- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- T-1151-1023/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50252-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. prašymą dėl jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir nesumokėtos baudos mokėjimo atidėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. E. V. (toliau – ir nuteistasis) teismui pateikė prašymą dėl jam paskirtos baudos sumokėjimo atidėjimo. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad dėl susiklosčiusių jam nepalankių aplinkybių: gyvena užmiestyje, prarado teisę vairuoti, buvo sunku susisiekti su darbais, viešojo transporto grafikai dėl COVID pandemijos buvo ribojami, sumažėjo jo pajamos. Taipogi per pandemiją buvo ribojami ir patys darbai, o augina du mažamečius vaikus ir tikrai buvo sunkus periodas. Teismo posėdyje nuteistasis nedalyvavo, apie posėdį asmuo informuotas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
2. Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė tenkinti prašymą, nes pateikti dokumentai dėl sunkios nuteistojo turtinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkinamas.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis).
4. Pagal naujai formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, 1S-88-177/2018), spręsdamas klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, nuosprendį priėmęs teismas turi vadovautis ne BPK 361 straipsnio 3 dalimi, kuri numato teismo teisę pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo, bet BPK 362 straipsnio 4 dalimi. Šioje teisės normoje įstatymo leidėjas nustatė, kad klausimus, numatytus BVK, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Baudos bausmės vykdymą reglamentuoja BVK 22–25 straipsniai, todėl nuteistojo prašyme keliamas klausimas dėl termino baudai sumokėti pratęsimo patenka į šios nuostatos, t. y. BPK 362 straipsnio 4 dalies, reguliavimo sritį.
5. Aptartų nuostatų kontekste teismas sprendžia, jog nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisę priimti sprendimus ir dėl nustatyto termino, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, pratęsimo, jei pasikeitė aplinkybės iki bausmės įvykdymo. Pastebėtina, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, remiantis kuria, teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, iki savanoriško baudos sumokėjimo termino pabaigos gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, o tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, kadangi nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019, 1S-127-318/2019, 1S-301-1020/2020).
6. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. T-24-634/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. T-82-919/2022).
7. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino 1/3 dalimi ir paskyrė E. V. 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą bei pareigojo per 1 metus 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskyrė E. V. baudžiamojo poveikio priemones: draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. vasario 18 d. Nuteistojo E. V. prašymas buvo pateiktas 2022 m. birželio 7 d., taigi dar nepasibaigus savanoriško baudos sumokėjimo terminui.
8. Nuteistasis prašyme nurodė, kad jis dėl sunkios jo šeimos turtinės padėties, bei Covid pandemijos sumažėjusių darbų, neturi realių galimybių sumokėti teismo paskirtą baudą per baudžiamuoju įsakymu nustatytą laikotarpį, tačiau šiuo metu yra dirbantis. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis vengė ar vengia sumokėti baudą. Prašymą nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti nuteistasis teismui pateikė iki priverstinio baudos išieškojimo pradžios. Tai patvirtina jo ketinimą savanoriškai įvykdyti paskirtą bausmę. Įvertinus nuteistajam paskirtos baudos dydį – 34 MGL (1700 eurų), nuteistojo nurodomas šeiminio asmeninio pobūdžio aplinkybes, iš kurių matyti, kad nuteistajam yra nustatytas neįgalumas, darbingumo lygis 40 procentų, asmuo yra vedęs, augina nepilnamečius vaikus, dirba, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pratęsti nuteistajam E. V. nustatytą terminą baudai sumokėti.
9. Teismas nuteistajam išaiškina ir tai, kad priverstiniam baudos išieškojimui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vykdant baudą priverstinio išieškojimo būdu gali susidaryti vykdymo išlaidos, kurios pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį išieškomos iš skolininko (šiuo atveju – nuteistojo). Taigi priverstinio baudos išieškojimo procedūra nuteistajam būtų finansiškai brangesnė. Be to, priverstinio baudos išieškojimo procedūra nėra griežčiausias teisinis įrankis, kurį būtų galima pasitelkti nuteistajam nevykdant jam paskirtos bausmės. BK 47 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą griežtesne bausme – laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės turėtų paskatinti nuteistąjį būti labiau suinteresuotu sumokėti paskirti baudą pačiam savarankiškai, įdedant ženkliai didesnes pastangas nei ligi šiol.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu,
nutarė:
nuteistojo E. V. prašymą tenkinti.
Nustatyti 2 metų ir 4 mėnesių terminą nuteistajam E. V. paskirtai 34 MGL (t. y. 1700 Eur) dydžio baudai sumokėti. Termino pradžią skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. teismo baudžiamojo įsakymo 2021 m. vasario 18 d. įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.