- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- T-82-919/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15166-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- J. P.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. P. gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės prašymą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. J. P. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu bei į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas ir J. P. paskirta galutinė 298 MGL (14900 eurų) dydžio bauda, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2. Nuteistojo J. P. gynėja advokatė Edita Marija Šlapikienė prašo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu J. P. paskirtos 14 900 eurų baudos sumokėjimo terminą pratęsti 12 mėnesių laikotarpiui. Prašyme nurodoma, kad J. P. yra jauno amžiaus ir neturint specialybės, darbo įgūdžių bei esant Covid-19 apribojimams ilgą laiką nerado darbo. Nuo (duomenys neskelbtini) d. pradėjo dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 1 200 eurų. Šiuo metu į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą yra įmokėjęs 3 920 eurų, todėl likusią baudos dalį, tai yra 10 980 eurų, prašo išdėstyti 12 mėnesių kiekvieną mėnesį mokant po 915 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. P. gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės prašymas tenkinamas
3. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
4. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad sisteminė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio ir BVK 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, kadangi nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 23 d. Baudą nuteistasis J. P. privalėjo sumokėti iki 2022 m. vasario 25 d. Minėtu nuosprendžiu J. P. paskirta 14 900 eurų bauda, nuteistasis sumokėjo 3 920 eurų, likusi nesumokėta baudos dalis yra 10 980 eurų.
6. Iš pateikto J. P. gynėjos prašymo matyti, jog pozicija dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo yra grindžiama dėl nuteistojo J. P. sunkios finansinės padėties, kadangi nusikalstamas veikas įvykdė būdamas vos 18 metų, dėl specialybės neturėjimo, darbo įgūdžių trūkumo ir pasaulinės pandemijos dėl koronaviruso paplitimo ilgą laiką nepavyko J. P. susirasto darbo, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) d. pradėjo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio operatoriaus pareigose. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistajam sėkmingai pavykus įsidarbinti jis pradėjo mokėti jam paskirtą baudą ir jau yra sumokėjęs 3 920 eurų. Atsižvelgdamas į jau minėtą valstybės suteikiamą prioritetą savanoriškam baudos sumokėjimui, teismas mano esant tikslinga suteikti nuteistajam J. P. galimybę pačiam savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą, pratęsiant jos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuo atveju pratęsia savanoriško baudos sumokėjimo terminą 12 mėnesių, palikdamas galimybę nuteistajam pačiam įvykdyti paskirtą bausmę. Tuo pačiu nuteistajam išaiškintina, kad teismas nustato bendrą anksčiau nurodytos trukmės baudos sumokėjimo terminą, nenustatydamas konkrečių mėnesio įmokų. Nuteistasis pats savarankiškai pagal gaunamas ar turimas pajamas turi galimybę spręsti dėl baudos sumokėjimo dalių nustatytu terminu. Esminė aplinkybė – bauda privalo būti sumokėta iki 2023 m. vasario 25 d.
7. Teismas nuteistajam išaiškina ir tai, kad priverstiniam baudos išieškojimui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vykdant baudą priverstinio išieškojimo būdu gali susidaryti vykdymo išlaidos, kurios pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį išieškomos iš skolininko (šiuo atveju – nuteistojo). Taigi priverstinio baudos išieškojimo procedūra nuteistajam būtų finansiškai brangesnė. Be to, priverstinio baudos išieškojimo procedūra nėra griežčiausias teisinis įrankis, kurį būtų galima pasitelkti nuteistajam nevykdant jam paskirtos bausmės. BK 47 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą griežtesne bausme – laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės turėtų paskatinti nuteistąjį būti labiau suinteresuotu sumokėti paskirti baudą pačiam savarankiškai, įdedant ženkliai didesnes pastangas nei ligi šiol.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. P. gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės prašymą tenkinti.
Pratęsti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu nuteistajam J. P. paskirtos 298 MGL (14 900 eurų) dydžio baudos mokėjimo terminą 12 (dvylikai) mėnesių, tai yra iki 2023 m. vasario 25 d.
Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.