- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-1211-864/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- T. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu nusprendė ieškovo T. P. ieškinį atmesti bei priteisė atsakovei J. S.-M. iš ieškovo 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-39-262/2019 ieškovo T. P. apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2. Teisme gautas ieškovo T. P. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, kuriuo ieškovas prašė atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo vykdymą iki 2020 m. sausio mėnesio (imtinai); nuo 2020 m. vasario mėnesio teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis – 6 mėnesiams, mokant atsakovei po 200 Eur per mėnesį. Teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.
3. Teisme taip pat gautas ieškovo T. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovas prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese civilinėje byloje Nr. e2-2130-595/2018 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) iki sprendimo šioje byloje priėmimo ir visiško įsiteisėjimo.
4. Atsakovė J. S.-M. nuomonės dėl ieškovo prašymo nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netekino.
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino ieškovo T. P. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, kuriuo ieškovas prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2020 m. sausio mėnesio (imtinai); nuo 2020 m. vasario mėnesio teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis – 6 mėnesiams, mokant atsakovei po 200,00 Eur per mėnesį.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kadangi teismas netenkino ieškovo prašymo atidėti ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, kas patvirtina ieškovo reikalavimo nepagrįstumą, nebeliko teisinio pagrindo spręsti ir dėl tokio reikalavimo būsimo vykdymo užtikrinimo taikant laikinąsias apsaugos priemones – tai yra stabdymo vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantas T. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sprendimą pakeisti - taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese civilinėje byloje Nr. e2-2130- 595/2018 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) iki visiško teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
9. Nurodo, kad teismo sprendimas dėl kurio užtikrinimo pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra neįsitesėjęs, o ieškovas kreipsis su atskiruoju skundo į Vilniaus apygardos teismą dėl nutarties panaikinimo, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Todėl tai pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šiame atskirajame skunde skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Ieškovas pagal pateiktus įrodymus neturi lėšų sprendimui įvykdyti, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jo gyvenimas taptų dar labiau suvaržytas.
10. Teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas negalėtų įgyvendinti sprendimo vykdymo kitose priverstinio vykdymo bylose, kuriuose kas mėnesį moką po 300 Eur. Tai paskatintų dar didesnės žalos atsiradimą, nes minėti antstoliai imtųsi priverstinio poveikio priemonių areštuodami ieškovo sąskaitą - kas papildomai kainuotų lėšas ir nuostolius ieškovui, dar labiau suvaržytų jo finansinę situaciją ir sprendimo įvykdymas dar labiau nusitęstų laike.
11. Ieškovas bet kada gali patirti papildomą žalą dėl antstolių, jiems imantis priverstinio poveikio priemonių bei skaičiuojant dideles papildomas pinigų sumas vykdymo išlaidų. Ieškovas nebegalėtų tenkinti net bazinių pragyvenimo poreikių dėl areštuotų sąskaitų, taigi sprendimo pradėjimas vykdyti jį atidedant nuo 2020 vasario mėn. ir jį išdėstant 6 mėn. terminui, dar labiau nusitęstų, pasunkėtų, todėl atsakovei būtų dar vėliau atlyginama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo T. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiant užtikrinti procesinį prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, kuriuo ieškovas prašė atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo vykdymą iki 2020 m. sausio mėnesio (imtinai); nuo 2020 m. vasario mėnesio teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis – 6 mėnesiams, mokant atsakovei po 200 Eur per mėnesį.
14. Pareiškimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese civilinėje byloje Nr. e2-2130-595/2018 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) iki sprendimo šioje byloje priėmimo ir visiško įsiteisėjimo.
15. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal Civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 178 straipsnį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalį teikiant skundą dėl antstolio veiksmų gali būti teikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
16. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (žr. pvz.:Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra ta, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, žr. pvz.:, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2007 m. balandžio 4 d. Civilinėje byloje pagal A. K. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis R. V., L. B., bylos Nr. 3K-3-136/2007).
18. Skundžiama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, jog teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino ieškovo T. P. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, kuriuo ieškovas prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2020 m. sausio mėnesio (imtinai); nuo 2020 m. vasario mėnesio teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis – 6 mėnesiams, mokant atsakovei po 200 Eur per mėnesį. Nors pirmosios instancijos teismo paminėta nutartis dėl atsisakymo išdėstyti sprendimo vykdymą dar nėra įsiteisėjusi ir dėl jos pateiktas atskirasis skundas, tačiau įvertinus tai, galima daryti išvadą, jog prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo preliminariai vertinant nepagrįstas taigi nėra vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus reikalavimo pagrįstumo. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė kreditorės atžvilgiu ir nepagrįstai pažeistų jos galimybę kuo operatyviau gauti prievolės įvykdymą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.