Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą bei patikslintą skundą, prašydamas: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. K3-164 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo T. P.“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą; 2) priteisti tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriui 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti pareiškėjui 656,11 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skundą grindė argumentais:Pareiškėjas 2016 m. gegužės 18 d. gavo Administracijos pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriame buvo nurodyta, jog jis galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Minėtame pranešime pažymėta, kad pareiškėjas galbūt netinkamai įvykdė pavedimą dėl žemės nuomos mokesčio iš 18 valstybinės žemės nuomininkų, nemokančių žemės mokesčio ir turinčių žemės nuomos mokesčio skolų, išieškojimo – dirbo paskubomis, baigiantis nustatytam terminui ir dėl to pavedimą įvykdė nekokybiškai. Su šiais teiginiais pareiškėjas nesutiko, teigė, kad jie yra nepagrįsti bei klaidinantys, pažymėjo, kad pavedimą atliko pasitelkęs visus turėtus resursus, o dėl teismo sprendimų motyvacijos nėra atsakingas, kadangi jam nebuvo pavesta nei sprendimų skųsti, nei pašalinti teismo nustatytų trūkumų, nei teikti pareiškimus pakartotinai, nei atlikti kitus veiksmus, nors jis ir domėjosi teismo priimtais sprendimais. Be to, dalis analogiškos formos ir turinio pareiškimų dėl kitų asmenų buvo patenkinti. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 7 d. gavo Administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo A. Č. pavedimą iki 2016 m. gegužės 10 d. parengti bei pateikti teismams pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo. Su šiuo pavedimu jis taip pat gavo Administracijos Ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyriaus pateiktą medžiagą, kurią buvo būtina pateikti teismui kaip įrodymus. Jokių nurodymų dėl įrodymų ir medžiagos surinkimo minėtame pavedime nebuvo suformuluota, tačiau pareiškėjas įrodymus rinko savo iniciatyva. Pareiškėjas, nepraleidęs pavedimo įvykdymo termino, 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui pateikė 18 pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo. Siekdamas gauti visus būtinus įrodymus ir juos pateikti teismui, pareiškėjas bendradarbiavo su Administracijos bei Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojais ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju. Teismui jis pateikė kartu su 2016 m. balandžio 7 d. pavedimu gautus įrodymus ir įrodymus, kuriuos pačiam pavyko gauti. Įvertinęs situaciją, pareiškėjas atkreipė Skyriaus vedėjo A. Č. dėmesį, kad procesinių dokumentų su nepakankamais įrodymais teismas gali netenkinti, tačiau jam buvo nurodyta prašymus teismui teikti su tokiais dokumentais, kurie yra. Pareiškėjas tiek žodinį nurodymą, tiek rašytinį pavedimą įvykdė ir teismui pateikė visus turėtus procesinius dokumentus, kitų dokumentų nebuvo įmanoma gauti. Nagrinėjamu atveju nebuvo ne tik visos tarnybinio nusižengimo sudėties, bet ir nė vieno tarnybinio nusižengimo sudėties elemento – kaltės, pažeidimo fakto, priežastinio ryšio ar pasekmių. Pavedimą pareiškėjas įvykdė taip, kaip buvo reikalaujama, ir per nustatytą terminą. Skyriaus vedėjas su parengtais pareiškimais bei jų priedais susipažino, juos suderino ir savo antspaudu bei parašu patvirtino, kad pavedimas atliktas. Darbo kokybei neturi būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios tarnybinius nusižengimus ar valstybės tarnautojo tarnybinius patikrinimus, t. y. už galbūt nekokybiškai atliktą darbą ar nekompetenciją negalima taikyti minėtų normų ir konstatuoti tarnybinius nusižengimus bei pradėti tarnybinius patikrinimus. Pareiškėjo galbūt netinkama veikla gali būti įvertinta per kasmetinius valstybės tarnautojų veiklos vertinimus. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas iš Skyriaus vedėjo A. Č. gavus oficialios informacijos dėl galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo. Minėtas asmuo taip pat buvo Administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. P2-493 sudarytos komisijos T. P. galbūt padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija) narys. Pareiškėjas dėl galimo tarnybinio patikrinimo neobjektyvumo kreipėsi į Komisiją ir prašė minėtą asmenį nušalinti nuo Komisijos veiklos, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Taip pat nebuvo patenkinti pareiškėjo prašymai dėl posėdžių organizavimo bei galimybės jam juose dalyvauti sudarymo. Be to, į Komisijos sudėtį buvo įtraukti teisinių žinių ir kompetencijos neturintys Administracijos specialistai, todėl jiems galbūt buvo daromas poveikis ir buvo pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija. Pareiškėjas vaizdo įrašymo priemonėmis užfiksavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadą galbūt rašė A. Č.. Dėl šio asmens galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pareiškėjas su tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Administracijos direktorių, tačiau jo tarnybiniame pranešime nurodyta informacija nebuvo tiriama ir pareiškėjas negavo jokio atsakymo. Iš pradžių (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos profesinė sąjunga, kurios nariu yra pareiškėjas, tarnybinės nuobaudos skyrimui nepritarė. Administracijos profesinės sąjungos valdybos narys A. Č. nuo dalyvavimo šios profesinės sąjungos posėdyje nenusišalino, nors ir nebalsavo. Komisijai pažeidžiant teisės aktus patikslinus tarnybinio patikrinimo išvadą, dar kartą buvo kreiptasi į Administracijos profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą ir toks sutikimas buvo gautas. Į pareiškėjo prašymą dalyvauti Administracijos profesinės sąjungos posėdyje nebuvo atsižvelgta. Profesinės sąjungos nariams galbūt buvo daromas poveikis, o Administracijos profesinės sąjungos protokolus rašė A. Č.. Toks šio asmens neteisėtas veikimas patenka į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalies bei 288 straipsnio dispozicijas. Pareiškėjas Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vėliausiai turėjo gauti 2016 m. liepos 13 d., tačiau gavo 2016 m. liepos 14 d. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Minėtas terminas buvo praleistas, todėl tarnybinė nuobauda buvo skirta neteisėtai.Pareiškėjo kaltė buvo preziumuojama, nurodant, jog nepatenkinus teismui pateiktų pareiškimų, jis netinkamai atliko savo pareigas, tačiau anksčiau joks Administracijos darbuotojas tarnybinėmis nuobaudomis nebuvo baudžiamas dėl atsakovo pralaimėtų bylų ar netenkintų procesinių dokumentų. Pareiškėjas užduotį vykdė ne paskubomis, o visą pavedimo laikotarpį, be to, atliko daugiau veiksmų, nei reikalauta pavedime. Atsakovas nepagrindė, kad pareiškėjo darbo krūvis nebuvo didelis, taip pat nenurodė, kokių darbų pareiškėjas neatliko. Per paskutinius ketverius metus buvo atlikti keturi pareiškėjo tarnybiniai patikrinimai, taip siekiant atleisti jį iš pareigų. Dėl ginčo tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paskirtos tarnybinės nuobaudos pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą – buvo pažemintas ir paniekintas kitų žmonių akyse, pakenkta jo reputacijai ir garbei, pareiškėjas jautė nuolatinę įtampą ir stresą, jam pasidarė sunku dirbti, bendradarbiauti su kolegomis, susikaupti, jis jautė depresiją, pablogėjo jo fizinė sveikata, kankino nemiga, todėl vartojo įvairius raminamuosius vaistus. Pareiškėjui pasidarė neramu dėl jo ateities, dėl susiklosčiusių aplinkybių po darbo jis neturėjo asmeninio laiko ir poilsio, nes buvo priverstas teikti procesinius dokumentus, rašyti skundus bei prašymus teismams. Dėl kreipimosi į teismą (procesinių dokumentų rengimo, rengimosi bylai ir kitų procesinių veiksmų atlikimo) pareiškėjas patyrė žalą, kuri turėtų būti vertinama kaip neturtinė žala, kadangi nurodyti veiksmai reikalavo didelių laiko sąnaudų bei poilsio ir laisvo laiko praradimo.Atsakovas Administracija atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Administracija savo poziciją grindė argumentais:Pareiškėjas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo informuotas rašytiniu Komisijos pranešimu, teikė dėl jo paaiškinimus. Tyrimo metu surinkti duomenys buvo išsamiai aptarti Komisijos 2016 m. birželio 13 d. išvadoje Nr. AP8-422 (toliau – ir Išvada) bei patikslintoje Išvadoje, kuriose buvo nurodyta, jog buvo netinkamai parengti ir teismui pateikti aštuoni pareiškimai. Iš teismo gautos nutartys dėl trūkumų ištaisymo kartu su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą 2016 m. gegužės 19 d. buvo pateiktos pareiškėjui, todėl jis turėjo galimybę imtis priemonių trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į Skyriaus vedėjo A. Č. 2016 m. birželio 7 d. paaiškinimą Komisijai, pareiškimų trūkumams pašalinti, nurodant faktinį reiškiamų reikalavimų pagrindimą, bei pateikti įrodymus per nustatytą laiką nebuvo įmanoma. Įrodymus būtų buvę galima surinkti, jeigu pareiškėjas juos būtų pradėjęs rinkti iš karto, kai gavo pavedimą, o į Tarnybą reikėjo kreiptis ne paskutinę dieną žodžiu, bet iš anksto su oficialiu raštu. Be to, gavęs tiesioginį nurodymą patikslinti skolininkų gyvenamųjų vietų adresus kreipiantis į Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistę, pareiškėjas tinkamai pavedimo neatliko, už jį tai turėjo padaryti teismas. Atsižvelgiant į tuo metu buvusį darbo krūvį, turėtą išsilavinimą bei įgytus profesinius įgūdžius, pareiškėjas galėjo tinkamai įvykdyti Skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 7 d. pavedimą, t. y. tinkamai surinkti įrodymus, pagrįsti reiškiamus reikalavimus ir kt., todėl atskiras nurodymas išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes ar surinkti kitus reikiamus duomenis procesiniam dokumentui pagrįsti nebuvo būtinas, kadangi už tinkamą dokumentų parengimą atsako jų rengėjas. Administracijos vidaus tvarkomieji dokumentai nenustato įpareigojimo skyrių specialistų parengus Administracijos raštus įstaigoms prieš teikiant pasirašyti Administracijos direktoriui, derinti su skyrių vedėjais. Skyriaus vedėjas, derindamas pareiškėjo parengtus procesinių dokumentų projektus, tikrino tik tai, ar jų forma atitinka keliamus reikalavimus, o dokumentų turinio ir pridėtų įrodymų neanalizavo.Atlikus tyrimą surinkti duomenys ir Išvadoje išdėstytos faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai patvirtina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, susijusį su netinkamu valstybės tarnautojo pareigų atlikimu ir pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos pareiškėjo tarnybinei atsakomybei kilti. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo atlikta laikantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų reikalavimų, o paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.Pareiškėjo teiginiai, jog netinkamas pareigų vykdymas turėjo būti įvertintas tik atliekant kasmetinį vertinimą, yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja teisiniam reguliavimui ir nepašalina pareiškėjo atsakomybės dėl padaryto tarnybinio pažeidimo. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Komisiją sudarė ir jai ištirti tarnybinį nusižengimą pavedė Administracijos direktorius, A. Č. nebuvo nušalintas nuo Komisijos veiklos, todėl jis privalėjo vykdyti pavedimą ir kartu su kitais Komisijos nariais ištirti pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, susipažinti su dokumentais, teikti pastabas ir pan. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada buvo parengta 2016 m. birželio 13 d., o ginčijamas Įsakymas priimtas 2016 m. liepos 12 d., t. y. nepraėjus vienam mėnesiui. Pareiškėjas yra Administracijos profesinės sąjungos narys, todėl prieš skiriant jam tarnybinę nuobaudą, turėjo būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Atsižvelgusi į tai, įstaiga kelis kartus kreipėsi į Administracijos profesinę sąjungą, dėl to nuobaudos skyrimas užsitęsė iki 2016 m. liepos 12 d. Pareiškėjas neįrodė Administracijos deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumos, o jo skunde nurodyti tariamai patirti neigiami išgyvenimai, stresas ir pan. yra paremti tik paties pareiškėjo subjektyviais aiškinimais, įrodymų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą, stresą, sveikatos pablogėjimą ir pan., byloje nėra. Pareiškėjas neįrodė ir patirtos neturtinės žalos dydžio, o dalį reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo prašė priteisti įstaigai, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalyvė. Visiškai nepagrįstas yra pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su bylinėjimusi. Pareiškėjas nėra advokatas ar advokato padėjėjas ir šioje byloje nevykdo profesinės veiklos, todėl jo galbūt patirtos neturtinės žalos apskaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio yra akivaizdžiai nepagrįstas.