Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1061-560/2017 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Algvita“ ir Ergo Insurance SE dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Algvita“ 1 500 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE 78 987,22 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad užsakovė AB-F „Šilutės Rambynas“ ir vežėja atsakovė UAB „Algvita“ 2015-06-12 sudarė krovinio vežimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją parvežti užsakovės krovinį (sūrius). Krovinys turėjo būti pakrautas iš užsakovės sandėlių, esančių Šilutėje, ir pristatytas įmonei, esančiai Didžiojoje Britanijoje. Šis krovinys buvo apdraustas ieškovės ir draudėjos AB „Žemaitijos pienas“ 2014-10-21 sudaryta ilgalaike krovinių draudimo sutartimi, pagal kurią nuo 2014-10-21 iki 2015-10-20 visi AB-F „Šilutės Rambynas“ kroviniai buvo apdrausi nuo visų rizikų. 2015-06-22 apie 1 val. Lietuvos laiku netoli Londono sprogo atsakovės UAB „Algvita“ vilkiko, gabenusio krovinį, padanga, dėl ko, pramušęs apsauginę užtvarą, vilkikas ir puspriekabė nukrito nuo viaduko ir užsidegė. Kadangi krovinys buvo visiškai sunaikintas, ieškovė draudėjai išmokėjo 80 487,22 Eur draudimo išmoką.Teigia, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalą atsakingo asmens – atsakovės UAB „Algvita“, todėl prašo iš jos priteisti 1 500 Eur sumą (atitinkančią išskaitos dydį), o iš atsakovės draudiko Ergo Insurance SE likusią žalos dalį – 78 987,22 Eur.

Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymo priėmimo

Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tokiu ribojimu taip pat yra siekiama užtikrinti bylos šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.), kiekvienai iš šalių suteikti galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ar paneigti pateiktus atsikirtimus, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentracija pirmosios instancijos teisme, kuriame kiekvienas proceso dalyvis turi pareigą rūpintis ne tik greitu bylos išnagrinėjimu, bet ir rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus.Apeliantė ADB ,,Gjensidige“ kartu su skundu pateikė naują įrodymą – viešame įmonių registre www.rekvizitai.lt esančią informaciją apie atsakovę UAB ,,Algvita“, kurį prašo prijungti prie bylos medžiagos. Šiuo įrodymu ji siekia įrodyti, kad atsakovei UAB ,,Algvita“ priklausė daugiau nei viena transporto priemonė, todėl byloje esanti ir teismo įvertina PVM sąskaita faktūra, negali būti vertinama kaip įrodymas neabejotinai patvirtinantis, jog įsigytos naujos padangos buvo sumontuotas būtent ginčo krovinį gabenusiam vilkikui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą, taip pat į tai, kad paminėtos aplinkybės nustatymas bei įvertinimas yra svarbus, siekiant teisingo šio ginčo išnagrinėjimo bei apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo įvertinimo, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados didžiąja dalimi buvo padarytos šalių ir kitų asmenų paaiškinimų pagrindu, bei į tai, kad atsakovėms buvo sudaryta galimybė su naujai pateiktais įrodymais susipažinti bei pasisakyti ne tik dėl jų prijungimo, bet ir dėl jų vertinimo, naujai pateiktą įrodymą prie nagrinėjamos bylos prijungia.

Dėl autoįvykio priežasčių nustatymo, šalių pateiktų įrodymų tyrimo bei vertinimo

Apeliantė ADB ,,Gjensidige“ nesutikimą su priimtu teismo sprendimu bei jame padaryta išvada, kad labiau tikėtina, jog vilkiko padanga sprogo dėl išorinio poveikio (buko / aštraus daikto pasitaikiusio kelyje), nei dėl to, kad buvo netinkamai eksploatuojama ar kitokių jos ypatybių, iš esmės grindžia procesinių įrodinėjimo ir įrodinėjimo vertinimo taisyklių (CPK 176, 178, 189, 197 str.) pažeidimu.Nei apeliantė, nei atsakovai neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad sprendžiant šalių ginčą taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Šios konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vežėjas atsako už viso ar dalies krovinio praradimą, jo sugadinimą nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežimui, iki jo perdavimo momento, o taip pat už krovinio pristatymo pavėlavimą, išskyrus atvejus, kuomet tai įvyksta dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, tačiau ne dėl vežėjo kaltės, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, ir jeigu jų pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (2 d.). Konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiga įrodyti, kad krovinio praradimas, jo sugadinimas ar nesavalaikis jo pristatymas įvyko dėl vienos iš paminėtų aplinkybių tenka vežėjui. Vadinasi, atleidimo nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar jo sugadinimą pagrindą turi įrodyti būtent vežėjas. Atsakovai įrodinėja aplinkybę, kurios vežėjas negalėjo išvengti, t. y. aštraus daikto, pasitaikiusio kelyje, buvimą. Nors sprendžiant šalių ginčą taikytina konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta įrodinėjo naštos paskirstymo taisyklė, tačiau pateiktų įrodymų ir juose užfiksuotų aplinkybių vertinimas teismo atliekamas vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad liudytojų paaiškinimai yra viena iš CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytų leistinų įrodinėjimo priemonių. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl atsakovės UAB ,,Algvita“ darbuotojo, vairavusio ginčo vilkiką, paaiškinimų bei pasisakydamas dėl jų įrodomosios reikšmės nevisiškai tinkamai taikė kasacinio teismo suformuotus tokio pobūdžio įrodinėjimo priemonių vertinimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad liudytojo išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų ir parodymų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais ar liudytojų parodymais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visuma. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai, kadangi jų parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, kai dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos; liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2018-02-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Teismas nepakankamai įvertino faktą, kad minėtas liudytojas yra atsakovės UAB ,,Algvita“, kuriai šioje byloje taip pat pareikštas materialinis reikalavimas, darbuotojas, t. y. tiesiogiai (darbo santykiais) su šia atsakove susijęs asmuo ir yra jai pavaldus. Todėl spręstina, kad jis gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi ne vien dėl to, kad sprendžiamas klausimas dėl jo paties atliktų veiksmų, gabenant ginčo krovinį, bet ir dėl to, kad atsakovei nekiltų neigiamų materialinių padarinių. Be to, paminėti liudytojo parodymai neatitinka keliamų nuoseklumo reikalavimų, kadangi, viena atveju, šis liudytojas teigė, kad padangos buvo techniškai tvarkingos, be pakitimų (neįkaitusios, neišsileidusios) (teismo posėdžio garso įrašas nuo 15 min. 20 s.; nuo 19 min. 00 s.). Kita vertus, tuo pačiu nurodo nepastebėjęs ant kelio jokio aštraus daikto, nes buvo tamsu; kad jeigu į padangą butų įstrigęs vinis, oras iš jos įsileistų po truputį, o šiuo atveju ji sprogo staigiai (18 min. 25 s.); kad vairavimo sąlygos bei kelio būklė buvo geros (lygus asfaltas, be duobių) (garso įrašas nuo 19 min. 00 s.). Kitaip tariant, liudytojas negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, kad padangos sprogimo priežastimi galėjo būti ant kelio esantis objektas, kuris, be kita ko, neabejotinai tokiu atveju turėjo būti gerokai didesnis nei vinis, atsižvelgiant į avarijos kilimo mechanizmą, ir todėl galėjo būti pastebėtas, atsižvelgiant į geras eismo sąlygas ir gerą kelio būklę. Tokiu atveju šie paaiškinimai negali būti įvertinti kaip savaime pakankami ir patikimi, įrodinėjant tokią svarbią aplinkybę, kaip išimtinį pagrindą, lyginant su bendrosiomis Konvencijoje nustatytomis taisyklėmis, atleisti vežėją nuo atsakomybės už jai patikėto krovinio praradimą / sugadinimą, bei neabejotinai patvirtinantys atsakovės poziciją kilusiame jos apeliantės ginče. Atsakovės UAB ,,Algvita“ į bylą pateiktas įrodymas – UAB ,,Motorida“ 2014-06-18 išrašyta PVM sąskaita faktūra už parduotas prekes – du vienetus padangų, bei už suteiktas padangų montavimo ir balansavimo paslaugas, priešingai nei sprendė teismas, taip pat negali būti vertinamas kaip pakankamas ir atsakovės įrodinėjamas aplinkybes patvirtinantis įrodymas, kadangi iš šios sąskaitos turinio neįmanoma identifikuoti, kuriai konkrečiai atsakovei priklausančiai transporto priemonei, kurių, kaip matyti iš apeliantės kartu su skundu pateikto įrodymo, ji turi daugiau nei trisdešimt, faktiškai buvo sumontuotas joje nurodytas padangų komplektas. Tokį faktą, kad atsakovei tuo metu priklausė ir daugiau vilkikų, teismo posėdžio metu patvirtino ir minėtas liudytojas (teismo posėdžio garso įrašas nuo 20 min. 20 s.). Be to, net ir sutikus su atsakovės pozicija, kad šios įgytos padangos buvo sumontuotos būtent ginčo vilkikui, o ne kitai atsakovės valdomai transporto priemonei, būtina pažymėti, kad nuo jų montavimo (2014-06-18) iki eismo įvykio (2015-06-21) praėjo daugiau nei vieneri metai, t. y. gana ilgas laiko tarpas. Jokių kitų objektyvių duomenų (rašytinių įrodymų), patvirtinančių teiginius, kad šiomis padangomis vilkikas nuvažiavo ne daugiau, nei nustatyta ar leidžiama, atsakovė neteikė. Be to, atsakovė viešai deklaruoja, kad jos transporto priemonėse įdiegtos transporto kontrolės ir stebėjimo sistemomis (GPS), tačiau nepateikė išrašų iš šių sistemų kaip rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti liudytojo nuodytas aplinkybes, jog iki avarijos likus 100 km jis buvo sustojęs; kad nuo padangų keitimo iki eismo įvykio vilkikas tenuvažiavo 121 000 km ir tai yra leistina norma, eksploatuojant tokią transporto priemonę, bei kitų. Atsakovės į bylą pateikti mechaniko rašytiniai paaiškinimai, kuriuose tvirtinama, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos padangos tikrai buvo sumontuotos ginčo vilkikui; kad per metus jomis buvo nuvažiuota 121 000 km; kad prieš išvykstant į reisą buvo pakeisti tepalai; kad pakeistos tik galinio tilto kaladėlės, kadangi priekinės dar buvo geros; kad patikrintas padangų oro slėgis, taip pat vertinti kritiškai. Visų pirma dėl to, kad analogiškai kaip ir pirmiau aptartu atveju, šie paaiškinimai surašyti atsakovės darbuotojo, kuris yra jai pavaldus. Be to, nepateiktas nei vienas papildomas nurodytas aplinkybes galintis patvirtinti rašytinis įrodymas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę , kad CPK 14 straipsnyje įtvirtintas betarpiškumo principas, kurio vienas iš turinio elementų – teisėjo pareiga asmeniškai, tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus: apklausti liudytojus, ištirti rašytinius bei daiktinius įrodymus ir pan. Liudytojo apklausos tvarka nustatyta CPK 192 straipsnyje, jame įtvirtina bendro pobūdžio taisyklė, kad liudytojas apklausiamas teismo posėdyje arba tam tikrais CPK 192 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais jis teismo gali būti apklausiamas savo buvimo vietoje. Taigi, CPK 192 straipsnis įtvirtina tiesioginio dalyvavimo principą ir nustato pagrindinę taisyklę, kad liudytojas yra apklausiamas teismo. Nagrinėjamu atveju ši taisyklė buvo pažeista. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl byloje susiklosčius situacijos, kuomet šalis iš esmės savo poziciją grindė liudytojų paaiškinimais, ypač svarbiu tampa reikalavimas teismui asmeniškai apklausti tokį liudytoją. Šiuo atveju nei teismas, nei šalys neturėjo galimybės užduoti šiam asmeniui klausimų, išsiaiškinti bylai svarbias aplinkybes ar pašalinti kilusiais abejones dėl tokių rašytinių paaiškinimų patikimumo. Tokiu atveju vien paliudijimas raštu negali būti vertinamas kaip pakankama ir patikima įrodinėjimo priemonė, neleidžianti pagrįstai abejoti padangų būkle ar jų pakeitimo momentu. Pateiktas dokumentas neatitinka ir CPK 192 straipsnio 8 dalyje numatytų rašytiniams liudytojų parodymams keliamų reikalavimų – nėra pateiktas pasirašytas liudytojo priesaikos teksto, paaiškinimai nepatvirtinti notaro.Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su tokiais atsakovės UAB ,,Algvita“ atsiliepimo į skundą argumentais, kad jos nurodytas aplinkybes patvirtina apeliantės su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai – UAB ,,Klaipėdos netas“ preliminarus raportas bei 2015-06-21 policijos ataskaita apie susidūrimą. Pirma, tiek raporto, tiek ataskaitos tikslas buvo nustatyti eismo įvykio kilimo aplinkybes, o vilkiko padangos sprogimo priežastys nebuvo nustatinėjamos ir tokių duomenų minėtuose dokumentuose neužfiksuota. Antra, nors ataskaitoje apie susidūrimą iš tiesų nurodyta, kad vilkikas techniškai tvarkingas, tačiau ši išvada padaryta įvertinus vilkiko techninio paso duomenis, o ne atlikus jo faktinę apžiūrą. Tuo tarpu nė viename iš paminėtų dokumentų, kurie, kaip minėta, surašyti įvykio vietoje, nėra net keliama versija, jog avarija galėjo įvykti dėl ant kelio buvusio aštraus daikto, pradūrusio padangą, arba kitų kliūčių ant važiuojamosios kelio dangos buvimo, ar kelio nelygumų, duobių ir panašiai. Pažymėtina, kad abi atsakoves viso proceso metu atstovavo profesionalūs teisininkai, kuriems yra / turėjo būti žinoma pareiga jų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus pagrįsti rašytiniais įrodymais. Tačiau jokie kiti, nei teisėjų kolegijos pirmiau aptarti nedidelės įrodomosios galios įrodymai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti. Atsakovė ir jos draudikas, būdami savo sričių profesionalais ir neabejotinai žinodami apie vežėjai keliamus padidintus atsakomybės už krovinio praradimą reikalavimus pagal CPR konvenciją, nenurodė jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių po eismo įvykio nesiėmė priemonių padangos sprogimo priežasčiai nustatyti, t. y. nepasinaudojo specialiųjų žinių turinčių asmenų paslaugomis, neužfiksavo pažeidimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų pagrindu padarytas pirmosios instancijos teismo išvadas, tų pačių įrodymų pagrindu daro priešingą išvadą, nei bylą išnagrinėjęs teismas, bei sprendžia, jog Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatytoji sąlyga, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės už prarastą krovinį, nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta (CPK 185 str.).

Dėl atsakovų prievolės atlyginti žalą

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau konstatuota aplinkybę, kad atsakovės neįrodė krovinio praradimo dėl aplinkybių, kurių vežėja UAB ,,Algvita“ negalėjo išvengti, pripažįsta ir tai, kad vežėjo kaltė dėl prarasto krovinio nėra paneigta. Todėl, vadovaujantis CMR 17 straipsnio 1 dalimi, ji laikytina atsakinga už krovinio paradimą. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovės vežėjo automobiliais atsakomybė buvo apdrausta Ergo Insurance SE ar kad apeliantė draudėjai, t. y. sugadinto krovinio savininkei AB ,,Šilutės Rambynas“, yra išmokėjusi 80 487,22 Eur draudimo išmoką. Pagal CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kurios taip pat neginčijo ir šalys, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas iš krovinio draudimo sutarties, kurioje nenustatyta kitokių taisyklių dėl teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui, taigi subrogacija yra galima. Vadovaujantis Konvencijos 25 straipsnio 1 dalimi, krovinio sugadinimo atvejais vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų pagrindu. Atsakovai neginčijo nustatyto žalos dydžio – 80 487,22 Eur. Be to, jį patvirtina ir apeliantės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2015-06-19, 2015-06-25 PVM sąskaitos faktūros, 2015-09-02 pranešimas, 2015-09-07 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, 2015-09-10 mokėjimo nurodymas, 2017-05-04 raštas. Savo ieškinyje apeliantė nurodė, kad atsakovų sudarytoje vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartyje numatyta 1 500 Eur išskaita (frančizė), t. y. nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio metu atlygina pats klientas, o draudimo bendrovės atlygina nuostolių dydį, viršijantį frančizės dydį. Todėl apeliantei iš atsakovės Ergo Insurance SE pritiestinas žalos dydis mažintinas šios išskaitos dydžiu iki 78 987,22 Eur (80 487,22 Eur – 1 500 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtos draudimo sutarties nuostatas, o taip pat ir tai, kad pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, sprendžia, kad taip pat tenkintinas ir apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB ,,Algvita“ skirtumą tarp patirtos žalos dydžio ir draudiko pagal sutartį mokėtinos sumos, kuris lygus numatytos išskaitos dydžiui – 1 500 Eur. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl esant apeliantės prašymui priteisti iš atsakovų procesines palūkanas, bei jos reikalavimą patenkinus visiškai, šis reikalavimas taip pat tenkinamas, priteisiant iš kiekvieno atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už iš jų priteistą sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą panaikina ir apeliantės ieškinio reikalavimus patenkina (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Apeliantės apeliacinis skundas patenkintas ir jos ieškinys nauju sprendimu taip pat tenkinamas, todėl nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Apeliantė prašė priteisti iš atsakovų 2 616,90 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (1 424 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 1 154,14 Eur atstovavimo išlaidų, 38,76 Eur dokumentų vertimo išlaidų) bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pagrįstomis ir pilnai kompensuotinomis pripažintinos žyminio mokesčio bei už dokumentų vertimą turėtos jos išlaidos, iš viso 1 462,76 Eur (1 424 Eur + 38,76 Eur) (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliantei kompensuojamos bylinėjimosi išlaidų dalies už advokato teisinę pagalbą, t. y. už ieškinio ir dubliko parengimą bei už atstovavimą teisme, atsižvelgia į civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytinas teisės normas, keltus klausimus ir įrodinėtinas aplinkybes, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, taip pat vadovaujasi Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatytais civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytais kriterijais bei dydžiais. Apeliantės prašomos priteisti išlaidos už advokato dalyvavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, kadangi už šias teisines paslaugas maksimaliai kompensuotina suma galėtų būti 90,82 Eur ([0,1 x 756,90 Eur] x 1,2 val.). Kitos prašomas priteisti išlaidos, t. y. užmokestis už ieškinio bei dubliko parengimą – 343,44 Eur ([756,9 Eur x 2,5] + [756,90 Eur x 1,5] rekomenduojamų dydžių neviršija. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl didesnes, nei yra rekomenduojama, bylinėjimosi išlaidų kompensacijos už advokato teisines paslaugas, nes byla nėra nei labai didelės apimties, nei labai sudėtinga, nepasižymi klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausa, nebuvo sprendžiami itin sudėtingi ar visiškai nauji, anksčiau teismų neanalizuoti teisės klausimai.Tokiu atveju apeliantei priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, neviršijančios rekomenduojamų priteistinų maksimalių dydžių, t. y. 434,26 Eur (203,26 Eur + 140,18 Eur + 90,82 Eur) (CPK 98 str.). Iš viso apeliantei atlygintina 1 897,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (1 462,76 Eur + 434,26 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šioje byloje pareikšti skirtingo dydžio turtiniai reikalavimai dviem atsakovams, sprendžia, kad iš jų priteistinos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai joms apeliantės pareikštų ir patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi reikalavimas atsakovei UAB ,,Algvita“ sudarė 2 proc. ([1 500 : 80 487,22] x 100 proc.) viso apeliantės pareikšto reikalavimo, iš šios atsakovės atitinkamai priteistina 8,69 Eur atstovavimo išlaidų (434,26 Eur x 2 proc.), 0,78 Eur dokumentų vertimo išlaidų (38,76 Eur x 2 proc.) bei už tokio dydžio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis – 34 Eur ([1 500 Eur x 3 proc.] x 75 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Taigi, iš viso apeliantei iš atsakovės UAB ,,Algvita“ priteistina 43,47 Eur (8,69 Eur + 34 Eur + 0,78 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Likusioji atstovavimo išlaidų dalis – 425,57 Eur (434,26 Eur x 98 proc.), 37,98 Eur dokumentų vertimo išlaidų (38,76 Eur x 98 proc.) bei už pareikštą ieškinį sumokėta žyminio mokesčio dalį – 1 390 Eur, iš viso – 1 853,55 Eur (425,57 Eur + 1 390 Eur + 37,98 Eur) priteistina iš atsakovės Ergo Insurance SE. Apeliantė taip pat prašė priteisti jai 1 598 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (1 424 Eur žyminio mokesčio ir 174 Eur išlaidas už atstovavimą). Šiuo atveju atstovavimo išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo dydžio (817,60 Eur x 1,7), todėl kartu su žyminiu mokesčiu yra priteisiamas apeliantei iš atsakovų taikant jau pirmiau minėtą proporciją. Apeliantei iš atsakovės UAB ,,Algvita“ priteistina 3,48 Eur (174 Eur x 2 proc.) atstovavimo išlaidų ir 34 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 37,48 Eur, o iš atsakovės Ergo Insurance SE – 170,52 Eur (174 Eur x 98 proc.) atstovavimo ir 1 390 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 1 560,52 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) iš atsakovo Ergo Insurance SE (j. a. k. 10017013) 78 987,22 Eur (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 22 centus) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (78 987,22 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Algvita“ (j. a. k. 300590917) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 500 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) iš atsakovo Ergo Insurance SE (j. a. k. 10017013) 1 853,55 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 55 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Algvita“ (j. a. k. 300590917) 43,47 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir 47 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) iš atsakovo Ergo Insurance SE (j. a. k. 10017013) 1 560,52 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų ir 52 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Algvita“ (j. a. k. 300590917) 37,48 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 48 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.