- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-1162-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10097-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Nerijus Meilutis, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- R. A. V.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-599-329/2014 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. A. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 11 069,96 Lt skolą už komunalinius mokesčius laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-06-01, 3 187,40 Lt už buto pagerinimą, iš viso 14 257,36 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė viena moka visus komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas – jos sutuoktinis, nuo 2006-05-03, kai išėjo iš namų, neprisideda prie buto išlaikymo, visiškai neskiria lėšų bendroms šeimos reikmėms, mokėti susidariusį įsiskolinimą gera valia atsisako. Butas įgytas santuokoje ir sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-06-01 sumokėjo šiuos komunalinius mokesčius: 2 702,05 Lt UAB „Būsto valda“, 15 719,63 Lt AB „Kauno energija“, 995,43 Lt UAB „Kauno švara“, 514,87 Lt AB LESTO, 2 207,94 Lt UAB „Kauno vandenys“, iš viso 22 139,92 Lt, todėl iš atsakovo prašo priteisti ½ dalį, t. y. 11 069,96 Lt. Atsakovas taip pat neprisideda prie buto remonto, buto pagerinimui buvo išleista 5 174,80 Lt, t. y. bute buvo pakeisti 4 plastikiniai langai, todėl už langus iš atsakovo prašė priteisti 2 587,40 Lt. Buvo atliktas virtuvės remontas, pakeistas san. mazgas, įdėtos įėjimo į butą durys, naujos įėjimo į laiptinę durys, įėjimo į rūsį durys, pirktos durų spynos, išleistos lėšos medžiagoms ir darbų atlikimui sudarė 1 200 Lt, iš viso buto pagerinimui buvo išleista 6 374,80 Lt, todėl iš atsakovo prašė priteisti 3 187,40 Lt. Kadangi santykiai tarp ieškovės ir atsakovo pašliję, ieškovė, siekdama išvengti smurto jos atžvilgiu naudojimo, viena moka mokesčius, nors ieškovės padėtis yra labai sunki, ji turi sveikatos problemų, jai nustatytas neįgalumas. Visas ieškovės pajamas sudaro 804,93 Lt senatvės pensija, kurios didžiąją dalį skiria vaistams. Kadangi ieškovei realiai trūko pinigų pragyvenimui ir buto išlaikymui, teko skolintis pinigus tam, kad išlaikytų butą, iš viso ieškovė yra pasiskolinusi 12 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 10 159,57 Lt skolą už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2013-06-01 suteiktas komunalines paslaugas ir 115 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės atsakovui 150 Lt teisinės pagalbos išlaidų, o iš atsakovo valstybei 459,13 Lt išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir 20,91 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo sprendimo vykdymą dėl ieškovei iš atsakovo priteistos 10 159,57 Lt skolos ir 115 Lt bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš viso 10 274,57 išdėstė dalimis 12 (dvylikai) mėnesių, pirmuosius vienuolika mėnesių kas mėnesį atsakovui sumokant ieškovei po 856 Lt, dvyliktą mėnesį sumokant 858,57 Lt, mokėjimus atliekant po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas nustatė, kad šalys yra sutuoktiniai, jų santuoka sprendimo priėmimo dieną nėra nutraukta. Ieškovei nustatytas neįgalumas, vidutinis specialiųjų poreikių lygis, jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 804,93 Lt senatvės pensija. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovo pajamas per mėnesį sudaro 1 065,42 Lt gaunama senatvės pensija, jis turi sveikatos problemų. Už buto išlaikymą laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio iš viso sumokėta 20 839,52 Lt. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal su UAB „Langų centras“ sudarytas rangos sutartis iš viso sumokėta 5 175 L.
Nors ieškinyje buvo nurodytas skolos susidarymo laikotarpis nuo 2006-01-01 iki 2013-06-01, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė sutiko su atsakovu ir prašė priteisti iš atsakovo 10 419,76 Lt skolą už komunalinius mokesčius laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2013-06-01. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2013-06-01 atsakovui tenkanti mokesčių už butui suteiktas paslaugas dalis sudaro 10 159,57 Lt, ir šią skolą priteisė. Reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 187,50 Lt už buto pagerinimą teismas atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Atsakovas prašė teismo atsižvelgti į jo turtinę padėtį ir priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis 2 metų laikotarpiui. Teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių amžių, įvertinęs šalių pateiktus išrašus iš medicininių dokumentų, sprendė, jog atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą patenkinus iš dalies ir priteistos sumos mokėjimą išdėsčius 12 mėnesių laikotarpiui, nei vienai iš šalių nekils neigiamų pasekmių, tuo pačiu bus atsižvelgta į šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą ir bus labiau užtikrintas realus teismo sprendimo vykdymas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistos skolos mokėjimas išdėstytas 12 mėnesių, ir priimti naują sprendimą – teismo sprendimo vykdymą išdėstyti lygiomis dalimis per 24 mėnesius, sumokant kas mėnesį 428,11 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad skundžiama sprendimo dalis neatitinka civilinio proceso kodekso nuostatų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą, nepagrįstai sumenkinant atsakovo teisėtus interesus ir poreikius. Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, jog ieškovei mokėtinos skolos sumokėjimą išdėsčius 12 mėnesių laikotarpiui nei vienai iš šalių nekils neigiamų pasekmių, nebus aiškiai nenaudingas, tuo pačiu bus atsižvelgta į šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą ir bus labiau užtikrintas realus teismo sprendimo vykdymas. Teismas nustatė, kad atsakovo pajamas per mėnesį sudaro 1 065,42 Lt senatvės pensija, kitų pajamų jis neturi ir negali turėti dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės. Taigi, teismui išdėsčius priteistos skolos sumokėjimą per 12 mėnesių, apeliantui pragyventi per mėnesį liks vos 209,42 Lt suma, kuri mažesnė net už valstybės remiamas pajamas per mėnesį (350 Lt), t. y. tokio dydžio, kuriai esant valstybė skiria socialinę pašalpą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Tačiau valstybė neskirs apeliantui socialinės pašalpos, nes jo gaunama senatvės pensija yra 1 065,42 Lt dydžio, todėl iš likusių 209,42 Lt per mėnesį atsakovas negalės patenkinti net būtinųjų savo poreikių: neužteks pajamų būstui, maistui, vaistams. Apeliantas nurodo, kad jeigu jis nebūtų prašęs išdėstyti priteistos skolos mokėjimo, jo turtinė padėtis būtų geresnė, nes pagal LR CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma dvidešimt procentų pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, o iš dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų. Pagal šį CPK straipsnį, iš atsakovo gaunamos senatvės pensijos būtų išskaičiuojama 245,79 Lt kas mėnesį (skaičiuojant taip: 1 000 Lt x 20 % = 200 Lt + 45,79 Lt (65,42 Lt x 70 %) ir jam liktų pragyvenimui 819,63 Lt. Antstoliai, vykdydami teismo sprendimą priverstinai, skolą išieškotų per 3,5 metų. Tačiau atsakovas, teisme pripažinęs skolą, prašė išdėstyti vykdymą tik dvejiems metams, kad pagal savo išgales galėtų atsiskaityti su ieškove. Apeliantas teigia, kad toks priteistos 10 274,57 Lt sumos mokėjimo išdėstymas dvejiems metams būtų teisingas, tai nebūtų jam nepakeliama našta, nes jis iš likusios senatvės pensijos dalies galės pragyventi.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nesutinka, kad teismo sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas 24 mėnesiams motyvuojant tuo, kad apelianto pajamos per mėnesį sudaro 1 065,42 Lt, todėl jam pragyvenimui lieka tik 209,42 Lt. Nurodo, kad išnagrinėjus šią bylą, Kauno apylinkės teismas 2014-03-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-119-717/2014, nutraukdamas šalių santuoką, taip pat padalino ir šalių santuokoje įgytą turtą. Teismas priteisė atsakovui garažą, kurio vertė 9 873,00 Lt, 41/100 dalį trijų kambarių buto. Ieškovės nuomone, apeliantui trūkstant lėšų, jis gali parduoti garažą, kuriuo nesinaudoja daugelį metų ir kurį nuomoja už 80 Lt per mėnesį. Be to, pagal teismo 2014-03-12 sprendimą ieškovė kreditoriams privalo asmeniškai sumokėti 12 000 Lt, todėl yra būtina, kad atsakovas priteistą skolą sumokėtų nedelsiant. Be to, ieškovė nurodo, kad teismas 2014-03-12 sprendimu iš jos atsakovui priteisė 5 349,89 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Todėl, jeigu atsakovas nesumokės priteistos skolos, ieškovė dėl sunkios materialinės padėties ir esant labai blogai jos sveikatos būklei neturės realios galimybės jam išmokėti priteistą kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas šiuo atveju sudaro sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių, pagrįstumas ir teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas atsakovo pareikštą prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesiams, ši prašymą patenkino iš dalies ir sprendimo vykdymą išdėstė ne 24, bet 12 mėnesių laikotarpiui, su kuo nesutinka atsakovas, teigdamas, jog jo turtinė padėtis ir sveikatos būklė nesudaro galimybių įvykdyti sprendimą per vienerius metus.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi nurodyto straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti tik išimtinais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3–495/2004; 2006-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje E. S. v. I. S., bylos Nr. 3K-3–594/2006; ir kt.). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.
Pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, įvertino šalių turtinę padėtį ir kitas sprendimo įvykdymui reikšmingas aplinkybes, paisė šalių interesų pusiausvyros, todėl ši sprendimo dalis laikytina pagrįsta ir teisėta. Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvada dėl jo turtinės padėties vertinimo, teigia, kad jo gaunamos pajamos – kas mėnesį gaunama 1 065,12 Lt pensija nesudaro galimybės sprendimą vykdyti teismo sprendimu nustatytu būdu, t. y. kas mėnesį po 856 Lt, nes jam pragyvenimui teliktų tik 209,42 Lt. Tačiau asmens turtinė padėtis vertintina ne tik pagal gaunamas pajamas, bet ir pagal turimą turtą, kurį realizavus gali būti gautos papildomos pajamos. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas dėl išlaidų, ieškovės patirtų išlaikant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, priteisimo, o tai reiškia, kad abi šalys turi nekilnojamąjį turtą – butą (b. l. 16), kuris bylos nagrinėjimo metu buvo dalinamas tarp sutuoktinių atskiroje santuokos nutraukimo byloje. Ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo nuorašas (b. l. 123–128), kuris priimtinas į bylą, remiantis CPK 314 straipsniu, nes jo pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, patvirtina, kad nutraukus šalių santuoką, tarp sutuoktinių buvo padalintas turtas ir atsakovui yra priteistas 9 873 Lt vertės garažas, 41/100 buto, kuriuo jis šiuo metu nesinaudojo, ir iš šios bylos ieškovės atsakovui priteista 5 349,89 Lt kompensacija. Todėl atsakovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis neturėtų galimybės įvykdyti teismo sprendimą teismo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta ir į ieškovės turtinę padėtį, kuri vertintina kaip sunkesnė, nes jos nuolatinės pajamos yra mažesnės už atsakovo – 804,93 Lt, o turimą turtą sudaro tik buto, kuriame ji gyvena, dalis, be to, ji turi įsipareigojimų (paskolų), kurios nurodytu Kauno miesto apylinkės 2014 m. kovo 12 d. sprendimu pripažintos asmeninėmis prievolėmis.
Apeliacinio skundo argumentai, grindžiami priverstinį išieškojimą reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, kurie numato išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų darymo tvarką, šiuo atveju nėra aktualūs. Ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje yra sprendimo vykdymo tvarka – jo vykdymo išdėstymas, bet ne priverstinio vykdymo ir išskaitų iš gaunamų pajamų darymo klausimai. Be to, kaip jau nurodyta, atsakovo turtą sudaro ne tik jo nuolatinės pajamos (pensija), bet ir kitas turtas, kurį realizavus galima įvykdyti teismo sprendimą.
Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas ir, nustatydamas sprendimo vykdymo tvarką, nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei užtikrino šalių interesų pusiausvyrą, dėl ko skundžiama sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.