Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Garda group“ dėl negrąžinto avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu, jį patikslinusi, prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Garda Group“ 11 825 Eur negrąžintą avansą, 200 Eur nesumokėtas kompensacines palūkanas už 2023 m. balandžio mėn., 374,41 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovė ir atsakovė sudarė preliminariąją būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Preliminariąja sutartimi atsakovė įsipareigojo pastatyti ir notarinės formos pirkimo – pardavimo sutarties, kurios sąlygos aptartos Preliminarioje sutartyje, pagrindu parduoti ieškovei, o ieškovė įsipareigojo nupirkti Preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nurodytą nekilnojamąjį turtą (toliau – ir Turtas), būtent, būsimą preliminaraus projektinio 64,54 kv. m bendro ploto gyvenamosios paskirties patalpą su balkonu 3 (trečiame) aukšte žemės sklype (duomenys neskelbtini), statomame daugiabučiame gyvenamajame name, plane pažymėtame projektiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas) (Preliminariosios sutarties 1.1. punktas). Pagal Preliminariosios sutarties 2.1. punktą bendra Buto kaina, apskaičiuota remiantis Preliminariosios sutarties 1.1.1. punkte nurodytu preliminariu Buto plotu, sudarė 85 500 Eur sumą. Atsiskaitymo už Turtą tvarka šalių buvo sulygta Preliminariosios sutarties 3.1. punkte, kuriame buvo nurodyta, kad pirmąją įmoką – 15 procentų dydžio avansą nuo Preliminariosios sutarties 2.1 punkte nurodytos Turto kainos, kas sudaro 12 825 Eur, ieškovė atsakovei sumoka į atsakovės sąskaitą per 2 darbo dienas nuo Preliminariosios sutarties sudarymo dienos (Preliminariosios sutarties 3.1.1. punktas), o galutinė įmoka, kurią sudaro skirtumas tarp visos Turto kainos ir ieškovės sumokėtos pirmosios įmokos, turi būti įskaityta į atsakovės sąskaitą ne vėliau kaip pagrindinės sutarties sudarymo dieną (Preliminariosios sutarties 3.1.2 punktas). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad 12 825 Eur avansą ieškovė atsakovei sumokėjo 2021 m. rugsėjo 12 d.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl vienašalio Preliminariosios sutarties nuraukimo. Šiame pranešime atsakovė nurodė, kad neprognozuojamai išaugusi statybos darbų ir medžiagų bei įrengimų kaina neigiamai paveikė atsakovės galimybes įvykdyti Preliminariąją sutartį joje nurodytomis sąlygomis, t. y. atsakovė ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, kurių negalėjo numatyti, negali pastatyti ir parduoti ieškovei Turto už Preliminarioje sutartyje nurodytą kainą, todėl remdamasi Preliminariosios sutarties 7.5. punktu, informuoja ieškovę, kad ji Preliminariąją sutartį nutraukia nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. be atskiro papildomo pranešimo. Preliminariosios sutarties 7.5. punktu šalys sulygo, kad Preliminarioji sutartis gali būti nutraukta atsakovės iniciatyva (pranešimu), vienašališkai nesikreipiant į teismą, nesant ieškovės kaltės ar Preliminarios sutarties pažeidimo iš jos pusės, raštu apie tai informavus ieškovę ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų ir grąžinant ieškovei avansą per 20 darbo dienų.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo. Pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, o CK 6.165 straipsnio 4 dalis, jeigu preliminarią sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nereiškia reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, atsakovei pažeidus pareigą sąžiningai derėtis, taip pat nereiškia reikalavimų dėl atsakovės įvykdyto vienašalio Preliminariosios sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė byloje reiškia reikalavimą dėl avanso grąžinimo ir palūkanų priteisimo, ieškinį motyvuodama tuo, kad atsakovė vengia Preliminarioje sutartyje nustatyta tvarka grąžinti avansą ieškovei.

Teismų praktikoje nurodoma, kad sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja „avanso“ sąvokos. Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Jos sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį ir užtikrina kitai šaliai padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma (CK 6.163, 6.165 straipsniai). Sudarant pagrindinę sutartį, avansinė įmoka įprastai įskaitoma į sutarties kainą. Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Sutartyje nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

Preliminariosios sutarties 7.5., 8.2.2. punktuose šalys sulygo, kad atsakovei nutraukus Preliminariąją sutartį 7.5. punkto pagrindu, atsakovė privalo grąžinti ieškovei avansą per 30 dienų nuo Preliminarios sutarties nutraukimo dienos. Byloje nėra įrodymų, kad šią prievolę atsakovė Preliminarioje sutartyje nurodytu terminu – iki 2022 m. spalio 30 d. (Preliminariosios sutarties 7.5., 8.2.2. punktai), įvykdė. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė ieškovei 2023 m. sausio mėn. grąžino tik dalį avanso – 1 000 Eur. Šią aplinkybę atsakovė pripažįsta, taip pat pripažįsta, kad ji prievolės grąžinti avansą, atsakovei nutraukus Preliminariąją sutartį 7.5 punkto pagrindu Preliminarioje sutartyje nustatyta tvarka, tinkamai nevykdė ir iki šiol dėl subjektyvių motyvų (atsakovės suplanuotų finansinių srautų vėlavimo) nėra įvykdžiusi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovės reikalavimas dėl avanso priteisimo tenkinamas – ieškovei iš atsakovės priteisiamas jos atsakovei sumokėtas 11 825 Eur avansas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

Preliminariosios sutarties 8.2.1. punktu šalys sulygo, kad tais atvejais, kai Preliminarioji sutartis nutraukiama atsakovės iniciatyva, atsakovė privalo per 30 dienų sumokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo sumokėtos pirmosios įmokos (avanso) sumokėjimo dienos iki Preliminariosios sutarties nutraukimo prieš terminą dienos nuo ieškovės avansu sumokėtos sumos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. pranešimu dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo atsakovė nurodė ieškovei, kad Preliminarioje sutartyje sulygtas palūkanas atsakovė ieškovei sumokės iki 2022 m. spalio 31 d., kartu grąžindama ieškovės atsakovei sumokėtą avansą. Tačiau 2022 m. spalio 28 d. pranešimu dėl avanso grąžinimo terminų atsakovė informavo ieškovę, kad suplanuotų finansinių srautų atsakovei vėlavimas neleidžia atsakovei sumokėti avanso ieškovei iki 2022 m. spalio 31 d., todėl jį atsakovė ieškovei ketina grąžinti dalimis 2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. kovo 15 d., 2023 m. gegužės 15 d. Kartu šiame rašte atsakovė nurodė, kad supranta, jog vėlavimas grąžinti avansą ieškovei kelia nepatogumus, todėl siekdama juos sumažinti, įsipareigojo mokėti ieškovei fiksuoto dydžio kompensacines palūkanas po 200 Eur į mėnesį iki faktinio avanso grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gegužės 1 d. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šias 200 Eur į mėnesį kompensacines palūkanas atsakovė ieškovei mokėjo iki 2023 m. kovo mėn. 2023 m. balandžio mėn. ieškovė atsakovei įsipareigotų (žadėtų) sumokėti 200 Eur kompensacinių palūkanų nesumokėjo, 2023 m. balandžio 27 d. pranešimu dėl avanso grąžinimo informuodama ieškovę, kad avansą ji galės grąžinti atsakovei tik 2023 m. gruodžio 28 d.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 200 Eur dydžio nesumokėtas kompensacines palūkanas už 2023 m. balandžio mėn. ir 374,41 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos. Atsakovė šį ieškovės reikalavimą taip pat pripažįsta (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Toks ieškovės ieškinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl teismo priimamas, ieškovės reikalavimas dėl 574,41 Eur (200 Eur + 374,41 Eur) palūkanų priteisimo iš atsakovės tenkinamas (CK 6.240 straipsnio 1 dalis, Preliminariosios sutarties 8.2.1. punktas).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 12 399,41 Eur (11 825 Eur + 574,41 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą (Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1162-230/2014). Be to, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai)), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-795-324/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-563-614/2019).

Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimo ieškovės naudai vykdymą, iš pradžių prašydama jo vykdymą išdėstyti nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., vėliau šį terminą nukeldama nuo 2024 m. birželio 30 d. iki 2024 m. spalio 30 d. Tokį prašymą atsakovė motyvavo tuo, kad ji turi finansinių įsipareigojimų ne tik ieškovei, tačiau siekia išlikti moki, turėti apyvartinių lėšų, tęsti veiklą bei vykdyti finansinius įsipareigojimus. Ieškovė sutiko su atsakovės prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., skolą sumokant per keturis mokėjimus lygiomis dalimis, tačiau kartu prašė teismo sprendime nurodyti, kad atsakovei neatlikus nors vieno mokėjimo ieškovė įgyja teisę gauti vykdomąjį raštą dėl visos skolos išieškojimo iš atsakovės iš karto. Įvertinęs tokią ieškovės poziciją dėl atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, taip pat tai, kad spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas negali numatyti sąlygų, kurios lems teismo sprendimo vykdymo tvarką (CPK 267 straipsnis), teismas neturi pagrindo teigti, kad ieškovė besąlygiškai sutinka su atsakovės pateiktu prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Kartu teismas pažymi, kad teikiamo prašymo dėl teismo sprendimo ieškovės naudai išdėstymo atsakovė nepagrindžia absoliučiai jokiais įrodymais apie realią jos turtinę padėtį, liudijančiais jos galimybes vykdyti teismo sprendimą šiuo metu ar ateityje, todėl teigti, kad ji šiai dienai objektyviai nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimo iš karto teismas neturi jokio pagrindo. Tokios aplinkybės turi būti pagrįstos įrodymais, jų atsakovė į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Teismas taip pat pažymi, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimai šalių gali būti sprendžiami taikos sutartimi tarpusavio nuolaidų būdu bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Šios šalių teisės neužkerta ir priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Jam neįsiteisėjus, šalys teise sudaryti taikos sutartį gali naudotis civiliniame procese, teikdamos tokį prašymą teismui kartu su šalių sudaryta taikos sutartimi (CPK 141 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimui šioje byloje įsiteisėjus, tokia teise šalys gali naudotis vykdymo procese (CPK 595 straipsnis).

Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje sudaro 279 Eur (12 399,41 Eur x 3/100 x 75/100) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), jis priteistinas valstybės naudai iš atsakovės, kurios atžvilgiu ieškinys patenkintas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat valstybės naudai iš atsakovės, kurios atžvilgiu ieškinys patenkintas, priteistinos 4,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 287,08 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės N. D. ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garda group“, juridinio asmens kodas 305659477, ieškovės N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 11 825 Eur (vienuolikos tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt penkių eurų) negrąžintą avansą, 574,41 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 41 ct) palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 399,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garda group“, juridinio asmens kodas 305659477, valstybės naudai 283,32 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garda group“, juridinio asmens kodas 305659477, valstybės naudai 287,08 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 8 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.