- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-11
- Bylos Nr.
- 2S-1430-264/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04565-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- A. B.
Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8156-638/2014 pagal pareiškėjos A. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., AB DNB bankui dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. B. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (I tomas b. l. 6 – 15), kuriuo prašė panaikinti antstolio R. S. 2014-02-04 patvarkymą Dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje Nr.0070/10/01989; įpareigoti antstolį atlikti 0,1984 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)) esančių (Duomenys neskelbtini)perkainavimą panaikinant 2014-02-17 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0070/10/01989; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2014-02-04 patvarkymo Dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje Nr.0070/10/01989 vykdymą ir 2014-02-17 Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0070/10/01989 galiojimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad antstolio R. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0070/10/01989, kurioje vykdomas išieškojimas iš A. B. priklausančio ir AB DnB banko naudai įkeisto turto - 0,1984 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)), esančių adresu (Duomenys neskelbtini). Vykdymo metu pripažintos neįvykusiomis dvejos varžytynės. 2011-03-29 antstolis pasiūlė bankui perimti įkeistą turtą už 360 000 Lt. Tuo metu, kada buvo atliekami vykdymo veiksmai, tarp pareiškėjos ir banko buvo kilę teisminiai ginčai, susiję su kredito sutartimi. 2011-04-13 Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atlikti bet kokius vykdomuosius veiksmus, susijusius su įkeistu turtu. Nurodomas teisminis ginčas buvo išspręstas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4113-592/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2012-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1622-565/2012. 2014-02-04 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo atnaujino vykdymo veiksmus nuo procesinio veiksmo - išieškotojo sutikimo paimti įkeistą turtą natūra, perduodant įkeistą turtą išieškotojui ir surašant turto perdavimo išieškotojui aktą. Bankas išreiškė sutikimą dėl įkeisto turto perėmimo natūra už tą pačią sumą- 360 000 Lt. Pareiškėja nurodo, kad turto tikroji rinkos vertė yra mažesnė -117 900 Lt. Todėl turto perdavimas išieškotojui už 360 000 Lt pažeidžia skolininkės teises. Nurodo, kad joks savas pirkėjas turto už tokią didelę kainą neims. Antstolis labai ilgai delsė surašyti turto perdavimo išieškotojui aktą, nepasirūpino gauti naujo turto įvertinimo.
Antstolis 2014 m. kovo 3 d. patvarkymu dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje ( I tomas b. l. 3 – 5) pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir su vykdomąja byla perdavė skundą spręsti Kauno apylinkės teismui.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi ( I tomas b. l. 75 – 78) pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad antstolio kontoroje yra vykdoma banko iniciatyvos pagrindu vykdomoji byla Nr. 0070/10/01989. 2010-11-12 Antstolis surašė turto arešto aktą Nr. 1908, kurio pagrindu buvo areštuotas įkeistas turtas ir kuriame įkeistas turtas buvo įkainotas 600 000 Lt. 2010-12-27 antstolis surašė skelbimą „Apie būsimas varžytynes“, kuriuo paskelbė, jog 2011-02-04 vyks įkeisto turto varžytynės, pradinė įkeisto turto pardavimo kaina - 480 000 Lt. Pirmosios varžytynės neįvyko, nes nebuvo pirkėjų. 2011-02-22 antstolis surašė skelbimą, jog 2011-03-29 vyks įkeisto turto antrosios varžytynės, pradinė įkeisto turto pardavimo kaina - 360 000 Lt. 2011-03-29 antrosios įkeisto turto varžytynės taip pat neįvyko, nes nebuvo pirkėjų. 2011-03-29 antstolis pasiūlė išieškotojui perimti neparduotą turtą už 360 000 Lt. 2011-04-15 DnB Nord bankas su pareikštu pasiūlymu sutiko.
Vilniaus 2-os apylinkės teismo nutartimi vykdymo veiksmai buvo sustabdyti nuo 2011-03-13. Ginčas tarp pareiškėjos ir banko buvo baigtas nagrinėti 2012-11-26. Pareiškėja skundžia antstolio veiksmus, kad jis nepagrįstai ilgai neatnaujino vykdymo veiksmų byloje, tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pati pareiškėja nesiėmė veiksmų, kad vykdymo veiksmai byloje būtų atnaujinti. Toks delsimas atnaujinti vykdymo veiksmus pareiškėjai buvo priimtinas.
Antstolis 2014-02-04 priėmė patvarkymą „Dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/10/01989“. 2014-02-04 patvarkymu buvo nuspręsta dėl tolimesnės vykdomosios bylos eigos ir priimtas sprendimas surašyti turto perdavimo išieškotojui aktą. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ilgas laikas nuo civilinio ginčo kitoje byloje išnagrinėjimo iki vykdomosios bylos atnaujinimo pats savaime nėra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais.
Teismas nustatė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kad perduodamo turto vertė yra nustatyta neteisingai ir nepagrįstai ir nepateikė jokių įrodymų, kad turto vertė yra didesnė. Turto arešto aktas skolininkei buvo išsiųstas dar 2010-11-12, tačiau pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji teikė antstoliui prašymą dėl turto vertės tikslinimo, ekspertizės skyrimo, įmokėjo avansu reikalingą ekspertizei sumą. Teismas sprendė, kad nesant duomenų, kad toks prašymas tinkamai buvo pareikštas antstoliui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir įpareigoti antstolį perkainuoti turtą. Ta aplinkybė, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ginčo turtas yra vertinamas mažiau, negu kad sutinka priimti išieškotojas, neduoda pagrindo naikinti antstolio patvarkymą ir iš esmės tik pagerina skolininkės padėtį, tokiu būdu jos interesus apgina, o ne pažeidžia. Pareiškėjos aiškinimai apie „savus“ pirkėjus, kurie neperka turto per didele jiems kaina, yra logiškai nesuprantami ir neteisėti. Jeigu turtas būtų įvertintas mažesne kaina ir parduotas, tai pareiškėjai liktų mokėti didesnė skolos dalis, jos teisės būtų pažeistos.
Teismas, nenustatęs vykdymo proceso metu antstolio padarytų esminių Civilinio proceso kodekso pažeidimų, pareiškėjos skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
Pareiškėja atskiruoju skundu ( I tomas b. l. 85 – 93) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti antstolio R. S. 2014-02-04 patvarkymą „Dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje; įpareigoti antstolį R. S. vykdomojoje byloje atlikti žemės sklypo, gyvenamojo namo perkainavimą panaikinant 2014-02-17 Turto perdavimo išieškotojui aktą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Dėl teismo nutartyje absoliučiai ignoruotos tinkamo turto įkainavimo svarbos vykdymo procese. Tinkamas turto įkainavimas yra viena iš esminių sąlygų teisėtam vykdymo procesui, o įkainojant turtą, antstolis savo turimomis teisėmis privalo naudotis ne bet kaip, o griežtai laikantis antstolio veiklai nustatytų reikalavimų bei vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Teismas nutartyje nurodė tik vieną motyvą, kad pareiškėja nepateikė prieštaravimų dėl įkeisto turto įkainavimo ir dėl to neva nėra pagrindo analizuoti aplinkybes dėl to, ar įkeistas turtas buvo įkainotas tinkamai. Tokia nutarties motyvacija yra ydinga ir negalima, nes tai kaip skolininkas naudojasi savo teisėmis ir ar išvis jomis naudojasi nėra aktualu, nes tinkamas turto įkainavimas yra antstolio įstatyminė pareiga. Teismas absoliučiai nepagrįstai atsisakė analizuoti skundo argumentus ir tokiu būdu padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, kuri leido formaliais ir nepagrįstais motyvais nevertinti pareiškėjos skundo argumentų. Prieštaravimai dėl įkeisto turto įkainavimo nebuvo pateikti, nes visą laiką buvo bandoma surasti taikų ginčo situacijos su banku sprendimo būdą. Pareiškėja tikėjosi, kad po vykdymo veiksmų atnaujinimo antstolis įžvelgs savo veiksmų absoliutų nesąžiningumą ir atliks įkeisto turto perkainavimą. Dėl turto įkainavimo taisyklių itin grubaus pažeidimo, kuris neįvertintas teismo nutartyje:
Antstolis netinkamai vykdė savo įstatymines pareigas, netinkamai įgyvendino savo įstatymines teises, o visa tai lėmė, kad buvo padarytas grubus įkeisto turto įkainavimo tvarkos pažeidimas, kuris neleisto antstoliui vykdomųjų veiksmų tęsti tokiu būdu, koks nurodytas 2014-02-04 patvarkyme t. y. antstolis negalėjo pereiti prie Akto surašymo. 2010-11-12 antstolis įkeistą turtą įkainavo 600 000 Lt. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad tokia įkeisto turto vertė turi ką bendra su įkeisto turto rinkos verte. Antstolis įkeistą turtą įkainavo neturėdamas jokių duomenų apie jo rinkos vertę ir nenurodydamas jokių įkainavimo motyvų. Šie pažeidimai lemia ir pareiškėjos esminį interesų pažeidimą, nes pareiškėjai nėra atskleidžiama kokie motyvai lemia tokių antstolių veiksmų atlikimą. Įkeisto turto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad įkeisto turto vidutinė rinkos vertė yra 117 900 Lt t. y, 5 kartus mažesnė nei nurodyta 2010-11-12 Turto arešto akte. Antstolis žinodamas apie tokias aplinkybes, nedarė nieko ir be jokių įrodymų turtą įkainavo 600 000 Lt. Antstolis privalo atkreipti dėmesį į teisminės praktikos suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles. Nagrinėjamu atveju varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis. Šis faktas antstoliui turėjo sukelti objektyvių abejonių, kad vykdomojoje byloje buvo padaryta kažkas ne taip. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek tuo momentu, kada vyko tiek pirmosios, tiek antrosios varžytynės, tiek dabar įkeisto turto rinkos vertė yra kardinaliai mažesnė už tą vertę, kuria įkeistą turtą be jokių įrodymų įkainavo antstolis, o tai savaime patvirtina antstolio veiksmų neteisėtumą ir itin grubų pareiškėjos teisių pažeidimą.Su atskiruoju skundu pareiškėjos pateikti nauji įrodymai susiję su įkeisto turto rinkos verte t. y. UAB „Lituka“ ir Ko Turto vertės nustatymo ataskaita patvirtina, kad įkeisto turto vertė 2014-02-14 sudaro 317 000 Lt.; UAB „RREACON“ vertinimo ataskaita patvirtina, kad įkeisto turto vertė 2014-02-17 sudaro 312 000 Lt. Šie įrodymai patvirtina , kad įkeistas turtas buvo įkainotas absoliučiai netinkamai.Antstoliui vykdymo eigoje privalėjo kilti abejonės dėl to, kad įkeisto turto įkainavimas yra atliktas nepagrįstai ir vykdymo veiksmai šioje vykdomojoje byloje negali būti vertinami kaip atlikti tinkamai, o vykdymas negali tęsti turto perdavimo išieškotojui akto surašymu. Antstolis ignoravo aplinkybes dėl įkeisto turto vertės ir nepasinaudojo savo teise ir neįvykdė pareigos pašalinti objektyviai kilusias abejones dėl įkeisto turto vertės, t. y. nepaskyrė įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizės, kas buvo privaloma pagal teisės aktus. Tinkamas įkeisto turto įkainavimas objektyviai lemia reikšmingas pasekmes pareiškėjos atžvilgiu. Taip pat toks įkainavimas lemia varžytynių kainas, kurios yra tiesiogiai susijusios su kitomis pareiškėjos teisėmis vykdymo procese. Nepagrįstai aukšta kaina įkainavus turtą nebus jokio susidomėjimo turto įsigijimu, nes rinkoje už tokią pačią kainą galima įsigyti geresnį daiktą. Toks įkainavimas absoliučiai apribojo pareiškėjos teisę siūlyti savo pirkėją, nes objektyvu, kad savas pirkėjas ar bet koks kitas asmuo įkeisto turto ar bet kokio kito turto už kainą, kuri net kelis kartus viršija tokio turto rinkos vertę, niekada nepirks. Teismas nutartyje tokią pareiškėjos poziciją be jokių konkrečių motyvų atmetė. Pareiškėja buvo informavusi banką, kad yra suradusi pirkėją, kuris įkeistą turtą sutinka įsigyti už 280 000 Lt, tačiau bankas su tuo nesutiko. Nepagrįstas turto įkainavimas užkirto pareiškėjai galimybę pasinaudoti teise pačiai surasti pirkėją. Dėl to atmestini nutarties motyvai, kad pareiškėja neturi intereso tinkamu įkeisto turto įkainavimu, nes tinkamas įkainavimas sudaro sąlygas pasinaudoti vykdymo procese skolininko turimomis teisėmis. Antstolis yra įpareigotinas užtikrinti vykdymo proceso teisėtumą, todėl po vykdymo veiksmų atnaujinimo antstolis turėjo ne surašyti aktą, o užtikrinti, kad būtų tinkamai įkainotas įkeistas turtas.
Skundžiamu patvarkymu buvo pasirinkta negalima vykdomosios bylos eiga, o antstolis neįvertino ir nepašalino esminių teisės aktų pažeidimų, kurie buvo padaryti vykdomojoje byloje. Tokie esminiai momentai teismo nutartyje nebuvo tinkamai analizuoti ir juose nebuvo atsižvelgta, o tai patvirtina teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą.
3. Dėl įkeisto turto perkainavimo galimybių neišnaudojimo. Antstolis turtą perkainuoti turėjo dar 2011 metais, kai buvo pradėti realūs vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje. Praėjus beveik trims metams antstolis turėjo atlikti įkeisto turto perkainavimą pagal CPK 681 str. 2 d. Be to, nuo antrųjų varžytynių ( 2011-03-29) iki 2014-02-04patvarkymo surašymo praėjo beveik 3 metų terminas. Per tokį laikotarpį vyko pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje. Antstolis šias aplinkybes ignoravo ir surašė 2014-02-04 patvarkymą, o po to ir aktą. Tokiu būdu buvo pažeisti antstolio veiklos reikalavimai ir standartai taikomi tokio pobūdžio subjektui t. y. antstolis 2014-02-04 patvarkymu pasirinko atklikti veiksmus, kurie pagal vykdomosios bylos aplinkybes nebuvo galimi. Šiuo atveju antstolis išimtinai atstovauja banko interesus, tačiau tai yra neleistina. Antstolio veiksmai negali būti vertinami kaip pagrįsti ir teisėti.
4. Dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, susijusio su turto perdavimo išieškotojui akto surašymu. Antstolis negalėjo ignoruoti to, kad nuo antrųjų varžytynių (2011-03-29) iki akto surašymo dienos (2014-02-04) buvo atlikti esminiai CPK pakeitimai, susiję su turto perdavimo išieškotojui akto surašymo taisyklėmis, kurie dėl pasikeitusio teisinės kontrolės mechanizmo antstolio veiklai nustatė dar didesnius ir aukštesnius reikalavimus šioje srityje. Esminis pakeitimas yra tas, kad anksčiau galiojusi CPK 702 str. 1 d. redakcija įtvirtino dvigubą turto perdavimo išieškotojui akto teisėtumo kontrolę t. y. tokio dokumento teisėtumą tikrindavo tiek antstolis, tiek teismas. Tačiau šiuo metu tokią kontrolę atlieka tik antstolis. Toks pasikeitimas dar labiau padidino reikalavimus antstoliui, nes antstolis yra likęs vienas subjektas, kuris atlieka tokią kontrolę. Pasikeitus teisiniam reguliavimui ir surašant 2014-02-04 patvarkymą ir aktą antstolis tokios veiksmų teisėtumo kontrolės išvengė ir ji nebuvo atlikta. Susidaro situacija, kai visuma vykdymo veiksmų buvo atlikti galiojant senajai tvarkai ir jie turėjo būti tiriami apylinkės teismo, tačiau tai, kad tam tikras veiksmas ( 2014-02-04 patvarkymo ir akto surašymas) buvo atlikti praėjus beveik 3 metų terminui, lėmė tai, kad antstolio veiksmai išvengė privalomo patikrinimo. Antstolis apsiribojo formaliu požiūriu ir ignoruodamas reikšmingas aplinkybes 2014-02-04 patvarkymu nusprendė dėl vykdomosios bylos eigos, kuri nebuvo ir nėra galima.
5. Dėl termino priimti sprendimą dėl turto perdavimo išieškotojui akto surašymo praleidimo. Turto perdavimo išieškotojui aktas negali būti surašytas bet kokiais terminais. Nagrinėjamu atveju banko sutikimas duotas 2011-04-12, o skundžiamas patvarkymas surašytas 2014-02-04, aktas priimtas 2014-02-17. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės 2012-11-26 buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Antstolis sprendimo priėmimui dėl turto perdavimo išieškotojui turėjo daugiau nei vienerius metus. Tačiau antstolis tokio sprendimo ilgą laiką nepriėmė. Tai patvirtina, kad vykdomojoje byloje buvo pagrįstas pagrindas manyti, jog toks sprendimas nebuvo surašomas, o antstolis įvykdys teisės aktų reikalavimus dėl tinkamo įkeisto turto įkainavimo. Darytina išvada, kad bet koks protingas terminas sprendimui dėl tokos vykdomosios bylos tolimesnės eigos buvo praleistas ir tai patvirtina 2014-02-04 patvarkymo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Pareiškėja nurodo, kad apie banko 2011-04-12 sutikimą nebuvo informuota ir nieko apie tai nežinojo, kol jai nebuvo įteiktas 2014-02-04 patvarkymas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad pareiškėja bankui teikė pasiūlymus dėl taikaus kilusių ginčų išsprendimo, siūlė, kad įkeistą turtą už realią jo vertę įsigytų jos pasiūlytas pirkėjas. Ši aplinkybė patvirtina, kad antstolis pažeidė informavimo įpareigojimus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (II tomas b. l. 65 – 67) prašo atskirąjį skundą atmesti, bei priteisti banko naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas priėmėm teisėtą ir pagrįstą nutartį, palaiko nutarties motyvus, kad antstolė nėra padariusi jokių pažeidimų.
Pareiškėjos pateikiami argumentai neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Pareiškėja atskirajame skunde dėsto tuos pačius argumentus dėl kurių jau yra pasisakęs pirmos instancijos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Suinteresuoto asmens vertinimu nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas panaikinti 2014-02-04 antstolio patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2014-02-04 patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo yra teisėtas, nes išnyko aplinkės dėl kurių vykdymo veiksmai buvo sustabdyti. Bankas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, jog vykdymo veiksmai buvo sustabdyti nuo 2011-03-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, o civilinis ginčas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo baigtas nagrinėti 2012-11-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi palikus galioti apylinkės teismo sprendimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors pareiškėja ir skundžia antstolio veiksmus tuo pagrindu, kad jis nepagrįstai ilgai neatnaujino vykdymo veiksmų byloje, tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos nematyti, jog pati pareiškėja būtų dėjusi pastangas, kad vykdymo veiksmai būtų atnaujinti. Iš pareiškėjos skundo logikos matyti, kad delsimas atnaujinti vykdymo veiksmus pareiškėjai buvo priimtinas. Todėl naikinti 2014-02-04 patvarkymo nėra jokio teisinio pagrindo juolab, pareiškėja nenurodo ir neįrodo jokio teisinio pagrindo dėl kurio vykdomoji byla negalėtų būti atnaujinama, t.y. nenurodo aplinkybių dėl kurių vykdymo veiksmai neturėtų būti atliekami.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti antstolio 2014-02-04 patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo yra logiškai nesuprantamas, nes pareiškėja teigia, kad turi būti imamasi veiksmų turto vertei nustatyti, tačiau tai padaryti neįmanoma neatnaujinus vykdymo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolis veikė laikydamasis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis ir nėra padaręs jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Tuo tarpu pareiškėjos nurodomi argumentai, jog antstolis neturėjo teisės surašyti turto perdavimo išieškotojui akto, tėra tik pačios pareiškėjos samprotavimai, nepagrįsti įrodymais. Bankas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ilgas laikas nuo civilinio ginčo kitoje byloje išnagrinėjimo iki vykdomosios bylos atnaujinimo pats savaime nėra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais.
Šalies argumentai
Pareiškėja nepateikia įrodymų, kad būtų pateikusi antstoliui prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji pateikė antstoliui prašymą dėl ekspertizės skyrimo, įmokėjimo avansu reikalingą ekspertizei sumą. Kadangi turtas buvo įkainotas dar 2010 11 12, t.y. surašant Turto arešto aktą, akivaizdu, jog pareiškėja yra praleidusi CPK 512 str. nustatytus naikinamuosius terminus. Pareiškėja pateikė skundą praleidusi tiek 20 dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, tiek 90 dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Vien dėl šios priežasties skundas turi būti atmestas.
Pareiškėja savo skundą dėl antstolio veiksmų grindžia iš esmės argumentu, kad turto kaina yra mažesnė, nei kaina už kuria turtas perduodamas išieškotojui bankui. Suinteresuoto asmens vertinimu toks pareiškėjos elgesys yra visiškai nesuprantamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos skola sudaro (ekvivalentu litais) 671 627,37 Lt (neskaičiuojant priteistų palūkanų), tuo tarpu bankas sutiko neparduotą iš varžytynių turtą perimti už 360 000 Lt. Tai reiškia, kad pareiškėjos skola pilnai nebus padengta. Tuo tarpu pareiškėja siekia, kad turtas būtų įkainotas beveik dvigubai mažesne kaina, nei kaina, už kurią bankas perima turtą. Nesutikimas su antstolio nustatyta didesne turto verte nei teigia pareiškėja, faktiškai yra pažeidžiantis ne tik išieškotojo banko, bet ir pačios pareiškėjos (skolininkės) interesus, todėl logiškai nesuprantamas, kadangi vykdant išieškojimą ir skolininkė, ir išieškotojas turėtų būti suinteresuoti, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis ir tokiu būdu sumažėtų skolininkės įsipareigojimų apimtis išieškotojui. Pareiškėjos skolos padengimas didesne dalimi niekaip nepažeistų pareiškėjos teisių ir interesų. Tačiau šiuo atveju pareiškėja nesiekia, kad kuo didesnė skolos dalis būtų padengta bankui, o elgiasi priešingai - siekia, jog realizavus turtą liktų didesnė skola.
Išvardintos aplinkybės pagrindžia faktą, jog pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, eikvoja tiek teismo, tiek suinteresuotu asmenų lėšas ir siekia vilkinti vykdymo procesą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus atskirojo skundo argumentus, suinteresuotas asmuo manome, kad apeliantė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kokių nors procesinės teisės normų pažeidimų, sąlygojančių pagrindą konstatuoti, kad priimta teismo 2014 04 03 nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Dėl papildomų įrodymų pateikimo
Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus, kurie susiję su įkeisto turto rinkos verte t. y. UAB „Lituka“ ir Ko Turto vertės nustatymo ataskaita patvirtina, kad įkeisto turto vertė 2014-02-14 sudaro 317 000 Lt ir UAB „REACON“ vertinimo ataskaita patvirtina, kad įkeisto turto vertė 2014-02-17 sudaro 312 000 Lt.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, t. y.: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliantės vertinimu šie naujai pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tuo metu kai vyko varžytynės ir dabar įkeisto turto rinkos vertė yra kardinaliai mažesnė už tą vertę, kurią įkeistą turtą be jokių įrodymų įkainavo antstolis. Iš apeliantės pateiktų turto vertinimo ataskaitų matyti, kad UAB „Lituka“ ir Ko ataskaitos surašymo data yra 2014-02-21, o UAB „REACON“ vertinimo ataskaitos surašymo data yra 2014-02-21. Pareiškėjos skundas antstoliui pateiktas 2014-02-24. Pirmos instancijos teisme byla gauta 2014-03-12. Byla pirmos instancijos teisme išnagrinėta 2014-04-03. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nereiškė prašymo prijungti prie bylos naujus įrodymus: turto vertinimo ataskaitas. Be to šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, atsisako priimti naujus įrodymus – UAB „Lituka“ ir Ko bei UAB „REACON“ turto vertinimo ataskaitas, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas turto, kuris buvo pardavinėjamas varžytynėse ir kurį vėliau nuspręsta perduoti išieškotojui (bankui) tinkamo įkainojimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymą, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs visas civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti nustatytos turto rinkos kainos teisingumu. Skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisėta ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti.
Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (2012 m. liepos 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Dėl teismo nutartyje absoliučiai ignoruotos tinkamo turto įkainavimo svarbos vykdymo procese.
Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutartyje absoliučiai ignoruota tinkamo turto įkainavimo svarba vykdymo procese. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų 2010-11-12 Antstolis surašė turto arešto aktą Nr. 1908, kurio pagrindu buvo areštuotas įkeistas turtas ir kuriame įkeistas turtas buvo įkainotas 600 000 Lt ( vykd. bylos l. 9-10). CPK 681 str. 3 d. nustato, kad skolininkas ar išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Turto arešto aktas skolininkei buvo išsiųstas dar 2010-11-12. CPK 682 str. nustato tvarką, kuria galima reikšti prašymus dėl ekspertizės skyrimo antstoliui. Iš vykdomosios bylos bei civilinės bylos duomenų nematyti, kad pareiškėja būtų teikusi antstoliui prašymą dėl ekspertizės skyrimo, įmokėjo avansu reikalingą ekspertizei sumą. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. ir kt. v. antstolė D. M., bylos Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. S. M. turistinė įmonė ,,Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. v. antstolis D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-397/2010). Abejonių dėl turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai teikiant prieštaravimą dėl nustatytos turto objektų rinkos vertės. Apeliantė tiek neteikdama motyvuotų prieštaravimų, tiek neprašydama skirti ekspertizės, bendradarbiavimo pareigos nevykdė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nesant duomenų, kad toks prašymas tinkamai buvo pareikštas antstoliui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir įpareigoti antstolį perkainuoti turtą. Apeliantės nurodyti argumentai, kad ji nereiškė antstoliui prieštaravimų dėl įkeisto turto įkainavimo, nes visą laiką buvo bandoma surasti taikų ginčo situacijos su banku sprendimo būdą ir, kad pareiškėja tikėjosi, jog po vykdymo veiksmų atnaujinimo antstolis įžvelgs savo veiksmų absoliutų nesąžiningumą ir atliks įkeisto turto perkainavimą, vertintini kritiškai, kadangi vykdymo procese ne tik antstolis, bet ir šalis turi būti aktyvi. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmos instancijos teismas absoliučiai ignoravo tinkamo turto įkainavimo svarbą vykdymo procese.
Dėl turto įkainavimo taisyklių itin grubaus pažeidimo.
Apeliantė nurodo, kad antstolis įkeistą turtą įkainavo 600 000 Lt. neturėdamas jokių duomenų apie jo rinkos vertę ir nenurodydamas jokių įkainavimo motyvų. Be to, įkeisto turto vidutinė rinkos vertė yra 117 900 Lt t. y, 5 kartus mažesnė nei nurodyta 2010-11-12 Turto arešto akte. Antstolis ignoravo aplinkybes dėl įkeisto turto vertės ir nepasinaudojo savo teise ir neįvykdė pareigos pašalinti objektyviai kilusias abejones dėl įkeisto turto vertės, t. y. nepaskyrė įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizės. Pažymėtina, kad bylos duomenimis pareiškėjos skola sudaro (ekvivalentu litais) 671 627,37 Lt (neskaičiuojant priteistų palūkanų), tuo tarpu bankas sutiko neparduotą iš varžytynių turtą perimti už 360 000 Lt. Tai reiškia, kad pareiškėjos skola pilnai nebus padengta. Tuo tarpu pareiškėja siekia, kad turtas būtų įkainotas beveik dvigubai mažesne kaina, nei kaina, už kurią bankas perima turtą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad nesant duomenų, jog pareiškėja pateikė prieštaravimus dėl įkeisto turto įkainavimo antstoliui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir įpareigoti antstolį perkainuoti turto. Atsižvelgiantį tokią poziciją apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako ir nenagrinėja apeliantės atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl turto įkainavimo taisyklių grubaus pažeidimo.
Dėl įkeisto turto perkainavimo galimybių neišnaudojimo
Apeliantės teigimu, antstolis turtą perkainuoti turėjo dar 2011 metais, kai buvo pradėti realūs vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje. Be to, antstolis išimtinai atstovauja banko interesus. CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas, nedalyvavęs areštuojant turtą (pagal CPK reglamentavimą, areštuojant turtą skolininko dalyvavimas nėra būtinas), prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Pareiškėjai 2010-11-12 buvo išsiųstas turto arešto aktas, tačiau per nustatytą trijų darbo dienų terminą prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė, taip pat per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą neskundė antstolio veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja praleido įstatymuose nustatytą terminą antstolio atlikto turto įkainojimui ginčyti ir todėl šiuo pagrindu nebegali ginčyti ir vėlesnių vykdymo veiksmų (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1391-881/2014).
Dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, susijusio su turto perdavimo išieškotojui akto surašymu.
Apeliantė nurodo, kad antstolis negalėjo ignoruoti to, kad nuo antrųjų varžytynių (2011-03-29) iki akto surašymo dienos (2014-02-04) buvo atlikti esminiai CPK pakeitimai, susiję su turto perdavimo išieškotojui akto surašymo taisyklėmis, kurie dėl pasikeitusio teisinės kontrolės mechanizmo antstolio veiklai nustatė dar didesnius ir aukštesnius reikalavimus šioje srityje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės teiginius vertina kritiškai, kadangi faktas, kad yra pasikeitusi įstatymo norma dar neįrodo aplinkybės, kad antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus padarė pažeidimus. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad dėl pasikeitusio CPK 702 straipsnyje nustatyto reglamentavimo antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus netinkamai įvertino vykdomosios bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai atmestini atskirojo skundo argumentai, dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, susijusio su turto perdavimo išieškotojui akto surašymu.
Dėl termino priimti sprendimą dėl turto perdavimo išieškotojui akto surašymo praleidimo.
Apeliantės teigimu turto perdavimo išieškotojui aktas negali būti surašytas bet kokiais terminais. Nagrinėjamu atveju banko sutikimas duotas 2011-04-12, o skundžiamas patvarkymas surašytas 2014-02-04, aktas priimtas 2014-02-17. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės 2012-11-26 buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens išsakyta pozicija, kad nors pareiškėja ir skundžia antstolio veiksmus tuo pagrindu, kad jis nepagrįstai ilgai neatnaujino vykdymo veiksmų byloje, bei nepagrįstai ilgai nesurašė patvarkymo, tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos nematyti, jog pati pareiškėja būtų dėjusi pastangas vykdomojoje byloje, o delsimas atnaujinti vykdymo veiksmus pareiškėjai buvo priimtinas. Be to, CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato termino, per kurį turi būti priimamas aktas dėl turto perdavimo išieškotojui. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl termino priimti sprendimą dėl turto perdavimo išieškotojui akto surašymo praleidimo. Apeliantės argumentai, kad apie banko 2011-04-12 sutikimą nebuvo informuota ir nieko apie tai nežinojo iki kol jai nebuvo įteiktas 2014-02-04 patvarkymas, bei kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o atskiruoju skundu skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas teismo prašo iš pareiškėjos priteisti turėtas 484 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias patvirtina į bylą pateiktas mokėjimo pavedimas. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo atstovaujamas advokato L. P.. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens AB DNB banko interesai byloje yra priešingi, todėl atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, iš jos suinteresuotam asmeniui atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.15 punktą priteisiama 484 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str., 443 str. 6 d.)
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti AB DNB bankui (į. k. 112029270) iš pareiškėjos A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 484 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.