Kauno apygardos teismo nutartis

2022-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-24-634/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-03-31Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-11-30Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-24-634/2022Nutartis · 2022-02-21Kauno apygardos teismas
  4. T-230-634/2024Nutartis · 2024-12-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-21
Bylos Nr.
T-24-634/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20105-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
M. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-24-634/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20105-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis,

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. A. prašymą dėl nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo termino, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalis dėl M. A. paskirtos bausmės pakeista. M. A., nuteistam pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, paskirta 400 MGL (20 000 eurų) dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo M. A. prašymas, kuriuo prašoma baudą leisti išmokėti per 5 metus. Nurodo, kad šiuo metu M. A. yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, bet socialinės nedarbo išmokos negauna, kadangi nušalinimo nuo tarnybos metu, nutrūko darbo stažas, todėl pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išmoka jam nepriklauso. Taip pat teigia, kad yra finansiškai įsipareigojęs SEB bankui pagal 2016 m. birželio 16 d. pasirašytą būsto kredito sutartį, augina mažametę dukterį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. A. prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jei jas išsprendus nepasikeičia nuosprendžio esmė. Vadovaujantis BPK 362 straipsnio 4 dalimi, klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį išnagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, M. A. yra paskirta 400 MGL (t. y. 20 000 Eur) dydžio bauda. Nei pirmosios instancijos teismas priimdamas 2021 m. kovo 31 d. nuosprendį, nei apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį, nenustatė kito, nei įstatyme numatyta, termino, per kurį turi būti sumokėta M. A. paskirta bauda. Iš pateikto prašymo bei pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis nevengia savanoriškai sumokėti paskirtą baudą, tačiau dėl materialinės padėties neturi realių galimybių jos sumokėti pagal įstatymo nustatytą terminą (2 mėnesius), – yra vedęs, augina mažametį vaiką, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, turi finansinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į nuteistojo prašyme išdėstytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus – būsto kredito sutartį, patvirtinančias, jog M. A. nėra finansiškai pajėgus per itin trumpą laikotarpį sumokėti jam paskirtą 20 000 Eur baudą, spręstina, kad yra pakankamas pagrindas nustatyti ilgesnį terminą savanoriškam paskirtos baudos sumokėjimui.

Teismas pažymi, kad nuteistasis prašo paskirtos ir likusios nesumokėtos dalies savanoriško sumokėjimo terminą pratęsti 5 metams, po kurio priverstinis baudos išieškojimas jau nebūtų galimas, nes tokiu atveju sueitų BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis ir nuteistasis apskritai išvengtų jam paskirtos bausmės vykdymo. Tai reiškia, kad nors BVK 22 straipsnyje ir nėra numatytas teismą ribojantis maksimalus terminas, per kurį turi būti sumokėta bauda, visgi toks terminas išplaukia iš kitų įstatymo nuostatų ir negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų.

Teismas taip pat pabrėžia, kad baudą išieškant priverstine tvarka, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir prašyti baudos išieškojimą išdėstyti bei sutarti dėl baudos mokėjimo grafiko. Todėl nuteistasis, esant būtinybei, galės kreiptis į išieškojimą vykdantį antstolį ir pateikti motyvuotą prašymą apie savo sunkią turtinę padėtį, bei prašyti baudos išieškojimą išdėstyti. Nesumokant baudos ar nesilaikant nustatyto baudos mokėjimo grafiko, antstolis, atsižvelgdamas į baudos bausmės nevykdymo priežastis, gali kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme (pagal BVK 25 straipsnio 1 ir 2 dalis: „1. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. 2. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.“).

Atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nuteistojo prašymas tenkinamas iš dalies, jam paskirtą baudą nustatant sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. A. prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti 2 metų terminą nuteistajam M. A. paskirtai 400 MGL (t. y. 20 000 Eur) dydžio baudai sumokėti. Termino pradžią skaičiuoti nuo 2021 m. lapkričio 30 d., tai yra, nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis