Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas T. P. su 2016 m. rugpjūčio 16 d. skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir patikslintas skundas kartu įvardijami skundu), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. K3-164 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo T. P.“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą; 2) priteisti tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriui 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti pareiškėjui 656,11 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė trečiuoju suinteresuotu asmeniu į administracinės bylos procesą įtraukti A. Č. ir kreiptis į prokurorą dėl šio asmens galbūt padarytų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 288 straipsnį požymių nustatymo. T. P. paaiškino, kad 2016 m. gegužės 18 d. gavo Administracijos pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. K8-36, kuriame buvo nurodyta, jog jis galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Minėtame pranešime pažymėta, kad pareiškėjas galbūt netinkamai įvykdė pavedimą dėl žemės nuomos mokesčio iš 18 valstybinės žemės nuomininkų, nemokančių žemės mokesčio ir turinčių žemės nuomos mokesčio skolų, išieškojimo – dirbo paskubomis, baigiantis nustatytam terminui ir dėl to pavedimą įvykdė nekokybiškai. Su šiais teiginiais T. P. nesutiko ir teigė, kad jie yra visiškai nepagrįsti bei klaidinantys. Pažymėjo, kad pavedimą atliko pasitelkęs visus turėtus resursus, o dėl teismo sprendimų motyvacijos nėra atsakingas, kadangi jam nebuvo pavesta nei sprendimų skųsti, nei pašalinti teismo nustatytų trūkumų, nei pareiškimus teikti pakartotinai, nei atlikti kitus veiksmus, nors jis ir domėjosi teismo priimtais sprendimais. Nurodė, kad dalis analogiškos formos ir turinio pareiškimų dėl kitų asmenų buvo patenkinti. Pareiškėjas teigė, kad 2016 m. balandžio 7 d. gavo Trakų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus (toliau – Skyrius) vedėjo A. Č. pavedimą iki 2016 m. gegužės 10 d. parengti bei pateikti teismams pareiškimus dėl teismo įsakymų dėl 18 skolininkų išdavimo. Su šiuo pavedimu jis taip pat gavo Administracijos Ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyriaus pateiktą medžiagą, kurią buvo būtina pateikti teismui kaip įrodymus. Jokių nurodymų dėl įrodymų ir medžiagos surinkimo minėtame pavedime nebuvo suformuluota, tačiau T. P. įrodymus rinko savo iniciatyva. Jis, nepraleidęs pavedimo įvykdymo termino, 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. Trakų rajono apylinkės teismui pateikė 18 pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo. Pareiškėjas nurodė, kad siekdamas gauti visus būtinus įrodymus ir juos pateikti teismui, bendradarbiavo su Administracijos bei Administracijos Trakų seniūnijos darbuotojais ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėju. Teismui jis pateikė kartu su 2016 m. balandžio 7 d. pavedimu gautus įrodymus ir įrodymus, kuriuos pačiam pavyko gauti. Įvertinęs situaciją, T. P. atkreipė Skyriaus vedėjo A. Č. dėmesį, kad procesinių dokumentų su nepakankamais įrodymais teismas gali netenkinti, tačiau jam buvo nurodyta prašymus teismui teikti su tokiais dokumentais, kurie yra, todėl pareiškėjas tiek žodinį nurodymą, tiek rašytinį pavedimą įvykdė ir teismui pateikė visus turėtus procesinius dokumentus, o kitų dokumentų nebuvo įmanoma gauti. T. P. nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo ne tik visos tarnybinio nusižengimo sudėties, bet ir nė vieno tarnybinio nusižengimo sudėties elemento – nei kaltės, nei pažeidimo fakto, nei priežastinio ryšio ar pasekmių. Pavedimą pareiškėjas įvykdė taip, kaip buvo reikalaujama, ir per nustatytą terminą. Pažymėjo, kad Skyriaus vedėjas su parengtais pareiškimais bei jų priedais susipažino, juos suderino ir savo antspaudu bei parašu patvirtino, kad pavedimas atliktas. Pareiškėjas akcentavo, kad darbo kokybei neturi būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios tarnybinius nusižengimus ar valstybės tarnautojo tarnybinius patikrinimus, t. y. už galbūt nekokybiškai atliktą darbą ar nekompetenciją negalima taikyti minėtų normų ir konstatuoti tarnybinius nusižengimus bei pradėti tarnybinius patikrinimus. T. P. nuomone, jo galbūt netinkama veikla gali būti įvertinta per kasmetinius valstybės tarnautojų veiklos vertinimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas iš Skyriaus vedėjo A. Č. gavus oficialios informacijos dėl galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo. Minėtas asmuo taip pat buvo Administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. P2-493 sudarytos komisijos T. P. galbūt padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – Komisija) narys. Pareiškėjas dėl galimo tarnybinio patikrinimo neobjektyvumo kreipėsi į Komisiją ir prašė minėtą asmenį nušalinti nuo Komisijos veiklos, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Taip pat nebuvo patenkinti ir T. P. prašymai dėl posėdžių organizavimo bei galimybės jam juose dalyvauti sudarymo. Be to, į Komisijos sudėtį buvo įtraukti teisinių žinių ir kompetencijos neturintys Administracijos specialistai, todėl jiems galbūt buvo daromas poveikis ir buvo pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija. Pareiškėjas vaizdo įrašymo priemonėmis užfiksavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadą galbūt rašė A. Č.. Dėl šio asmens galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi T. P. su tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Administracijos direktorių, tačiau jo tarnybiniame pranešime nurodyta informacija nebuvo tiriama ir pareiškėjas negavo jokio atsakymo. T. P. nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog jis yra Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinės sąjungos narys, dėl sutikimo skirti jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų – buvo kreiptasi į šią profesinę sąjungą, kuri tarnybinės nuobaudos skyrimui nepritarė. Atkreipė dėmesį, kad Administracijos profesinės sąjungos valdybos narys A. Č. nuo dalyvavimo šios profesinės sąjungos posėdyje nenusišalino, nors ir nebalsavo. Komisijai pažeidžiant teisės aktus patikslinus tarnybinio patikrinimo išvadą, dar kartą buvo kreiptasi į Administracijos profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – ir toks sutikimas buvo gautas. Į T. P. prašymą dalyvauti Administracijos profesinės sąjungos posėdyje nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjo nuomone, profesinės sąjungos nariams galbūt buvo daromas poveikis, o Administracijos profesinės sąjungos protokolus rašė A. Č.. T. P. atkreipė dėmesį, kad minėto asmens galbūt neteisėtas veikimas patenka į Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalies bei 288 straipsnio dispozicijas. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijamą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turėjo vėliausiai gauti 2016 m. liepos 13 d., tačiau gavo 2016 m. liepos 14 d. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, todėl akivaizdu, kad minėtas terminas buvo praleistas, todėl jam ir dėl to buvo neteisėtai skirta tarnybinė nuobauda.Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad prašydamas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, atsakovas nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl teisininkų atostogų, kadangi tuo metu teisininkai neatostogavo, o tai rodo, kad Administracija piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis.T. P. akcentavo, kad jo kaltė buvo preziumuojama, nurodant, jog nepatenkinus teismui pateiktų pareiškimų, jis netinkamai atliko savo pareigas. Pažymėjo, kad niekada joks Administracijos darbuotojas tarnybinėmis nuobaudomis nebuvo baudžiamas dėl atsakovo pralaimėtų bylų ar netenkintų procesinių dokumentų. Atkreipė dėmesį, kad užduotis buvo vykdoma ne paskubomis, o per visą pavedimo laikotarpį, be to, buvo atliekama daugiau veiksmų, nei reikalauta pavedime. Atsakovas nepagrindė, kad T. P. darbo krūvis nebuvo didelis. Jis taip pat nenurodė, kokių darbų pareiškėjas neatliko. Administracija nenurodė nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, kodėl tarnybinė nuobauda T. P. buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad per paskutinius ketverius metus buvo atlikti keturi jo veiklos tarnybiniai patikrinimai, taip siekiant T. P. atleisti iš pareigų. Teigė, kad dėl aptarto tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paskirtos tarnybinės nuobaudos jis patyrė didelę neturtinę žalą – buvo pažemintas ir paniekintas kitų žmonių akyse, buvo pakenkta jo reputacijai ir garbei, pareiškėjas jaučia nuolatinę įtampą ir stresą, tapo sunku dirbti ir bendradarbiauti su kolegomis bei susikaupti, jis jaučia depresiją, pablogėjo fizinė sveikata, kankina nemiga, todėl vartojo įvairius raminamuosius vaistus; T. P. nerimauja dėl savo ateities, dėl susiklosčiusių aplinkybių po darbo jis neturi asmeninio laiko ir poilsio, nes yra priverstas teikti procesinius dokumentus, rašyti skundus bei prašymus teismams. Atsižvelgęs į tai, T. P. prašė tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“, kovojančios prieš korupciją, Lietuvos skyriui priteisti 20 000 Eur pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. T. P. nurodė, kad dėl kreipimosi į teismą (procesinių dokumentų rengimo, rengimosi bylai ir kitų procesinių veiksmų atlikimo) patyrė žalą, kuri turėtų būti vertinama kaip neturtinė žala, kadangi nurodyti veiksmai reikalavo didelių laiko sąnaudų bei poilsio ir laisvo laiko praradimo. Neturtinę žalą, atsiradusią dėl procesinių veiksmų atlikimo, pareiškėjas vertino 656,11 Eur suma. Teismo posėdyje pareiškėjas T. P. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti ir jam iš T. P. priteisti teismo išlaidų atlyginimą.Atsakovas paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas gavus Skyriaus vedėjo A. Č. 2016 m. gegužės 16 d. tarnybinį pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog 2016 m. balandžio 7 d. Skyriaus vyriausiajam specialistui T. P. raštiškai buvo pavesta pagal Administracijos Ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyriaus pateiktą medžiagą dėl žemės nuomos mokesčio iš 18 valstybinės žemės nuomininkų, ilgą laiką nemokančių žemės nuomos mokesčio ir turinčių žemės nuomos mokesčio skolų, išieškojimo iki 2016 m. gegužės 10 d. parengti ir teismams pateikti pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo. Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas, turėdamas nemažai laiko tinkamai parengti pareiškimams teismui, su dokumentais pradėjo dirbti paskubomis tik baigiantis nustatytam terminui ir dėl to pavedimą atliko nekokybiškai. Nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. birželio 13 d. pagal netinkamai parengtus pareiškimus dėl įsakymų išdavimo Trakų rajono apylinkės teismas priėmė aštuonias nutartis: dviem teismo nutartimis buvo atsisakyta priimti pareiškimus kaip neteismingus Trakų rajono apylinkės teismui, o penkiose buvo nustatyti terminai trūkumams pašalinti, kadangi nebuvo aiškiai ir tinkamai nurodytas faktinis pareiškimų pagrindas bei nebuvo pateikti įrodymai, kuriais būtų galima pagrįsti reiškiamus reikalavimus, taip pat vieną dėl teismingumo. Vieną bylą dėl kaltininko, iš Lietuvos išvykusio prieš 10 metų, teismas nutraukė.Administracija pažymėjo, kad T. P. apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo informuotas rašytiniu Komisijos pranešimu apie tarnybinį nusižengimą ir teikė paaiškinimus. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu surinkti duomenys ir išvados buvo išsamiai aptarti Komisijos 2016 m. birželio 13 d. išvadoje Nr. AP8-422 bei patikslintoje išvadoje, kuriose buvo nurodyta, jog buvo netinkamai parengti ir teismui pateikti aštuoni pareiškimai. Iš teismo gautos nutartys dėl trūkumų ištaisymo kartu su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą 2016 m. gegužės 19 d. buvo pateiktos T. P., todėl jis turėjo galimybę imtis priemonių trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į Skyriaus vedėjo A. Č. 2016 m. birželio 7 d. paaiškinimą Komisijai, pareiškimų trūkumams pašalinti, nurodant faktinį reiškiamų reikalavimų pagrindimą, bei pateikti įrodymus per nustatytą laiką nebuvo įmanoma. Įrodymus būtų buvę galima surinkti, jeigu pareiškėjas juos būtų pradėjęs rinkti iš karto, kai gavo pavedimą, o į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos reikėjo kreiptis ne paskutinę dieną žodžiu, bet iš anksto su oficialiu raštu. Be to, gavęs tiesioginį nurodymą patikslinti skolininkų gyvenamųjų vietų adresus, kreipiantis į Administracijos Trakų seniūnijos specialistę, T. P. tinkamai pavedimo neatliko ir už jį tai turėjo padaryti teismas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į tuo metu buvusį darbo krūvį, turėtą išsilavinimą bei įgytus profesinius įgūdžius, galėjo tinkamai įvykdyti Skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 7 d. pavedimą, t. y. tinkamai surinkti įrodymus, pagrįsti reiškiamus reikalavimus ir kt., todėl atskiras nurodymas išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes ar surinkti kitus reikiamus duomenis procesiniam dokumentui pagrįsti nebuvo būtinas. Pareiškėjo teiginius, kad Skyriaus vedėjas buvo informuotas apie duomenų trūkumą ir derino jo parengtus pareiškimus, atsakovas vertino kaip bandymą nuo savęs perkelti atsakomybę, kadangi už tinkamą dokumentų parengimą atsako jų rengėjas. Atkreipė dėmesį, kad Administracijos vidaus tvarkomieji dokumentai nenustato įpareigojimo skyrių specialistų parengus Administracijos raštus įstaigoms, prieš teikiant pasirašyti Administracijos direktoriui, derinti su skyrių vedėjais. Nurodė, kad Skyriaus vedėjas, derindamas T. P. parengtus procesinių dokumentų projektus, tikrino tik ar jų forma atitinka keliamus reikalavimus, o dokumentų turinio ir pridėtų įrodymų neanalizavo.Atsakovas pažymėjo, kad atlikus tyrimą surinkti duomenys ir surašytoje išvadoje išdėstytos faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai patvirtina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, susijusį su netinkamu valstybės tarnautojo pareigų atlikimu ir pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus. Priešingai nei teigė T. P., nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos jo tarnybinei atsakomybei kilti. Įvertinęs šias aplinkybes, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. K3-164 pagrįstai pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo atlikta laikantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų reikalavimų, o paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.Administracija pažymėjo, kad T. P. keliami reikalavimai dėl A. Č. įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu bei kreipimosi į prokurorą dėl šio asmens atliktų neteisėtų ar net nusikalstamų veiksmų nėra savarankiški materialiniai reikalavimai ir jie nėra susiję su pareiškėjo keliamais reikalavimais panaikinti Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. K3-164 ar priteisti neturtinę žalą. T. P. nenurodė jokių aiškių argumentų, kokioms A. Č. teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos šios bylos išnagrinėjimas ir teismo priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skunde keliamų materialinių reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo minėtą asmenį įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Atsakovas akcentavo, kad T. P. reikalavimas kreiptis į prokurorą dėl galbūt A. Č. atliktų neteisėtų veiksmų yra grindžiamas vien prielaidomis ir subjektyviais jo samprotavimais, todėl neturėtų būti tenkinamas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi kitu institutu, o ne atliekamas tarnybinis patikrinimas, t. y. T. P. netinkamas pareigų vykdymas turėjo būti įvertintas tik atliekant kasmetinį vertinimą, yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja teisiniam reguliavimui ir nepašalina pareiškėjo atsakomybės dėl padaryto tarnybinio pažeidimo. T. P. taip pat nepagrįstai teigė, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Jis nepateikė jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad Komisiją sudarė ir jai ištirti tarnybinį nusižengimą pavedė Administracijos direktorius. Kadangi A. Č. nebuvo nušalintas nuo Komisijos veiklos, jis privalėjo vykdyti pavedimą ir kartu su kitais Komisijos nariais ištirti pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, susipažinti su dokumentais, teikti pastabas ir pan. Administracija atkreipė dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada buvo parengta 2016 m. birželio 13 d., o ginčijamas įsakymas buvo priimtas 2016 m. liepos 12 d., t. y. nepraėjus vienam mėnesiui. Kadangi T. P. yra Administracijos profesinės sąjungos narys, prieš skiriant jam tarnybinę nuobaudą, turėjo būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Atsižvelgusi į tai, įstaiga kelis kartus kreipėsi į Administracijos profesinę sąjungą, todėl nuobaudos paskyrimas užsitęsė iki 2016 m. liepos 12 d. Atsakovas akcentavo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, taikomas tada, kai nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Pareiškėjas neįrodė atsakovo deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumos, o jo skunde nurodyti tariamai patirti neigiami išgyvenimai, stresas ir pan. yra paremti tik paties T. P. subjektyviais aiškinimais, įrodymų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą, stresą, sveikatos pablogėjimą ir pan., byloje nėra. Administracija manė, kad tarnybinę nuobaudą pareiškėjui paskyrė pagrįstai, jam netinkamai vykdžius pavestas pareigas. Be to, T. P. neįrodė patirtos neturtinės žalos dydžio, o dalį reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo prašė priteisti įstaigai, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalyvė. Taip pat visiškai nepagrįstas yra pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su bylinėjimusi. T. P. nėra advokatas ar advokato padėjėjas ir šioje byloje nevykdo profesinės veiklos, todėl jo galbūt patirtos neturtinės žalos apskaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) yra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, reikalavimą priteisti 20 000 Eur dydžio tariamą neturtinę žalą pareiškėjas taip pat grindė aplinkybe, jog jis neturi laisvo laiko, asmeninio gyvenimo, kadangi turi nuolat rengti procesinius dokumentus, skundus, paaiškinimus ir pan. Teismo posėdyje atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.