Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garda group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Garda group“ dėl negrąžinto avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 11 825 Eur negrąžintą avansą, 200 Eur nesumokėtas kompensacines palūkanas už 2023 m. balandžio mėn., 374,41 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.1. 2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovė su atsakove sudarė preliminariąją būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021.09.06/PT3 D-18 (toliau – preliminarioji sutartis). Vykdydama preliminarios sutarties sąlygas, 2021 m. rugsėjo 12 d. bankiniu pavedimu ieškovė atsakovei sumokėjo avansą – 12 825 Eur. 2022 m. rugsėjo 8 d. atsakovė pateikė pranešimą, kuriame pareiškė, kad preliminarioji sutartis 2022 m. rugsėjo 30 d. bus nutraukta, ieškovės sumokėtas avansas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos bus grąžintos arba sumokėtos iki 2022 m. spalio 31 d. Ieškovės teigimu, iki nurodytos datos ieškovės sumokėtas avansas taip ir nebuvo grąžintas.

2.2. Pagal šalių sudarytos preliminariosios sutarties 7.5 punktą sutartis gali būti nutraukta pardavėjo (šiuo atveju atsakovės) iniciatyva (pranešimu), vienašališkai nesikreipiant į teismą, nesant pirkėjo (šiuo atveju ieškovės) kaltės ar sutarties pažeidimo iš jo pusės, raštu apie tai informavus pirkėją ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų ir grąžinant pirkėjui avansą per 20 darbo dienų. Preliminariosios sutarties 8.2 punkte numatyta, kad jeigu sutartis nutraukiama pardavėjo iniciatyva sutarties 7.5 punkto pagrindu, pardavėjas įsipareigoja per 30 dienų sumokėti pirkėjui 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pirkėjo sumokėtos pirmosios įmokos (avanso) sumos, skaičiuojant nuo sumokėtos pirmosios įmokos (avanso) sumokėjimo dienos iki sutarties nutraukimo prieš terminą dienos (8.2.1 punktas), ir per 30 dienų grąžinti pirkėjui jo pagal sutarties 3.1 punktą sumokėtas sumas (8.2.2 punktas). Atsižvelgusi į šias preliminariosios sutarties sąlygas, ieškovė nurodė, kad atsakovė priimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, vienašališkai, prieštaraujant preliminariosios sutarties 10.4 punktui, keitė sumokėto avanso grąžinimo terminus, o avanso ieškovei iki šiol nėra grąžinusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 11 825 Eur negrąžintą avansą, 574,41 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 399,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat paskirstė turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad preliminariosios sutarties 7.5, 8.2.2 punktuose šalys sulygo, kad, atsakovei nutraukus preliminariąją sutartį 7.5 punkto pagrindu, atsakovė privalo grąžinti ieškovei avansą per 30 dienų nuo preliminariosios sutarties nutraukimo dienos. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog šią prievolę atsakovė preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu – iki 2022 m. spalio 30 d. (preliminariosios sutarties 7.5, 8.2.2 punktai), įvykdė. Teigia, kad iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė ieškovei 2023 m. sausio mėn. grąžino tik dalį avanso – 1 000 Eur. Šią aplinkybę atsakovė pripažįsta, taip pat pripažįsta, kad ji prievolės grąžinti avansą, atsakovei nutraukus preliminariąją sutartį 7.5 punkto pagrindu preliminarioje sutartyje nustatyta tvarka, tinkamai nevykdė ir iki šiol dėl subjektyvių motyvų (atsakovės suplanuotų finansinių srautų vėlavimo) nėra įvykdžiusi (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis). Padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl avanso priteisimo tenkinamas – ieškovei iš atsakovės priteisiamas jos atsakovei sumokėtas 11 825 Eur avansas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

4.2. Nurodė, kad atsakovė pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimo ieškovės naudai vykdymą, iš pradžių prašydama jo vykdymą išdėstyti nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., vėliau šį terminą nukeldama nuo 2024 m. birželio 30 d. iki 2024 m. spalio 30 d. Tokį prašymą atsakovė motyvavo tuo, kad ji turi finansinių įsipareigojimų ne tik ieškovei, tačiau siekia išlikti moki, turėti apyvartinių lėšų, tęsti veiklą bei vykdyti finansinius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad ieškovė sutiko su atsakovės prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., skolą sumokant per keturis mokėjimus lygiomis dalimis, tačiau kartu prašė teismo sprendime nurodyti, kad atsakovei neatlikus nors vieno mokėjimo ieškovė įgyja teisę gauti vykdomąjį raštą dėl visos skolos išieškojimo iš atsakovės iš karto. Teismas įvertinęs tokią ieškovės poziciją dėl atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, taip pat tai, kad spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas negali numatyti sąlygų, kurios lems teismo sprendimo vykdymo tvarką (CPK 267 straipsnis), teismas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovė besąlygiškai sutinka su atsakovės pateiktu prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Pažymėjo, kad teikiamo prašymo dėl teismo sprendimo ieškovės naudai išdėstymo atsakovė nepagrindžia absoliučiai jokiais įrodymais apie realią savo turtinę padėtį, liudijančiais jos galimybes vykdyti teismo sprendimą šiuo metu ar ateityje, todėl laikė, jog teigti, kad ji šiuo metu objektyviai nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimo iš karto, teismas neturi jokio pagrindo. Akcentavo, kad tokios aplinkybės turi būti pagrįstos įrodymais, jų atsakovė į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).

4.3. Pažymėjo, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimai šalių gali būti sprendžiami taikos sutartimi tarpusavio nuolaidų būdu bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Šios šalių teisės neužkerta ir priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Akcentavo, kad, jam neįsiteisėjus, šalys teise sudaryti taikos sutartį gali naudotis civiliniame procese, teikdamos tokį prašymą teismui kartu su šalių sudaryta taikos sutartimi (CPK 141 straipsnio 4 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį dėl netenkinto atsakovės reikalavimo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą taip – įpareigoti atsakovę sumokėti 11 825 Eur negrąžintą avansą, 574,41 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per šešių mėnesių laikotarpį.

6.1. Nurodė, kad darbų fronte vėluoja inžinerinių tinklų – vandentiekio ir nuotekų darbų atlikimas, be to, siekia išlikti moki ir turėti apyvartinių lėšų, tęsti veiklą bei vykdyti finansinius įsipareigojimus. Teigia, kad skolos grąžinimas vienu kartu (vienu mokėjimu) neigiamai paveiktų atsakovės galimybę atsiskaityti su rangovais / paslaugų teikėjais, kurių veikla turi tiesioginės įtakos atsakovės veiklos tęstinumui, t. y. turto pardavimui, iš kurio gautinos pajamos ir bus skiriamos atsiskaityti su ieškove.

6.2. Pažymėjo, kad byloje buvo pateikti įrodymai dėl atlikto dalinio (1 000 Eur) avanso grąžinimo ieškovei, taip pat ieškovei buvo sumokėta ir piniginė kompensacija už avanso grąžinimo vėlavimą, atsakovei 2022 m. lapkričio–2023 m. kovo mėnesiais sumokant ieškovei 200 Eur dydžio kompensacines palūkanas. Teigia, kad atsakovė vykdė raštišką komunikaciją su ieškove ir neginčijo avanso grąžinimo fakto, todėl mano, kad atsakovės prašymas teismo sprendimą išdėstyti iš esmės trumpam šešių mėnesių laikotarpiui teismo nepagrįstai buvo atmestas, neva atsakovė nepagrindė aplinkybių dėl šio prašymo patenkinimo.

6.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo grindžiamas tuo, kad atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, nors atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, liudijančius atsakovės finansinę padėtį, tačiau teismas netinkamai vertino atsakovės nurodytas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę teismui atmetant jos reikalavimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Mano, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliantės pateiktą apeliacinio skundo dalį dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą nepakeistą.

8.1. Nurodė, jog su apeliantės prašymu nesutinka, teismas visiškai, visapusiškai išnagrinėjo tokį apeliantės prašymą, priimdamas procesinį sprendimą. Teigia, jog atsisakymą tenkinti tokį apeliantės prašymą motyvavo įvertinęs nustatytas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, formuojamą teismų praktiką analogišku klausimu.

8.2. Nurodė, jog patenkinus tokį apeliantės prašymą būtų pažeisti bendrieji teisės principai, nukrypta nuo pusiausvyros principo, tuo pažeidžiant ieškovės turtinius interesus. Pažymi, kad apeliantė pirmą pranešimą apie sutarties nutraukimą ieškovei pateikė dar 2022 m. rugsėjo 30 d. Mano, kad apeliantei apie sutartinių įsipareigojimų (avanso grąžinimo, palūkanų mokėjimo) vykdymą ieškovei puikiai buvo žinoma būtent nuo to momento, tai yra beveik dvejus metus iki šios dienos, tačiau apeliantė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta turtinio ginčo sprendimo, nesikreipiant į teismą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo atsakovei 12 825 Eur avansą pagal 2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovės ir atsakovės sudarytą preliminariąją būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021.09.06/PT3 D-18. 2022 m. rugsėjo 8 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl vienašalio preliminariosios sutarties nuraukimo, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog preliminarioji sutartis nutraukiama nuo 2022 m. rugsėjo 30 d.. Preliminariosios sutarties 7.5 punktu šalys susitarė, kad preliminarioji sutartis gali būti nutraukta atsakovės iniciatyva (pranešimu), vienašališkai nesikreipiant į teismą, nesant ieškovės kaltės ar preliminariosios sutarties pažeidimo iš jos pusės, raštu apie tai informavus ieškovę ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų ir grąžinant ieškovei avansą per 20 darbo dienų. Atsakovė 2023 m. sausio mėn. grąžino ieškovei dalį avanso – 1 000 Eur.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, nustatė, jog atsakovė neskundžia teismo sprendimu išspręstų materialiųjų reikalavimų, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nėra pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Akcentuotina, jog apeliaciniu skundu atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą įpareigojant atsakovę sumokėti 11 825 Eur negrąžintą avansą, 574,41 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per šešių mėnesių laikotarpį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės nurodomus argumentus bei byloje esančius įrodymus, laiko, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

14. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

15. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018).

16. Apeliaciniu skundu iš esmės yra teigiama, kad atsakovė siekia išlikti moki ir turėti apyvartinių lėšų, tęsti veiklą bei vykdyti finansinius įsipareigojimus. Teigia, kad skolos grąžinimas vienu kartu (vienu mokėjimu) neigiamai paveiktų atsakovės galimybę atsiskaityti su rangovais / paslaugų teikėjais, kurių veikla turi tiesioginės įtakos atsakovės veiklos tęstinumui, t. y. turto pardavimui, iš kurio gautinos pajamos ir bus skiriamos atsiskaityti su ieškove. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Akcentuotina, jog, be deklaratyvių atsakovės paaiškinimų, į bylą nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys atsakovės turtinę padėtį ar jos galimybes įvykdyti teismo sprendimą per šešių mėnesių laikotarpį. Taip pat į bylą nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys atsakovės vykdomą veiklą ar tai, jog skolos grąžinimas vienu kartu (vienu mokėjimu) neigiamai paveiktų atsakovės galimybę atsiskaityti su rangovais / paslaugų teikėjais. Nesant byloje tokių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti atsakovės turtinės padėties, kas savo ruožtu reiškia, jog, tenkinus prašymą ir išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas ir nepažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pačioje CPK 284 straipsnio 1 dalies normoje yra aiškiai apibrėžta, kokių faktinių duomenų pagrindu yra priimamas procesinis sprendimas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo: „Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.“ Akivaizdu, kad byloje nebuvo pateikti išsamūs duomenys apie atsakovės turtinę padėtį (visas galbūt turimas turto rūšis, kaip ir duomenys (bent jau paaiškinimai) apie atsakovės patiriamas išlaidas), o esami duomenys, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, nesudarė prielaidų vertinti atsakovės turtinės padėties kaip išimtinai sunkios.

18. Be to akcentuotina, kad atsakovė, vienašališkai nutraukusi ginčo preliminariąją sutartį, vadovaujantis šios sutarties 7.5 punktu įgijo prievolę ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 20 d. grąžinti ieškovei visą jos sumokėtą avansą, tačiau iki šios nutarties priėmimo dienos, t. y. per daugiau nei dvejus metus, šią savo pareigą įvykdė tik iš dalies (2023 m. sausio mėn. grąžino ieškovei 1 000 Eur). Tai reiškia, kad per daugiau nei dvejų metų laikotarpį atsakovė grąžino ieškovei tik 7,8 procento turimo įsiskolinimo, o nuo 2023 m. sausio mėnesio, t. y. 23 mėnesius, įsiskolinimo nedengė net iš dalies.

19. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog į bylą buvo pateiktas 2022 m. spalio 28 d. pranešimas dėl avanso grąžinimo terminų, kuriuo atsakovė vienašališkai pratęsė avanso grąžinimo terminą, nurodydama, kad avansas ieškovei bus grąžinamas dalimis per tris mokėjimus 2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. kovo 15 d. bei 2023 m. gegužės 15 d. Taip pat į bylą pateiktas 2023 m. balandžio 27 d. atsakovės pranešimas, kuriame atsakovė nurodė, jog avansas bus grąžinamas iki 2023 m. gruodžio 28 d. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad atsakovė kelis kartus atidėjo avanso grąžinimo ieškovei terminus, tačiau per visą šį laikotarpį ieškovei nebuvo grąžinta jokia dalis jos sumokėto avanso.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės finansinę padėtį ar galimybes įvykdyti teismo sprendimą per šešių mėnesių terminą, taip pat atsižvelgdamas į aplinkybes, jog savo įsipareigojimų atsakovė nevykdo jau daugiau nei dvejus metus, nepaisant to, jog pati atsakovė kelis kartus vienašališkai buvo atidėjusi avanso grąžinimo terminus, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, jog jos finansinė padėtis yra itin sunki ir dėl kurios galėtų būti taikoma išimtis ir būtų pagrindas išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent atsakovei, kaip teikiančiai prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tenka pareiga įrodyti prašymo pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis), tačiau atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Įvertinęs visus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė, tinkamai vertino teisės normas, susijusias su teismo sprendimo išdėstymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 Eur suma, ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2024 m. liepos 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-06299 bei 2024 m. rugpjūčio 8 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-07848, iš kurios matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą buvo patirta 200 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl įvertinus tai, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinę pagalba, valstybei iš atsakovės priteistina 200 Eur suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

25. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garda group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 200 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.