- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- e2A-39-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22996-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- J. S. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Tatjanos Žukauskienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei J. S. M. dėl tikrovės neatitinkančių paskleistų duomenų ir informacijos, žeminančios garbę ir orumą, paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė:
1.1. įpareigoti atsakovę paneigti apie ieškovą paskleistą melagingą ir žeminančią informaciją, nurodytą atsakovės 2016-02-08 tarnybiniame pranešime bei 2016-02-22 papildomame paaiškinime, būtent: kad 2016 m. vasario 1 d. apie 18 val. T. P. veržėsi į mano kabinetą, trukdė dirbti, rodė priekabiavimo pobūdžio veiksmus bei neleido palikti kabineto. Šie veiksmai truko apie 10 min. kol aš išėjus į koridorių paprašiau išeiti iš 111 kab., ir pati išėjau į koridorių, ir grįžus greit užsirakinau, tuo pat metu koridoriumi atėjo V. V. pakviesdamas T. P. į savo (110 kab.) darbo tarnybos vietos kabinetą. Tik minėtiems asmenims pasišalinus aš galėjau netrukdomai palikti darbo – tarnybos vietos kabinetą bei Savivaldybės administracijos pastatą ir vykti namo; kad 2016 m. vasario 1 d. apie 18 val. T. P. įėjo į mano kabinetą į mano darbo-tarnybos vietą trukdė dirbti, man atsistojus ir paprašius jo išeiti, kad aš galėčiau tęsti darbą, jis neišėjo, o atvirkščiai man bandant išeiti mane sulaikė paėmęs už rankos ir laikė užrėmęs duris, fiziškai užstojo išėjimą.
1.2. Įpareigoti atsakovę paneigti šią paskleistą melagingą ir žeminančią informaciją šiais alternatyviais būdais: arba išsiunčiant informaciją atskirais registruotais laiškais, adresuotais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, arba pateikiant tiesiogiai paminėtoms įstaigoms, nurodant tokius teiginius:
1.2.1. „2016 m. vasario 1 d. apie 18 val. T. P. nesiveržė į mano kabinetą, netrukdė man dirbti, nerodė priekabiavimo pobūdžio veiksmų.
Aplinkybių ir faktų, kad T. P. neleido palikti kabineto, kad šie veiksmai truko apie 10 min. kol išėjus į koridorių paprašiau išeiti iš 111 kab., ir pati išėjau į koridorių, ir grįžus greit užsirakinau, ir tuo pat metu koridoriumi atėjo V. V. pakviesdamas T. P. į savo (110 kab.) darbo tarnybos vietos kabinetą, bei aplinkybių, kad tik minėtiems asmenims pasišalinus aš galėjau netrukdomai palikti darbo-tarnybos vietos kabinetą bei Savivaldybės administracijos pastatą ir vykti namo, nebuvo.
Dėl paminėtų aplinkybių ir faktų 2016 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime išsigalvojau ir dėl jų melavau.
Todėl šias aplinkybes ir faktus paneigiu.“
1.2.2. „2016 m. vasario 1 d. apie 18 val. T. P. nebuvo atėjęs į mano kabinetą į mano darbo-tarnybos vietą netrukdė dirbti.
Aplinkybių ir faktų, kad man atsistojus ir paprašius jo išeiti, kad aš galėčiau tęsti darbą, jis neišėjo, o atvirkščiai man bandant išeiti mane sulaikė paėmęs už rankos ir laikė užrėmęs duris, fiziškai užstojo išėjimą, nebuvo.
Dėl paminėtų aplinkybių ir faktų 2016 m. vasario 22 d. papildomame paaiškinime išsigalvojau ir dėl jų melavau.
Todėl šias aplinkybes ir faktus paneigiu.“
1.3. Įpareigoti atsakovę, atlikus nurodytus veiksmus informuoti apie tai ieškovą, pridedant tai pagrindžiančius dokumentus;
1.4. Priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinę žalą ieškovo naudai.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad minėtų veiksmų neatlikinėjo, pateikti paminėti teiginiai kaip faktai apie jį melagingi, itin žeminantys ir pažeminę, griaunantys jo reputaciją ir visiškai neatitinkantys tikrovės. Nurodo, kad tarnybiniame pranešime apie jį nurodoma daug melagingų teiginių dėl jo neva atliktų neigiamo pobūdžio veiksmų prieš atsakovę darbovietėje, tačiau minėtų kitų teiginių neskundžia. Atsakovės teiginiai vertintini kaip nusikalstamų veikų prieš ją atlikimo teiginiai - būtent kaip smurto veiksmai, kaip asmens laisvės apribojimo veiksmai, bei seksualinio apsisprendimo laisvės (priekabiavimo) veiksmai. Tikrovės neatitinkančią informaciją atsakovė paskleidė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje, minėtame tarnybiniame pranešime ir papildomame paaiškinime. Tačiau apie tai tapo žinoma tiek (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme, tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Todėl tai turėjo ypač skaudžias pasekmes jam - dirbant teisininku (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje sugadinta jo reputacija, jis buvo paniekintas ir pažemintas kitų akyse, suprastėjo darbo kokybė dirbant tokioje atmosferoje, pasidarė ypač sunku psichologine prasme – pradėjo vengti bendrauti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė ir neįrodė visų juridinių faktų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir asmens garbę bei orumą žeminanti informacija, bei neįrodė sąlygų jo civilinei atsakomybei kilti. Neadekvatus ieškovo elgesys atsakovės atžvilgiu suintensyvėjo 2016 metų sausio pabaigoje – vasario pradžioje, dėl kurių, nebegalėdama pakęsti tokio ieškovo nepriimtino tęstinio, sistemingo elgesio ir kreipėsi į įstaigos vadovą, tikėdamasi pagalbos. Dėl jos nurodytų įvykių buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, o komisija, surinkusi pakankamai įrodymų, pripažino, kad dėl minėtų 2016-01-29 ir 2016-02-04 įvykių ieškovas nusižengė tarnybinei drausmei, o įstaigos vadovas ieškovui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, dėl kurios nuginčijimo ieškovas kreipėsi į administracinį teismą, o Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2017-02-01 sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-445-790/2017) pripažino, kad ieškovas padarė tarnybinį nusižengimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo atsakovei priteista 1197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo valstybei priteista 4,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad atsakovė 2016-02-08 Tarnybiniame pranešime bei 2016-02-22 Papildomame paaiškinime nesiekė paskleisti ieškovo garbę ir orumą žeminančias žinias, o siekė įvertinti ieškovo nepagarbų bei netinkamą elgesį jos atžvilgiu darbo tarnybos vietoje. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – žinių paskleidimo, nėra pagrindo taikyti CK 2.24 straipsnyje įtvirtintus garbės ir orumo gynimo būdus, t. y. įpareigoti atsakovą paneigti ginčo duomenis ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
7. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus. Teismas nepagrįstai prioritetą teikė atsakovės, o ne ieškovo pateiktiems įrodymams. Teismas peržengė ieškinio ribas, nes atsakovė visiškai neįrodė melagingai paskleistos informacijos apie ieškovą, o teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi su byla nesusijusiomis aplinkybėmis. Ieškovas įdėjo daug pastangų, teikdamas įrodymus – kreipėsi į daugelį įstaigų, teikė prašymus dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo, vien tik dėl to, kad ieškovas dėl nieko nebuvo kaltas, tačiau į visą tai atsižvelgta nebuvo, ieškovo jokie įrodymai (išskyrus dėl neturtinės žalos) priimti nebuvo. Be to, ne tik nepagrįstai buvo išplėstos ieškinio ribos, bet visiškai neatsižvelgta į bendrą kontekstą – kad ieškovą jau seniai dėl jo sąžiningo darbo buvo stengiamasi pašalinti iš pareigų.
8. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė teisingai nepažeisdamas nei procesinių, nei materialinių teisės normų. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-02-01 sprendimu byloje Nr. 1-445-790/2017 faktas dėl ieškovo atsakovei sukeltų dvasinių išgyvenimų bei didelės emocinės žalos jau yra įrodytas, ir minėtas teismo sprendimas įsiteisėjęs, taigi, ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl šio ieškinio dalyko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
11. Ieškovas apeliaciniame skundą iš esmės grindžia tuo, kad bylą nagrinėjęs teismas padarė įvairius procesinius pažeidimus: nesuteikė galimybės ieškovui pateikti įrodymus, patikslinti ieškinį, skundžiamą sprendimą iš esmės grindė tik atsakovės pateiktais įrodymais, peržengė ieškinio ribas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais nesutinka.
12. CPK 12 str. yra nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas rungimosi principo nepažeidė, taip pat nedarė jokių kitų ieškovo nurodomų pažeidimų. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, turėjo galimybę pateikti visus turimus įrodymus. Kaip matyti iš ieškinio priedų, jis taip ir padarė. Byloje buvo paskirtas parengiamasis posėdis. Taigi, ieškovui buvo galimybė patikslinti savo poziciją jo metu, ieškovas tokią galimybę turėjo ir kitų teismo posėdžių metu.
14. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino jo pateiktų įrodymų, o rėmėsi tik atsakovės pateiktais įrodymais. Skundžiamame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad teismas remiasi aplinkybių visuma, vertina visą kontekstą, t. y. ne tik ar buvo konkretūs ieškovo veiksmai, bet ir ieškovo elgesį atsakovės atžvilgiu apskritai.
15. Šiuo atveju yra svarbu pažymėti, kad nederamas ieškovo elgesys atsakovės atžvilgiu nesusidėjo iš vieno (šioje byloje akcentuojamo) epizodo, tačiau tęsėsi kurį laiką. Būtent už netinkamą elgesį įstaigos vadovas ieškovui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, dėl kurios nuginčijimo ieškovas kreipėsi į administracinį teismą, o Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2017-02-01 sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-445-790/2017) pripažino, kad ieškovas padarė tarnybinį nusižengimą. Įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas turi prejudicinę galią šiai bylai, todėl pirmosios instancijos teismui jau nebereikėjo nustatinėti aplinkybių, kurios buvo nustatytos administracinėje byloje.
16. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal teismų praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims. Šiuo atveju, netinkamam ieškovo elgesiui tęsiantis tam tikrą laiką, atsakovė turėjo teisę imtis savo pažeistų teisių gynybos ir informuoti darbdavį apie neteisėtus ieškovo veiksmus, įskaitant ir ginčo epizodą.
17. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
18. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.