vieną iš tarnybinių nuobaudų, atsakovė dalyvavo profesinės sąjungos posėdyje, būdama nedarbinga.
22.8. Atsakovas V. C. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją bando paneigti liudytojos O. M.-S. liudijimu, kuris patvirtino galimą ieškovo priekabiavimą prie kitų moterų, dirbančių (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas iš tikrųjų daug bendraudavo su liudytoja ir būdavo jos kabinete dėl to, jog 2016 m. sausio mėnesį vyko tyrimas dėl jos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Todėl ieškovas siekė palaikyti liudytoją morališkai bei patarti jai. Šios aplinkybės patvirtina, jog liudytoja 2018 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu sakė netiesą. Liudytojas N. P. neparodė jokių reikšmingų šiai bylai aplinkybių. Bendravimo metu nei vienas iš šių liudytojų jokių priekaištų ieškovui dėl jo elgesio nebuvo sakę. Be to, bylos nagrinėjimo metu liudytojai buvo atsakovo A. Č. pavaldiniai. Atsakovas V. C. neturėjo jokios teisės nurodyti ir konstatuoti, jog ieškovas priekabiauja prie kitų moterų. Ieškovas nėra pavaldus atsakovui. Jokių skundų, kad ieškovas būtų priekabiavęs (duomenys neskelbtini), moterys nebuvo pateikusios. Tokiomis konstatuojančiomis aplinkybėmis atsakovas ieškovą tik dar labiau pažemino. Jeigu atsakovas manė, kad tokie veiksmai vyksta, jis turėjo tiksliai juos aprašyti.
22.9. Bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos ieškovo procesinės teisės, nes teismo posėdžių metu jis buvo nutraukiamas, jam nebuvo leidžiama užduoti tinkamai suformuluotų klausimų atsakovams bei liudytojams. Byloje liudiję asmenys nesakė tiesos. Galimai jiems buvo daromas poveikis. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad atsakovų atstovai liudytojams patarinėjo, į kokį klausimą neatsakinėti. Liudytoja J. S.-M. davė melagingus parodymus. Jos parodymai skiriasi nuo parodymų, pateiktų tarnybiniame pranešime. Byla, pradėta prieš šią liudytoją, dar nėra išnagrinėta. Taip pat teismas atsakovui V. C. iš ieškovo priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į ieškovo T. P. apeliacinį skundą atsakovas V. C. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o yra paremti tik subjektyviais ieškovo samprotavimais. Ieškovas privalėjo įrodyti žinių paskleidimo faktą, kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą bei visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tačiau ieškovas šių faktų nagrinėjamoje byloje neįrodė, todėl teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus. Ieškovas nepagrįstai abejoja liudytojų parodymų patikimumu, teigdamas, jog jie davė melagingus parodymus. Šias abejones ieškovas grindžia tik prielaidomis, nepaneigiančiomis prisaikdintų liudytojų duotų parodymų teisme tikrumo. Teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo netikėti liudytojų nuosekliais ir vienas kitą patvirtinančiais parodymais.
Šalies argumentai
23.2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas konstatavo, jog atsakovai paskleidė duomenis. Teismas padarė aiškią išvadą, kad ieškovas neįrodė, o teismas iš bylos medžiagos nenustatė tokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad dėl atsakovų kaltės buvo paskleistos žinios apie jį, o vien liudijimų (paaiškinimų), raštų pateikimas kompetentingai tarnybinį nusižengimą nagrinėti komisijai ar teismui nelaikytinas duomenų apie ieškovą paskleidimu pagal CK 2.24 straipsnį. Bylos duomenys patvirtina, kad liudijimą komisijai atsakovas pateikė ne savo iniciatyva, o vykdydamas įgaliotos Komisijos, kuriai buvo pavesta ištirti ieškovo padarytą tarnybinį nusižengimą ir kuriai buvo suteikti atitinkami įgaliojimai, nurodymą. Pateikdamas liudijimą atsakovas veikė sąžiningai, nemelavo, išdėstė jam žinomas aplinkybes, nesiekdamas apkalbėti, apšmeižti ar pažeminti ieškovą.
23.3. Apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje nepaneigė prezumpcijos, jog jo liudijime nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo liudijime nurodytas aplinkybes patvirtino kiti bylos duomenys. Ieškovas nepagrįstai reikalauja paneigti duomenis (informaciją, teiginius), kuriuos pats atsakovui yra pasakęs apie J. S.-M. Toks pokalbis tarp ieškovo ir atsakovo tikrai vyko. Pats ieškovas deklaratyviai teigia, kad apie J. S.-M. nekalbėjo, tačiau ieškinyje pats pripažino, kad ieškovas su atsakovu privačiai kalbėjosi apie J. S.-M. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytoja apklausta J. S.-M.
23.4. Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde abejoja liudytojos J. S.-M. duotų paaiškinimų patikimumu. Ieškovas analogišką ieškinį buvo pareiškęs ir šiai liudytojai, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu ieškovo reikalavimai dėl garbės ir orumo pažeidimo buvo atmesti. Teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas savo liudijime nurodydamas, kad ieškovas priekabiauja ne tik prie J., bet ir prie kitų moterų, dirbančių (duomenys neskelbtini), išsakė savo nuomonę, kurią susidarė stebėdamas ieškovo elgesį darbovietėje su kitomis kolegėmis, tai yra sąžiningai išreiškė savo nuomonę, kuri paremta objektyviais duomenimis.
23.5. Seksualinis priekabiavimas tai nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, turintis daugybę formų: tai geidulingi žvilgsniai, švilpčiojimai, asmens seksualinių ypatybių aptarinėjimas, tariamai atsitiktiniai prisilietimai prie įvairių kūno dalių, nepageidaujami prisilietimai ar apkabinimai, perdėtas, pašaipus mandagumas, viešas žeminimas, įkyrūs nepadorūs telefono skambučiai ar žinutės, asmeninės erdvės pažeidimai ir pan. Atsakovas, nurodydamas, jog ieškovas priekabiauja ir prie kitų moterų, dirbančių (duomenys neskelbtini), perteikė savo nuomonę apie tai, ką girdėjo iš kitų bendradarbių. Tokį ieškovo elgesį atsakovas vertino kaip netinkamą, nepriimtiną pačioms kolegėms bei suprato, kaip ieškovo priekabiavimą prie kolegių. Todėl šią savo nuomonę atsakovas sąžiningai, nesiekdamas apšmeižti ar pažeminti ieškovo, išdėstė pateiktame liudijime.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į ieškovo T. P. apeliacinį skundą atsakovas A. Č. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Jeigu asmenys, paskleidę žinias, įrodo, kad jų paskleistos žinios atitinka tikrovę, tai jų paskleidimas yra laikomas teisėtu, nes tokia informacija apie tą asmenį jo garbės ir orumo nežemina, todėl tokio asmens teisės pagal CK 2.24 straipsnį neginamos. Nagrinėjamoje byloje nederamas ieškovo elgesys su liudytoja J. S.-M. nebuvo epizodinis, bet tęsėsi kurį laiką. Būtent už netinkamą elgesį įstaigos vadovas ieškovui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Atsakovas jokios informacijos apie apeliantą neperdavė tretiesiems asmenims, liudijimą pateikė tik Komisijai, kuri tyrė ieškovo tarnybinį nusižengimą. Todėl pripažintina, kad liudijimo pateikimas Komisijai, esant pastarosios privalomam nurodymui pateikti visas žinomas aplinkybes, nelaikytinas informacijos paskleidimu pagal CK 2.24 straipsnį. Ši aplinkybė patvirtina, kad nėra ir nebuvo jokio tikslo ar siekio apšmeižti ieškovą, pažeminti jį ar pažeisti jo garbę ir orumą.
24.2. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovo 2016 m. vasario 24 d. liudijime pateiktą informaciją sužinojo asmenys, kurie nebuvo susiję su tarnybiniu patikrinimu. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino jo pateiktų įrodymų bei suklydo, nustatydamas faktines aplinkybes. Ieškovas neturi jokio pagrindo teigti, jog atsakovo pateiktas liudijimas buvo melagingas. Faktas, jog buvo atliekami ieškovo tarnybiniai patikrinimai, nepaneigia aplinkybės, jog apelianto elgesys darbo metu su liudytoja J. S.-M. buvo netinkamas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-39-262/2019 konstatavo, jog J. S.-M. tarnybinis pranešimas ir paaiškinimas dėl ieškovo elgesio darbo metu buvo pateikti sąžiningai. Minėtos liudytojos parodymai skirtingose byloje yra nuoseklūs, neprieštaringi ir patvirtina, kad atsakovas sąžiningai davė parodymus Komisijai, tyrusiai apelianto drausminį nusižengimą.
Šalies argumentai
24.3. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas A. Č. tiesiogiai suinteresuotas kenkti. (duomenys neskelbtini) buvo pirmoji ieškovo darbovietė, todėl atsakovas ilgą laiką jo pareigų netinkamą atlikimą vertino kaip patirties stoką. Tačiau atsakovo liudijime aprašytas įvykis jo kabinete, tai yra ieškovo įžeidžiantys ir nepagarbūs žodžiai, išsakyti bendradarbei, galutinai suformavo atsakovo nuomonę apie ieškovo asmenybę ir jo elgesį darbo metu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo ir ieškovo nesiejo jokie santykiai, nes ieškovas nebedirba (duomenys neskelbtini), šalys nebendrauja ir neturi bendrų interesų. Todėl ieškovo teiginiai, jog atsakovas yra suinteresuotas kenkti apeliantui, yra nepagrįsti.
24.4. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes atsakovai ir liudytojai atsakė ne į visus jiems užduodamus klausimus. Ieškovas taip pat neįrodė, jog jo minimos trumposios žinutės jam buvo siųstos atsakovo. Teismas nagrinėjo bylą ieškinio dalyko ir pagrindo ribose, tenkino visus ieškovo prašymus, todėl jokios jo procesinės teisės nebuvo pažeistos. Atsakovas 2016 m. lapkričio 28 d. raštą pateikė tik pačiam ieškovui, atsakydamas į jo prašymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šiame rašte nurodyta atsakovės nuomonė apie ieškovą yra apie jį paskleista informacija.
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu į ieškovo T. P. apeliacinį skundą atsakovė I. K. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. K3-105 ieškovui buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-445-790/2017 pripažino, kad ieškovas padarė tarnybinį nusižengimą. Įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, todėl teismui jau nebereikėjo nustatinėti aplinkybių, kurios buvo nustatytos administracinėje byloje.
25.2. Jeigu asmenys, paskleidę žinias, įrodo, kad jų paskleistos žinios atitinka tikrovę, tai jų paskleidimas yra laikomas teisėtu, nes tokia informacija apie tą asmenį jo garbės ir orumo nežemina, todėl tokio asmens teisės pagal CK 2.24 straipsnį neginamos. Nederamas ieškovo elgesys su liudytoja J. S.-M. nebuvo vienkartinis, tačiau tesėsi tam tikrą laiką. Būtent už netinkamą elgesį įstaigos vadovas ieškovui paskyrė tarnybinę nuobaudą, dėl kurios nuginčijimo ieškovas kreipėsi į administracinį teismą. Atsakovė jokios informacijos apie ieškovą neperdavė tretiesiems asmenims, liudijimą pateikė tik Komisijai, kuri teisės aktų nustatyta tvarka tyrė ieškovo tarnybinį nusižengimą. Liudijimo pateikimas Komisijai, esant pastarosios privalomam nurodymui, nelaikytinas informacijos paskleidimu pagal CK 2.24 straipsnį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės 2016 m. vasario 25 d. liudijime pateiktą informaciją sužinojo asmenys, kurie nebuvo susiję su tarnybiniu patikrinimu.
Šalies argumentai
25.3. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino jo pateiktų įrodymų bei neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Ieškovas neturi jokio pagrindo teigti, jog atsakovės pateiktas liudijimas buvo melagingas. Faktas, jog ieškovas kelis kartus užfiksavo vaizdo įrašuose, jog jo darbo kabineto durys būdavo atidarytos, jam ateinant į darbą, nepaneigia aplinkybės, jog ieškovo elgesys darbo metu su liudytoja J. S.-M. buvo netinkamas. Ši aplinkybė taip pat buvo patvirtinta ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-39-262/2019. Atsakovės liudijime pateikti jos pastebėjimai apie patį ieškovą bei jo elgesį. Teismas pagrįstai nenustatė, jog atsakovė siekė įžeisti ar kitaip sumenkinti ieškovą. Ieškovas nepagrįsti teigia, jog buvo pažeistos jo procesinės teisės. Atsakovė ne kartą priminė ieškovui, jog nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas profesinės sąjungos priimto sprendimo teisėtumo klausimas, todėl atsakovė neturėjo pareigos teikti duomenų apie savo sveikatos būklę, kurių nuolat prašė ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
26. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl paskleistų duomenų, žeminančių jo garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
27. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) J. S.-M. 2016 m. vasario 8 d. pateikė (duomenys neskelbtini) direktoriui tarnybinį pranešimą dėl netinkamo ieškovo elgesio, nurodydama, jog ieškovas ją įžeidinėjo, girdint kitiems darbuotojams žemino ją nepadoriais žodžiais ir teiginiais (Vilniaus apygardos teismo administracinė byla Nr. I-445-790/2017, 1 t., l. 4). Todėl (duomenys neskelbtini) direktorius 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. P2-145 sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją (toliau – Komisija), kuri 2016 m. vasario 18 d. pranešė ieškovui apie atliekamą tyrimą ir paprašė pateikti pasiaiškinimą, taip pat 2016 m. vasario 18 d. pranešimu K8-29, 2016 m. vasario 24 d. pranešimu Nr. K8-31 ir 2016 m. vasario 26 d. pranešimu K8-33 prašė atsakovų A. Č., I. K. ir V. C. raštu nurodyti jiems žinomas aplinkybes apie J. S.-M. ir ieškovo konfliktą.
Žemesnės instancijos teismas
29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-445-790/2017 išnagrinėjo ieškovo skundą atsakovėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. K3-105 paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir 656,11 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovo skundą atmetė. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti duomenis, atsakovų nurodytus 2016 m. vasario 24 d., 2016 m. vasario 25 d. ir 2016 m. vasario 26 d. paaiškinimuose, neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais jo garbę ir orumą, bei įpareigoti atsakovus juos paneigti, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą.
30. Atsakovas A. Č. 2016 m. lapkričio 25 d. pranešimu ieškovui į jo 2016 m. lapkričio 25 d. tarnybinį pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) pareigybės panaikinimo ir visų susijusių dokumentų pateikimo nurodė, jog nieko ieškovui neteiks, nes šį tarnybinį pranešimą vertina, kaip rašymą dėl rašymo, tai yra „rašliavą“, jo manymu būdingą grafomanams. Taip pat nurodė, jog ieškovas darbo metu per daug užsiima „rašliavomis“, nesusietomis su darbo funkcijų atlikimu (el.b., 2 t., l. 53). Atsakovas A. Č. 2017 m. sausio 3 d. paaiškinime (duomenys neskelbtini) vedėjui Ž. I. į 2016 m. gruodžio 16 d. pranešimą nurodė, jog dėl ieškovo teiktų pranešimų gali tik paaiškinti, kad jie surašyti asmens, kuris paskutinius du mėnesius darbe rašė tik tarnybinius pranešimus, visi ieškovo tarnybiniai raštai, skundai yra rašyti asmens, turinčio liguistą potraukį rašymams dėl rašymo, turinčio charakterio bruožų sutrikimų (el.b., 2 t., l. 64). Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą A. Č. paneigti šiuos duomenis, kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą.
Dėl bylos sustabdymo
31. Ieškovas 2019 m. spalio 23 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą iki galutinio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo priėmimo, nurodydamas, jog yra pateikęs skundą prieš Lietuvos Respubliką dėl Vilniaus apygardos teismo priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1211-864/2019, kuri yra betarpiškai susijusi su nagrinėjama byla. Ieškovas nurodė, jog kreipėsi dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, nenagrinėjant ir galimai tyčia slepiant ir nenustatant veiksmų, kurių ieškovas nėra padaręs, nes objektyviai negalėjo padaryti. Nurodytoje byloje buvo nagrinėjama situacija, kai ieškovas buvo apkaltintas dėl priekabiavimo prieš darbuotoją, tuo metu, kai jis buvęs apie 50 km atstumu nuo tariamos įvykio vietos.
32. CPK 163 straipsnis nustato privalomuosius, o CPK 164 straipsnis – fakultatyviuosius bylos sustabdymo pagrindus. Pažymėtina, jog CPK 163 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, jog teismas privalo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kai asmuo kreipiasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Pagal CPK 163 straipsnio 2 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdo bylą, kai kreipiasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais, tai yra, kai kasacinės instancijos teismas kreipiasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje. Ieškovas pateikė duomenis, jog pareiškimą Europos Žmogaus Teisių Teismui prieš Lietuvos Respubliką pateikė pats, be to dėl teismo sprendimo, priimto kitoje civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
33. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2130-595/2018 buvo nagrinėjamas ieškovo T. P. ieškinys atsakovei J. S.-M. dėl tikrovės neatitinkančių paskleistų duomenų ir informacijos, žeminančios garbę ir orumą, paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas reikalavo paneigti informaciją, kurią atsakovė J. S.-M. nurodė 2016 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime bei 2016 m. vasario 22 d. papildomame paaiškinime. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2130-595/2018 ieškovo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-39-262/2019 ieškovo apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties peržiūrėjimo.
34. Ieškovas pateikė prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2130-595/2018 vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, taip pat dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netekino. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1211-864/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį paliko nepakeistą.
35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje pagrindinę, prejudicinę reikšmę turi faktai, nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-445-790/2017. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2130-595/2018 buvo vertinama tik tai, ar J. S.-M., nagrinėjamoje byloje apklaustos liudytoja, tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys apie ieškovo elgesį gali būti pripažinti duomenimis, neatitinkančiais tikrovės ir žeminančias ieškovo garbę ir orumą. Nagrinėjamoje byloje yra vertinami atsakovų V. C., A. Č. ir I. K. Komisijai nurodyti duomenys. Todėl ieškovo prašymas dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo netenkintinas.
Dėl CK 2.24 straipsnio aiškinimo ir taikymo
42. Nagrinėjamoje byloje atsakovų V. C., A. Č. ir I. K. Komisijai pateiktuose liudijimuose ir paaiškinimuose nurodyti duomenys, kuriuos ieškovas prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą, iš dalies nulėmė, jog (duomenys neskelbtini) direktorius 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. K3-105 ieškovui skyrė drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą. Ieškovas ieškiniu siekia apginti savo neturtines teises ir interesus. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2018 m. rugpjūčio 7 d., metu ieškovas, teikdamas paaiškinimus, pats pripažino, kad šiuo procesu jis siekia tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Pažymėtina, jog ieškovas pasinaudojo ABTĮ nuostatų jam suteikta teise ginčyti jam nepalankų (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą administraciniame teisme.
43. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-445-790/2017 išnagrinėjo ieškovo skundą atsakovėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) direktorius 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. K3-105 paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir 656,11 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovo skundą atmetė. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi ieškovas yra pasinaudojęs įstatymo jam suteiktais teisinės gynybos dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo būdais. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Administracinėje byloje Nr. I-445-790/2017 pareiškėju buvo ieškovas, jis turėjo visas teises ir galimybes įrodinėti, jog atsakovų Komisijai pateiktuose liudijimuose nurodytos aplinkybės yra melagingos ar neatitinka tikrovės.
44. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad administracinėje byloje Nr. I-445-790/2017 teismas netyrė atsakovų liudijimuose Komisijai nurodytų faktų pagrįstumo. Priešingai, minėtoje byloje liudytojais teismo posėdyje buvo apklausti atsakovai A. Č., I. K., taip pat 2016 m. vasario 8 d. tarnybinį pranešimą pateikusi J. S.-M. bei K. M.. Pažymėtina, jog liudytojas K. M. patvirtino, kad 2016 m. sausio 29 d. girdėjo, kaip ieškovas ginčijosi su J. S.-M., vartojo necenzūrinį žodį, sakė, kad ji „dulkinasi“ su visais ir visur darbo metu ir po darbo, buvo šokiruotas tokio elgesio. Administracinis teismas taip pat atsižvelgė į ieškovo keltą klausimą, jog dėl jo 2016 m. sausio 29 d. veiksmų turėjo būti apklausti visi pirmame aukšte dirbantys asmenys.
Žemesnės instancijos teismas
45. Administracinis teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad Komisija atliko išsamų tyrimą ir jo metu teisingai nustatė faktines aplinkybes. Teismas vertino tiek Komisijai visų liudytojų, tarp jų ir atsakovo V. C., teiktus paaiškinimus, tiek teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus. Teismas atsižvelgė į kitus byloje esančius duomenis, patvirtinančius ieškovo ir J. S.-M. nesutarimus, tai yra (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2016 m. kovo 14 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas). Teismas pripažino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad netinkamas pareiškėjo elgesys su J. S.-M. buvo tęstinio, sistemingo pobūdžio.
46. Ieškovas apeliaciniame skunde, įrodinėdamas galimą atsakovo A. Č. nesąžiningumą, nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4389-756/2018, kuria buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. K3-164 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. P.“, kadangi ieškovo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta komisija, kurios veikloje dalyvavo ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo priėmė ir komisijos narys A. Č.. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-445-790/2017, patikrinęs tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrinių taisyklių laikymąsi, nustatė, jog jos nebuvo pažeistos. Pažymėtina, jog atsakovas A. Č. nebuvo Komisijos, sudarytos (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. P2-145, nariu (el.b., 1 t., l. 8).
47. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog atsakovai liudijimuose ir paaiškinimuose duomenis, kuriuos ieškovas prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas, pateikė Komisijai, teisės aktų nustatyta tvarka tyrusiai (duomenys neskelbtini) darbuotojo, valstybės tarnautojo, tarnybinį nusižengimą. Ginčijamus duomenis atsakovai teikė pagal Komisijos rašytinį įpareigojimą, šie duomenys buvo įvertinti pačios Komisijos, teikiant išvadą (duomenys neskelbtini) direktoriui, taip pat šių duomenų pagrįstumas buvo patikrintas ir administracinio teismo pagal ABTĮ nuostatas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartą kasacinio teismo praktiką, pripažintina, jog atsakovų Komisijai teiktuose paaiškinimuose ir liudijimuose nurodyti duomenys neatitinka CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų. Todėl asmens neturtinės teisės ir interesai tokiu atveju negali būti ginami CK 2.24 straipsnio pagrindu ir negali būti taikomi šiame straipsnyje nustatyti teisių gynimo būdai.
Dėl atsakovo A. Č. 2016 m. lapkričio 25 d. ir 2017 m. sausio 3 d. raštų vertinimo
48. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino atsakovo A. Č. apie ieškovą nurodytus duomenis 2016 m. lapkričio 25 d. ir 2017 m. sausio 3 d. raštuose. Pažymėtina, jog atsakovo 2016 m. lapkričio 25 d. raštas buvo skirtas tik pačiam ieškovui, todėl pirmos instancijos teismas teisėtai pripažino, jog atsakovo nuomonė apie ieškovą, pateikta tik jam pačiam, nėra žinių apie ieškovą paskleidimas pagal CK 2.24 straipsnį. Tuo tarpu 2017 m. sausio 3 d. paaiškinime (duomenys neskelbtini) vedėjui Ž. I. atsakovas tik pateikia savo nuomonę dėl ieškovo apie jį pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytos informacijos, tai yra, atsakovo manymu, visi ieškovo tarnybiniai raštai, skundai yra rašyti asmens, turinčio liguistą potraukį rašymams dėl rašymo, turinčio charakterio bruožų sutrikimų, todėl jis neturintis, ką aiškinti (el.b., 2 t., l. 64). Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog cituotas atsakovo subjektyvus samprotavimas dėl priežasčių, kodėl ieškovas teikia įvairius raštus apie patį atsakovą, negali būti vertinamas kaip neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais reiškiama nuomonė, pažeidžianti asmens garbę ir orumą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
49. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismo posėdžių metu jam buvo apribota teisė užduoti klausimus atsakovams ir liudytojams, jis būdavo nutraukiamas, nurodant, jog jo klausimai nėra susiję su byla. Pagal CPK 192 straipsnio 6 dalį, šalims teikiant klausimus liudytojams, teisėjas turi teisę šalinti menamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog parengiamųjų ar teismo posėdžių metu ieškovas būtų nepagrįstai nutraukiamas, ar jam būtų buvęs užkirstas kelias teikti paaiškinimus ar klausimus šalims. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė, kokie, galintys turėti esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, jo užduoti klausimai buvo teismo pašalinti. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti atsakovų paaiškinimų ar liudytojų parodymų melagingumą.
50. Pirmos instancijos teismas atsakovui V. C. iš ieškovo priteisė 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog šios išlaidos yra nepagrįstai didelės. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
51. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 2 127 Eur. Todėl nepripažintina, kad beveik pusę šios sumos sudarančios 1 197,00 Eur bylinėjimosi išlaidos būtų per didelės.
52. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
54. Atsakovas V. C. prašė priteisti iš ieškovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl prašomos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui V. C. iš ieškovo.
55. Ieškovas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo atleistas nuo 386,68 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo, o 100 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo. Todėl iš ieškovo priteisina 100 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo T. P. 100 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Išaiškinti ieškovui, kad priteistas į valstybės biudžetą žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821), įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš ieškovo T. P. atsakovui V. C. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.